Sveikos mielos mamytes...
Norejau su jumis pasidalinti savo istorija... Susituokeme pries 7 menesius, kartu jau daugiau nei 7 metus, dukrytei 3 menesiai. Budama nescia itariau, kad vyras turi kita, jis labai pasikeite po musu vestuviu. Irodymu neturejau nieko negalejau padaryti, kankinausi... Jis visada issigindavo. Dingdavo is pradziu dienai, veliau pradejo negrysti ir nakti. Eidavau is proto, maniau, kad zmogu pazystu, deja per 7 metus jis neatskleide savo tikrojo veido... Iki vestuviu tokiu dalyku nebuvo.
Gimus dukrelei, jis prisipazino, kad yra man neistikimas... daug su juo kalbejau ir dabar, ir anksciau bandziau, kad nesiielgtu taip su manimi negriautu, nei mano, nei juo labiau dukrytes gyvenimo. Juk vaikui reikia abieju tevu! Jis dukryte labai myli, sako musu nenori palikti, bet neketina nieko keisti jam taip gerai, kad i savaite 1 karta nuvaziuoja pas meiluze... As nenoriu su tuo taikstytis, sakiau, kad tvarkytusi dokumentus, paliktu mane ramybeje. Man be galo sunku, net nezinau kiek per ta trumpa laika praverkiau. Tebegyvename kartu, nuomuojame buta, jis mus islaiko, bet sirdis plysta.
Jauciuosi isduota, suzlugdyta, nesaugi... Jau niekada juo nepasitikesiu... Ir klausiu saves, kodel? Noreciau, kad tai butu sapnas, deja, as niekaip negaliu pabust... Pries savaite netycia prasitare, kad ji taip pat turi seima, vyra ir vaika, kad jie laika leidzia viesbutyje, as buvau sokiruota!!! Kas darosi siame pasaulyje, kryzminasi bet kas su bet kuo, ir net pateisina save. Vyras ir toliau mane skaudina, bando nesakyti kada susitinka su ja, bet 7 metus praleidus kartu, sunku kazka nuslepti, matau, kada jis meluoja ir dar skaudziau, kai jis tai daro...
Guodziu save, paaugs dukryte, isleisiu i darzeli, pradesiu dirbti, pabegsim nuo jo... As ji myliu, bet per daug skausmo... Netokio norejau gyvenimo.
Ka patartumet mamytes? Ar tai 7 metu krize? Ar visiskas pasileidmas? Net nezinau ka galvoti... Per 3 menesius susigyvenau su tuo, bandau save raminti ir nesinervinti, juk kenkiu tik sau, nors nereaguoti neiseina, vis delto esam zmones...

Neturi tėvų?Nėra pas ką tau išeit?Jei ne tai tada gyveni ir susitaikai su vyro lakstimu na lieva ir gyveni,žiauriai skamba,bet kitaip manau negali būt

labai užjaučiu dėl tokios gyvenimiškos patirties
bet manau šiuo klausimu geriausias patarėjas būtų tau artimas žmogus (draugė arba mama)
linkiu priimti tinkamą sprendimą ir tau ir tavo dukrytei
o vyras, mano nuomone, tokios tavo aukos nevertas

Trečia tema, kurią skaitau. Pradėta naujos dalyvės, visų vaikai gimę 2007 metais, kalbos stilius panašus. Kaži ar čia tiesiog kvailų moterų partiją padavė ar viena(s) linksminasi?

Kazi

As tai manau, kad ir moteru ir vyru padave , kaip cia vienas imsi ir linksminsies?

Moteris pasiguodė, jai sunku, o čia dar tyčiojatės.

Mano mama zino... Jai taip pat skaudu, kaip ir man. Tevai gyvena Zemaitijoj, nenoriu grysti, as jau 8 metai Kaune. Turiu cia drauge, siule atsikelti pas ja... Taciau tai nera taip paprasta, kai su zmogumi prabuni daugiau nei 7 metus...
Tikiesi, gal ... pasitaisys, bet tuo paciu jauti, pasitikejimo nebera, saugumo jausmo taip pat, tiesiog nemoku turbut priimti sprendimo, bijau...
Mama patare skirtis, sako isejo pas viena, iseis pas kita, neturesi gyvenimo...
Teta sako, issikirti visada spesi...
Manau ugtelejus dukrelei bus neisvengiamos oficialios skirybos. Db ji mazyte, visa laika praleidziu su ja... Zinau tik viena, kad sitaip gyventi nenoriu

Ar yra dar vilties???

