la ar teko (kai darbinotes) is darbdaviu isgirst klausima:"kada planuojate tureti vaiku, ar seimos pagausejima"? ir kaip jam atsakete? ar jaukiai jautetes, kai darbdaviui aiskinotes, kada zadate susilaukt vaiku?

Pritariu tau, kad nereik meluot , bet ka sakyt, jei dar nesi suplanaves ? atsakyti:nezinau"? tada dar durniau gali pasirodyti manau, kad cia labai keblu ir man abydna, kad vyrams tokiu problemu nebuna....

O as melavau (geda -peleda ). Bet negi sakysi - kad kai isidarbinsiu, tai neuzilgo ir paplanuosiu. Taip niekad nepriims. Siuo metu laukiu atsakymo - priims gal
O siaip man toks klausimas nekorektiskas atrodo , Jei jau klausia taip, tai va taip ir atsaaakau

Dirbu personalo konsultavimo srityje. Ypac paskutiniais metais darbdaviai itin atsargiai pradejo darbinti jaunas, ka tik istekejusiais moteris. Motyvai manau aiskus.
Nors konsultuojant vadova daznai tenka tikrai paprakaituoti irodinejant, jog jaunos moters darbo rezultatams jos gimdymu planavimas dideles reiksmes netures - ne visada pavyksta itikinti.
Taigi, jei jau darbdavys uzdave toki klausima, nemeluokite, taciau pabandykite pasidometi, koks tokio vadovo poziuris i jauna darbuotoja moteri. Ar jis uzduoda klausima remdamasis nemalonia patirtimi ar pan?.
Toks klausimas turi priversti atkreipti demesi i tai, ar darbdavys renkasi jus kaip specialiste, ar ziuri tik kaip i ta asmeni savo versle, kuris nuolat be pertrauku privales jam nesti pelna.
pakonsultuociau smulkiau, jei parasytumete daugiau informacijos - kiek imoneje dirba zmoniu mazdaug, kada darbdavys uzdave si klausima(pirmo susitikimo ar antro metu, pokalbio pradzioje ar pabaigoje) ir t.t.

Priezastys seniems krienams nepriimti moteriskes i darba:

1. Per jauna, nieko nebaigus.
2. Ka tik baigus, be praktikos.
3. Su praktika, bet netekejus - tuoj istekes ir iseis dekretiniu.
4. Su praktika, istekejus, be vaiku - tuoj iseis dekretiniu.
5. Su praktika, istekejus, vaikas - tuoj iseis dekretiniu 2 karta.
6. Su praktika, istekejus, du vaikai - vaikai sirgs ir daznai ims biuleteni.
7. Su praktika, du vaikai studentai - sena, nupezus ir apkerpejus...

Teip vat

noa

tiesa sakant i tokius klausimus as atsakau taip: as nepainioju shejmyniniu reikalu su profesiniais.. o ishvadas tegu darosi patys.

NOA teisingai pastebėjo Kaip sakant, koks darbdavys, toks ir atsakymas turi būti..labai dažnai moteris yra priversta taikytis prie darbdavio, įtikti, bet žinot, kai darbiniesi, tai norisi ir savo interesus apginti..Nori - nenori, gaunasi dvikova
Sukaupiau visas valios pastangas ir atsakiau "taip žinoma, mes planuojame turėti vaikų, bet tikslios datos negaliu nurodyti" ir žiūriu sau veršelio akimis Čia kažkokia visuotinė mada teirautis, nors man susidarė įspūdis, kad kartais darbdaviams tai visiškai nesvarbu..tačiau klausia
Išvis atsakau dažniausiai taip, kaip manęs klausia..parenku ir pan. intonaciją, ir manierą, nes negaliu peržengti per save. Nemoku pulti ant kelių, nors stengiuosi išlaikyti deramą požiūrį ir elgesį, bet būna tokių "chamų" , kad norisi pasakyti "paprasčiau" Šiaip tai esu žmogus, kuris ką mato, tą ir sako, kaip jam šaukia, taip ir atsiliepia..tai va, jei gerai pašaukia, tai gražiai ir atsišaukiu, gaunu darbą... kartais būna, kad tiesiog pati suprantu, jog jei mane ir prašytų nesugebėčiau tokioje kompanijoje dirbti ir nežaginu savęs. bet nesakyčiau, jog man nesiseka..gal tai vadinama sėkme ar šiaip kažkokie nepaaiškinami dalykai, kad tokia aikštinga kaip aš išvis gauna darbą

vajetus, sakot - nemeluoti. O tai kaip man darbdaviui pasakyti: "Noriu greiciau susirasti darba, nes jau laaabai noriu dar vieno vaikelio!!!"
Kazi, ka darbdavys atsakytu

