Sveikos,mamytes,auginancios du.Pasidalinkite savo patirtimi - kaip suspejate atlikti visus darbus ir uzsiimti su vaikiais?Ar nesijauciate kaip tos voveres rate - vis begte,begte ratu,ir taip be galo?...
As sedziu namie su dviem(1 ir 6 metu). Nezinau,gal nemoku planuot savo laiko,bet jauciuosi kaip kazkokia ant nervu krizes ribos balansuojanti isterike.
Didzioji (6 m) kuriam laikui nutraukusi ejima i darza,o mazius - metinukas,ne is ramiuju.Amzinai maziukas lieka neisvestas i lauka,didzioji - be pasakos vakare,leksciu kalnas auga ir auga,kambariai tvarkomi N kartu ir vis atrodo kaip po karo.O kur tas nuolatinis begimas i parduotuve,maisto gaminimas kiekvienam atskirai...O apie skyrima laiko sau is vis patyliu - ner kada net pasidazyt.Ka bekalbet apie psichine bukle - nervina viskas,siutina...Ziuriu pro langa i mamytes,visa diena ramiai bestumdancias vezimelius po lauka ir galvoju - kada jos suspeja?...Gal as viena cia tokia kvanktelejusi?

Pas mane irgi du Mergytei 1 m. ir 4 mėn., o berniukui 3 metukai.
Man atrodo, aš kažkaip visai neblogai tvarkausi, bet mano bernas eina į darželį, tai viskas aišku paprasčiau Indus plauna indaplovė, grindis - vyras, mažylę ilgai maitinau tyrelėmis iš indelių, tik neseniai pradėjau pati gaminti Vakarais vaikai žaidžia kartu, tai man net lengviau, negu buvo su vienu sūnum Pasakas skaitau abiems, arba jei didysis nori įdomesnių, tai mažylei paberiu žaisti su kokiais žirniais ir turiu pusvalandį ramybės dičkio pasakoms Tiesa, būna, kad pasipeša, būna susipyksta, būna ožiai vienam ir kitam, bet kažkaip viskas išsisprendžia, ir aš patenkinta. Labai džiaugiuosi, kad jie kartu užaugs
Net nežinau, ką patarti, kai man pačiai nesunku, bet gal galima tarkim mažiau dėmesio skirti namams ir daugiau sau?

Na nezinau, pas mane irgi du, bet as be makiazo i gatve neinu.. Didysis paziuri ryto filmuka arba ka nors pazaidzia, mazoji ropineja, as ramiai pasidazau.. O siaip... na stengiuos su abiem pazaist, uzsiimt, o visa kita, buitis, mokslai - miego saskaita.

na, mano antras dar namelyje skirtumas tarp vaiku bus 15menesiu Tai kai uz keletos savaiciu prasides mano istorija, tada papasakosiu

mamy, tavo vietoj as didziaja darzely buciau palikus.

Pas mane irgi du. 11 metu sunus turi mokymosi problemu. Tai man labai apsunkina motinyste.

Mano diena atrodo panasiai taip:

8h keliuosi, ruosiu mazajai pusrycius. Pati dar speju palist po dusu
9h ateina aukle ir atsikelia sunus. As tuo metu didziajam ir sau gaminu pusrycius
9.30 isvykstu i darba
ten maluosi iki 17-18h
18h isleidziu aukle ir siaip ne taip pagaminu vakariene. Vienoj rankoj mazoji, kitoj samtis ir pan.
Neilgai trukus is mokyklos grizta mano isrankusis maistui sunelis ir pasako, kad to, ka as gaminu, jis nevalgys. Tada as paleidziu gerkle, bet gaminti antra karta vis tiek tenka (del sios priezasties as kartais apskritai atsisakau suktis virtuveje, vakarienei pasiulau sumustiniu ar koldunu nuperku)

O po vakarienes prasideda pati programos kulminacija. Sunus ruosia pamokas, as turiu ruosti kartu su juo. Jis ruosia jas taip (cia atskira tema), kad net sveiku nervu zmogui butu sunku atlaikyti toki tempa, blaskymasi ir t.t. Mazoji rekia, nes turi kazkuo uzsiimti pati, as rekiu irgi, ens jau nebeatlaikau, sunus irgi rekia, kam ant jo rekia. Vienzo, durdomas.

O paskutiniu metu sunus pareiske, kad jo niekas nemyli, viskas tik Junetai ir Junetai, todel jis pabegs is namu arba isvaziuos gyventi i internata. Na, taip tikrai nera.

