Žiogelis
2005 03 13, 13:14
Žinojau, kad kiekvienas gimdymas yra skirtingas, todėl su kažkokiu nenusakomu pasimėgavimu visą nėštumą laukiau šio - antrojo. Žinojau, kad jis bus visiškai kitoks, nei pirmasis, nežinojau - koks. Ta paslaptis viliojo ir traukė. Ir iš tiesų, jie pirmasis gimdymas labiau panašėjo į švelnų flirtą su Lėtumo Angelu, kai gali iki galo išragauti kiekvieno sąrėmio, judesio, žvilgsnio, prisilietimo skonį, šis užgriuvo tarsi cunamio banga. Likus vos vienai dienai iki numatytos gimdymo datos, labai solidarią dieną - kojo 8-ąją, 6.30 ryte pabudau nuo šiltos srovės, bėgančios per kojas. Aš bandžiau susigaudyti, kas vyksta, o vanduo vis tekėjo, tekėjo... "Valtelė išplaukė", beliko laukti... Išlydėjau vyrą į darbą, pabudo dukrelė. Visą pusdienį žaidėme, skaitėme knygeles, dainavome, sekėme pasakas, pasigaminome skanius pietus. Vanduo retkarčiais vis nubėgdavo švelnia srovele, bet sąrėmių nebuvo. Paguldžiau savo mažąją pietų miegelio ir pati priguliau šalia. Po poros valandų atsibudau nuo aštraus, ilgo, skausmingo sąrėmio. 3 valanda po pietų. Aiiiiiiii.... Nuėjau į tualetą ir pamačiau kraujo šliūžę - išėjo kamštis. Paskambinau pribuvejai, ji liepė laukti reguliarių sąrėmių, susitarėme susiskambinti, kai šie bus kas 5-7 minutes. Paskambinau vyrui, paprašiau važiuoti namo ir savo tėveliui, kad pasiimtų pagloboti anūkę. Pamaitinau atsibudusią dukružę, sudėjau krepšelį viešnagei pas senelius. Pamažu ėmė mausti pilvą, atsirado sąrėmiukai. Senelį išlydėjau jau nebepriklausydama šiam pasauliui, bet, aišku, su šypsena  . Vyras tvarkė baseiniuką, o aš bandžiau susigaudyti, reguliarūs tie sąrėmiai ar ne. O jie, bjaurybės, ritosi tarsi bangos kas 1-2 minutes, neduodami jokio atokvėpio. Vis laukiau ir laukiau, kol jie bus kas 5-7, kaip tarėmės su pribuvėja  Vyras kategoriškai pasipriešino šitokiam laukimui ir išvažiavo jos parsivežti, o aš plaukiojau kažkur visatos platybėse, kalbėjausi su savo vaikeliu, raginau pakentėti, sakiau, kad tuoj susitiksime. Baseino vanduo ramino, tačiau sąrėmiai neretėjo ir nesilpnėjo. Labiausiai bijojau nuosprendžio - 3 cm. Nuo sąrėmių pradžios buvo praėjusios vos 2 valandos. Bet pribuvėja - mano angelas sargas!!!!! - pasakė: 9 cm, tuoj eisime į stangas. Negalėjau patikėti savo ausimis  Dar pusvalandukas ir pajutau žemyn riedančią galvutę. Baisiai norėjosi stumti, buvau kupina jėgų, ir labai labai nenorėjau girdėti: nestumk, nestumk, iškvėpuok. Turbūt tai ir buvo sunkiausia akimirka - susiimti, nedaryti nieko, tik iškvėpuoti, neliesti, atsitraukti, susilaikyti, tik kvėpuoti... Ir galvelė išriedėjo pati... Liečiau ją rankomis ir buvo nepaprastai gera. Mažas plaukuotas kamuoliukas tarp mano kojų. Suvaldyta stanga apsaugojo nuo plyšimo. Dar viena stanga ir išriedėjo visas mažas pūkuotukas. Sugavau ją vandeny ir prisitraukiau arčiau. Dar iš vandens, dar kažkur tarp dviejų pasalių, į mane žvelgė dvi protingos juodos akys. Mažylė apsidairė ir įsmeigė savo žvilgsnį į mamą. Negaliu apsakyti, ką tuomet jaučiau. Tai buvo gražu. Tai buvo dviejų suaugusių žmonių pokalbis. Žmonių, kurie jau ne kartą buvo susitikę ir išsiskyrę. Žmonių, kurie turi vienas kitam ką pasakyti. Jos žvilgsnis traukė tarsi magnetas, negalėjau atplėšti akių. O rankos po vandeniu nuglostė visą mažytį kūnelį... Iškėliau iš vandens mažąjį žmogų ir prisiglaudžiau prie krūtinės. 17.30 - pirmas įkvėpimas. po 5 minučių mažylė pati pradėjo žįsti krūtį (oho, kokia jėga!!!!), po 10 minučių nupulsavo virkštelė, po 20 minučių užgimė placenta. Graži, pilna, su nuostabiu gyvybės medžio piešiniu. Iš baseino pati išlipau, apsirengiau, pasipuošiau ir susėdome visi atšvęsti naujojo žmogaus gimtadienio. Buvo linksma, gražu ir STIPRU. Linkiu ir jums visoms to paties. Linkiu, kad galėtumėt pasakyti: MYLIU SAVO GIMDYMĄ, NORIU DAR
Ziogeli grazesnes gimdymo istorijos negirdejau  ji nuostabi,nepakartojama,as tikrai suzaveta tavo gimdymu
raganele
2005 03 13, 13:59
Volunge
2005 03 13, 14:05
Labai, labai, labai silta ir jausminga tavo istorija. Grazaus jums bendravimo, mylekit vieni kitus taip ir toliau.
