QUOTE
Nesuprantu, kodėl neigiama asmeninė nuomonė kažkam yra asmeninis įžeidimas.
Perskaityk savo ankstesnį postą ir isivaizduok, kad tu pasakei tai į akys žmogui, kuris nusprende prieš tavę atsiverti ir pasidalinti tuo, ką turi brangiausio.
Full Version: Vienos mamos išpažintis
Perskaityk savo ankstesnį postą ir isivaizduok, kad tu pasakei tai į akys žmogui, kuris nusprende prieš tavę atsiverti ir pasidalinti tuo, ką turi brangiausio.
O kodėl manai, kad jei žmogus atsivėrė, tai aš savo nuomonę turiu pasilaikyti sau ir skyti tai kas norima girdėti. Labai įdomi diskusija, tik jei jau ji užvedama, gal nereik bijoti ir kritikos. Tuo labiau kad asmeniškai mes neįžeidinėjame.
Aš gi nesakiau fanatikė  Sakiau fanatizmas. Aš asmeniškai nieko neįžeidinėju.Esu iš labai tikinčios šeimos. Ir man labai matyta situacija. Kažkodėl bandoma negirdėti tai kas nepatinka  Atsimerk pasaulis sukurtas visiems. Dievas sukūrė mus visus su tokiomis nuomonėmis kokias mes turime ir pabandyk išgirsti visus, o ne tai kas norisi. Nereikia pykti dėl kitokios nuomonės.
Nu tikiuosi manęs į gabalus nesuplėšysit, bet ir aš pasisakysiu, man šita istorija kažkokiu nusisvaičiojimu kvepia, panašiai kaip tos istorijos kai prostitutė atranda tikėjimą, ui nemėgstu tokių dalykų, aišku taip iš tikrūjų būna, bet tie atsivertimo į tikėjimą klausimai, kažkaip nemaloniai nuteikia ir primena sektas, aną dien pašto dėžutėj radau panašaus turinio laišką kaip kažkokia bobutė siūlo savo paslaugas padedant rasti tikėjimą, žmogus manau jei norės ras kelią į bažnyčią ar ten kur reikia pats o ne per bobules ir dar neaišku kokias, krūvos vaikų gimdymas šiais laikais tikrai žygdarbis, jei žiūrėsim šitu kampu tai motina tikra šaunuolė ir nereik savęs nuvertint, jei sugebėjai išaugint bent 3 vaikus tai tuo turi didžiuotis bet nereikia savo gyvenimo aukot dėl jų gyvenimo, mes vaikam tik ramstis, o gyvenam visi sau o ne kažkam va
QUOTE(sodininkas @ 2007 12 09, 09:27) pranešu, kad nuo šiol šio skyrelio nebeskaitysime ir daugiau į čia skelbiamas mintis nebeatsakysime.  tai jei tema nebetenka prasmes, istrinkite - juk jums daugiau jokia nuomone nebeidomi. Istrinti galima apacioj puslapio pasirinkus "moderavimo nustatymai' ar kazkaip ten panasiai. Sekmes visama kame. QUOTE(lile @ 2007 12 10, 17:08) O kodėl manai, kad jei žmogus atsivėrė, tai aš savo nuomonę turiu pasilaikyti sau ir skyti tai kas norima girdėti. Labai įdomi diskusija, tik jei jau ji užvedama, gal nereik bijoti ir kritikos. Tuo labiau kad asmeniškai mes neįžeidinėjame. Aš gi nesakiau fanatikė Sakiau fanatizmas. Aš asmeniškai nieko neįžeidinėju.Esu iš labai tikinčios šeimos. Ir man labai matyta situacija. Kažkodėl bandoma negirdėti tai kas nepatinka Atsimerk pasaulis sukurtas visiems. Dievas sukūrė mus visus su tokiomis nuomonėmis kokias mes turime ir pabandyk išgirsti visus, o ne tai kas norisi. Nereikia pykti dėl kitokios nuomonės.Vienintelis dalykas, kur galiu su tavim sutikti, yra tai, kad iš tikrųjų viskas nupiešta labai kontrastinais tonais - iki neviltis, baime dėl motinystes, baime tevų nuomones - ir po - laiminga motinyste. Jaučiu, kad iš dalies gal taip ir buvo, bet buvo ir kitų dalykų - sunkumų, nusivilimų ir depresijų, kurie aplanko tiek tikinčius tiek netikinčius žmones. Tiesiog kai turi tvirtą pagrindą vidu visada vis tiek jautiesi saugi, tai gi ir išgyventi motinystes sunkumus yra daug lengviau, negu vienai. O dėl sodininkų - gal jie rimtai neplanavo dalyvauti diskusijoje ir gintis nuo supikusių supermamų  Gal aplamai nesitikėjo tokios reakcijos į savo temą. 