PAstaruoju metu jam nesiliauja galvos skausmai ir nekrenta temperatura. As galu gale nusprendziau, kad priezastys cia bus psichologines. Dabar mes varstom mediku kabinetu duris.

jei artimiausiu metu manes cia kelias dienas nebematysite, tai zinokite, as durdome. Man jau oer sunku. Cia as tik apie vaikus pasakojau, bet dar ir toks diedas yra - trecias vaikas

Va va, kaip visada Smurka teisingai uzbaige Pas mane irgi ta prasme trys vaikai. Problemas sprendziu taip: vyresniems priduodu jaunesnius. Aisku, kai skirtumas tarp vaiku - 2 metai, tada taip nesigauna, bet kai pas mus - 6 su kapeikom, tai labai gerai gaunasi.

Pvz. Man reikia eiti i parduotuve. Priduodu maziuka vyresneliui, pasidazau, susitariu, koki sokoladuka parnesiu, ir einu sau... Iki 1,5 valandos isbuna. Aisku, imu mobilu, jeigu ka, skambinkit...

Pamokas ruosiam taip - vyresnelis raso, o as stoviu prie jo su maziuku sterblej, ir ziuriu, ar graziai raso.

Plaunu grindis taip: sukeliu abi vaikus ant sopkes, prigrasinu nei vienam kojos nekelt, nes bus slapia, ir jie zaidzia kad yra laive... Kol isplaunu kitaus kambarius, ju kambarys isdziusta, tada leidziu nulipt

Beveik analogiskai darau valgyt. Aisku, darau tai, ka vyresnelis valgo, nes siaip jis irgi beveik nieko nevalgo... Tai as isicinkinau, ka jis gali valgyt bado atveju (dribsnius su pienu, konservuotus zirnelius, sausainius, surinius pagaliukus), ir kai atsisako est, kas pagaminta, duodu is saraso...

Dar geras abieju vaiku nukenksminimo budas - maziuka pamigdyt, o vyresneli leist prie kompo. Tada tyla ir ramybe tiek, kiek maziukas miega

O kai pareina vyras, kuris pas mane irgi grindu neplauna, tai tiesiog jam priduodu abu. Grindis tokiais atvejais plaunu visus tris ant tos pacios sopkes sugrudus Dar kai vyras yra iseinu kur nors ilgesniam laikui... Tegu zmogus pasidziaugia Na, ne ideali motinyste, bet gyvent galima...

na va, pasiskaitinetu sia tema salininkes to, kad tarp vaiku yra geriau mazesnis skirtumas, tai gal taip nebegalvotu.
Sunui 3.5m, o dukrai 11men - tai jau niekaip sunus dukros nepasaugos. Nebent kartu uzsizaidzia. Po truputi sunu pratinu viena pasilikti namie. ijungiu kompa su filmukais, tai kokia valanda galiu garantuotai iseiti, o kai yra masina tai mazosios tampymasis kartu beveik nevargina, nes jinai pas mane varle keliauninke ( cia mano viena drauge issireiske pasibaisejusi tuo, kad as vaika ne pietu miego migdziau, o su ja kartu i miesta issitrenkiau. Maze aisku masinoj kazkiek numigo ir draugei tai buvo stebetina).

Beje, sunus eina i darzeli, nes dviems laiko as nelabai randu - skirtingi pomegiai tiesiog. O ir paprasciausiai, kol maze migdau, sunu turiu is kambario isvaryti, kad netrukdytu. O kur dar valgio gaminimas kiekvienam atskirai. Vienu zodziu paskaiciavau, kad pigiau gaunasi, kai sunus yra darzelyje + ten juo dar ir uzsiima.

Speju, o kur desies. Tarp vaiku skirtumas 5,3 m. Geras Noa budas nukenksmint viena uzmigdzius, kita prie kompo prileidus. Tylu, net mokytis galima. Dar vyresnis nemazai uzsiima su mazium. Mazius sedi vezime, o tas aplinkui zaidzia. Arba abu palaidi ant grindu slepynes zaidzia. Vakare stengiuos kuo anksciau pashaut abu i lovas, kad galeciau mokytis. Pasakas vyresneliui dazniausiai skaito vyras, kartais ir prausia jis. Dar kartais siurbliuoja kilimus ir plauna grindis. Kartais. O siaip vyresnelis eina i darzeli. Jei nereiktu mokytis, tureciau kruva laisvo laiko
Aisku buna ir taip, kad nieko nespeju, nes abiem staiga prireikia mano demesio, trecias (vyras) irgi pasiunta ko nors. Buna durdomas. Rekia kas kaip moka ir kaip gali.

Mano didzioji 5,5 metu. Ji lanko darzeli. Taciau nepasakyciau, kad kruvas laisvo laiko turiu. Sau laiko atrandu (aisku minimaliai - po dusu palisti, plaukus pasitvarkyti, pasidazyti siek tiek). Taciau, jei pagaminu valgyt, tai vaiko nebespeju i lauka isnesti, o jei isnesu, tada valgom desrales arba koldunus vakarienei. Kambarius aptvarkau tada, kai vyras namie. Jis uzsiima su vaikais. Taip man labiau patinka, nes nereikia viska metus slapiom ar nesvariom rankom begti prie maziaus. Taciau idealios tvarkos nera. Taigi, dar puse bedos. Va, jei kaip Smurkai, reiketu i darba begti, tada jau nezinau... Buciau kaip be galvos... Cia rasot apie tai, kad didziukams padedat pamokas ruosti. Kaip man reikes sita padaryti, kai dirbsiu vakarais ? Is viso, tuomet turesiu keltis 7 val., kad isleisciau i mokykla, iki pietu paruosti valgi, po pietu - i darba iki 21-22 val. Kai pagalvoju, tai ojojoj...
Isvada - dabar megaujuosi gyvenimu...

