Sveikos, mamytės, noriu pasiteirauti, ar jums taip yra buvę ir ką darote tokiu atveju

Vakar pirmą kartą su vaikeliu važiavau autobusų Mažeikiai - Vilnius ir tikrąja ta žodžio prasme buvome nepageidaujami viešajame transporte ta prasme, mūsų mergytei dabar yra be kelių dienų 2 metukai, ji neverkia be reikalo ir šeip yra tikrai ramus vaikas, bet kitų keleivių požiūris į mus buvo klaikus - dvi bobulės, pamačiusios mame su vaiku, tyliai persėdo į kitą autobuso galą, o priešais kėdėje sėdėjusi studenčiokė garsiai išreiškė savo nepasitenkinimą - "Kaip nenorėjau sėdėt su vaikais, dabar negalėsiu pamiegoti ir pan." Tada jau ir aš nesusilaikiau ir pasakiau, kad mano vaikas nėra toks tragiškai neramus, kaip ji galvoja ir, kad bus laikas, kai pati turės vaikų ir supras Žodžiu, man buvo atsakyta, kad ji vaikų turėti aplamai nenorinti ir pan. Daugiau jau nieko nebesakiau, nos viduje dar daug žodžių turėjau ir palinkėt kai ko jai labai norėjosi Mūsų kelionė buvo sugadinta, nors važiavome tik pusę kelio (iki Radviliškio), vaikas visą kelią buvo ramus ir net nenulipo nuo savo kėdės, bet tie smerkiantys žvilgsniai "suėdė" visą planuotos kelionės namo džiagsmą

Taigi, norėjau pasiteirauti, ar jums taip yra buvę ir, ką darote su priešiškai nusiteikusiais keleiviais? Aš suprantu, kad automobiliu važiuoti yra daug patogiau ir būtent taip mes visą laiką keliaujame, bet šį kartą teko važiuoti autobusu ir aplinkinių žmonių reakcija į vaiką mane šokiravo, niekad nemaniau, kad taip gali būti

Aš šokiruota Dar turi aiškinti,kad vaikas ramus bus, košmaras. Bet čia matyt visuomenės bendras piktumas pasireiškia- aplamai viskuo nepatenkinti Aš tai būčiau pasiuntus toli toli
Mes į Lietuvą dažnai gryžtam lėktuvu ir apie ramų skrydį net kalbos nėra, bet niekada nėra niekas piktai ko užsakęs (nors per klykimą gal negirdėdavau). Aplamai, visur visi be eilės užleidžia, pakalbina ir pan. Vieną kartą kelionė lėktuvu buvo ilgesnė, tai maniškė lakstė po visą lėktuvą, tai aš vienam jos gale ant žemės sėdėjau o draugė kitam gale ir gaudėm O ką daryti, jai vaikui nuobodu. Ir niekas nė žodžio

Kaip aš galvoju, lėktuvais keliauja labiau pasiturintys ir tuo pačiu kitokio mąstymo žmonės, gal todėl jie jūsų ir neužkabino bet labai smagu girdėti, kad jums kelionė patiko

Vakar sau pasižadėjau - daugiau NIEKADA NIEKADA ir kryžių ant autobusų uždėjau važiuosime tik mašina

Zinai ir mes daugiausiai vazinejame masina o viesuoju transportu tik keleta karteliu teko vaziuoti tad galiu ir as parasyti kad jei ilipa moteris su vaikuciu ir dar su vezimu visi susizvalgo kad o kiek vietos uzims dabar vezimas ir aplamai musu zmoniu poziuris i motina su vaikuciu yra ne koks ,o jei vaikis dar pradeda zirsti ar verkti,kaip musu buvo tai man bobute ir sako oi koks verksnys ir namie jis toks?Ir dar ji kalbina o mano sunus svetimu neprisileidzia ir dar daugiau verkti pradejo tad neistveriau ir jai pasakiau nekalbink,nelisk i akis ir vaikas neverks!!! Nezinau man vaziuoti su transportu viesuoju tai baisu

mes su vaiku dažnai važiuojame viešuoju transportu. O mano vaikas ne iš tyliųjų, šneka, šūkauja, domisi viskuo. Tai mus TOKIE žvilgsniai palydi. Bandau jį nuraminti, kad ne taip garsiai šūkautų, bet, deja, naudos iš to nulis. Tai yada jau bobulytės savo nuomonę pareiškia.