Manau ta reakcija pelnyta
Patys rašo, kad ne viskas jau taip lengva, tai kam viska piešti tik šviesiom ir lengvom spalvom po kažko. Susidaro įspūdis, kad kažkada buvo sunku, paskui atėjo šviesa ir tapo lengva. Na tai aprašyk viska, tuomet ir tos reakcijos tokios nebus. Tos kasdieninės problemos niekur nedingsta. Esi toks ar kitoks, visiems mums reikia pavalgyt, rūpintis vaikais, juos mokinti ir t.t.
QUOTE(lile @ 2007 12 11, 11:05) Manau ta reakcija pelnyta Patys rašo, kad ne viskas jau taip lengva, tai kam viska piešti tik šviesiom ir lengvom spalvom po kažko. Susidaro įspūdis, kad kažkada buvo sunku, paskui atėjo šviesa ir tapo lengva. Na tai aprašyk viska, tuomet ir tos reakcijos tokios nebus. Tos kasdieninės problemos niekur nedingsta. Esi toks ar kitoks, visiems mums reikia pavalgyt, rūpintis vaikais, juos mokinti ir t.t.bet jeigu nuosirdus tikejimas is tiesu tai seimai atnese dideli palengvejima, nusvitima? sunku patiketi, kad taip buna? butina is karto isvadinti tikejima fanatizmu? kiek supratau, si pasakojima ketinama deti i knyga - o literaturoje kontrastas yra tokia literaturine priemone ispudziui sustiprinti juk literaturoje buitine gyvenimiska patirtis yra isgryninama, isryskinant kai kuriuos motyvus, mintis, stengiantis, kad jos nepaskestu smulkiu maziau reiksmingu detaliu maseje ir taip siekiama asmenine patirti padaryti labiau prieinama, universaliau suprantama.ar jus kiekviena rasytoja is karto uzsipuolate uz "nerealistini" vaizdavima?
gerai jei i knyga
Tik kazkodel netikiu
Puiki mama. Kiekviena is musu jaudinames del savo vaiku, rupinames, ar istengsime duoti viska, man paciai kartais gaila, kad pasaulis kartais buna labai ziaurus, bet juk ir tiems vaikams reikia pazinti pasauli butent toki, koks jis yra.