Visų pirma užjaučiu dėl tokios situacijos
Gali išklausyti tau skirtus patarimus ką ir kaip daryti, kaip elgtis, bet tik tau pačiai reikia priimti sprendimą
Juk pati rašei, kad šitaip gyventi nenori, tai reiškia, kad teks kažką daryti t.y. ar toliau taip gyventi, ar ieškotis kitos gyvenamosios vietos.
Iš tiesų, turėtų tau būti labai sunku, kai vaikelis dar labai mažas
Manau, kad reikėtų jums abiems su vyru susėsti ir rasti kokia tai išeiti iš tos situacijos, negi jis negali atsisakyti meilužės?... kuo ji geresnė už tave?...

uzjauciu tave labai labai ir dalies labai suprantu... tik skirtumas tas kad pas mane dar nera vaikucio... mes taip pat esam 7 metai kaip tu sakai nera pasitikejimo nebera, saugumo jausmo taip pat, tiesiog nemoku turbut priimti sprendimo, bijau turbut likti viena po tiek laiko kartu nemokeciau gyventi bet is tiesu sitaip gyventi ir nenormalu....kazkada esu sakiusi kad jau isdavystes niekdad neatleisciau bet kai myli ir bijai likti viena atleidi... linkiu tau priimti sprendima manau nuejo pas viena tai tikrai nueis ir pas kita o ypac kai mato kad atleidi... sunku ir man apsisprest bet manau taip daugiau nebegali testis... stiprybes tau ir teisingo sprendimo...

Jūs siūlote temos autorei priimti sprendimą, bet pati esate panašioje situacijoje ir negalite priimti sprendimo... bet Jums netgi lengviau, nes nėra dar vaikų...
Žinau, kad sprendimą priimti yra beprotiškai sunku... tą patį galiu adresuoti ir sau

Vanesa, jei verta laukti - tai tik šiek tiek. Aistra praeina. Bet kita vertus - nepraeina žmogaus potraukis į nuotykius. Anksčiau žmonės sakydavo: kai slepia neištikimybę - dar gerai, bet jei jau į akis drebia tiesą - blogai. Žinai, kartais atrodo, kad tiesios sakymas - tarsi kažkoks artumo ženklas. Tipo "nemeluoja". Bet jausmuose yra visiškai kitaip. Žmona - ne "draugas". Žmona yra žmona. Jausmuose tiesios sakymas - tarsi prilygsta cinizmui. Jei jau vaikeliui gimus vyro jausmus vis tik nustelbia kita - nežinia ko dar galima iš tokio ryšio tikėtis.

Manau, kad tu neklausysi nei vienos čia pasisakiusios, kuri kalbėjo priešingai, nei norėtum. Manau, kad parašei norėdama, jog tave kažkas palaikytų, sakytų, jog lauktum, jog tave jis myli, tik paklydo ir viskas praeis. Dažniausiai įžeista moteris nori tik to. Deja, realybė yra kita.

Paguodžiantis dalykas - VISKAS PRAEINA. Bet dabar tave sunkiai pasieks ir šie žodžiai, juk mes visi gyvename šia diena. Tavo situacijoj kai vyras taip anksti psichologiškai išnaudoja - reiktų bėgti. Jei jis atsikvošės - tai pamatysi. Jei ne - dar gyvenime turėsi ne vieną galimybę. Patikėk, daug daugiau, nei tada, kai turėsi jau ne vieną vaikelį ir visai nebematysi išeities...

Aš bėgčiau. Niekada nesileisčiau taip išnaudojama. Tai žinojau nuo mažų dienų. Tik kai moteris myli save - ją myli ir vyras. Kitaip tiesiog nebūna. Vergių vyrai nemyli... Rašyčiau daug, bet manau, kad tau padėti dabar beveik neįmanoma. Ypač žmonėms, kurie tavęs nepažysta...

Kaip gaila, kai taip nutinka, o dar ir vaikelis auga.. Bet per jausmus gi tau labiausia muša..
Vadinas, vyrui trūko kažko, gal naujovių, gal dėmesio, paramos, supratimo.. ale kalbu jau apie jį kaip apie 'nuskriaustąjį' . o jis bent gailisi, atgailauja, smerkia save, ar čia gyvuliški instinktai tik ir panios po kitais sijonais?
Sunku ką ir patart, daryk tik taip, kaip tau pačiai naudingiau bus !