Prieš kelis metus draugė darbinosi į vieną žinomą Lietuvos įmonę. Tai ten iš visų moteriškių reikalaudavo pažymų kad nesilauki. Kadangi ji buvo tik ką po nesėkmingo gimdymo, tai matyt pagalvojo, kad bent porą metelių tai tikrai dar padirbės ir ji praėjo be popieruko.

Fantastiška Lietuvos įmonė Ir dar yra norinčių???? Būtent pažymos, kad nesilauki? Ar bendrai sveikatos pažymos?
O pažymą labai lengvai nupirkt galima Ir kad laukies, ir kad nesilauki...kai nesilaukiau, bet norėjau raštiškai "apnėštėti", tai man greit gavosi, kai laukiausi ir vardan darbo reikėjo raštiškai "abortuotis" tai vėl lengvai su visu pilvu pažymą gavau.
Aišku geriau niekada nemeluoti

Aš kai prieš 2 metus darbinausi į dabartinį (valstybinį) darbą, per konkursą man viena sena bjauri bobšė (beje, teisės departamento direktorė) numykė - matai, kaip būna su tom jaunom merginom, jos greit išteka, į dekretą išeina ir t.t....nu aš kažką neaiškaus numykiau, nes buvau ir taip labai pasimetusi per tą konkursą. Po metų ištekėjau, dar po metų pradėjau lauktis...

Dirbu moteriškame kolektyve, tai kiekvieną moteriškę kai išnagrinėjau, tai pasirodė, kad nei vienai protingai moteriai darbui vaikai netrukdo - didžiausias pareigas ir autoritetą turi po 2 vaikučius auginančios mamos, kitos turi po vieną vaikiuką....yra tik trys neturinčios vaikų - aš (bet jau nėščia) ir dvi tikrai akivaizdžiai susipykusios su protu bobelės, kurios tų vaikų ir nebeturės. Abi tikros nevykėlės darbinėje sferoje, žioplos, netobulėjančios ir tinginės
Taigi, išvadas tegu daro darbdaviai..................

Sunku ka nors ir patarti. Reikia ivertinti santykius su darbdaviu. Galu gale darbdavys tikriausiai zino kaip vaikai atsiranda ir kad kartais jie buna visai neplanuotai. Taigi blogiausiu atveju galima pameluoti kad neplanavai...

Manes karta klause, atsakiau - planuot neplanuoju, bet tokie dalykai kartais ir be plano gaunasi Taip ir buvo, tiesa, 4 metus padirbau, tai niekas ir isdurtas neliko...

Žiūrint iš vienos pusės- nėštumas ir vaikelis labai jau asmeniškas reikalas. Todėl kaip ir nesinori, kad "v kursie diela" butų kažkos pašalietis...Bet iš kitos pusės-žmogus visuomeninis gyvūnas, kad išgyventum nuolat tenka prie kažko derintis. Pasakyčiau, kad planuoju antrąjį tuo atvėju, jei būčiau tikra, kad tarkim pasikeitus firmos finansinei padėčiai ar ištikus dar kokiems firmoms perversmams, aš dėl tos priežasties natsidursiu pirma elėje į etatų, ar algos mažinimą...Taip pat turėdama tokius planus tikrai nesiryžčiau kaulint iš boso kokių nors super kursų ar stažuočių...Nebūtina sakyt tiesiai-galima tik duot suprasti.

ir pinigėliai už motinystės atostogas bus didesni ...