O jei si mama sielos ramybe rado Kristuje, tai ir puiku. QUOTE(sodininkas @ 2007 12 05, 19:09) O dėl istorijos saldumo, nežinau iš šono matosi geriau, tačiau man pačiai mano gyvenimas nėra nei lengvas, nei saldus, greičiau jį apibūdinčiau žodžiais gražus, gilus ir prasmingas. Prieš gimstant vaikams dirbau įvairius darbus, bet visada man kildavo klausimas ką aš čia darau, kuo aš čia užsiimu, juk iš tiesų to niekam nereikia ir tai yra tik rimtu veidu žaidžiami suaugusiųjų žaidimai. Dar turėjau galimybės pagyventi saloje, kurioje nebuvo civilizacijos, tačiau buvo laimingų, gerų ir išmintingų žmonių, tada įsitikinau, kad iš tiesų žmogui reikia nedaug, ir visai ne to, ką dažnai siūlo blizgantis miestas. O auginti vaikus, man atrodo, yra prasmingiau, be to tai siejasi su amžinybe Diana Kaip as Jums, Diana, pavydziu  Nuosirdziai ir baltai  Noreciau ir as i ta sala Bet, deja, realybe toli toli su mano norais prasilenkia  nors ir as gaunu pakankama (pavadinkim taip) pasalpa is Sodros, ir vyras mano darbstus, visas seimai atsidaves, bet pjauna mus tas blizgantis miestas su savo mokesciais, paskolomis, nors tu ka  Pavydziu, kad Jus, Diana, augindama 2 metu ir 6 men. vaikucius, galejot kankliuoti sau...mano dickiui tuoj 3 metukai, o mazius 6 men. - deja, tarpusavy as bijau juos ilgiau palikt, nes siandien, pvz., dickis mazajam i pirsta ikando  mamos demesi norejo atkreipt, kol mama maziukui kose vire...va taip...o kazkada ir as laaabai graziai grojau pianinu bet dabar lieka tik apie tai pasvajot 
Manau, kad istorija kaip ir daugelio moteru, bent jau man atrodo kad viskas jau taip girdeta ir matyta -tai, ka cia perskaiciau...
na, tik del vaiku skaiciaus istorija gali buti nekasdieniska   o siaip labai grazu, kai zmones atranda Dieva... vieni po kazkokiu nelaimiu ar nuklydimu, kiti gi-, po gimdymu ar augindami vaikus .... saunu  tik sia istorija manau, knygos skaitytoju nelabai sudominsi.. nebent, kurie taip pat neseniai atrade Dieva is naujo...
Kiekvienam savo ir laimingi tie zmones kirie atrado save ir savo pasaukima - ne svarbu ar tai seima ar darbas
Puiki mamyte, nors reikia laaabai daug ryzto ir stiprumo savyje auginti 4 vaikucius
matyt kazka praleidau, kalba apie keturis vaikus, o profilyje sesi irasyti
o ir istorija kazkokia keistoka - arba tai kazkokia sekta arba ponia Diana pamirso viena is desimties Dievo isakymu: neminek Viespaties vardo be reikalo
manau mamyte didvyre, ir as jau noriu 4 vaikuciu
Puiki mamyte, nors reikia laai daug ryzto 4 vaikuciams.
QUOTE(sodininkas @ 2007 11 03, 23:32) Man labai įdomu išgirsti iš jūsų, ką jūs pagalvojote apie šią mamą bei apie jos išpažintį. Labai lauksiu atsiliepimų. *** aš tai galvoju va ką: nieko nėra baisiau moteriai, kuri užaugino vieną ar du vaikus, gyvenimo rudens metu krimstis, kad nepagimdė keturių penkių vaikų. Jeigu moteris nori, vadinasi, taip ir turi būti. ir dar galvoju: man čia dievo per daug. daugiau realaus pasaulio turėtų būti. QUOTE(naitas @ 2008 02 02, 15:12) aš tai galvoju va ką: nieko nėra baisiau moteriai, kuri užaugino vieną ar du vaikus, gyvenimo rudens metu krimstis, kad nepagimdė keturių penkių vaikų. Jeigu moteris nori, vadinasi, taip ir turi būti. ir dar galvoju: man čia dievo per daug. daugiau realaus pasaulio turėtų būti.  Dievo tikrai per daug. Labai nenatūraliai skamba visa ši istorija. Visos pagimdžiusios moterys atsiduoda savo vaikams ir juos myli. Savaip. Bet nepamiršta ir savęs. O šioje istorijoje meilė propaguojama labiau ne vaikams ar vyrui, o religijai ir Dievui.