Aš manau nukrypti sveika, tada labiau vertinsi tai ką jau turi. Jei jau gyvenime vieno vyro nepakanka - imk kitą, arba turėk abu. aš kažkodėl pateisinu

O tai ko tokio patarimo neduodat, kuri davete temoje apie stomatologa

Sveika! Mano istorija labai panasi i tavaja. Buvau aprasiusi ja anksciau. Man irgi kildavo tos pacios mintys-gal pasikeis, gal supras, kad jam mes svarbiausi. Bet ne. su juo negyvenu jau metai laiko. Ir kas is to, kad sako jog myli vaika. Manojo net gimtadienio proga nepasveikino. Sako, jog galvoja apie mus, kviecia grizti, bet jokiu veiksmu nesiima ir dar su ta pacia tebegyvena. Nesuprantu as tos vyriskos logikos. O gyventi taip nelengva. Is vienos puses supranti, kad viskas baigta,o is kitos galvoji, kad dar gal... As stengiuosi atsiriboti, o jis skambina kiekviena diena. Atrodo nekelsiu ragelio, bet ir vel. Zinau, esu silpna. Pati saves nekenciu uz tai. Bet kaip ji isplesti is sirdies. Dabar kuriu savo ateities planus be jo ir zinau, kad neprapulsiu. Nes as ne viena, o su suneliu ir tu taippat. Pabandyk imtis radikaliu veiksmu. Ieskokis kur gyventi atskirai, galvok tik apie save ir vaikeli. Jiems nereikia apsiverkusiu besizeminanciu moteru. O, kaip sako, jeigu skirtas, tai ir bus tavo. Sekmes! Laikykis ir nepasiduok!

Užjaučiu.
Mano istorija lygiai tokia pati: nėštumas, kita ir tt... Tik mano viską prisipažinęs gailisi, žada taip daugiau nedaryti... Nežinau kaip bus, bet vieną šansą daviau, jei juo nepasinaudos, bus jo reikalas. Jei neslėptų ir atvirai pas kitą vaikščiotų, niekada nebūčiau kartu. Tavo vietoje aš išeičiau kažkur, nors ir pas draugę savaitei. Jis nebijo, žino, kad niekur neisi ir todėl taip daro. Kai pamanytų, kad prarado, tada gal kitaip pradėtų manyti, Juk kai kažką prarandi, tada supranti, kaip tau brangu buvo. Pabandyk ir ne tik tu, bet ir jis, abu suprasit ar dar reikalingi vienas kitam. Žinoma sunku, nes bet kokiu atveju, jei ir meilės nebėra, lieka prisirišimas, pripratimas, kartu nugyventi metai....
Toks mano patarimas. Stiprybės tau ir laikykis

Aciu mielos mamytes, kad pasidalinate savo isgyvenimais, kiekvienas patarimas, ar pokalbis man labai brangus... Kai esi tokioj nezinomybej...
Visada galvojau, kad neistikimybes niekada neatleisiu, juk kiekvienas mes turime savo vertybiu skale, bet deja, gyvenimas kitoks... Daug ka atleisti tenka, jei zmogus gailisi, o jei ne, suprantu, kad neverta... As tik noriu saugios ateities dukrytei, galvoju apie gyvenima su ja ir tik su ja, bet ne su tokiu vyru...
Suprantu, kad nereikia sprendimo atideti, bet kai pagalvoju, kas bus jei busiu viena ir susirgs dukryte, juk ji tokia maza... As suprantu, kad tai tik begimas nuo sprendimo, juk niekas uz mane nenuspres, bet taip sunku, dar niekada nebuvo...
Na kai paskaitau, kad as ne viena, kad yra kas gali su manim pasidalint savo mintimis ir patirtimi...
Aciu
Ir andorasalis, rasai, kad esi silpna, o as manau, kad jei sugebejai ji palikti, esi labai stipri!!!
Nezinau ar mano sprendimas teisingas, bet jei as jau kur ir issikelsiu, tai pries tai darydama iteiksiu skirybu pareiskima, nes jau busiu nusprendusi, ir nebenoresiu zvalgytis atgal...

sioje situacijoje mane net gasdina to vyro cinizmas as isivaizduoju situacija,kai nueina i kaire,paskui gailisi,pradeda vertinti savo seima,kuria gi pats sukure,bet cia...nu man tai jau virs bet kokios morales... tai yra tiesiog atviras tyciojimasis is savo vaiko motinos,savo vaiko,niekingas naudojimasis padetimi,kad dukra mazute ir jus abi priklausomos finansiskai.suprantama,kad tu vis dar tikiesi,kad tai is tikruju blogas sapnas,nori tureti grazia seima,negali paprastai nurasyti tiek metu kartu ir dabar atsiradusio vaiko.bet as labai tau linkiu kuo greiciau pralaukt sita perioda,kai vis dar norisi kazka taisyti(nors taisyti turetu jis,o ne tu!)po sitos stadijos turetu ateiti tokia,kai suprasi,kokia esi stipri be jo ir kad tavo laimei jis visai nereikalingas stiprybes tau,venesiuke