Suprantu,kad nereikia to viso sureiksmint.Tiesiog laikotarpis toks sunkus laukia,kai pagalvoji - pavasari sesija,vasara teks begioti paskui vaikscioti pradejusi maziu(kai prisimenu ta laikotarpi su dukra,tai ojojoi,nei kur ramiai pabusi,nei sveciuose ramiai pasedesi...),o rudeni didzioji prades mokykla lankyti...Smagumelis...

Aprasysiu kaip as sukuosi savoj situacijoj. Maniskems 6m. ir 1m.(beveik)

Taigi. As vaikus auginu viena. Kol kas sedziu namie. Ziemos metu man didziausia beda-parduotuve,vaistine ir vaiko vedimas i darzeli/is darzelio.
Maisto pirkimas savaitei suorganizuojamas taip-vaikus 6ni ziuri mama,as vaziuoju maisto visai savaitei. Extra atvejais prasau tevu ar draugu pieno ar duonos.
Ryte dukra vedu i darza begte (uztrunku 5min) kol mazoji dar miega. Parbegusi arba dar numingu arba keliuosi,apsitvarkau siek tiek,palendu po dusu,pasidazau truputi sau . Tada keliasi maze. Tvarkomes lovas,daromes pusrycius,zaidziam. As geriu kava prie kompo,ji ropineja aplink. Taip iki 12val. Tada valgom kose ir einam liulio. kartais miegam lauke. Kol ji miega as tvarkausi-issiplaunu grindis,nusivalau dulkes.Uzstatau darzoviu mazei,sau pietus kokius susikonstruoju.Kol verda prisedu prie kompo. Atsikelia-pavalgom,zaidziam,uzstatau skalbykle skalbt. Paskui ji dar karta miega. tada as nubegu iki darzo pasiimt vyresniosios arba toji pareina su kaimynu mergaite. Eina zaisti pas drauge arba drauge pas ja,tad ramu. Mes su maze vakarojam prie TV ar dar kaip nors. Paskui vakariene ir prausimaisi. taip diena ir praeina. Suguldau abi miegot. Issiplaunu indus,pasikloju lova ir vel prisedu prie kompo. Buna psichoziu,kad kiek besitvarkytum visvien galo ner,bet as nesu skrupulinga. Nesigadinu nervu del buities.

Dabar didzioji sirgo ir nejo i darza tai isvis rojus-ir seses ismetytus zaislus surenka,ir pazaidzia abi labai puikiai,ir zinduka paduoda ir visaip kaip padeda. Auxas ji ne vaikas

Manes kartais klausia : na kaip tu viska suspeji...Ką aš žinau kaip suspeju tesiog speju ir vsio, per daug nesigilinu...Auginu sūnų 11 metų ir 6 metų dukrą..Dirbu nuo 8 iki 17. Panašiai kaip Smurkai su sūnum reikia pamokas ruošti, jei nesedeti šalia, tai būtinai patikrinti, na toks jis yra, amžianai ką nors pamiršta ir ttt... Keliuosiu aš 5.30, na kartais 5.45. Dušas, makijažas, šukuosena, na pas mane liga, plaukai turi buti sutvarkyti , be šuosenos ir makijažo mane sunku pamatyti Tada į virtuvė, reikia paruošt sūnui pietus, norisi kad maistas nevakarykštis būtų, tai va jau kepu bulvinius blynus, reikia ankščiau atsikelti, jei ka nors paprastesnio 15 min. mano Po to pusryčius gaminu, tada prasideda kelimo maratonas, dukra kategoriškai atsisako keltis į daržą, tai tas kelimas užtrunka kartais, reikia prigult, paglostyt, pažadet ką nors, ir ttt..Tada vonia, rengimas dukros, plaukų pinimas, ne tos gumytes, ašaros...pinimas iš naujo, tada ne tos kelnes...ašaros, kitų kelnių ieškojimas ir taip toliau. Dar noriu pažymeti, kad viskas vyksta gana greitu ritmu Tada į mašiną, vežam dukra i daržą, tada važiuojam su vyru į darbą...Darbe ramiai išgeriu rytinę kavą, kaifas...Toliau darbas Jei su vyru kartu iš darbo važiuojam, tai gerai, bet jei jis lieka, tada vel begom, maršrutke, daržas..O namuose vel maratonas, visi alkani - maitinu, pamokos, dukra išgrudu į kitą kambarį pas vyra..Na po to ir dukrai demesio reikia.... apsimetau ką nors, praskalbiu, rubus rytdienai paruošiu, žiūrėk jau vaikus guldyt...Suguldau, prie vieno aš paguliu, prie kito vyras..Na ir tada mano megstamiausias laikas..namuose ramybė, galim su vyru ramiai pasedeti, paplepėti, nagus lakuoju, kaukes darau, paskaitau...karoče darau ką noriu Miegas....kaip aš myliu savo lovą Na o ryte viskas kartojasi..Užtat išeiginem guliu kiek noriu...Butą dažniausiai kartu tvarkom, arba visus išvarau į kiemą o viena tvarkausi, čia pagal nuotaiką...Šiaip aišku vaikai nemaži, jau bandem abu palikti namuose ir išvažiuoti į miestą..Na ir visai nieko, namus radom vietoje