QUOTE(ugniukas1 @ 2007 11 29, 16:25) Tai va....nesu ciniska, bet si istorija man pasirode toooookia saldi, kaip is tikybos vadovelio pradinukams  jau taaaaip viskas gerai, jau taaaaip idealu, lyg nebutu pasaulio aplink. mama tik kasa pina ir kanklemis groja Sutinku. Nors man atrodo, kad ši istorija išgalvota. Užmėtykit mane akmenimis, bet taip nebūna realiam gyvenime. Iš autorės pasisakymo supratau, kad ji gyveno gan aktyvų gyvenimą, po to pasigimdė vaikus, įtikėjo dievu ir viskas, nieko jai daugiau nereikia. Nu nesąmonė kažkokia
taip, buti mama - pats nuostabiausias dalykas , kuris gali buti gyvenime... vaikai - tai didziausias turtas, kuri reikia saugoti, juo dziaugtis ir rupintis. dziauguosi kartu su tos ispazinties mamyte.!!!
as tai pirmiausiai nepavadinciau sio pasakojimo ispazintimi
 o siaip kiekvienam zmogui savo problemos ir savi dziaugsmai atrodo reiksmingiausi ir didziausi, ir kazkodel atrodo kad ir kitiems tai turi buti idomu taciau nemanau kad cia kazkoks dydviriskumas, nes yra mamu kurios po maziausiai 6 vaikus uzaugina, ir lygiai taip pat gyvena del vaiku . o is tikruju mes visos mamos gyvenam del vaiku, kitaip ir buti negali taigi istorija kaip istorija, o i ispazinti cia viasi nepanasu
QUOTE(sodininkas @ 2007 11 03, 21:32) Man labai įdomu išgirsti iš jūsų, ką jūs pagalvojote apie šią mamą bei apie jos išpažintį. Labai lauksiu atsiliepimų. *** (...) supratau, jog su Kristumi gyvenimas iš tiesų nuostabus ir įdomus. O rasti savo vietą gyvenime tai yra tapti laiminga. Man tai būti mama. Nuo ryto iki vakaro. Nuo vakaro iki ryto. Kiekvieną dieną žinoti, jog dirbu darbą gyvenu gyvenimą kuris yra labai svarbus mano vaikams, mano vyrui, mūsų ateičiai ir Dievui. Žaviuosi šia moterim, jos vyru, šeima. Žaviuosiu šios moters Meile, Tikėjimu,Darbu... Ilgiuosiu tokių jausmų, tokio jausmų tvirtumo, tyrumo... Svajoju apie tai...Trokštu tokios šeimos... Sėkmės ir stiprybės Jums.
Pavydžiu šiai moteriai baltuoju pavydu. Pati labai noreciau buti tokia mama, kuri atrado savo gyvenimo prasme per savo vaikus. Tu esi tiesiog šaunuolė!!!!
O as pasakyciau , man zmones veidmainiai kurie Dievo varda mini dazniau nei darbus daro . Koks zygdarbis vaikus gimdyt , kanklem grot ir marazmus svaiciot . Ne vaiku skaicius zmogu padaro vertingu , ir nera zygdarbis juos gimdyt , tai savirelizacija , tai nera nei geriau nei blogiau nei kiti zmogaus realizavimosi budai . Sory bet man tokie My Webpagehttp://www.church.lt/t/node/14 zaisliuku propogavimo budai visiskai nesirisa su tikejimu Lengva oponuoti kokie mes geruciai , vargsuciai kiek musu daug ir kaip graziai mes muzikuojam , biblija delninuke turim ir esame super relingi Jumoristai .
Toks tikėjimas man gan svetimas, bet požiūris į vaikus- pavydėtinas
Suprantu, kad gimdyti vaikus nėra didis stebuklas, bet turėti kantrybės ir juos tinkamai užauginti yra menas
Saunuole tik tiek galiu pasakyt. Ta sena mociute buvo teisi, vaikai turi nuostabia mama!!!
"Sau pačiai nelauktai aš, dar neseniai studentė, įpratusi gyventi nevaržomai, labai mėgstanti skaityti, studijuoti, keliauti po pasaulį, staiga pasijutau uždaryta namie su mažyliu ant rankų. Knygas pakeitė puodai, vystyklai (nenorėjau naudoti sauskelnių), keliones pasivaikščiojimai aplink namus su vežimėliu." o sitie zodziai tokie pazistami, lyg kas apie mane butu pasakes.
