Šiaip skyriamės su vyru, ir labai bijau kad nepakenktu vaikams, siaip jie nepasakyciau kad teti labai myli, bet kaip juos parengti psichologiskai? mano vyresnis vaikas labai jautrus, labai nuotaikose maisosi....kaip man su juo kalbeti ir ka sakyti? gal galit patarti?

kai buvau vaikas, labai bijojau, kad tevai neissiskirtu. Nors ju santykiai buvo kaip sunio su kate, bet as is vaikisku isitikinimu bijojau, kaip reikes gyvent je seima bus nepilna, kad teti matysiu tik savaitgaliais, ir t.t. O tetis labiau mane lepino, mama buvo kiek grieztoka. O dar jei mama parsives patevi (kazkodel pateviais isivaizduodavau tokius ne itin simpatiskus mamos bendradarbius)... kosmarai vaidenosi.

Pagalvoju dabar... butu buve tevai protingi, seniai butu issiskyre. Ju santykiai dabar -- absoliutus absurdas. Gyvena vienam bute, kad jo nereiktu dalint, o elgiasi kaip svetimi zmones -- net gatvej susitike nesisveikina. O skirtis irgi nesiskiria... mazdaug, tasymosi per advokatus perdaug

Jeigu jau visa tai neišvengiama, vaikus būtina ruošti iš anksto, jokiu būdu nepalikti tos žinios paskutinei minutei. Skyrybos vaikams visų pirma siejasi su šeimos ir saugumo praradimu. Todėl jau dabar pradėk, gerai būtų, jei ir vyras tą patį darytų, vaikams pateikti įvairių šeimų (pilnų ir nepilnų) pavyzdžius ir stenkis pabrėžti, kad vaikas tikrai nėra mažiau mylimas dėl to, kad tėveliai nusprendė gyventi atskirai. Sėkmės.

Skyrybos vaikams visų pirma siejasi su šeimos ir saugumo praradimu.


Na taip, jeigu tik jie tą saugumą šeimoje jaučia. Iš savo karčios patirties galiu pasakyti, kad skyrybos toli gražu ne visada yra negatyvus reiškinys. Kai kartą grįžusi iš mokyklos radau tuščią tėvo kambarį, prisimenu, galvoje šmėkštelėjo:"dieve mano, per daug gerai, kad būtų tiesa..."

Mano vaikai is pradziu irgi taip sake: tevas issikrauste - jegaaaaa. O po metu atsirado tokie pasvarstymai- man sirdele skaudejo, kai tetis isejo...

Iš tikrųjų, priklauso nuo konkrečios situacijos. Mamai turbūt reikėtų apsvarstyti - jos vaikai daugiau išloš ar praras, jei tėvo nebebus namie. Sunku čia ką patarti, kai neaišku, kokie vaikų santykiai su jų tėvu.
Aš kartais pagalvoju, kad mano tikrasis gyvenimas prasidėjo būtent išėjus tėvui, nors liežuvis nesiverčia to padaro taip vadinti.

kaip beivyktu... vaikas prisitaikys ir istvers. aisku, priklauso nuo situacijos ir kiekvieno charakterio. bet jei tevai namie draskosi, tai skyrybos ir vaikams tik i nauda.