O kartą važiavom su vaiku pas gydytoją. Buvo jam apie metus. Įlipom. Autobusas pilnas. Nuėjau bilietuko nusipirkti. Deja, vairuotoja neturėjo grąžos. Tai ą, atsistojau šalia jos, jei kontrolė įliptų, gal vėliau grąžos turi. Staiga vairuotja atsisuko ir kad užbliaus ant viso autobuso - Kokie jūs žmonės, va mamytė su mažu vaiku, o jūs net vietos neužleidžia tatsisėst, kokius chamus aš čia vežioju. Sėdi jaunimėlis ir net subinės nepakelia. Leiskit mamai atsisėst. Žado netekau. Tuoj pat atsistojo tokia mergina ir mus užleido.

Čia ne visuomeninio transporto problema, o visuomenės rimta liga. Ačiū dievui, neteko man važiuoti autobusu, bet ir be to kasdien užtenka pamatyti, kaip lietuvai nemyli vaikų. Ne tik, kad mamos su verikančiu kūdikiu nepraleis prie kasos be eilės, bet dar ir praleidžiančius apkalbės - tipo neturi jie veikti, visas bobas čia užleidinėja, nenusišypsos į juos žiūrinčiam vaikui, nepamos mojuojančiam rankute.
Labai retai pasitaiko maloni išimtis - žmonės, pastebintys vaikus.
Kai su mažuoju gryžom iš Turkijos, beprotiškai vaiko gaila buvo - jis gatvėje visiems šypsosi, tiesa rankutes, moja - o visi eina pro šalį, kurie pamato -akis nudelbia, o vaikas nesupranta, kodėl ka tik visi šypsojosi, jam, mojavo, kalbino, akim merkė - o dabar žmonės tokie kaip iš vieno molio.

Lėktuve kai skridom už mūsų leliukas pradėjo verkti, tai mes jį su mažuoju pralinksminom - užėmėm, jam tikrai patiko žaisti. Bet kai mano vaikas bandė to vaiko tėčiui ranką tiesti, tai pažiūrėjo iš padilbų ir nudelbė akis, kad tipo nemato. Ech.

geras va, pasirodo, ir suprantančių žmonių yra
Papildyta:

aš irgi taip pradedu galvoti niu bet juk beveik visi turi vaikų ir turėtų būti suprantama, kad vaikai keliauti kartu gali ir nesvarbu, ar tai autobusas, ar traukinys, ar lėktuvas jei nusipirkęs bilietą į autobusą tikiesi miegoti, čia jau ne mūsų bėda, gi miegame visi lovose, o ne kur papuola

Maziau kreipk demesi bus ramiau. As viena karta pasiuliau moteriskei, kad isliptu jei nepatinka, kai ta bande raminti mano panas (jos nemoka tyliai kalbeti ). Bet tai buvo vienintelis kartas. Tegul tai egoizmas ir kitu negerbimas, bet man nekliuva kai kazkas ant viso mikriuko telefonu snekasi.
O siaip visada zmonems labai linksma buna kai panos pasisneka, tik man kartais ausys raudonuoja

Dėkui žinot, čia pasipasakojus ramiau paliko kažkaip vakar sau vietos neradau po tokios kelionės
Papildyta:

ir dar skirtingos muzikos groja ant kiekvienos sėdynės ir nepasakyčiau, kad labai tyliai groja

sveikos mamkos na as su saviskiu autobusu nemegstu vazineti,bet kartais tenka.....taigi buvo gal tik viena karta kad kreivai pasiziuretu ,bet as vos ne parodziau tai babce paburbejo kazka ir tiek ziniu aplamai, kad ir kaip gaila, bet yra tokia zmoniu grupe, kuri visada kuom nors nepatenkinta !!! kad ir kaip bebutu gerai jie visada kazkuom nepatenkinti taigi NEKREIPKIT DEMESIO I BAMBEKLIUS

Matot, vaikai auga, ir taip norisi,kad jie užaugę būtų nuoširdūs, atjaučiantys, nebijantys bendrauti, padėti etc. O ką jie mato? Skubančius, piktus, nekantrius aplinkinius, bambančias bobutes, ir kt. gėrybes.