Saunuole,kad sugebejo nepaluzti,kabinosi i Dieva,kuris jai suteike stiprybes auginti mazulelius...
1. Jei Dievo vardas buvo minimas istorijoje, tai ne be reikalo, o su reikalu - Ji liudyti. Taigi su 10 istatymu neprasilenkia.
2. Istorija "saldi", bet tik literaturiskai (jei kalbet apie pacia istorija - cia kazkodel prasidejo isterijos del to kur ir kam ji - knygai, propogandai, fanatizmui ir pan). O kad taip buna, tai TIKRAI buna. Ir ne apie ispudinga vaiku skaiciu esme, bet apie zmogaus ramybe ir pasitikejima. 3. Kai ne kas taip supanikavo, kad cia religija isipaisiusi. Ko cia susipergyvent. Kiekvienas turim sau svarbiu dalyku - kas tikejima, kas savo darba, mylima vyra ir t.t. Visi savo stiprybe atrandam skirtinguose dalykuose. Kad zmogus atsiremia i Dieva (ir kalbu ne davatkiska prasme atsiremia), tai yra sveikintinas reiskinys, visu pirma atnesantis geri i jo seima, aplinka ir svarbiausia i jo vidu. 4. Baptistu Baznycia nera sekta. Tai yra viena is kriskcioniu saku - kaip ir katalikybe, staciatikiai, anglikonai... Jie atsirade gal siek tiek veliau, kaip protestantu atsaka, taciau priklauso krikscioniu tikejimui, o ne SEKAI. buuuu!  5. Isiskaitykite, kaip (retai kuri, bet...) pateikiate savo logotipus - pirmas vaikas: ... pam pam pam... antras vaikas: ...gal, bet daug veliau ... trecias: oij ne ne niekada, ketvirtas: isproteciau, ir pan... o jeigu lauksites antro ir bus dvynukai, tai kas tada??? o jei anksciau pastosit, nei tas "veliau"??? Na cia gal buvo offtopic, nelabai su istorija siejasi. Gal tik siek tiek - Diana bent jau nesake "niekada" 6 vaiku atejimui (nors sutinku, tai gali buti salyginis reikaliukas, nes ne visada reikia gilaus tikejimo, kad nedaryti abortu - turbut tai bendras zmogiskumas). 6. ... turejau daugiau minciu del kai kuriu postu, bet viska kol perskaiciau uzsimirso 
QUOTE(deniz @ 2008 01 22, 17:01) matyt kazka praleidau, kalba apie keturis vaikus, o profilyje sesi irasyti o ir istorija kazkokia keistoka - arba tai kazkokia sekta arba ponia Diana pamirso viena is desimties Dievo isakymu: neminek Viespaties vardo be reikalo as ir tapati pagalvojau
o kodel sitoj temoj?
O as nematau cia nieko fanatisko ir panasiai.Juk kiekvienas zmogus iskome paguodos ir atramos...Juk parase kad nei savim nei vyru pasitiket negali...Kiekvienas randam sau priimtina forma.Juk kai sakom kad vyras ar mama suteike stiprybes,niekam tiek priesisku minciu nesuteikiam...Ji savo ikvepima rado pas Dieva.As pati irgi noreciau taip tiketi ir but tokia patenkinta.O vaiku skaicius cia niekuo detas,beje ir as noreciau dideles seimos ir manau ja turesiu...Kitaip sakant: kaip Dievas duos...Neatrandu savyje jegu ir noro juo tiket,bet tai kad zmogus su Juo sirdyje yra ramus tai tikrai nedaro jo blogesnio...Anaip tol...Juk kartais tokios blogybes taip uz akiu neuzkliuna,kaip laiminga mama mylinti vaikus ir Dieva...