aš dabar viską spėju ir problemų su merginom kaip ir rimtų neturiu, sunkiausi tebuvo pirmi metai (kai su koja stumdai vežimą, antrą laikai ant rankų, o su viena ranka maišai viralą , galvojau galą gausiu , jaučiaus kaip koks aštuonkojis), o vėliau abiejų dukrų pomėgiai sutapo, viską daro kartu-kartu žaidžia, kartu prausias, kartu gula, pasakas joms skaitau ir t.t.
Abi supratingos, supranta, kad man reikai dažnai mokytis (tyloje), tai žaidžia pas save kambary valndų valandas.Ir šiiap nepasakyčiau, kad reiklios, turi užgaidų, visur ieškom kompromisų, tariamės, pajuokaujam, jei sakau "nepirksiu to, ko dabar prašot", jos pasako "ai, tai turbūt dabar pinigėlių neturiu, mes susitaupysim"
Tik būna, kad skubu į darbą, skubinu, žadinu jas, o kuri nors užsikaprizina, aš vos spėju į darbą, apšaukiu jas , tai viena nenori rengtis to ir ano (mėgėja vaikščioti tik su suderintais, išeiginias rūbais net namie ) arba, pvz., prie vieno kompo abi nesutelpa ar pan., tada pešasi,tai va, šiaip problema-tik peštynės, triukšmas ir betvarkė... šiaip beveik visko turi po 2 egzempliorius , dėl maisto, tai tėra nedaug dalykų, kurių jos nemėgsta, vyresnėlė nė už ką negeria pomidorų sulčių , o visa šeima taip mėgstam , abi nevalgo česnakų, svogūnų ir dar kai kurių daržovių, tik tiek .
Visada manaiu, kad daug lengviau, kai skirtumas tarp vaikų didelis, tad ramiai užaugini vieną, po to kitą, bet dabar negaliu atsidžiaugt, vskas vienu kartu, vienu veiksmu, vienais įpročiais, net drabužiai pas jas vienodos išmieros..ale būna geras, jaunėlė gudri, jei neranda savo, tai staigiai pirmoji iš sesės spintos pasiima, o sesė, nerandanti savo daikto, gauna pylos , tai jau dabar bent skirtingų spalvų viską, perkam, kaip bus vėliau-nežinau.
Dabar viena eina į mokyklą (nulinukė), kita į darželį, kitais metais abi eis į pirmą klasę kartu , kartu lankė gimnastiką, dabar eina šeštadieniais į šeštadieninę mokyklėlę kartu, ne už ilgo kartu eis į modeliukų mokyklėlę , tegul išmoksta puoselėti, prisižiūrėti save , matau, kad to joms trūksta
Galės kartu į pasimatymus, diskanus vaikščiot, turėtų būti geros draugės, jei manęs kada neliks.

pritariu tau,lengvute,kad gerai kai abu vaikai panasaus amziaus auga - atvargsti vienu metu ir tiek. Nes kai pirmajam gerokai ugtelejus, tu pradedi atsipalaiduoti,kad jau lengviau, ir staiga gimsta dar vienas...Tada taip nesinori vel is naujo smigti i ta,ka rodos ka tik uzbaigei ir tik spejai pamirsti - nemigo naktys,pampersai,maitinimas krutimi,... Nors aisku neneigiu,kad antra motinyste man leido kazkaip kitaip,ramiau,paprasciau i viska pazvelgti.
Bet va kartais buna sunku vis delto ka darysi... turbut sau pagyvensime tik senatveje....

