Kai pirma karta dukra suzinojo,kad reiks akinuku (tai buvo vasara),ejome abi i parduotuve ir leidau jai paciai isrinkti tokius,kokie jai labiausiai patiko. Dziaugesi kaip aksesuaru pirmom dienom ir netgi didziavosi,kad 'pasipuosusi"...Truputeli maciau jos kompleksavima rugsejo 1-aja,kai mokytoja paklause vaiku,kuo ju draugai pasikeite per vasara. Man atrode,kad jai siek tiek nejauku...Bet tik tiek. O siaip ,kai pradejo nesioti akinukus,visi aplinkiniai(mociutes,giminaiciai ir artimiausi draugai) labai gyre,kad jai labai tinka...gal tas padejo...

Ir dar labai dziaugesi,kad su jais gerai mato...

Manau,mamyte kazkaip turetu nuteikt dukra,kad tai yra visai grazu,ir visgi daug dabar nesiojanciu akinukus,kad labai tinka ir pan. Siais laikais vaikai tikrai nebesitycioja is "akiniuociu".. Gal tiesiog pati turi issirinkt,kad jai patiktu?...

nezinau,koks jusu dukros regejimas,maniskei gal dar labai svarbu buvo,kad su akiniais viska "ryskiai" ir gerai mato... Pradzioj dar klause,kiek laiko reiks nesiot akinukus,kol pasitaisys akys,bet neslepiau,pasakiau teisybe,kad visa gyvenima...tai nebuvo ir jokiu iliuziju..

Mano vyresnioji jau nuo 7 metų turi akinukus, bet pradžioj juos naudodavo tik per pamokas žiūrėti į lentą. Metams bėgant dioptrijos, aišku, didėjo, bet ji vis vien buvo pasiryžusi verčiau žabalioti gatvėje, atsisakyti kokybiškesnio bendravimo, nes paprasčiausiai neatpažįsta žmonių, neįžiūri mimikų, nei nešioti akinius nuolat. Nepadėjo nei pokalbiai apie saugumą, nei apie pasitikėjimo savimi ir gyvenimo kokybės skirtumus, kai gerai matai ir kai blogai. Aš ir pati esu trumparegė, nešioju akinius, bet įrodinėjimai, kad su akiniais aš atrodau gražiau ir efektingiau, nei be jų, ir nors galiu nešioti lęšius, vis vien renkuosi akinius, irgi mažai gelbėjo. Rėmelius nuo pat pradžių leisdavome rinktis pačiai, bet su jais vaikščioti gatvėje vis vien nenorėdavo. Na bet atėjo laikas, galbūt susidėjo visi argumentai, gal tas nematymas pasidarė pačiai nebepatogus, ir būdama 13 metų visgi pradėjo nešioti akinius nuolat. Perėjome daug optikų, išsimatavome daug rėmelių su ta mintimi, kad čia bus akiniai nuolatiniam nešiojimui, ir įsigijome nežiūrėdami į kainą vardinius labai gražius rėmelius, pačius gražiausius, kokius buvo įmanoma rasti. Poliklinikos pediatrė, persirašinėdama optikos receptą, net žagtelėjo pamačiusi, kiek kainavo akinukai. Dukra žino, kad neužilgo, jeigu norės ir sugebės išmokti, galės nešioti lęšius. Bet kol kas (jai beveik 14) patenkinta savo akiniais ir labiau vertina ilgus manikiūrus, nei galimybę vaikščioti be akinių.

Maniškė irgi su akiniais nuo 7 m., kadangi be akinių mato labai prastai, dėl nenešiojimo problemų nekyla. Atvirkščiai, mano, kad su akiniais gražiau atrodo, tad nenusiima net fotografuodamasi.

Kokios pas jus dioptrijos? Jeigu Jūsų mergytė negali pakęsti akinių, nespasučiau jos, juo labiau, kad paauglystėje vaikai ir taip savo išvaizdą kritiškai vertina. Pirkit lizes, aišku kainuoja, bet yra dabar tokių linzių, kurias galima 3 sav. būt neišsiėmus.