Nezinau kaip elgciausi atsidurusi tokioje situacijoje, bet tavojoje kad net jei jis atvirai tau sako kad turi meiluze ir tures, tai manau ateities jums nera. Gal but bandyk tai suprasti ir pradek buti gudri. Kol kas tu gyveni is jo, n atai naudokis, taupyk pinigus jam nezinant, kur tik savo ateities planus, o kaip pasidarys tikrai tinkama proga tada iseik. As suprantu kad vyrui galima atleisti kaip tipo gailisi arba bent jau slepia, o cia atvirai

Aš tai tokiam niekšui niekada negalėčiau atleist. :gun_rifle:Jei jau vieną kartą išdavė,išduos ir kitą kartą.Ir dar taip atvirai tai daro.Maučiau tavo vietoj kuo greičiau.Dar nei viena moteris nenumirė likusi be vyro,nenumirsi ir tu .Pradžioj prisiglausk pas tėvus,gimines,pažįstamus.Ieškokis darbo,pvz.namudinio(megzk,spausdink rašyk referatus ar pan).Vis gausi šiokį tokį pragyvenimo šaltinį.Dirbdama tu pamiršį šitą g..... ir palaipsniui tikrai atsistosi vėl ant kojų.Aukščiau nosį

Arba, ivertinsi tai, ko netekai

[Nezinau ar mano sprendimas teisingas, bet jei as jau kur ir issikelsiu, tai pries tai darydama iteiksiu skirybu pareiskima, nes jau busiu nusprendusi, ir nebenoresiu zvalgytis atgal...
[/quote]

Manau tokiu atveju buratiniška taktika kaip tik. Jei meilužė - vienintelis gyvenimo trukdis, gal tiesiog negalvok apie tai. Nes tavo jausmai persiduoda vaikui.
Ar gali būti uola? Akmeninė pirčiupienė? Kuriai vienodai, su kuo nakvoja jos buto bendrasavininkis?
Pamąstyk, ką darytum, jei paaiškėtų, kad ištekėjai ne už žmogaus, o už vilkolakio? Nors, kai įsigilini, taviškis ir yra kažkas panašaus... Lyg ir žmogus pavidalas, bet ne Žmogus. Stenkis ramiai su juo apsieiti. Niekuo neužsikrėsti... Ir ieškok išeities, kuri visai netikėtai gali pati tave susirasti. Garantuoju, liko pasauly dar žmonių, ne visi vilkolakiai ar buratinai...

Sunku, kai sitaip sirdi apsiko...
Turbut ir nebuciau suzinojusi, kad jis turi meiluze... Itarimu buvo, per tiek metu praleistu kartu, jauti ir matai is akiu... Bet irodimu ne. Mes gerai sutariame su jo mama, as daznai paskambindavau, pasiguosdavau, kad negrysta ir t.t. tuomet dar laukiausi...
Viena diena matyt anyta neiskente mano kanciu, ir prasitare, kad jis turi kita, buvau pirma savaite po gimdymo... Ji ansciau pasake vyrui, kad pasakys man, apie tuos lakstymus, jei jis nesiliaus. Kai grysdavo pas tevus, jo telefonas netildavo, taip kalbejo jo mama...
Aisku, vienas dalykas yra itarti, o kitas suzinoti, kad taip yra
Man buvo sokas, dukrytei, gal savaite buvo, jo nebuvo namie... Bet vis dar maniau, gal ji klysta, na tokia ziauria tiesa nesinorejo patiketi
Vyrui apie tai, kad zinau nesakiau, nebent jo mama pasake, kad prasitare, nezinau, bet po kokios savaites pasake ir jis, na tada jau visiskas suzlugdymas ir sutrypimas i mesla....
Nuo to laiko praejo, gal 3 menesiai, atsigavau truputeli ir po gimdymo, juk nelengvas buvo, ir siaip pradedu labiau pasitiketi savimi, zinau, koks nuostabus zmogus esu!!! Aisku, tokiu kritiniu situaciju pasitaiko, kai negaliu neverkti, bet reciau... Stengiuosi del savo angeliuko, turiu ir specialybe kineziterapijos, ir gera sirdi, manau paaugs dukryte, viska sustatysiu savo gyvenime i vietas!!!
Kas jis per zmogus, kad turi teise sitaip su manim elgtis??? As net nezinau, kur mano akys buvo??? Bet jis to ir nerode... As nezinau

nekaltink dabar saves del to,kas buvo ir kad neteisingai pasirinkai...pati matai,kad dabar jau esi stipresne,turi dziaugsma ir stimula stengtis padaryti savo gyvenima su kiekviena diena geresni ir grazesni.tai ir yra svarbiausia!nenukabink nosies

O vyras tave pilnai islaiko? ar pakanka pinigu?

