Supermamų klubas > Mangusts gimdymo istorija

Manguste

2004 01 20, 12:15

Tu gimei tą naktį, kai liepsnojo laužai, o danguje švietė skaisčios žvaigždės. Su teveliu ruošėmės važiuoti pažiūrėti laužų.
Nors vakar suėjo gimdymo terminas, tačiau šiandien (birželio 23-iąją) nieko ypatingo dar nejaučiau.Per pietus nuėjau pas gydytoją. Ji apžiūrejo ir pasakė, kad laukti liko visai nedaug. Gal dienelė, gal dvi. Pasakė ir nusišypsojo. Tą šypseną prisiminiau tik gulėdama gimdykloje. Tada supratau jog tai reiškė, kad mes pasimatysime gal jau ir šiandien. Žinau, kad to nesakė, nes puikiai žinodama kokia aš esu, nenorejo manęs bauginti.
Taigi, grižau nors ir truputį nusivylusi, bet rami namo (juk dar ne šiandien...), paskambinau tavo teveliui ir paprašiau, kad vakare nuvežtų pažiūreti laužų. Labai nenoriai, bet sutiko. Juk aš taip gražiai moku prašyti... Vakare jau susiruošėme važiuoti, bet staiga kažkas labai keistai dilgtelejo. To dar nėra buvę. Antras dilgtelejimas. Kelionę kuriam laikui atidėjome... Staiga pajutau, kad kažkas nubėgo per kojas. Stengiausi išlikti rami. Nors supratau, kad pasaulį išvysti panorai tu, mano mažoji saulute.
Pasiskambinau gydytojai. Ji ką tik pobudėjimo buvo namuose ir liepė važiuoti i ligoninę. Liepė kuo mažiau jaudintis ir pažadėjo tuoj pat pasirodyti. Jau 23 val. gulėjau gimdykloje, šalia mylimas vyras, gera ir maloni gydytoja. Skausmas užeidavo kas 3 - 5 min. Negaliu pakelti net menkiausio skausmo, todėl gydytoja pakvietė anesteziologę. Suleido vaistus ir skausmas nurimo. Gydytoja pasakė, kad galiu ramiai numigti, nes leliukas į pasaulį ateis tik į rytą. Bet argi galima miegoti, kai taip lauki savo mažojo stebuklo? Su vyru kalbėjomės, juokavome, apie puse pirmos vėl pradėjau po truputį jausti skausmą. Gydytoja ramino, leisti vaistų neskubejo. Skausmas vis stiprėjo, skruostais riedėjo ašaros. Vyras ramino. Vaistus suleido jau gerokai po pirmos. Jie taip greitai nesuveikė. Todėl jaučiau, kada stumti. Gal tik ne taip stipriai...
Be dvidešimties minučių antra valanda. Aš jau guliu ant gimdymo stalo. Vienas stūmimas, antras, trečias, tarp jų pora sulaikymų. Ir lygiai antrą valandą pasaulį išvydai tu, mano mažyle. Tu iš karto neverkei: virkštelė buvo apsisukusi aplink kaklą. Praėjo kelios sekundes ir tu pasveikinai šį pasaulį. Pasveikinai mamą ir tetį. Tečio skruostais riedėjo ašaros... Džiaugsmo ašaros... Jis pirmasis tave ir paėmė. Nors nedrąsiai, kaip pats vėliau prisipažino, virpant rankoms ir širdelei. Sesutė pasiulė nufotografuoti. Tai pirmoji mūsų nuotrauka kartu. Mama, tėvelis ir tu, mūsų taip laukta mažyle.
Laužų šiais metais taip ir nepamačiau. Turbūt tu nenorejai, kad jais grožėčiausi viena. Kitais metais važiuosime žiureti Joninių laužu kartu...

Strielka

2004 01 20, 12:24

labai grazi istorija...

kazko graudinuosi kai skaitau tokias uz sirdies griebiancias istorijas, juk tai tikras stebuklas - naujo zmogiuko atejimas i si pasauli... ir kaip jam pasiseke, kad atejo labai lauktas, pas mylincius tevelius...

Pipone

2004 01 20, 12:29

Eina sau.... net apsiverkiau....
Issaugok butinai si teksta savo mazylei..... tegu paskaito kai paaugs..... labai jautru.....

grazute

2004 01 20, 12:38

Sedziu o asaros upeliais bega

labai grazi istorija

Manguste

2004 01 22, 23:49

AČIŪ! AČIŪ! AČIŪ!
Šį laiškelį savo mažylei parašiau tik grįžusi iš ligoninės namo.

Daisy

2004 01 23, 16:43

Gražu...

Vaivosius

2004 01 23, 16:52

Labai graži ir faina istorija, mažylė užaugusi didžiuosis ne tik savo įspudingu atėjimu į šį pasaulį, bet ir šaunia mama

zuikelee

2004 01 24, 15:50

susigraudinau beskaitant

kaip grazu

Leja

2004 01 24, 16:10

Manguste, baik cia virkdyti visas mamytes!

