Sveiki,

Po pusmecio dviems metams isvaziuoju mokytis i kita miesta. Seima negali vaziuoti kartu. Vaikas pasiliks su teciu. Atstumai tokie dideli, kad geriausiu atveju galesiu grizti namo tik savaitgaliams (labiau realu, kad tik kas antra savaitgali). Kalbetis telefonu galesim neribotai kas vakara. Kaip psichologiskai paruosti vaika? Ar tokia situacija gali tureti giliu neigiamu pasekmiu?
(P.S. Seima darni, vaikas savarankisko charakterio, labai komunikabilus, socialiai orientuotas)

Ar butu vaikui lengviau, jei ta laikotarpi pavyktu suskirstyti 4 men. kasniukais, t.y. 4 menesius mokausi, o po to menesiui per atostogas griztu namo ir nebevedu jo i darzeli, o visa laika praleidziam namie kartu. Po to vel 4 men isvaziuoju. Po to 3 menesiu internship'as, kuri bandyciau gauti tame pat mieste kur gyvena vyras (taigi dirbciau, bet vakarais buciau namie). Antru metu scenariju bandytumem vel taip pat kaip ir pirmaisiais, kad per viduriuka mama menesiui griztu pabuti su vaiku. Ar toks variantas butu lengvesnis vaikui? Kaip nustatyti ar vaikas susigyveno su situacija ar yra jos traumuojamas? Kokie pozymiai gali rodyti, kad vaikas giliame strese?

P.S. Seimoje jau yra buvusi situacija, kai tetis gyveno kitame mieste metus ir parvaziuodavo tik savaitgaliais. Vaikas ta laikotarpi atsimena. Jokiu psichologiniu problemu nepastebejom, rysys su tevu labai stiprus. Po to seke laimingas seimos susijungimas. Ar teigiama patirtis gali palengvinti busima issiskyrima su mama? Su vaiku daznai kalbam sia tema, aiskinam, kad mama isvaziuoja mokytis, bet visa laika galvos apie juos su teciu ir labai ilgesis. O vyrai lauks jos griztant. Kaip isaiskinti tokio amziaus vaikui kiek "ilgai" yra dvi savaites ir kiek "tesiasi" keturi menesiai?

Atsiprasau, kad taip ilgai Jums neatsakiau.
Keturiu metu vaikui, ir net vyresniam, ilgas issiskyrimas su mama yra sunkus patyrimas. Bet nebutinai jis gali buti traumuojantis tiek, kad paliktu pedsaka vaiko asmenybeje. Pats svarbiausias dalykas yra tai, su kokiu zmogumi vaikas lieka- ar tas zmogus yra tiek pat jautrus vaiko poreikiams, suprantantis vaika kaip jo mama, kiek saugiai vaikas jauciasi su tuo zmogumi. Kadangi liks su teciu, ir, jeigu ju santykiai yra artimi ir geri, tai vaikas neturetu patirti daug streso. Zinoma, jis liudes ir ilgesis mamos. Kai grisite, galite pastebeti, kad yra padidejes jo prisirisimas prie jusu (gali tiesiog nepaleisti jusu is akiu- ir tai labai naturali reakcija- tuomet galima duoti vaikui savo demesio tiek, kiek jam reikes per ta laika, kol busite kartu).
Kadangi vaikas jau turi patyrima, kad artimas zmogus isvaziuoja, ir vel sugrizta, jam gali buti lengviau suprasti ir patiketi, kad mama isvaziavo, bet tikrai sugris. Ypac jeigu nuolat palaikysite kontakta su vaiku, pvz., daznai bendrausite telefonu.

Gerai sakote vaikui, kad mama isvaziuoja, kad ilgesis, ir gerai tai, kad pradedate apie tai kalbeti is anksto.
Man atrodo, kad vaikui butu geriau, jeigu Jus griztumete savaitgaliams, nes keturi menesiai be pertraukos, yra labai ilgas laikotarpis tokiam mazam vaikui (vaikams lakas bega dau leciau negu suaugusiems- yra toks laiko suvokimo skirtumas).

Kad vaikas patiria stresa, galima spresti is tokiu pozymiu, kaip miego sutrikimai (neuzmiega, prabunda nakti, atsiranda naktiniu kosmaru), apetito sutrikimai, pasikeites elgesys- tampa uzdaresnis, maziau bendrauja, arba atvirksciai, greit supyksta, tampa agresyvesnis negu iprastai, tampa jautrus.

Aciu labai uz atsakyma.

Taip, tu keturiu menesiu laikotarpyje planuoju grizineti kas antra savaitgali. Dazniau vargu ar pavyks. Dabar suku galva kaip isaiskinti vaikui kiek "ilgai tos dvi savaites. Galvojau padaryti kilima su 12 kiseneliu, kad kas ryta pasiimtu po saldainiuka is kisenes ir akivaizdziai matytu kiek liko iki mamos parvaziavimo namo. Tik bijau situacijos, kad jei del nepalankiu oro salygu, uzgriuvusiu darbu ar tiesiog finansiniu problemu negaleciau parvaziuot, tuomet gautusi trauma vaikui, nes kilimukas rodytu, kad mama turi but namie, o jos nera. Bijau, kad tai nepasetu baimes, jog mama gali nesilaikyti savo zodzio. Gal turit pasiulymu kaip deretu elgtis tokiu neplanuotu situaciju atveju.