Kaip kartais norisi maut gyvent i šiltus kraštus, kur kaip diena ir naktis nuo mūsų skiriasi žmogaus šiluma, šypsena, na, pagaliau ten ir slogų bei bronchitų mažiau

va sita vieta man uzkliuvo.
Vis tik gal tie zvilgsniai ir buvo uzsitarnauti? Ikimokyklinio amziaus vaikui nereikia bilieto nei visuomeniniame, tarpmiestinio transporto priemonese, bet tada vaikas turi sedeti tevams ant keliu ir neuzimti atskiros vietos. Jeigu jau nori sodinti vaika atskirai tai turi jam pirkti ir bilieta.
O antra as net ir turedama savu vaiku, kiek imanoma stengiuosi isvengti vaiku draugijos kelionese - man siuo atveju mano patogumas tikrai svarbesnis.
Matyt del sios pacios priezasties ir pati stengiuosi nevazineti visuomeniniu transportu su vaikais - geriau jau tada visai atsisakau isvykos.
Papildyta:

ir kuo visur lakstantis ir niurzgantis mazgius skiriasi nuo viso sito?
Dar vienas triuksmo saltinis.

As panasiu priekaistu is pasaliniu nesulaukiau,bet man labai nepatinka kai svetimi zmones ,jei vaikas kaprizinasi,prieina ir pradeda kazka aiskinti,tipo aukleti Nesuprantu ,koks ju reiklas,manau net nemandagu taip elgtis,juk cia ne ju vaikas.

o man ta vieta visai nekliūva bilieta vaikui mes turėjom ir sėdėjom SAVOJ vietoj gi bilietų pirkti išleidome senelį, o jis net nepagalvojo, kad tokio amžiaus vaikui bilieto pirkti nereikia
Papildyta:

va taip ir išlenda EGOIZMAS bet kuriuo atveju, man vaiko patogumas yra PIRMOJ vietoj, o tik po to galvoju apie save

Tiesa pasakius, kiekvieną situaciją galima vertinti dvejopai. Mane labai erzina, kai už manęs sėdinti mama ar tėtis nesugeba suvaldyti savo atžalos, kuri tuo metu spardo mano sėdynės atlošą, kibdama į jį peša plaukus, prabėgdama pro šalį čiumpa viską bananuotais pirščiukais ir pan. Tačiau vartyti akis ar burbėti dėl to, kad vaikas garsiau kalba, verkia... Ar būti nepasitenkinusia vien dėl to, kad vaikas yra viešąjame transporte. Čia tai jau tikrai per daug. Lyg patys aplinkui niekas vaikų neturėtų.

Kaip gaila vaikiuko...


Nebūtina į šiltus kraštus, ir visai šalia esančiose šalyse į vaikus žiūri kitaip nei pas mus. Čia toks požiūris - jei esi vaikas, tau nepasisekė... Užaugsi, tada ir išlysk, o dabar būk malonus ir tupėk kur nors tyliai, nes tu visiems trukdai.

Mano vaikai jau didoki,bet įsiterpsiu...Aš labai tolerantiška mamoms su mažais vaikais,ir trolike užleidžiu atsisėsti,ir be eilės teko praleisti.Bet kartą pietavom kavinėj Šventojoj,ir vaikui ga kokių dviejų metų ožiai užėjo,griuvinėjo,klykė,mama su juo tąsės gal valandą-ir ramino,ir barė,niekas nepadėjo.Mums tas pasisėdėjimas buvo sugadintas.Jei jau mato,kad nuraminti nepavyksta,galėjo ir išvesti iš kavinės.