Jau taip graziai ir paprastai papasakojai, kad uzsiasarojau nerealiai

Juk tai toks stebuklas!!!
O tikriausiai tos sekundes, kai lauket dukrytes riksmo buvo tokios ilgos?... Cia as pagal save stradalscike taip galvoju - maniskis pravirko tik isimtas, tai buvo toks geras jausmas, toks palengvejimo ir nezinia ko pliupsnis, kad viskas gerai... Priesingu atveju, tikriausiai lipciau nuo operacinio stalo ziuret, kas mano maziukui

zuike

2004 01 26, 20:33

QUOTE (Manguste @ 2004 01 20, 10:15)

Tu gimei tą naktį, kai liepsnojo laužai, o danguje švietė skaisčios žvaigždės. Su teveliu ruošėmės važiuoti pažiūrėti laužų.
Nors vakar suėjo gimdymo terminas, tačiau šiandien (birželio 23-iąją) nieko ypatingo dar nejaučiau.Per pietus nuėjau pas gydytoją. Ji apžiūrejo ir pasakė, kad laukti liko visai nedaug. Gal dienelė, gal dvi. Pasakė ir nusišypsojo. Tą šypseną prisiminiau tik gulėdama gimdykloje. Tada supratau jog tai reiškė, kad mes pasimatysime gal jau ir šiandien. Žinau, kad to nesakė, nes puikiai žinodama kokia aš esu, nenorejo manęs bauginti.
Taigi, grižau nors ir truputį nusivylusi, bet rami namo (juk dar ne šiandien...), paskambinau tavo teveliui ir paprašiau, kad vakare nuvežtų pažiūreti laužų. Labai nenoriai, bet sutiko. Juk aš taip gražiai moku prašyti... Vakare jau susiruošėme važiuoti, bet staiga kažkas labai keistai dilgtelejo. To dar nėra buvę. Antras dilgtelejimas. Kelionę kuriam laikui atidėjome... Staiga pajutau, kad kažkas nubėgo per kojas. Stengiausi išlikti rami. Nors supratau, kad pasaulį išvysti panorai tu, mano mažoji saulute.
Pasiskambinau gydytojai. Ji ką tik pobudėjimo buvo namuose ir liepė važiuoti i ligoninę. Liepė kuo mažiau jaudintis ir pažadėjo tuoj pat pasirodyti. Jau 23 val. gulėjau gimdykloje, šalia mylimas vyras, gera ir maloni gydytoja. Skausmas užeidavo kas 3 - 5 min. Negaliu pakelti net menkiausio skausmo, todėl gydytoja pakvietė anesteziologę. Suleido vaistus ir skausmas nurimo. Gydytoja pasakė, kad galiu ramiai numigti, nes leliukas į pasaulį ateis tik į rytą. Bet argi galima miegoti, kai taip lauki savo mažojo stebuklo? Su vyru kalbėjomės, juokavome, apie puse pirmos vėl pradėjau po truputį jausti skausmą. Gydytoja ramino, leisti vaistų neskubejo. Skausmas vis stiprėjo, skruostais riedėjo ašaros. Vyras ramino. Vaistus suleido jau gerokai po pirmos. Jie taip greitai nesuveikė. Todėl jaučiau, kada stumti. Gal tik ne taip stipriai...
Be dvidešimties minučių antra valanda. Aš jau guliu ant gimdymo stalo. Vienas stūmimas, antras, trečias, tarp jų pora sulaikymų. Ir lygiai antrą valandą pasaulį išvydai tu, mano mažyle. Tu iš karto neverkei: virkštelė buvo apsisukusi aplink kaklą. Praėjo kelios sekundes ir tu pasveikinai šį pasaulį. Pasveikinai mamą ir tetį. Tečio skruostais riedėjo ašaros... Džiaugsmo ašaros... Jis pirmasis tave ir paėmė. Nors nedrąsiai, kaip pats vėliau prisipažino, virpant rankoms ir širdelei. Sesutė pasiulė nufotografuoti. Tai pirmoji mūsų nuotrauka kartu. Mama, tėvelis ir tu, mūsų taip laukta mažyle.
Laužų šiais metais taip ir nepamačiau. Turbūt tu nenorejai, kad jais grožėčiausi viena. Kitais metais važiuosime žiureti Joninių laužu kartu...

grazu!

Cypas

2004 01 26, 20:43

Labai gražiai parašei vėl prisiminiau gimdymą

SuperBaba

2004 01 26, 21:23

Nu labai fainaaaa..... tikiuosi mano gimdymas bus toks pats nerealus...

hereja

2004 02 14, 01:11

Labai grazi istorija

P.S. as irgi gimiau 06 24!!!

Astyte

2004 02 16, 08:18

Labai grazu, net susigraudinau

gute

2004 02 18, 11:18

Taip paprasta...bet labai silta, ramu ir grazu...

wuwuwu

2004 02 19, 14:45

Mmm...
Apsiasarojau... Kaip grazu...
Pati dar negimdziau, bet jau noriu ta stebukla patirti

Tik keista kazkaip: cia paskaicius pasakojimus atrodo, kad visom mamytem tie vaikuciai taip greitai gimsta! Juk kiek zinau, buna daznai (o ypac pirmagimio atejimo metu), kad gimdymas buna labai ilgas...

Dangira

2004 05 24, 12:31

Labai jausminga istorija

Smagu jusu mazytei ateit i siltus ir mylinciys namus

happy

2004 06 04, 06:06

Tik MAMA gali taip parasyti

Cikadelė

2004 06 04, 16:20

Manguste, labai grazu

o gal ir daugiau parasai laiskiuku savo dukrelei? butu toks grazus rinkinukas- Laiskai mano dukrelei

manau, kad paugusi ji butu labai dekinga uz tokia dovanele