Kokia gera ideja su kilimuku!
Gal taip daznai nenutiks, kad negrisite. Galite paaiskinti vaikui, del ko taip atsitiko, ilgiau pasikalbeti telefonu.

as galiu trumpai papasakoti savo sprendimo buda. Taip pat turejau isvykti i praktika visai kitame zemyne penkiems menesiams, taigi be jokios galimybes savaitgaliniams susitikimams. Mano keturmetei mergaitei (be patirties) sunku nupasakoti, kodel isvaziuoju, ar grysiu, kada grysiu (mes beje tecio neturim). Taigi buvom sutare, kad dukryte liks pas mociute ir teta (mano sese), o tai ir visai kita aplinka, kitas miestas ir net kita salis.. Taigi drauge, studijuojanti psichologija, pasiule labai gera sprendimo buda (net padejo isgyvendinti). Ogi sukurem ir kompiuteriu isspausdinom pasaku knygele, su piesinukais ir spalvom. Gavosi 6 puslapiukai, su pakietintu blizganciu (na mano mergaitei 'butina')virseliu ir jos nuotrauka ant virsaus. O pasaka tai buvo musu istorija, tik be vardu ir be vietu (cia daugmaz)- .. gyveno karta mergaite, visi ja labai mylejo ir darzelyje turejo daug draugu, karta, kai atejo vasara ir atostogos, seimyna nusprende vaziuot atostogaut toli pas mociute ir seneli. Jie jai net darzeli ten suorganizavo, kad mergaite susirastu ir ten dauug draugu (na mano abu tevai dirbantys tai iseities neturejom). Besisveciuojant mama gavo laiska (ir nupiestas vokas) - o jame buvo parasyta, kad ji kvieciama i afrika labai svarbiam darbui.. O kadangi ten darzeliu nera, mergyte turejo likt pas senelius. Bet isvaziuodama mama jai padovanojo knygele, kurioje buvo ju nuotrauka ir irasyta: kai lapai nuo medziu ims kristi, kai vejas ir lietus lapus i zeme trins, kai saulyte tiek nebesvies ir pasidarys vesu, tada tavo mamyte sugrys pas tave (kadangi as isvaziavus per vasara ir grisiu rudeni). Ir is tikruju, mergaite susirado daug draugu ir linksmai leido laika, nors kartais buvo nelaminga ir liudna, nes labai labai pasiilgdavo mamytes (psichologes patarimu iraseme ir neigiamu emociju). Ir atejus rudeniui, kai saulyte slepesi uz debesu, mazas spindulelis islindo pro krasteli ir tare - mamyte jau cia! Mergaite ir mama apsikabino ir ilgai ilgai nebepaleido viena kitos. Pries isvaziuodama mergyte paliko savo knygute mociutei, ir pasake - kai lapai nuo medziu ims kristi, kai vejas ir lietus lapus i zeme trins, kai saulyte tiek nebesvies ir pasidarys vesu, tada as ir mano mama sugrysim pas tave...............
Ir pasakos gale mudvieju abieju nuotrauka..
Ir ka, padejo! Pasaka emem skaityti mazdaug likus pusantro menesio iki issiskyrimo, ir ji tapo jo smylimiausia pasaka, prasydavo paskaityti kiekviena vakara. Kadangi ji viska supranta 'pagal scenariju' tai taip viska ir isgyvena.. Pasiskambinam kasantra vakara ir neliudim - pas senelius gerai aprupinta
Tai va, jei dar kas susidurs su tokia problema - tikrai geras sprendimas.

pathfinder Nerealus sumanymas. Kol neužpatentuotas, tai ir aš pasinaudosiu Irgi ruošiuosi išvažiuoti, tai padarysiu savo kleckui knygą.
Ačiū už idėją

pazystamos istorijos.

Perskaiciau viska, kas cia parasyta. Labai patiko ideja su knyga vaikui. Mano situacija panasi, taciau kai man reikes isvaziuoti - mano mazgui bus tik 11men. Nezinau kiek itakos tures metinukui knyga apie tai, kad jo mamyte isvaziuos ir po 4men gris? Po Nauju metu (2012m,sausi) ruosiuosi isvaziuoti 4men,su galimybe pasikalbet per skype. Mano mazgui tada bus netoli metu, iki tol as ji ruosiuosi maitinti pati. Taigi vaikui tai dviguba trauma - nebebus pienuko ir mamos. Zinoma maitinima pradesiu mazinti dar pries Naujus ir gyventi jis liks su teciu, nes nusprendem, kad su seneliais reciau matosi, ir palikti vaika su mazai pazistamais zmonemis, butu dar vienas smugis. Papasakokit kokios zalos vaiko vystymuisi gali tureti issiskyrimas su mama, kai jam dar nera nei metuku?
Aciu.

Zinau, kad vasara ir visi atostogauja, bet gal yra kokiu nuomoniu?

Vadinasi nuomoniu nera...