[

Jurga, Sodros ismokoms yra "lubos", jei gausi tarkim milijona algos, tai patikek nuo jo Sodra tau neskaiciuos, skaiciuos tada nuo savo nustatytu "lubu"

Beje, man tos ismokos nera labai svarbios, nes siaip ar taip dekrete busiu trumpai

o kokios dabar yra "lubos"?

Darbinantis į priešpaskutinę darbovietę darbdavys man tiesiog tėškė: tai vaikų daugiau neturėsite O aš naiviai paklausiau: kodėl? Tada jis man jau nebeturėjo, ką atsakyti . O šiaip tai nemanau (kaip ir jūs visos), kad vaikai turi įtakos mūsų profesionalumui ir kūrybinio potencialo panaudojimui.

man tai klausimas apie janos moters planus susilaukti vaiku yra visai normalus. Gi darbdaviui irgi reikia planuoti darbus. As, pavyzdziui, antra karta netycia pastojusi iskart apie tai sefui pranesiau. Pokalbis buvo labai naudingas abiems. Jis suzinojo, kad pavasari trumpam as nuo darbu atsitrauksiu, o as suzinojau, kad mano nestumas karjerai jokios neigiamos itakos netures.

Viskas taip ir isejo. Po gimdymo gavau patogesnes ir geriau apmokamas pareigas

Aš sutinku, kai tavęs pasiteirauja. Bet kai tau tiesiog LIEPIA NETURĖTI VAIKŲ. Tada tiesiog pasiuntu

O as asmeniskai esu pries tokius klausimus, taigi be sazines grauzimo meluociau pagal situacija
Juk toks klausimas is esmes kvailas. Ne taip jau lengva suplanuoti tuos vaikiukus - vieni planuoja metu metus, o nesigauna, kiti visai neplanuoja, o gaunasi. Bet jei taip pasakyciau, ko gero, darbdaviui pasirodyciau savo gyvenimo nekontroliuojanti vista. Todel ko gero i klausima, ar planuoju antra vaika, drasiai atsakyciau: ne, o jei tas "ne" greitai virstu "taip", tai jau ne sefo reikalas, va taip! Bus laikas, bus ir vaikas, o iki dekretiniu bus sociai laiko, kad butu galima suplanuoti, kas, kiek laiko mane pavaduos ir pan.
O toje imoneje, kur pazymos reikalauja, tai ka, niekas nepasiskundzia lygiu lyciu galimybiu komisijai? Manes paprasytu pazymeles - greitai rasteli Burneikienei sukurpciau, dar ir "lietrycio" ar "respublikos" puslapiuose tas sefunia apie save pasiskaitytu

As tai pasakyciau, kad tai labai seimyninis ir asmeninis klausimas (apie diskriminacini pobudi tai gal ir nesakyciau), itariu, kad tada darbo negauciau, bet tas, kas tokiu klausimu klausia, nusimato prastas darbdavys...

Kodėl nesinori priimti į darbą jaunos moters, kuri gali būti potenciali busima gimdyvė. Ką praranda dardaviai priimdami tokią (neskaitant to kad reikės ieškot naujo darbuotojo)?

Gal dėl to, kad negalės atleisti besilaukiančios, po to iki 3 m. turės išsaugoti jai darbo vietą, tuo metu turės susirasti laikiną darbuotoją. Jei grįš į darbą anksčiau, taip pat negalės atleisti, kol vaikui nesukaks 3 m. O kur dar ligoninė per nėštumą ar vaiko ligos vėliau... Čia iš darbdavio pusės bandau pažiūrėti, aišku, nes pati tai kitai barikadų pusei atstovauju

as tai nieko neteisiu. Bet galvoju finansiskai jie nieko nepraranda. Na gal tai kad per tuos menesiu moteris negali but gera darbuotoja.