Mamy, nesinervink
Mes taip pat auginame 2.3m. padauza i mazyle pupa 6 men. Pradzioj atrode lengva, pprasta, kol mazute tik miegojo. Dabar ji vis daugiau laiko ir demesio reikalauja, mes berniuksti i lopsi paleidom, aisku 2 av.namie del ligu, bet kt.2 sav. dienom namie ramu O kaip grizta -namie uraganas, mazule ramybes neturi.
Siaip diena dienai nelygi, kartais viska begom, o kartais ramiai dar kavos isgeriu

Na tiek to, stenkis bent po valanda i diena skirti sau-nes isprotesi. Gal turi gera drauge, kaimyne ar taip ka, kas paziuretu vaikus, pati nors pasivaikscioti iseik. As pvz. internete leidziu laik-tai man naujas bendravimo budas su panasiom i man.
Mamos, laikykites!

Na, paskaicius jus, nutariau, kad visgi geriau didesnis skirtumas tarp vaiku-siaip ar taip mazas man jau ir negresia-bent 5 metai bus

O dar manau, kad visoms labai pravartu butu kuo daugiau "idarbint" pati didziausia seimos "vaika"

aciu masa uz patarimus.Tik kad sau rasti laiko - prabanga,nes mazasis toks neramus.As ir palikti ji ne su bet kuo galiu,buna kad isibliauna,reik mamos ir viskas...Na,zinau kad tai laikina ateis ir man poilsis kada nors(nuskambejo kaip amen )

Pasiskaitinejau ir noriu apie musu seimynele papasakot.Kaip matot pas mane augo 2 is karto.Pirmu dvieju metu prisiminti net nenoriu,amzinai neissimiegojusi sukausi tik tarp vaiku ir puodu,juos uzsiauginau praktiskai viena,nes vyras uzdirbinejo pampersams(tada jie buvo pakankamai brangus) ir kitiems reikalingiems dalykams,galedavau uzmigti vos padejusi galva bet kur.Vaikus auklejau gana grieztai,todel dabar neturiu beveik jokiu problemu.Visada maniau,kad vaikas turi taikytis prie tevu sukurtu taisykliu,o ne atvirksciai.Abu vaikai lanko mokykla,sportuoja,nebuna jokiu kaprizu del valgymo,nes visada buvo valgoma tai kas paduota ir jokiu kaprizu nebuvo klausoma.Aisku as griezta mama,bet dabar visi man pavydi,kad as su vaikais galiu bendrauti nerekdama,nes jie manes klauso,tevo klauso dar labiau,nors jis daug nuolaidesnis.Be to ,kaip ir visi vyrai,trecias vaikas namuose,tik jo nereikia aukleti,savo butiniausias pareigas siaip ne taip atlieka

Elena, o kada tu nueini miegoti?
As jeigu saviskes suguldau 10 val vakaro, tai tik nusiprausiu ir miegot. Jei keliais zodziais persimeti su vyru, tai anksciau 11 vakaro neatsiguli, o jeigu dar is karto neuzmiegi? - Ne tiek daug miegojimo belieka

Pasijutau besanti normali Po vakarykščio stogo nuvažiavimo kažkaip palengvėjo, kad aš ne viena tokia . Bet gal čia man buvo priešventinė depresija .
Na tarp maniškių 2 m. ir nepilni 2 mėn. skirtumas. Abu tikri greituoliai. Man jų laipiojimas sienom atrodo normalus judrumas, tačiau mano benramokslė, kuri augina tokio paties amžiaus sūnų kaip mano vyresnėlis pasibaisėjo. Kad įsitikintumėt apie ką rašau, pažiūrėkit nuotraukytę.
Iš pradžių sukausi kaip voverė, bet kai pradėjau dirbti, tai pirmąjį pusmetį nuo pervargimo vidurnaktį atsisėsdavau lovoj, nes atrodydavo reikia eiti kažką daryti. Bet kai pripratau prie darbo, tai darbe dabar ilsiuosi (šią savaitę neturiu užsakymų, tai visur rašinėju savo komentarus )
Apie buitį nerašysiu, nes irgi turiu 3 vyrus. Ir kuo didesnis, tuo rūpesčių daugiau kelia......Manau viskas panašiai kaip ir pas visus.
Kaip ilsiuosi? Ilsimės taip - vasarą maunam vakarais su dviračiais iki Girulių. Simukas sėdi kėdutėje, o Martynas (juk šaunuolis ar ne?) jau numina pats iki Girulių pirmyn ir atgal. Žiemą liūdniau , tenka namie tupėti. Pailsėti gali tada, kai vaikai labai užsiėmę ir nėr kada peštis. Paskutinis "vežantis" užsiėmimas - Martynas maklinėja po kambarį su pačiūžom, o Simonas su riedučiais. Kaimynus nuoširdžiai užjaučiu , bet ... pastebėjau, kad išsilakstę mažiau zyzia.
Šiaip vaikus mylim, skatinam savarankiškumą, bet per daug nesicackinam su visokiais "to noriu, ar to nenoriu". Jei nevalgo kas išvirta, tai tiesiog eina nuo stalo nevalgę ir kitko negaminu pagal jų užgaidas. Bet kažkaip tokie atvejai yra ypač reti. Savaitgaliais dažnai visi nusprendžiam ką virsim, tai vaikai sako, kad gaminu taip skaniai, kaip Gustavas (iš laidos)
Na nieko protingo neparašiau, tik patvirtinau, kad nėra namų be dūmų. Bet man auginti vaikus darosi vis lengviau ir lengviau. Juk jau patys vaikšto, patys valgo, rengiasi, ant puoduko eina ir galų gale jau moka pasakyti ko nori. Tad bandysiu paguosti - ateis ir jums ramesni laikai.