Tai apie tai aš ir parašiau, kad mano mergytė nezirzė ir nespurdėjo, nes ji pas mum ramus vaikas, tiesiog žiūrėjo per langelį ir viskas bet nuomonė buvo išankstinė

Panamira, neverta jums nusiminti, manau tiesiog tai buvo ne tas laikas, ne tas autobusas ir ne tie bendrakeleiviai. Kartais taip susiklosto, kad atrodo viskas ir visiems nemiela. Manau, daugumos normalių žmonių požiūris į vaikus transporte yra normalus. O kas gi čia blogo? Na, o jeigu ir verktų, tai ką jau pasaulio pabaiga?
Vieną tokią aš irgi buvau sutikus trulike. Tai ji sako (ne va tai pati sau, bet taip garsiai, kad visi girdėtų) "nu irrr vaikasss". Čia apie mane ir mano vaiką. Tądien jis buvo be nuotaikos ir vyrkaliojo. Tai atšoviau, "kad jis piktas dėl to, kad jį supa pikti žmonės, tokie kaip jūs". Ir viskas. Kažkas tyliai pakikeno, kažkas padejavo, kažkas nusistebėjo. O aš sau ramiai toliau važiavau. Bijojau tik kad ta boba nebūtų nužiūrėjusi...

Būtent tokius atvejus aš ir turiu omeny. Ne tik aplinkiniai turi būti tolerantiški, draugiški ir paslaugūs mamoms su vaikeliais, bet ir mamos turi atsižvelgti į kitus. Būtina suvokti, kur esi ir kas aplink tave. Taip sakant, nei vienai, nei kitai pusei nereikėtų būti pasaulio bambomis.
Man pačiai yra buvę, kad mažasis pradėda verkti ir niekaip neina nuraminti. Tai susipakuodavome klecką, paprašydavome maistą sudėti išsinešimui ir važiuodavome namo.


Aš netaikiau jums konkrečiai. Būtent tą ir turėjau omeny, kad baisu, kai mama, atrodo, smerkiama jau vien už tai, kad turi vaikelį... Jau nekalbant apie tai, kad dar išdrįso į autobusą jį atsivesti...

Man čia kažkaip galai nesueina Savo laiku daug teko važinėt visuomeniniu transportu su vaikais, ir niekad niekas nieko. Nebent kokia viena iš šimto durna babė pasitaiko, bet ir tai nesu girdėjus, kad reikia eiti sėsti toliau, nes čia vaikas Jokių smerkiamų žvilgsnių nemačiau, o aprašytoj situacijoj - cieli trys žmonės ramų tylų vaiką pasmerkė jam nieko nepadarius

Manau, kad arba temos autorė kažką nutyli, arba tiesiog per jautriai reaguoja. Gal tos babytės persikraustė sėdėt kitur visai ne dėl tavo vaiko, gal, tarkim, vienos jų sėdynė neatsilenkė? Gal ta diskusija su studente buvo bereikalinga? Sunku kažką spręst, tiesiog man, dviejų vaikų motinai, tokia situacija nepasitaikė

O vat tokioj panašioj situacijoj buvau buvus... Žodžiu, miesto šventė, kermošius, pardavinėja barankas kažkokias... Nu ir stovim mes prie tų baronkų. Aaatvaro bobos, irgi baronkų užsimanę, mano dvimetinį mažių nuuustūmė (gal ir nepiktyybiškaiir ant prekystalio! Aš jau putot - atsiprašau, sakau, ponia, mes čia irgi eilėj stovim, prašau mano vaiko nestumdyt. Boba atsisuka, tokia visa alaus įgėrus - o jūs, sako, atsipalaiduokit, juk šventė, o pas jus širdy tiek pykčio! Gerai, kad aš dideliai kultūringa, kaip tik todėl boba liko su dantim. Pastumdys, mat, žertva, mano vaiką, o aš, panimajete, atsipalaiduosiu Dar ką būtų pasakius, būčiau gerklę perkandus, va tada ir atsipalaiduočiau...

Nes nuo to yra patogiau ir tau paciai.
Lygiai tas pats egoizmas.

Nesiskiria, uztat gal aplinkiniai turetu vienodai reaguoti: niekada negirdejau, kad kazkas aiskintu del per didelio telefono garso. Todel galetu patyleti ir del vaiku.
Nors man lengviau suprantamas vaiko, o ne suaugusio (siaip turetu buti, protingo) zmogaus keliamas triuksmas.