Be žodžiu
labain jaudinanciai atpasakota, tiesiog "griebianti uz sirdies' gimimo istorija  laimes jusu mergaitei, gimusiai toookia diena!
Neapsakoma...
*Drugelis
2005 03 13, 17:21
Linkiu DAR...
*Linda*
2005 03 13, 18:09
evelinka
2005 03 13, 18:19
Ziogeli, saunuole O istorija sirdele suspaude
Esu suzaveta  O kad as zinociau jog galeciau pagymdyti taip kaip tu,be skausmu - nes juos pakeite tavo dziaugsmas.Tikrai ryzciausi pastot ir gymdyti ne karta  Bet  Laimes jums,sveikatos.
Ingridutėė
2005 03 13, 19:44
Ziogeli, viskas ka tu darai ir apie ka rasai, yra nepakartojama!!! Nuostabus gimdymas ir nuostabi istorija. Tegul buna ji kaip atgaiva besiruosiancioms gimdyti!!! Aukit sveikutes ir grazutes su savo dukrytemis. Nuosirdziai linkiu pacios didziausios sekmes
Artemidė
2005 03 14, 15:45
Oho, fantastika!  tikrai nepaprasta gimdymo istorija  Sekmes jums!
QUOTE(Žiogelis @ 2005 03 13, 13:15) Linkiu, kad galėtumėt pasakyti: MYLIU SAVO GIMDYMĄ, NORIU DAR  ech, kad ir as galeciau taip pasakyti  Aukite sveikos ir grazios!
delfinas
2005 03 15, 01:57
Laukiau Tavo istorijos. Nepaprastai gražu ir galinga. Taip ir turėjo būti  .
o man vis tiek baisu, kai moterys namie gimdo... Nu baisu ir viskas...
SUPER  Jus tikros saunuoles abi su dukryte  labai grazus ir ramus gimdymas
Raideles
2005 03 17, 13:55
Dziaugiuosi skaitydama apie tavaji gimdyma  Aukit ir stiprekit
bitemajagsm
2005 03 20, 21:32
Sveikatos ir stiprybybės Jums abiems. Esi drąsi moteris, kad nusprendei gimdyti namie. Kaip bebūtų, ne kiekviena galėtų pasidžiaugti tokiu gražiu gimdymu. O gal tiesiog tai nuo požiūrio į jį priklauso. Mano antrasis gimdymas buvo žymiai gražesnis už pirmąjį. Tai ir dukrytė ramesnė, ji nuolat šypsosi, mažai verkia. Mes ja ir vadinam šypsenėle. Manau, kad kažkiek ir nuo gimdymo priklauso vaikučio savijauta - svarbu, kaip jis ateina į šį pasaulį. Ir dar keli žodeliai toms, kurios "nedrįsta" pastoti bijodamos gimdymo: kaip galima jo bijoti, jeigu nežinai, kas tai yra. To jausmo papasakoti neįmanoma. Jį galima tik patirti. Ir tik tokiais patyrimo momentais imi suvokti, kas svarbiausia šiame pasaulyje.
vilnele
2005 03 27, 23:49
Labai grazi istorija
Astrėja
2005 03 31, 23:26
Sveikinu turint dar vieną mažylę, labai grazi ir graudi istorija, kad taip visom but, saunuole tu
Wow sveikinu!!! As irgi noriu taip gimdyti
nendrelė
2005 04 03, 10:41
Staiga užsinorėjau susitikt su savo antruoju vaikeliu, nors atrodo buvau jau griežtai apsisprendus, kad užteks vieno. Žinau, neužteks...