Labas rytas, pasidalinsiu ir as savo patirtimi
Sunui 1 klaseje gydytojai "uzkabino" akinukus. Jam tai buvo kazkoks kosmaras - asaru daugiau nei reikia:"kaip as dabar atrodysiu...visi juoksis...as nenesiosiu....kad nors stikliukai butu apvalus kaip Hario Poterio, tai nors kaip moksliukas atrodyciau....uuuuu...". Per 2 savaites, kol akinukus pagamino, siek tiek apsiprato su ta nelemta dalia. O ta pirma diena, kai reikejo klaseje pasirodyti su akinukus, pakalbejau su mokytoja ir mokytoja visai klasei labai graziai paaiskino, kad Grantui reikia gydyti akytes, nesioti akinukus ir, kad zaidziant jiems reikia buti atsargesniems, kad nesudauzytu akinuku. Ir viskas. Uzteko mokytojos padrasinimo - jokiu patyciu ir minciu apie nenesiojima. O kad igauti imuniteta, mes ir namie kartais vienas is kito pasisaipome " na, ka, ackarike". Is pradziu labai pyko, bet paaiskinome, kad "ackarikai" tai rusiskas zodis. Dabar ir pats kartais sako "kur mano ackarikai"...

o mano berniukas jau senai nesioja akinukus , pradzioi kiek sunku buvo apsiprast (pirmi akiniai sekmingai luzo , antriems parejo senatve greit ir nelauktai, o su treciais va jau daugiau nei metai sekmingai laksto), bet dabar jau priprates, neisivaizduoja kaip be ju but . as pati visada akinius nesiot norejau , nes man labai labai grazu ir visi zmones su akiniais grazus. Kol ejo i darzeli - negirgejau skundu kad is jo kazkas saiposi ar dar kazka , o va kai i mokykla pradejo eiti, tai pora kartu sake kad ji vadino ackariku .

Maniskes viena akis normali, kita tingine tik 5 .Visus remelius renkasi pati, pirmus pirkau tikrai brangius, po kokiu 5 pamestu pradejau pirkti po 140 lt, bet remeli visuomet rinkdavosi pati.Ir mokykloje pirmus kartus kai nuejo, merginos prase pasimatuoti duoti akinukus, nes tikrai stilingi buvo, bet.. Klausiu kas yra, ji sako ,kad geda, as paaiskinu kas bus jei nenesios, ir kad dabar daugkas perkasi akinius kaip aksesuara, nors ir mato gerai.Ir nuotraukose pasiziuri sako kad grazu jai, bet kai nueina iki mokyklos ir vel tas pats.Dar klausiau ar tyciojasi kas is jos, sako is manes ne , bet ant kitos mergaites kazkas supykes pasake akiniuote, taiji nenori kad ir jai tas pats butu.Nors jinai uz save moka pastoveti ir klase ju tikrai draugiska.

Sveikos.

Nelabai suprantu mergaitės problemos, labai atleiskit.
Tiesiog pati, būdama 11 metų pradėjau klasėje pirmoji akinius nešiot, bet buvo tokia crazy, rožiniai ryškiai, tinkantys prie mano veido formos ir visa kita.
Vėliau klasiokės kaip tik išmanydamos pas tėvus kreipėsi, kad tik akinius nupirktų joms.

Manau, bėda dėl to, kad mergaitė Gėdyjasi akinius nešioti. Gal jai jie nepatinka? Pasidomėkite naujomis paaugliukų madomis, galų gale, nueikite dviese su dukra į spec. akinių parduotuvę, pasikoncultuokite su profesionalu (-e), kuris savo darbą puikiai išmano ir parinks pagal veido formą ir kitus kriterijus jūsų dukrelei tinkamus akinukus.

Jei jusu dukrai nepatinka akiniai nupirkit lesius tikrai turetu patikt juk dar ir spalva su lesiais galima pakeist

Pas mus tai klasėje tikrai nesityčioja Jei akiniai tinka tai manau dar gražiau vaikas atrodo

Aš nešioju akinius gana seniai. Nuo 6 ar 5 metų. Būna ir leptelna kokie žmonės (kurie patys nešiojo arba dabar lešius dedasi) žinoma nelabai malonu, bet jau nekreipiu dėmesio, kas žino, gal ir jiem patiem reiks nešiot. Daugelis net neįsivaizduoja manęs be akinių, arba sako, jog be akinių atrodau keistai (žodžiu nekaip, nekaip) Akinukai prilipo, ir žino savo vietą. Kiek teko girdėt, daugelis mano, jog žmogus (ar vaikas) su akiniais yra santūresnis, protingesnis, bet kai kuriem tai yra minusai, o kitiem pliusai.

As nuo 6 metu nesioju akinius(dabar man 10),tai tik klasiokai užerzint norėdami vadina ''keturake'',bet man tik pertrauka nuskaidrėja,kai koki aviną apspardau. O drauges pusbrolis istisai keturake peza,bet is tokio asilo girdėt net nuobodu O siaip be akiniu atrodau kaipkaip indiska didvarlė
Papildyta:

Nu as tai toli grazu ne santūri.. jei ant ko supykstu tai visa diena siunta