nemanau,kad motina,leidzianti sau samdyti privacius mokytojus,sededama su vaikais namuose,galinti nedirbdama pragyventi su tokia didele seima,verta didesnės pagarbos uz besistengiančią pramaitinti šeimą motiną. oi,kokia saunuolė
na.... gal truputį pasikarščiavau,bet mielai ir aš būrelį užauginčiau,jei nereikėtų užsidirbti pragyvenimui,jei vaikai b4us garantuotai pamaitinti ir t.t. tada MIELAIper dienų dienas dainuociau daineles,atsiduociau vaikuciams visa...turbut tai kiekvienos mūsų Valstybėje mamytės svajonė
nesuprantu kodel temos autorius atidare sia tema. grazus pasakojimas, zinoma jei jis nuosirdus...
o ši istorija tikra?
šiaip manau, kad tėvams turėtų norėtis bent vienos mergaitės į šią futbolo komandą 
Labai nuoširdu ir gražu. Iš šios mamos visos motinos ir visi, pabrėžiu, tėveliai gali pasimokyti atsidavimo, meilės savo vaikučiams. Ir mokėjimo atsiriboti nuo kitų žmonių nuomonės, galvoti savo galva ir pasitikėti Dievu.
Manau, kad perdėtas tikėjimas nelabai gerai... Žinau ne vieną atvejį pasibaigusį juodai...
Lenkiu galva pries tokias mamas
na aš nepraktikuojanti katalikė, tai truputį skeptiškai žiūriu į religinį fanatizmą. nors iš esmės reikia kažkuo tikėti, bet mane nuo visų religinių apeigų net nupurto. mama persistengė vaikystėj tampydama į bažnyčią.
manau, kad ši mama tiesiog pati išmoko elgtis su vaikais ir sulig kiekvienu paskesniu vaikeliu vis aiškiau suvokė motinystės esmę bei prasmę. man atrodo, kad su pirmu sunkiausia, nes žinios tik teorinės, o vėliau vadovaujiesi praktiniais patyrimais. QUOTE(Nataliukė @ 2007 11 14, 12:40) Jus noriejot nuomones apie sia mama...Prasom Nezinau realus tas pasakojimas ar ne... Bet as kaip ir kitos mamos myliu savo vaika, bet as nepamirstu, kad as esu as ir kad as turiu gyventi, ne tik del vaiko, o del saves pacios, tada ir vaikui bus gerai. Neisivaizduoju tokio gyvenimo, vien vaikais. Kaip juos bemyletum, visi esame zmonies ir kiekvienam reikia patenkinti tokius poreikius kaip bendravimas su kitais zmoniemis, poilsys, kazkokiu asmeniniu svajoniu igyvendinimas. O turint 4 vaikus, ir islikti tvirtam ir laimingam ar imanoma, kad tave nei minutei nepalauztu sunkumai...Kad nenorietum istrukti is namu ir nematyti nors dienos savo mylimu vaiku, kad vel galietum juos kokybiskai milieti...Faktas yra tas, kad fizinis bei moralinis issekimas su tokiu gimdymu morotonu garantuotas, kokia cia kalba apie dviguba laime... Vaikams reik laimingos, energingos mamos... Sory, jei pasirodziau grubi ir kategoriska, bet as uzuodziu "povandenines sroves" is sito pasakojimo, kad tai toks "vaiku gimdymo propogavimas" ir knyga gal but bus apie tai. Nes LT gimstamumas mezieja, kaip zinia. Jei vaikai du tai, vienas vietoj mamos, antras vietoj tecio, gimstamumas nedydeja, o jei 3 ir dar graziau 4 tai keturguba laime...gimstamumas padidejo...VALIO Dar karta atsiprashau uz ironija, bet ar toj khygoj numatytas skyrelis kur aprashoma kiek pinigeliu valstybe moka uz vaiko gimima ir prieziura, ir kiek istikro reik tam vaikui visko... Beveik pateiket, del to, kad vaikas pats daug ka zino ir supranta...Visos nuomones kas nepritaria jusu nuomonei yra keistos turbut... O kaip del situ eiliu... Kaip jums Dzibrano