Šaunuolė, kad pasitiki savimi. Taip ir toliau. Jei vyras nesikeis, ir neturi ką daryti, stenkis gyventi toliau, o kai jau galėsi ir būsi tiek stipri, kad išgyventum viena su dukrele, tada ir nuspręsi ką daryti galutinai.Sekmės

Buk stipri ir nesvaik, nieko cia nepakeisi. Negalima padeti zmogui, kuris nenori kad jam padetu. Jei kiaules akimis eina i sona dabar, kitaip ir nebus. Kam tau: jaunai, graziai gyventi be meiles? Tai tavo dienos ir tavo laikas, kam svaistyti ji beprasmems asaroms ir tuscioms viltims??? 7 metai, kaip matai, kazka reiskia tik tau, jam - vienodai, tai ko blaskais? Sirdyje tikrai zinai ko nori. Pirmyn ir tik pirmyn, auksciau galva, mergyt, turi del ko rupintis ir kam aukotis
Papildyta:

Pritariu

Tai islaiko, sumoka buto nuoma, mokescius ir vaiko islaikymui duoda 700lt kas menesi... Tai nors tiek, bet visko buna, kai susigincijam, tai prikisa paziuresiu, kaip tu viena gyvensi, jei dabar tau blogai...
Kadangi truputuka dirbau budama nescia, tai gaunu siokia tokia pasalpele savom islaidom... Nes tuo paciu metu dar ir studijavau, baigiau magistratura likus pora men iki gimdymo...
Kiek prisimenu nestuma, tai baisiausias gyvenimo kosmaras, mokslai, isidabinau del soc. garantiju, pilvas, vyro lakstymai, sunkus gimdymas... Niekam gyvenime nelinkiu to patirti, ka teko man... Ir pasakiau sau daugiau niekada nenoreciau kito vaiko.
Man 26m., nenoriu visada buti tevams ant sprando, bandysiu pati, kazkaip leisti vaika i darzeli ir dirbti, aukle sunku susirasti, o del darzeliu irgi gaila vaikelio atiduoti i bet kokias rankas... Tevai ir taip islaike 6 metus kai mokiausi, zinoma padetu ir dabar, bet turiu dar 3 brolius... Bandysiu stengsiuos, tikrai jau nesileisiu zeminama, truputuka paaugs, isaus pavasaris, as tikiu, kad mes dviese su dukryte neprazusim.
Na pabudo dukryte, begsiu

Koks jis vyras aplamai,jei tokie žodžiai eina iš jo burnos?Pritrūkau komentarų.

Oi, zuikeli, sunku tau, nors kauk, bet juk jus islaikyti vistiek privales, kudikis jo, vadinasi ir alimentai is jo priklauso Ar pastebejai, kad vyrai nebega nuo stipriu moteru, jie tiesiog privengia ar bijo ar dar del kokiu nors priezasciu smarkiai nesispyrioja
Darba jau gali ziurinetis, gal namudini namuose, gal 3 val. per diena, pvz. turiu valymo imone ir tikrai zinau, kad nedideliam biurui valyti galima po kelias val., kelis kart per savaite nueiti ir susitvarkyti, svarbu kad tavo pupyte butu kam ta laika priziureti. Tai nedideli pinigeliai, bet kai nori kabintis - neatideliok ir neieskok pasiteisinimu. As labai tave uzjauciu ir suprantu , todel ir sakau - buk stipri
O jei neiseina trinkteleti durimis, matai, kad nesusitvarkysi, tai taupyk ir patyliukais daryk savo dirbk, taupyk ir ieskok geresnio varianto.