Aš manau, kad ne tiek mažai priežasčių:
1. yra praktiškai nepakaltinama, jos negalima atleisti iš darbo, o taip pat moters su vaiku iki 3 metų (nebent vaikščios į darbą girta arba vogs );
2. kai išeina ilgųjų atostogų, į jos darbą reikia priimti kitą žmogų, bet tik laikinai. O ne taip lengva rasti darbuotoją (turiu galvoje normalų, kvalifikuotą darbą), kuris norės dirbti pagal terminuotą sutartį ir po metų ar dvejų būti išgrūstas lauk;
3. ir, aišku, nesibaigiantys nedarbingumo lapeliai, ypač kai vaikas pradės eiti į darželį. O tą darbą turės atlikti kažkas kitas, galbūt ir taip nespėjantis savo darbų laiku atlikti.
Ir daugiau variantų galima prigalvoti man šiuo atžvilgiu pasisekė - nesu nukentėjus nuo darbdavių. Bet kartais kas nors pasipasakoja, kaip nukentėjo, tai toks piktumas ima

dar noriu papildyti:
- kai darbuotojas būna "ant biuletenio", už pirmas dvi dienas moka darbdavys - 100 proc arba 80 proc darbo dienos vidurkio. Bet darbuotojo tai nėra darbe, už jį kažkas kitas dirba, ir tam reikia mokėti.
- jeigu vaikutį augina vieniša mama, tai tokios mamos negalima "pajudinti" iki tol, kol tam vaikui sueis 12 metų. Jokių komandiruočių be jos sutikimo, jokių viršvalandžių. Tiesą sakant, mačiau atvejų, kai netgi per papeikimus beveik neįmanoma tokią mamą išmesti iš darbo.
- jeigu vieniša mama augina vaiką, ir neduok dieve, tas vaikutis dar turi negalią, tai mamai priklauso ne 28, o 35 dienos atostogų. Iš darbdavio kišenės. Be to, tokia irgi mama gali nedirbti viršvalandžių, gali atsisakyti važiuoti į komandiruotes ir t.t. Žodžiu, valdo situaciją.

Kai viskas vyksta valstybinėse įstaigose, tai kažkaip praeina "pro pirštus". Bet užjaučiu tuos žmones, kurie tik pradeda savo verslą, ir jiems papuola bent pora tokių "darbuotojų".

Tiesa, nesvarbu, vyras ar moteris, jeigu turi du vaikus, tuomet priklauso 2 valandomis trumpesnė darbo savaitė, per mėnesį susidaro 1 darbo diena. Jeigu turi 3 vaikus, priklauso dvi darbo dienos. Jeigu su darbdaviu sutarsi, galima netrumpinti savaitės, o turėti vieną ar dvi (nuo vaikų skaičiaus) laisvą dieną dieną per mėnesį, pavyzdžiui, paskutinį mėnesio penktadienį. Ačiū die, už jas moka SODRA.

Jeigu įmonė didesnė, 50 ir daugiau darbuotojų, jaunų mamų "nuostoliai" gal ir išsilygina. Tačiau jeigu įmonė tik įsikūrusi, joje gal 5 darbuotojai, tai reikia suprasti, kokia tai žlugdanti našta. deja...

įdomu, koks procentas moterų turi čia išvardintas garantijas?
čia gi Lietuvėlė, mūsų brungioji

pvz. pas mus buhalterė turi 2 vaikus ir tikrai neturi 2 valandom trumpesnės darbo savaitės, o įstaiga tai valstybinė

Jovvita, manyčiau čia aš klausimą kitaip supratau. teko iš padruškių girdėt, kad ne vienos buvo paklausta kada planuoji vaikų turėt. ta prasme jau ne pirmą kartą girdžiu, kad jaunų moterų nenori imt, kurios apie vaikus dar net nesapnuoja

Taip, labai mėgstamas darbdavių klausimas, dariau apklausą ir beveik visos moteriškės apie tai buvo paklaustos, maždaug "kada planuojate turėti vaikų?", o jeigu tie vaikai jau yra, išsiklausinėja kas prižiūrės ir t.t.

nu bet jei aš netekėjus ir vaikų neturiu, tai argi nekvaila mane įrašyt į sąrašą "potenciali" o gal tas labiau gręsia ištekėjusioms ir vaikų neturinčioms?