Na siaip nieko baisaus verkiantis vaikas viesajame transporte, juk jis tam viesas ir mama turi keliaut . Bet kai tempia kudiki i poilsine kelione autobusu kur puse keliones autobuse ir tas puse laiko prazviegia , patikekit tada tikrai ne tik zvilgsniu sutiksit .
Pirma tuo atveju ir vaiko gaila antra ir aplinkiniu , o ant tevu nerealiai pikta .
Kelione buvo susikta nes sory is 9 dienu 5 naktys ir visos dienos su vaiko rekimu , as dziaugiausi tada kad mano sedyne priekyje ir kad ausines turejau .
pirma nakti ziurejo tolerantiskai , antra diena piktai o trecia jau pradejo plysaut muzika . Tevai tipo padarykit tyliau arba isjunkit , tai vyras vienas pasake mes jums nerupime jus mums irgi .
Tai kuri puse buvo egoistai ?

Nieko nebesuprantu jei būčiau norėjus nutylėti, aplamai nebūčiau čia rašius

na as tada labai atsiprasau bet sakau kaip forumiete gal ir ,,,,,,,,

teko girdeti ir ne karta.
O koks skirtumas tarp to? Vienu atveju pats "triuksmautojas yra suauges zmogus, kuris turetu suprasti kad galioja priimtos normos, elgesio standartai ir t.t.
Antru atveju vaika priziuri suauges zmogus.

Todel, kad vaikas kazka pasakodamas isijaucia, o suauges, nustatydamas dideli mobilaus garsa, paprasciausiai negerbia kitu.

[qo as galiu nuraminti, nes Jus paprasciausiai atsidurete ne vietoje ir netinkamu laiku.

paprasciausiai zmones tokia pasitaike.
mes esame vaziave keliskart autobusu, kai mazesnis buvo sunelis (dabar vaikiukui beveik trys) , tai patikekit niekas niekad neuzkliuvo

Labai ačiū visoms mamytėms už nuomonę

aš tai būčiau dėjus jai baronką ant galvos Turbūt nesu tiek dideliai kultūringa
Bet jei rimtai, man labai dažnas atvejis (arba aš tiesiog vis atsiduriu netinkamoj vietoj netinkamu laiku) - eina kažkas, grūdasi, per vaiko galvą su tašėm, skėčiais arba šiaip eina tiesiai ant jo. Ir ką ten atsiprašyt, jei net atsisukt nesiteikia ir pažiūrėt per ką ten perropojo... Tada aš visa gerkle iš paskos klykiu "atsiprašauuu, kad mano vaikas po jūsų kojom pasimaišėėė"


na, čia kraštutinumas. Aišku, kas su proteliu ne tvarkoj tiems tėvams, kad vaiką į sunkią kelionę išsitempė. Jam turbūt buvo karšta ir nepatogu, užtat ir klykė. Tai čia jau aišku negerai.
Bet va kas liečia miesto transportą, tai pagalvojau, kad geriau jau klykiantis vaikas, negu smirdantis bomžas arba 10 val ryto prisiliūliavęs pilietis, triukšmaujantis galiorkoj

Ne, turiu omeny - gal kas nors ne visai objektyviai parašyta Žinai, kaip paprastai būna - yra dvi teisybės. Gal ta studentė pasakytų, kad vaikas, tarkim, į jos sėdynę spardė ar dar kas nors... O babcės gal visai ne dėl vaiko pabėgo... Aš, tarkim, jei autobuse yra vietų, irgi labiau esu linkus sėdėt bent per porą sėdynių nuo kitų Ne todėl, kad jie man nepatinka - tiesiog šiaip, asmeninė erdvė Bet nieko blogo negalvoju, man tas pats, ar ten vaikas, ar nevaikas, by tik ne senas kandas...
Papildyta:

Man dar kaip tik maloniau, jeigu svetimi vaikai kaprizinasi ir negražiai elgiasi Būtų labai nesmagu žinot, kad tik mano vienos taip daro, o visi kiti - auksiniai Tai kai pamatau vaikelį, staugiantį taip, kad mano dviese jo neperstaugtų, tada sėdžiu su palaiminga šypsena ir galvoju - jetus, kokie mano vaikai geri, arba dar žiūrėdama į tą motiną - jetus, varguolė, kaip gerai, kad aš dabar čia be vaikų

Žodžiu, labai toleruoju

Negalėjau Dar neturėjau nusipirkus Iki šiol gailiuosi

Tos studentės žodžiai mūsų adresu buvo išsakyti mums dar net nespėjus nusirengti atsisėdus apie jokius kėdės spardymus ar pan. nė kalbos būt negali

Kartais tenka visuomeniniu transportu pavažinėti, bet retai...Tačiau nepastebėjau, kad vaikai būtų itin nepageidaujami...Maniškę netgi atvirkščiai - visi kalbindavo, netgi saldainių gaudavo...