Aciu, taip stengiuosi...
Pasakiau, jam, kad negalvotu, kad taip gyvensiu, sakau lakstyk, lakstyk, paskui nesakyk, kad tau nesakiau, kad nenoriu taip gyventi ir to nepateisinu, viskam savas laikas... Daug kartu sakiau skirkis, gyvenk su ja as taves nelaikau, esu ir jo rubus is spintos ismetusi, tiesiog negaliu susivaldyti, kai jis grysta...
Turiu savo telefone isirasiusi musu pokalbi, apie jo neistikimybe, tai atsarginis variantas, jei nenores skirtis, ar savo kalte pripazinti. Po to, kai suzinojau apie jo neistikimybe, nebezinau, ko is jo galiu tiketis, todel tapau atsargesne. Ir isvis nezinau, ar tas pokalbis butu irodimas
Nes, gal jis nenores skirtis yra, taip sakes, o as jei pradesiu gyvenima nuo 0 tai tikrai be jo... Laikas bega, kai suvoki, kad toks gyvenimas neturi ateities, susitaikai su tuo ir bandai planuoti gyvenima be sio zmogaus. Na, nera lengva, bet viskas pries akis. Nors buna ir tokiu minciu, o jei nuo vilko ant meskos uzsoksiu! Juk per 7 metus zmogaus nepazinau, kaip atskirti nuosirduma, nuo melo, nezinau
Jis daznai sako, visi vyrai vienodi, vieni geria, kiti musa, dar kiti eina i sona...

Tik jau neuzkibk, visi vienodi, visi tokie ar anokie, yra ir kitokiu, gal ir laksto, bet gerbdami savo antra puse neafisuoja ir nenaudoja to kaip santazo, laikykis mergyt

Turiu pažįstamą...jis turi šunį...gražuolis...ir svetimus aploja...tik viena smulkmenėlė...nestabilus...dažnai apkandžioja šeimininko ranką su ištiestu kaulu...ale pažįstamas nenusimena,sako pleistras ir zelionkė neką tekainuoja...aš jį suprantu...vis geriau nei koks svetimas plaukuotas mižnius katinas...

Nera lengva priimt sprendima kai dar tik kudiki augini, as nemanau, kad autore tokia sadomazochiste kaip Jusu pazistamas, nors pazistu ir tokiu

Kvailas seimininkas

Afroditte patirties turi su dresavimu

nu negi gyvulys kaltas kad seimininkas toleruoja jo kandimus
klaida padaryta ties pirmu kartu-ikando-toleravo-dabar ir turi

nu aisku cia viskas perkeltine prasme apie ta gyvuli ir seimininka

Nu kas cia vyksta?
Kokie gyvuliai, kur gyvuliai? Ka daro gyvuliai? I skerdykla netikusius.... ..Va, tik palik ilgesniam laikui be prieziuros SM ir galu nebesugaudau

Nu tai čia viskas tinka abiem prasmėm Tik gero botagėlio reikia

(Beje kaip tavo šunėkas auga? Jau apsiprato su šeima (ar šeima su juo)? Batai dar visi sveiki? )

uz kupros gerai papurtyt

oi sabakinas mano super batu net nera macius,neduodam tam instinktui prabust normoj namai,naktys tylios,daro ant laikrasciu..nu angelas mums nuskilo

As manau, gyvulys liks gyvuliu kiek ji bedresuotum, is jo zmogaus nepadarysi
Suzinojau apie tai gal savaite po gimdymo, busena nestabili, jautiesi ir taip prastai ir dar tai...
Ir kas is to, kad jis pasakytu, viskas bus gerai, as nutrauksiu rysius, pasitikejimo juk nebebus, isdave karta isduos ir dar, juk pats savimi patenkintas
As juk ne jo seselis, nematau, ka jis veikia darbe, po darbo, ir laisvalaikiu: "Kreivo ir lazda neistiesins". Tiesiog turiu pripazinti, kad tai nutiko man, o tai sunkiausia.
Sakiau ne karta palik ramybej, tvarkyk dokumentus skirkis, as neturiu jegu taip gyvent, rubus buvau sukrovusi is spintos... Buvo nutraukes santykius trim dienom Juokas per asaras, buvau apstumdziusi, bet ka gali zvirblis pries ereli
Keltis as niekur neketinu, cia man teta surado buta, cia mano baldai, tiesiog jei jis butu vyras, tai nesielgtu, kaip kiaule, bet to nera, as tai suvokiau!!!!
Is salies viskas atrodo, turbut lengva, bet taip nera. Man tai buvo, kaip perkunas is giedro dangaus, po 7 metu!!! Ir nemanau, kad tai pirmas nuklydimas, dabar jau taip nemanau
Dieve padek