Ne, aš tai pametinukų niekada nenorėjau. Ir dabar nenoriu
Aišku, galima sakyti, kad vargas vienu ypu nuvargtas. Bet, o kaip su džiaugsmu? Ar tikrai augindamas du mažus vienu metu spėji tiek pat džiaugsmingų ir malonių jų augimo akimirkų patirti? Vaikai visada gražūs, bet pirmais trim gyvenimo metais jie tiesiog žavūs. Ir kūdikis, ir pradedantis šliaužioti, ir iškilmingai rodantis visai giminei savo pirmą dantį. Prisiminiau, net ilgu pasidarė...
Kai gimė dukra, sūnui buvo 4.5 metų. Su kiekvienu dukros augimo džiaugsmeliu (pirma šypsena, pirmu dantimi) su vyru prisimindavom ir palygindavom, o kaip gi buvo su pirmuoju. Ir dabar vis prisimena, palyginam, ar pirmasis irgi tokias isterijas keldavo, kai kelnių spalva neįtikdavo Žodžiu mano ir vyro atmintyje gyvi visi abiejų vaikų augimo įspūdžiai.
Ir trečią turėsiu tik tada, kai panorėsiu dar kartą patirti tą mažo kūdikėlio teikiamą džiausgsmą Mano vyras tai kito vaiko poreikį identifikuoja taip - jei tu nori su vaiku leisti daugiau leiko, nei jis su tavimi, vadinasi laikas įsitaisyti naują vaiką, nes šis užaugo ir panoro išeiti į visuomenę
O sunkumai - jų aišku pakanka. Būna isterijų, būna, kad stogas važiuoja, būna, kad visiems reikia tavęs vienu metu. Būna, kad sakau vyrui, kad jei dar užsimins apie dar vieną vaiką, pribaigsiu vietoje. Bet jis kantrus - dukrai dar tik 2.5m, ji dar mieliau glaudžiasi pas mane glėbyje, nei plepa su draugėmis. Bet ateis tas laikas, kai mamai bus skiriama 1 valanda prieš miegą, na ir dar rūpesčiai, jei jų iškyla. Gal tada ir panorėsiu trečio

Čia aprašytos problemos labai artimos mano dūšiai. Ale kartais taip stogas važiuoja...Buvau puolus juodon depresijon, ir psichavau, bet pastebėjau, kad kai atradau supermamą ir sužinojau, kad tokių psichavotų yra ir daugiau, kažkaip lengviau pasidarė. Be to, padariau išvadą, kad internetas yra geras vaistas nuo depresijos. Va sėdžiu antrus metus namie, atitrūkus nuo visuomeninio gyvenimo, o štai internetas man tarsi langas į pasaulį ir būdas bendrauti su tokiomis kaip ir aš Kaip gerai, kad yra supermama ir aš ją radau. Svajoju, kad laikui bėgant mano stogas grįš į savo vietą

Tarp mano vaikuciu skirtumas lygiai trys metai, Vyresniajai penki o mazajam du metai, vyresnioji laikinai nelanko darzo, As irgi kaip ta vovere rate tas pats per ta pati , abudu vienas uz kita daugiau demesio reikalauja, jeigu sesei knyga skaitau ateina mazasis atima ir sako " as skaitysiu' , ir pabandyk atimt griuna ant zemes ir t.t.
Kartais atrodo kad dar kokios dvejos rankos pravesrstu " mama gert , man irgi gert, mama paduok mama paimk" Stengiuosi vienu metu sumigdyt pietu tada skiriu laiko sau , sedu prie kompo ir ilsiuosi kol miega. Vakare irgi kai uzmiega vaikiukai , prie kompo iki isnaktu sedziu , o paskui ryte oi kaip sunku keltis

Vakare kai atsigulu apmastau visa diena ir save grauziu kad be reikalo rekiau ant vaiku, kad gal per grieztai, kad rytoj tokia nebusiu , o rytoj buna tas pats....
Turim aukle kai labai kur reikia iseit paliekam su ja vaikus ir mociute ateina, bet as kai iseinu , galvoju ar susitvarke ar pavalgydino ar sugulde, ir aisku kuo greiciau lekiu namo
O savaitgaliai ypac sunkus , nes dar ir trecias vaikas dasideda( vyras)
Tada vaikai neklauso nes zino kad tete nuolaidesnis, mama pikta buna