Žinoma, visur visokių žmonių pasitaiko, o kultūros stoką įžvelgti galima ne tik visuomeniniame transporte, bet apskritai daug kur...tokia pat situacija gali būti ir parduotuvėje ir poliklinikoje ir pan. Nepatiko išdykaujantis ar triukšmaujantis vaikas ir kaukia, burba...

O dėl ilgos kelionės autobusu su vaiku - žinoma, kad visiška nesąmonė...

Apsaugokite nuo mielo mažylio
Straipsnis tik pamąstymui

Viskas priklauso nuo mamos. Jei mama nesupranta, kad jos vaikas yra jos, ir jokie keleiviai jo užimt/ linksmint/ su juo bendraut neprivalo tai ir pasitaiko nemalonių situacijų. Turiu dvi drauges, su kuriom ir jų vaikais (2 -3 metukų amžiaus) dažnokai tenka važiuoti traukiniu apie 1,5 val. Viena mamytė susiruošia kaip į kelionę po dykumą: visa kuprinė su vaiko žaislais, knygutėm, priešymo reikmenėmis, maistas, gerimai... Visą kelionę vaikas turi darbo, niekam netrukdo. Kita mamytė kaskart aiškina, kokie pas mus žmonės netolerantiški: vaiką ji tiesiog paleidžia ir jis "bendrauja" su keliaiviais, prašo saldainių, kalbina, tt. paskui parasideda verkimas ir zyzimas: vaikui nuobodu.

Manau visa problema ir buvo, kad autorė susidūrė su išankstine aplinkinių nuostata, kad jei su vaiku, tai bus triukšmo, zyzimų, isterijų ir pan. dalykų. Būkim atviri, kartais tikrai taip būna. Ir tiek svetimo, tiek savo vaiko - tokie dalykai erzina

nu jo pirma karta girdziu tokia nesamone, bet ka darysi juk viesajame transporte visko pasitaiko. nu man taip dar nebuvo nutike. del to kad retai vazineju viesuoju transportu. o seis laikas netolerancija- kasdienybe. jo as bent studente budama visada sena mociute uzleisdavau ar kokia mama su vaiku juk galvojau kad pati kada nors busiu mama, ir as taip noresiu kad mane taip uzleistu. seip visada mamoms padedavau uzsinesti vezimuka i trulika ar autobusa. ir nesunku budavo. seip va pastebedavau kad vyrai daugiau linke mamoms padeti nei bobutes kurios dar ne pensininkes (tik vaizduoja) ar moterys kurios jau tikrai turi paauglius vaikus. . man tai netrukdo kad viesajame transporte jau geriau vaikai sumintu( na aisku, jei ten vaikas irgi tampo tau uz paluku(pesa) ir spardo sedyne tai gali kazka ir tevams pasakyti, nes tai tevai nepriziuri truputuka savo vaiku ka jie daro), nei koks bomzas smirdinti ar pijokelis. pritariu cia vienos mamos nuomonei.

Tikrai verta pamąstyti....

Visi mes turim kažkokias teise ir jei man reik su vaiku kur keliuat aš visai nekompleksuoju, nors yra labai pasiutęs ir truputį patriukšmauja visai nesiruošiu varžyt savo ir savo vaiko laisvės ir niekad nesinervinu jei kieno vaikas laksto ar šūkauja ir jis turi pažint pasaulį, o mums manau dažnai pritrūksta kantrybės ir supratimo

Tuo pačiu ir mamos labai dažnai pritrūksta supratimo, kad jų vaikas ne pasaulio bamba, ir kiti žmonės: tiek suaugę tiek vaikai turi teisę į ramią kelionę

Pritariu
O be to vaikui iki 3 metu nepasakysi, kad dabar ramiai sedetu ir netriuksmautu. Jie nelabai supranta, ko is ju reikalaujama. Tokio amziaus vaiku neisdresiruosi. O vyresni vaikai, jau turetu buti ismokyti deramai elgtis.
As irgi esu labai tolerantiska. Tegul laksto maziukai. Man keista, kaip gali 1-3 metu sveikas normalus vaikas ramiai issedeti vietoje neisleisdamas ne garso.
Mano dukra taip pat be galo judri, as jau pripratau prie TOKIU zmoniu zvilgsniu . Tiesa, viesuoju transportu nesivazinejame. Jei einame i kavine ar restorana, einame tokiu metu, kai mazai zmoniu, kad vaikas galetu lengviau apsiprasti, tuo paciu mokytusi buti viesoje vietoje. Be to stengiames visaip uzimti vaika. O i parduotuves, tai vezames dukra visada, nes nera kam palikti.