Ech, baisu. Dar ta meiluze butu netekejusi - priverstu ji skirtis, vesti ja, o tu galetum ramiai gyventi. Viena karta isejes, nebegaletu lyg niekur nieko grizt. O dabar... niekur jis neis, nes jam taip patogu - ir pries ana jokiu isipareigojimu ar pazadu, ir tu tai toleruoji. Suprantu - sunku ismest, niekur neina gyvate ir viskas. O tu gal dar turi vilciu, kad jis susiprotes, nusvis jam akys ir pan. - jis ir tuo naudojasi. Na isvis nesuvokiama - bjaurus patinas ir tiek.
Mano situacija kitokia - nors is pradziu buvau finansiskai priklausoma, labai greit atsistojau ant koju ir dabar pries nieka del pinigu neturiu zemintis. Alimentus paspaudziu moket, bet cia kad jam refleksas pasidarytu - gavai alga - mokek. O moketi teks laaaaabai dar ilgai. Beje tavajam dar ilgiau Ir ka gi - vidutine alga+alimentai+valstybes grasiai = gaunasi, kad issiverciu ir sumoj mano pajamos didesnes uz ex (kai jam nuskaiciuojami alimentai). Taigi nepergyvenk - drasiai mesk kiaule is buto (juk nenori dar ilgiau kiaulidej gyvent?) ir pamatysi, kaip ateis ramybe i tavo namus. As gyvenu viena su sunum jau puse metu, ir esu labai laiminga, ir zinok man uzteko 2 menesiu, kad pajausciau issilaisvinusi is manipuliatoriaus gniauztu - dabar dziaugiuosi, kad tai ivyko dabar, o ne po 20 metu. Dziaugiuosi, kad nesugaisau brangaus laiko. Ir vaikas dabar ramus, o ex su juo buna daugiau, negu kai gyvenom kartu, taigi ir dirbu, ir linksminuosi, ir gerbeju turiu

VYK JĮ LAUK ir kuo greičiau, pati nuo to greičiau ramybę atgausi. Akivaizdus faktas kad žmogus įsitaisė kaip inkstas taukuose-žmona virtuvėje, kekšė dėl įvairumo pašonėje.Norėtų gyventi tikrai bandytų kažką keisti, o dabar kaip supratau net neatsiprašė.Patvirtino faktą ir viskas -daryk kaip nori -nori bėk, nori taikykis su padėtim.O taikytis tikrai ne patarčiau, nėra pas žmogų pagarbos, nei vaiko motinai, nei sau.Išlaikymą prisiteisi skirdamosi, jeigu turi galimybę susirask veiklos (bent namuose, kol su dukryte būni).Jeigu tu pati nieko nekeisi jis tikrai nieko nedarys(negi jam ir taip blogai).Vaikai paaugę viską supranta ir tavo dukrai tokia padėtis tikrai nebus ideali(sakau tai iš savo vaikystės patyrimo).ŠIS ŽMOGUS NEVERTAS TAVO JAUNYSTĖS IR LAIKO.

Labai sunku man atrodo apsispresti, nes vistik yra vaikas, o vaikas juk nekaltas, kad tetis toks...
bet ir kenteti visa gyvenima irgi man atrodo neverta.

Taip, vaikai isvis niekuo deti. Bet va kai mamai blogai, jiems irgi blogai, kiek susigadini nervu sau, dar tiek pat vaikui - is savo patirties zinau. O "teveliams" visa tai vienodai paiso, jiems svarbu "jausmai" - kitaip sakant, igimtas adrenalino dozes poreikis, kurio jie nesugeba suvaldyt, nes yra nesubrendusios asmenybes (cia ne apie visus vyrus sakau, tik apie specifine infantilu grupe. Siaip yra fantastisku teveliu, kuriems ju vaikai ir ju zmona yra svarbiausia pasaulyje).

Tam, kad vaikai galetu augti ramus, laimingi ir psichiskai sveiki, jiems reikia ramios namu aplinkos, be itampos, be barniu. Ir jei namuose apsigyvenes ne vyras, o patinas, tai jam bus visiskai vienodai, kas vyksta zmonos sirdy ar vaiku sirdelese. Brr, net nupurto pagalvojus apie paskutines Kaledas - dar gyvenom kartu: buvo grazi Kuciu vakariene, grazus Kaledu rytas - su vaisemis, dovanomis, o paskui jis isleke pas savo "meile", su kuria atseit nebendraudavo, bet reikejo ten kazka nuvezti - taip ir prasedejau Kaledu diena viena, sunu apsikabinusi. Ar mano vaikui nuo to geriau buvo?Ar jis su dziaugsmu atsimins Kaledas, kai mama visa diena verke, o tevelis isejo? Tai jau geriau vaikui Kaledos be tevelio, bet su ramia ir neisdraskytais nervais mama, su sypsenom ir pasakom.