Na, paskaiciau cia jus ir man jau neramu darosi

Na, kodel nieks neparase, kad visai lengva auginti du vaikus? Negi istikruju taip sunku..
Mano dukrai bus 5,5, kai gims antras, tai man dabar jau ji atrodo dicke-jokiu rupesciu su ja kaip ir neturiu, nebent suserga..O siaip pati kazkuom uzsiima, jei ko valgyt nenori, tai ir nevelgo-arba pagrauzia kazka is saldytuvo, pati nusiprausia, pati atsikelia, na nebent pries miega reikia pabuti, pasikalbeti, pasaka paskaityti...
Tai vat ir susigalvojom antra is neturejimo ka beveikti

O dabar galvoju kaip cia bus-atostogu nuo darbo turesiu labai mazai, tas irgi mane siek tiek neramina..Nezinau kaip cia reikes viska speti

Spet tai suspesi, iki kokiu metuku nebus labai sunku.
Zinai mano mergaitei 5 metai tai ji juodai pamegdzioja broli , nenori pati renktis, valgyt, veblena kaip brolis

Sunku sunku Mat, vaikai toks dalykas - juos ir turet sunku, ir neturet irgi sunku Is esmes gyvenimas yra sunkus

O tu paimk ir paklausk bet kurios mamashos, auginancios du vaikus - ar sutiktum, kad kas nors paimtu ir taip padarytu, kad tu turi tik viena vaika, o kito niekada neturejai ir jo is viso nebuvo? Garantuoju, kad nei viena nesutiktu Todel kad gal ir sunku turet du vaikus, bet dar sunkiau turet tik viena, kai zinai, koks lobis yra du Du, zinok, vis tiek geriau negu vienas, uztat kad vaikai yra geris. O kuo daugiau gerio, tuo ir geriau. Tik kai turi viena, neisivaizduoji, todel tikek, ka tau patyre zmones sako

O suspet - kazkaip paimi ir suspeji, tiesiog susispeja... O kas nesusispeja, tai ir apsieini. Vat taip

Galu gale, greiciau sukis, galesi mano aukle perimt. Vat tada ir pamatysi, kaip reikia suspet su dviem vaikais! Galesi pasimokyt

Nu rašiau gi , kad lengva. O kai antrą įsitaisai iš neturėjimo ką veikti, kai jau pirmas rūpesčių nebekelia, tai iš viso pasaka.

Įrodymai - valgyt išmoksta pats maždaug 1.5 metų. Ir net nebandyk neduoti pačiam - tai gi teisių pažeidimas, dičkis gi valgo pats. Rengiasi pats irgi nuo tada, kai sugeba rūbą sugraibyti. Žaislus susirenka, nes dičkis tai jau neužsileis, kad jis vienas rinktų. Kalbėti pradeda anksti - vyresnis brolis tau ne mama, kuri išsižiojus stengiasi suprasti, ko angeliukas nori - nesugebi aiškiai pasakyti, pati kalta.
Kolektyvizmo ir kartu žasiti išmoksta maždaug 1. Ir nuo tada su dviem rūpesčių mažiau nei su vienu. Dar pliusai - maudosi kartu nuo 1.5 ir kol jie ten vonioje daro potvynį turi 1 val. laisvo laiko. Dičkis mažę pažiūri reikalui esant.

Kam reikia pasiruošti - kad namuose bus triukšmas kokius 10 kartų didesnis, nei esant vienam vaikui. Kaip sakoma, raumenimis vyresnio neįveiksi, užtat galima bandyti gerkle To išvengti pavyksta tik izoliavus vieną nuo kito, bet tada abu zirzia tyliai savo kampuose, kol kažkaip nejučia vėl į vieną vietą susibėga ir tada vėl iš naujo

As irgi už du vaikus vienu ypu. Tarp maniskiu skirtumas 2m ir 3mėn. Didysis dieną eina į darža, tai aš su mažąja puikiai viską suspėju. Tačiau vakarais, mano "trečiasis vaikas" visada treniruotėse, o man su abiem nors nusišauk...
Ramu kol rodo "meškiniją", o paskui... Kadangi mažoji jau mobili ir įdomiausi žaislai, aišku, brolio, tai prasideda didžiuko isterijos priepoliai. Aš jį irgi puikiai suprantu, nes nebegali ramiai pažaisti, tad stengiuosi mažąją sudominti kuo kitu. Kartais pavyksta... Bet labiausiai nori griauti brolio kariuomenes, garažus, pilis ir tt. Tada didysis šaukia ant visų namų: nu maaama, nu panešiok tu jąąąą. O dabar jau gudrauti pradėjo- atsisuka į mane ir rimtai sako: man atrodo, kad ji prisiskakojo. Suprask turiu neštis ją prausti. Nors mirk iš juoko.
Tai čia sunkioji pusė. Bet viską atperka kai žiūri kaip jie abu drauguja (...ir taip pasitaiko ...), kaip jau susigalvoja bendrų žaidimų, arba tiesiog klausai, kaip didysis dainuoja lopšinę mažajai. Tai net ašarą galimą išspausti nuo sentimentalumo. Ir tikiu, kad jiems dviese augti bus smagiau.
Na o aš dar metelius padirbsiu tik mama, o tada jau pulsiu karjeros daryt .Aš nusprendžiau, kad man geriau viena ilga pertrauka, nei grįžti į darbą, o po metų vėl išeiti. Tik štai ko bijau, kad po kokių keturių metelių vėl baisiai pasiilgsiu mažulyčio kūdikėlio, o planas tai jau įvygdytas...