o tai gal jinai nepraso?
Niekas situ iseiginiu neteikia be prasymo.
Dirbu dideliame UAB ir sekmingai naudojuosi dk214 straipsniu, kuris butent man turinciai du vaikus iki 12 metu ir garantuoja papildoma laisva diena arba sutrumpinta darbo laika. Vadovas zino ir nepriestarauja.
Lygiai taip pat tuo naudojasi ir kitos bendradarbes.
Lygiai ta pati situacija su 35 dienu atostogomis - parasai prasyma ir gauni.
Labai daznai problema slypi ne tame, kad neisleidzia, o tame, kad darbuotojas pats nezino savo teisiu.
Mano vadovas irgi nezinojo, kol as jo nuejusi tiesiai sviesiai nepklausiau.

na as tai buvau apakus kai man pirmi uzduoti klausimai buvo ar as istekejus, ar turiu vaiku ir kada ruosiuos tureti

Kai grįžom į Lietuvą, jau planavom vaikus. Todėl darbą susiradau specialiai tik dekretinėms gauti todėl, kai užklausė apie planus šeimai, aišku, kad sumelavau. Nejaučiu jokio sąžinės graužaties, nes firma buvo nerimta, alga juoda-balta ir t.t. ir pan.
O va, dabartiniame darbe, kai priiminėjo, niekas net nepasiteiravo, kas prižiūrės mano vaiką kai jis sirgs. O sirgo kelis kartus. Ir tiesa, buvo man pasiūlę labai aukštas pareigas, bet tuo pačiu metu, sužinojau, kad laukiuosi antro. Klausinėjau visų ką daryti, sakyti ar ne. Tik viena draugė patarė pasakyti, visi kiti liepė sakyti ne. O aš, sukaupiau visą drąsą, nuėjau ir pasakiau. Ir ką, gi, pirmiausia man padėkojo už atvirumą. Pamenu, su vadove ilgai šnekėjomės, ką daryti, ir nusprenėme, kad aš tų pareigų neimsiu. Nes, klientams buvo tam tikri įsipareigojimai, kurių kompanija turėtų laikytis. Taigi, mano atvirumas tada tik padėjo kompanijai ir man išlaikyti sąžiningumą ir garbę.

Manau, sakyti ar ne, priklauso nuo kompanijos. Deja, liūdna, bet darbdaviai kurie nesureikšmina nėštumo ir vaikų auginimo, dažniausiai būna nelietuviai

manęs tai niekada neklause. Baisiai nekorektiškas klausimas, kad ir kaip aktualus jis darbdaviui, šis norėdamas priimti merginą turėtų priimti by default kad ji turės kažkada vaikų. Jei nori tokios kuri neturės, reiškia negalvoja rimtai ir toli į ateitį.

Jei vistik manęs paklaustų - atsakyčiau taip:

"Na aš esu jauna sveika, 2 metai kaip jau ištekėjusi, dirbu dar seniau, bet neskubu. Vistik toks laikas ateis ir kaip benorėčiau nepagimdys niekas už mane." tada stebėčiau reakciją. jei priimtų atsakymą normaliai, viskas lyg ir tvarkoje - lyg ir supratingas, o jeigu imtų raukytis neaiškiai tai jau mano pasirinkimas būtų pasiųsti tokį darbdavį netiesiogiai. sakyčiau - jei ieškote užkirmijusios senmergės, be popierių krūvos daugiau nieko nematančios gyvenime, tai deja neatitinku reikalavimų - ar ką nors panašaus. Na galų gale jis mane įžeidžia vien tokiu klausimu, o man belieka išsiaiškinti ar jis tenori pamatyt mano reakciją į šį klausimą, ar tikrai turi gilesnių minčių - ir tolesnis pasirinkimas priklauso man.

Į pokalbį dėl darbo atėjus negalima leisti kad vienas būtų lyg tardytojas, egzaminuotojas, o kitas - tarsi drebantis egzamine abiturjentas. Egzaminas turi vykti abiejomis kryptimis. verslininkas renkasi sau darbuotoją, mes taip pat renkamės kam dirbsim.

Mes turime teisę gimdyti vaikus, kuo anksčiau - tuo mums sveikiau, ir kiekvienas asilas kuris nesugeba to priimti kaip savaime suprantamo dalyko, nevertas mūsų pastangų, o juolab juodo darbo jo labui.