Matot, jūs pati rašote, kad visgi kartais pagalvojate apie kitus žmones. Prisitaikote prie aplinkybių: einate į kavinę kai mažai žmonių, stengiatės kad ji turėtų ką veikti. Tame ir esmė. Kad jūsų vaikas nelieka be priežiūros, o norint pateisinti nepriežiūrą, šnekama apie kažkokią vaiko laisvę

zinoma, as savo vaiko nelaikau idealiu ar pasaulio bamba, sugebu pamatyti trukumus. Bet kai vaikas labai judrus, kartais simtaji karta sudraudi, kad negalima, paaukleji, o ji vis tiek daro savo bet nedaleidziu iki to, kad nukentetu, koks kitas vaikas, zmogaus, ar ju asmeniniai daiktai.

[quote=virugie,2007 11 22, 16:54]
Visi mes turim kažkokias teise ir jei man reik su vaiku kur keliuat aš visai nekompleksuoju, nors yra labai pasiutęs ir truputį patriukšmauja visai nesiruošiu varžyt savo ir savo vaiko laisvės ir niekad nesinervinu jei kieno vaikas laksto ar šūkauja ir jis turi pažint pasaulį, o mums manau dažnai pritrūksta kantrybės ir supratimo

[/quote
Na, tikrai nemanau, kad vaikas šūkaudamas pvz.: viešam transporte pažindinasi su pasauliu. Jis daug geriau pažintų pasaulį suprasdamas, kad yra vietų, kur reikia pabūti ramiai. Laisvė yra ne darymas to, ką nori, o sąmoningas apsisprendimas, ką daryti. Tokios laisvės ir vertėtų pamokyti savo vaiką. Juk aplinkiniai galų gale gali ir pavargę būti, gal kažkam galvą skauda, taip kad dažnai už tos "laisvės" sąvokos slypi elementarus nejautrumas ir egoizmas.
P.S. Dažnai tenka pasinaudot visuomeniniu transportu drauge su mažiumi ir tikrai niekada jokių netolerancijos požymių nepastebėjau. Teisybė, vežimėlio įkelt dažniausia niekas nepadeda, bet nematau tame problemos, juolab, kad ir daug žemadugnių troleibusų atsirado, kur tos pagalbos nė nereikia.

Nu bet jau to straipsnio komentarai

Nu tai gal jai buvo tiesiog PMSas arba ji šiaip isterikė...

Esmė kokia - ji pasakė, kad nenori keliauti su jumis. Jūs, tuo tarpu, gal irgi nelabai norit su ja važiuot, gal ji jus, tarkim, nervina? Bet kas iš to, viešas transportas ir yra viešas, bendrakeleivių nepasirinksi.
Todėl tinkamas atsakymo variantas: "Skųskitės policijai" arba "Nepatinka - važinėk taksi".
Ir nesukt sau galvos... Jeigu viena vėpla vaizduoja viešam transporte princesę - su tuo noriu, o su anuo nenoriu - tai jos bėda, ko čia pergyveni...

Tai vat, kad visi turim teises. Tie žmonės, kurie yra aplinkui taip pat turi tam tikrų teisių. Pvz.: kad jiems nebūtų "užlipta ant galvos".

O kodėl Jūs maišote du visiškai skirtingus dalykus, t.y. vaiko judrumą ir jo neklausymą, jo nereagavimą į mamos pasakytus žodžius?
Papildyta:


Labai "gražus, pagarbus ir tolerantiškas" mamos požiūris į aplinkinius.

Papildyta:


Na bet tai yra elementarus nekultūringumas. Matyt, aplinkiniai iš to ir juokiasi...