Nu kad as jau sukuosi sukuosi Dar itariu taip greit tu man tos savo aukles ir neatiduosi

Nu vnz. ir nuraminot, ir nelabai..Sunkiai save isivaizduoju dvieju vaiku mama, nu man du vaikai atrodo tiek daug Vnz. su vienu lyg jau ir ner ka veikt, o su dviem tai jau atrodo iskart bus sakes

Tarp mano berniukų skirtumas 2,5 metų.Pirmam ketveri, o antram pusantrų.Kartais pagalvoju, kad galėjo būti dar mažesnis metų skirtumas. Dabar sunku, bet po kokių metų bus jau lengva, ir vaikų bus du.Nenorėčiau gimdyti antro, kai pirmas jau didelis.Jau geriau iš karto abu. Antrą auginti lengviau, žaidžia sau abu, daugiau laisvo laiko yra. Vienintelis minusas yra triukšmas ir pastovios peštynės. Bet nėra taip baisu, kaip atrodo.Labai gera žiūrėti į 2 žaidžiančius brolius.

jei as tureciau dabar 2 vaikus, tai nusisauciau. nes viska darau viena, vyras buity nepadeda, maziaus nepriprasysi paziuret, o jeigu ir priprasai, tai randi toooki bardaka, nes tetis koka ant kojos uzkeles, ziuri televizoriu, o mazius daro bardaka, nes tetis netuuri laiko paziuret ka sunus daro. taip ir vel nuo pradziu:tvarkai, kuopi namus, o dar valgio ruosimas, dar reikia ir lauke pabut(bet vel gi tik ir lakstai paskui judruoli). o ir palikti mociutem neturim galimybes, tai bent nors kartais pailsetume. as siaip nesu pries vaikus, bet jei vyras nepadeda, tai vienai tikrai sunku tvarkytis, tai ir vieno uzteks, juk neturi buti taip, kad vaikus gimdytume vien sau...o po to dar vyras kartais pradeda lyg kaip ir priekaistausti, kad jam demesio maza...kaip tada persilplest?juk jam nepaaiskinsi, kad tu ne robotas, kad reikia pagalbos buity, o jis ramiai atsako-as pinigus uzdirbineju, bet ir dar primeta, kad ir as dar eiciau dirbt -kaip tada viska spet? dar uzknisa tai, kad kai jis grizta is darbo, tai pavalgo, indu nesusiplauna, iskuicia viska ir taip kasdiena, juk yra kas sutvarkys nors tvarka palaikyt padetu...

Sakyčiau dėmesio vertas pasiūlymas Tuomet galėtum atsikirst tuo pačiu: aš irgi dirbu , o kas po darbo - namų tvarkymas, vaiko priežiūra, skalbimas, virimas - tai jau abiejų reikalas

Aha ir man, net gėda prisipažint.

Sutinku su tavim 100% ,pas mus irgi tas pats,galbut todel,kad tarp vaiku 4,5m. skirtumas

Geras. Skaičiau ir vos nemiriau iš juoko Tiesiog aprašyta mano situacija namuose šiuo metu

Nu, kol dar nedirbu, tai spėju viską. Bitutė darbštuolė. Kai vaikai neserga, tai keliauja į darželį, o tada jau turiu gerą pusdienį laisvą. Myliu be proto savo vaikus, bet ne mažiau ir save. Be to, vakarai būna jau tėvelio, niekas neaiškina, kad nepadarei to ir ano. Prisipažinsiu, paburbu ir aš, kad nespėju kažko, bet kai pažiūriu į pažįstamus, kurie augina tris mažiukus pametinukus ir nedejuoja, kažkaip susigėstu.

Įdomu,kaip pasikeitė Amazing situacija šiandien,t.y. po dviejų metų ,juk vaikams ,kaip supratau ,8 ir 3 metai

Auginu du vaikučius, skirtumas-1m.8mėn.Pradžioj buvo labai sunku, nes niekas nepadėjo.O dabar palyginus pasaka- abu žaidžia, vienas iš kito daug ko išmoksta, pasimuša ir t.t.Vyresnioji buvo ir "sumažėjus"-valgydink, aprenk, nuprausk.Neišvengėm ir pavydo priepuolių.Dabar jau daugmaž viskas susinormalizavo, nors visko pasitaiko...