Realiai suvokiu, kad santykiai neturi ateities!!!
Sprendimo nepriimu, nors nera, ko cia laukti. Db truputeli lengviau, nes apie tai jau zino ir pussesere, kuri gyvena Kaune, ir geriausia drauge... Zinau, kad jos padetu, ir padeda ir isklauso, ir ...
Anksciau tylejau, nes nesu tas zmogus, kuris lengvai issipasakoja savo bedas, as lengviau isklausau... Bet ir gerai, kad issikalbejau, o anksciau tik ir verkdavau vien, tyliai, vyrui matyt buvo malonu...
Db asaru akyse neber, ir del sito "zmogaus" tikiuosi nebebus... Tik, kai jis geras man sunku, sunku prabilti apie skirybas, nors ne karta kalbeta... As is vis nebezinau kas geriau vaikui... Man geriau viska nutraukti, kazkaip noriu issivaduoti is tu gniaustu, bet vis pagalvoju apie leliuka, ar ji man atleis, kai paaugs... Kaip manot mamos???
Jis ja myli, bet man aukoti savo gyvenima... Taip pat suvokiu, kad as nenoreciau augti su pateviu, dziaugiuosi, kad turiu normalia seima... Nelinkiu to ir savo vaikui. As taip ja myliu, kas geriausia jai, ji deja dar pasakyti negali... Man teks priimti sprendima, tikrai teks, nes visio mintys tik ir sukasi apie tai, kaip jis laika leidzia su ja, as negaliu atsiriboti, negaliu apie tai negalvoti, kai grysta mane tas jos kvapas zudo, ir jauciuosi taip slyksciai...
Ar as susitvarkysiu viena??? Vaikas - didele atsakomybe, bet as stengsiuos!!!

[Ar as susitvarkysiu viena??? Vaikas - didele atsakomybe, bet as stengsiuos!!!

[/quote]
Susitvarkysi.
Nes jei jis numirtų, tu vis tiek liktum gyventi. ir gyventum kaip išgalėtum. Taip bus ir dabar.

Patikėk, kai paaugs tavo mergaite, ji tikrai supras koki skausma priverte tevas tave iskesti ir tikrai tikrai tave pateisins, nes juk ji irgi bus moteris, manau ji vertins taip pat tas pacias vertybes: seima, siltus ir jaukius namus, vaikus. Ji niekada taves nepasmerks ir tik pasakys aciu mama, kad taip padarei, kad susitvarkei savo gyvenima ir nepaaukojai jo skausmui ir nevilciai. Ji uz tai tave labai gerbs ir tu busi jai didziulis pavyzdys kaip nereikia elgtis.
Papildyta:
sumaisiau citata, bet cia gi visi supranta apie ka kalbame

Man atrodo , kad vyras neįvertina ką turi, ir ką prarastų. Nesvarbu kiek metų pragyveni su žmogumi 5 ar 10 , jei jis taip elgiasi, reiškia nevertas tavęs. Aišku lengva pasakyti, ištrinti 7 metus nėra taip lengva, bet juk negyvensi visą gyvenimą taip. Moterys paprastai bijo žengti tą žingsnį, bijo, kad liks vienos, be pinigų ir dar su vaiku. Bet patikėkit gyvenime tiek nuostabių vyrų, kurie mylėdami moterį veda ją ir 2 ir su 3 vaikais, ir nešioja ją ant rankų neapgaudinėdami su kitu. Reikia tik padaryti žingsnį, nebijoti ir po kiek laiko gyvenimas pats viską sudėlios į vietas. Be to nemanau, kad vyro meilužė išdrįs palikti vyrą ir vaikus. tai jūsų vyras liktų ir be meilužės ir be žmonos. Gerbike save tada ir vyrai ims gerbti mus. Galiu tik pasakyti kad dauguma lietuvių moterų (ne visos ) per daug apie vyrą šokinėja, o pvz.amerikietės niekada to nedaro, vyrai aplink jas šokinėja ir apie meilužes negalvoja o kodėl? Ats aiškus, aplink 2 šokinėti jau butų sunkiau čia tik taip parašiau pamastymui

Ghmmm... Lietuves moterys maziau save myli ir gerbia ir mano, kad ant ju peciu turi viskas laikytis, tai ir vyrai Lietuvoje salai balai Islepes, nepakantus, einantis per moteris Bet pacios moterys is teiesu ir kaltos

šimtaprocentinė teisybė, žemindamos save nieko nepasieksite, jokiam vyrui nereikalingas "grindų skuduras"