nuomone...Man asmeniskai sie zodziai patys geriausi kiek teko skaityti knygu apie vaikus ir ju auklejima, atrodo viskas i juos sudeta... Jūsų vaikai nėra jūsų. Jie - savęs išsiilgusio Gyvenimo sūnūs ir dukros. Jie atėjo per jus, bet ne iš jūsų, Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso. Jūs galite jiems atiduoti savo meilę, bet ne mintis, Nes jie turi savąsias. Jūs galite priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas, Nes jų sielos gyvena rytojaus namuose, kurių jūs net svajonėse negalit aplankyti. Jei galit, siekit būti į juos panašūs, bet nesistenkit juos padaryti panašius į savę. Nes gyvenimas neina atgal ir negaišta vakarykščioj dienoj. Kahlilis Džibranas. "Pranašas" Įmanoma, patikėkit. Ir net labai
butu grazus pasakojimas jei ne tas religinis ikysimas,jis viska apvercia ir nebeaisko norima parodyti gera mama ar gera tikejima
QUOTE(olė @ 2008 06 20, 00:22) nemanau,kad motina,leidzianti sau samdyti privacius mokytojus,sededama su vaikais namuose,galinti nedirbdama pragyventi su tokia didele seima,verta didesnės pagarbos uz besistengiančią pramaitinti šeimą motiną. oi,kokia saunuolė na.... gal truputį pasikarščiavau,bet mielai ir aš būrelį užauginčiau,jei nereikėtų užsidirbti pragyvenimui,jei vaikai b4us garantuotai pamaitinti ir t.t. tada MIELAIper dienų dienas dainuociau daineles,atsiduociau vaikuciams visa...turbut tai kiekvienos mūsų Valstybėje mamytės svajonė Pritariu . Jei pas mane būtų tokia galimybė sėdėti namie ir auginti vaikus, tai kodėl gi ne? Nemanau, kad ja reikia labiau žavėtis, nei mama, kuri pati stengiasi pramaitinti savo šeimą.
1. nuosirdi pagarba mamai uzauginusiai 6 vaikus
.2. Istorija niekam tikus- nei cia ispazintis nei ka panasiau i kazkokia religine propoganda (pabaigoj truksta reklaminio sakinuko- jei norite laimingos motinystes be jokiu sunkumu uzsisakykite sony telefona , (i kuri anot paties Roberto tinklapio, galima sukelti Biblija)
Labai primena knygą "Motinystės paslaptys",kurią gavau dovanų,pradėjus skaityti net supykino,pasirodo ji "tikėjimo žodžio" leista ir tai labai matyti - kas antras sakinys apie Šv. Raštą, Dievo pagalbą ir t.t.
Viskas persotinta tokiomis mintimis,tad net nebeskaitau jos... oi,daugiau paskaičiusi šią temą supratau,kad kalba ėjo apie tą pačią knygą
Mane vis dar stebina tik vienas dalykas - kokios PIKTOS ir pilnos pagiezos moterys cia pasisako... Vienai valstybe mazai pinigu duoda, kitai Dievo per daug, treciai iliuzijos kyla, kad ta mamyte tik su arfa groja ir sesi vaikai patys nektaru misdami auga na ir taip toliau... Kur buvo pasakyta, kad jai viskas is dangaus krenta? Ar matete, ar regejote, kiek si seima turi dirbti, kad pragyventu?
Taip, visi turi teise i savo nuomone, tik ta nuomone turi buti pagrista, o neparemta skurdzia fantazija...
Super išpažintis. Drąsu.
man labai patiko, tokia ramybė ir šiluma padvelkė iš šio pasakojimo, net pačiai atsirado daugiau jėgų "dirbant mama"
Saunu, kad yra tokiu mamu
zaviuosi tokiomis MAMOMIS
QUOTE(sodininkas @ 2007 11 03, 23:32) Man labai patiko išpažintis...
|
This is a "lo-fi" version of our main content. To view the full version with more information, formatting and images, please click here.