Aš visada žinojau, kad noriu vaikiuko, bet kai nėštumo testas parodė dvi rožines juosteles gerokai išsigandau. O vyras kaip kepė kiaušiniene taip ir kepė. Tik konstatavo, kad jau seniai aišku, kad aš liaukiuosi. Nėštumas buvo normalus. Jei nebūčiau tiek daug dirbusi, turbūt nebūtų tekę pagulėti ligoninėje, kai Ignučiui buvo vos 20 savaičių. Gimdyti turėjau gruodžio 12 dieną, bet visi kaip susitarę ragino pasidaryti sau gimtadienio dovaną ir pagimdyti gruodžio 9 dieną. Ach, jei nuo mūsų kas nors priklausytų.Praėjo ir tos gruodžio 9 ir 12dienos, o Ignutis sau puikiai leido laiką mano pilve. Taigi gruodžio 13 d. važiavom į konsultaciją pas gydytoją.Pakeliui juokais vyrui sakau, kad kaklelis jau bus atsivėręs 3 cm. Ogi tai ir buvo, nors jokių sąrėmių aš nejaučiau.Tiksliau nepastebėjau
. Man visą nėštumą buvo žiauriai užkietėję viduriai, tai kai gruodžio 12 prasidėjo veikla, aš pamaniau, kad man vidurius pučia. Taigi daktarė patarė gultis į ligoninę, nes veikla prasidėjus, o aš net nepastebėjau, po to dar nespėsiu atlėkt. Grįžom namo, pasiėmėm daiktus ir atvažiavos į Klinikas. Nors nei man, nei vyrui nesitikėjo, kad TA diena jau atėjo. Paguldė mane į palatą ir visos seselės laksto kas 10 min. ar jau gimdai. O aš guliu, kepsnį valgau ir juokauju, kad turbūt nepastebėsiu kaip pagimdysiu. Taip ir pernakvojau sau saldžiu miegeliu, o gimdymo net iš tolo nesimatė. Rytą mane daktarė išbarė, kad negimdau ir paleido namo pasiganyti kelias valandas. Vakare pasitarėm su ja ir nutarėm, kad jau ryt tai tikrai gimdysim. Tą gražų gruodžio 15 rytą palatoje merginai dėjo skatinamuosius, o mes su ja buvome susiginčiujusios kuri pirma pagimdys. Tai man iš to pavydo, kad jai viskas prasideda, irgi prasidėjo veikla. Abi bepasakodamos anekdotus su visais daiktais persikrautėme į gimdyklas. Tuo metu būsimas tėvelis visas persigandęs atlėkė iš darbų. Buvo 11 val. ryto. Saulė švietė, gimdykloje buvo taip šviesu, grojo Nohra Johns muzika ir dar visai nesijaučiau begimdanti. Daktarė pažiūrėjusi konstatavo, kad jau 6 cm. ir nuleido vandenis, nes jie stabdė veiklą. Pažadėjo, kad iki 17 val. pagimdysiu. Tada jau ir prasidėjo pats malonumas. Kelios minutės poilsio ir vėl baisus skausmas, kelios minutės poilsio ir vėl skauda. Vienu momestu visų dėmesys nukrypo į tėvelį, nes laaaabai jau jis perbalo. Teko man reikalauti dėmesio juk gimdau tai aš!!! Apie 12 val. pažiūrėjo, kad jau pilnas atsidarymas ir leido stumti. Aš stumiu, stumiu, o naudos jokios. Tarpuose anekdotus pasakojame, nes tokia jau mano natūra, kai skauda ir negera, turiu juokauti,o ne gailėti savęs. 12.25 val. daktarė pažadėjo, kad 15 val. jau turėsim leliuką, bet aš mintyse pagalvojau, kad iki 13 val. turiu viską pabaigti ir jokių čia iki 15 val. Stūmiau daug kartų, visada mane gyrė, sakė, kad esu šaunuolė. Galaiusiai daktarė paklausė, koks bus vaiko vardas,o mes vienbalsiai pasakėme, kad Ignas.Tada daktarė tik šūktelėjo: Ignuti, ateik pas mus ir užgimė mano sūnus. Buvo 13.01 val. Tai pati gražiausia akimirka mano gyvenime. 
, tau tik gimdyt ir gimdyt 
Atrodo, taip viskas greitai ir lengvai 
Smagu, kad kai kurioms taip lengvai.
aukit sveikuciai 
Sveikinu.