Mūsų sūnus pirmokas mums kelia nerimą dėl kelių dalykų:
1. Siūbavimasis. Važiuodamas mašina, grodamas dūdele ar šiaip neturėdamas ką veikti, ar dar į kažką labai įsijautęs, pvz., žaisdamas šachmatais ar net skaitydamas, pradeda siūbuoti. Siūbuoja kol sudraudi. Kontroliuoti save sugeba, muzikos mokytojai uždraudus siūbuoti grojant, to jau nedaro. Kodėl siūbuoja? Gal, kad jį mažą kurį laiką prižiūrėjo močiutė, kuri dėl savo psichinės ligos siūbuodavo taip keistai nuo vienos kojos ant kitos, gal, kad šiaip judrus ir negali nustygti vietoje...
2. Pradeda lakstyti po kambarį, trankydamas kumštuką į kitos rankos delną Ir kartoja kažką panašaus į automato šūvius: Tych, tych, tycccch... Tada lyg ir atitrūksta nuo šio pasaulio. Taip žaisti jam patinka. Paklausus, kodėl taip daro, papasakoja, kad įsivaizduoja karius, kuriems gudriai vadovauja, puolant priešą arba vėl - laivų mūšius... Gyvename mažoje erdvėje, viename kambaryje. Vienkiemyje. Todėl šėlti su draugais lyg ir nėra galimybių, jie toli. Mokykloje draugų turi, būna judrus per pertraukas, mokosi gerai, bet kruopščiai ir atkakliai dirbti tingi.
Ar toks vaiko elgesys nėra psihinės ligos pradžia? Gal reiktų griežtai draust taip elgtis, na, siūbuoti ir taip lakstyti po kambarį?

Siubavimas yra greiciausiai vaiko iprotis. Jeigu sudrausminus nurimsta (gali save kontroliuoti), tai geras požymis. Reiškia, jeigu vaikui kada nors tas iprotis ims trukdyti, jis sugebes jo atsisakyti. Kartais, kai vaikas siubuojasi, ji tai ramina. Del to kai kurie vaikai pries miega megsta pasisiubuoti- tai primena kaip supdavo mama, noredama nuraminti.
Nemanau, kad reiktu drausti siubuoti, jeigu tai niekam netrukdo. Jeigu vaikas judrus, tai kazin ka naudingo pasiektume, jeigu ribotume jo aktyvuma. Kaip tik geriau galima butu sudaryti galimybe issikrauti- gal po pamoku gali koki sportini uzsiemima lankyti.

Siaip jau tose seimose, kur yra buve psichikos ligoniu, yra padidejes seimos nariu nerimas, kad dar kas nors seimoje, brangus, artimas zmogus taip pat gali susirgti psichine liga. Toks nerimas gali tureti tam tikra pagrinda, nes galima paveldeti polinki sirgti tam tikra psichine liga, pvz., schizofrenija. Pabreziu- polinki- ne pacia liga, tai reiskia, kad, jei yra genetinis polinkis+nepalankios aplinkos salygos, tada rizika ligai dideja.

Jusu vaiko elgesyje, is to, kiek ji cia aprasete, neina izvelgti kokio nors psichikos sutrikimo.