Nuostabi istorija...
Gitatuka
2005 04 04, 09:13
 [FONT=Arial][COLOR=red][SIZE=14]nuostabu.. jau ir man nedaug liko
Džiuga+
2005 04 05, 15:03
Labai gražu, kai paskaitau tokią gimdymo istoriją, visada norisi verkti... sėkmės.
LABAI GRAZU IR SUPER!as irgi panasiai jauciausi kaip ir tu-dar norejau pasidziaugt savo nestumu  , ir sunelis gime veliau visa savaite.butu dar ten sedejes, bet gydytojai ji isprase lauk  .lb fainai butu pakartoti tokia pat misija, taciau vyrelis nepasiraso.  sekmes jums
nneringa
2005 04 22, 11:09
labai grazu, tiesiog dvelkia ramybe, meile ir santarve. linkejimai visai seimynai P.S mano sunelis gime ta pacia diena tik metais anksciau. kaip as juokiuosi tikras vyras per moteru diena
xxkamane
2005 06 03, 09:29
O Dieve koks gimdymas! Pavydziu baltu pavydu, jog taip namie jaukioj aplinkoj be rekianciu akuseriu seseliu ir gydytoju. Nuostabu! Sveikinu! Ir as taip noreciau. kaip svente!
Nuostabu  O as maniau, kad taip tik pasakose ir filmuose gimdo  Mano pacios siaubingi prisiminimai ir viskas tik juoda spalva (isskyrus mazyle)  O, kad moterys visos taip graziai gimdytu
Labai labai graži istorija
QUOTE(Ingridutėė @ 2005 03 13, 20:44) Ziogeli, viskas ka tu darai ir apie ka rasai, yra nepakartojama!!! Nuostabus gimdymas ir nuostabi istorija. Tegul buna ji kaip atgaiva besiruosiancioms gimdyti!!! Iš tiesų tikra atgaiva, sakyčiau paskatinimas Aš irgi laukiu
motinele
2005 06 08, 12:38
labai puiki istorija. nuosirdziai linkime jums augti sveikom, zvaliom. o mamytei linkim dar vieno mielo kudikelio atejimo i pasauli. sekmes.
ievalota
2005 06 13, 14:40
QUOTE(Violetukas @ 2005 03 20, 21:32) Sveikatos ir stiprybybės Jums abiems. Esi drąsi moteris, kad nusprendei gimdyti namie. tai veikiau ne drasumas - tai sielos brandumas  igytas, isnesiotas .. nuostabi esi, Ziogeli, ir tavo gimdymai, ir per juos ateje zmoguciai.. tikiu kad rudeni subresiu butent tokiam, naminiam gimdymui
Graziai papasakojai.Saunuole.
Uliuliuska
2006 11 22, 21:31
Origami
2006 11 22, 22:30
nereali  , neitiketina  , fantastiska istorija
sesuoToma
2006 11 22, 22:36
Ziogeli, senokai pasakojai apie savo nepaprasta gimdyma, bet iki siol, mano manymu, dar neteko skaityti tokios nuostabios gimdymo istorijos! Tiesiog super!  Ir informatyvi, ir meniskai "apipavidalinta". Kaip sekasi augti mazajai juodaakei? Tikiuosi, tos protingos akys ir toliau maloiniai dziugina ir stebina kiekviena, kas tik i jas zvilgteri.
Vilmoshka
2006 11 23, 12:03
Ohoho gimdymas!  Va čia tai dalykas - pagimdei ir po valandos jau sėdi, šventi vaikučio gimimo šventę. Jeigu taip gerai sekasi gimdyti, esi laiminga moteris.  Sėkmės tau, vyrui ir tavo mergytėms!
ausravait30
2006 11 23, 12:47
QUOTE(Žiogelis @ 2005 03 13, 14:14) Žinojau, kad kiekvienas gimdymas yra skirtingas, todėl su kažkokiu nenusakomu pasimėgavimu visą nėštumą laukiau šio - antrojo. Žinojau, kad jis bus visiškai kitoks, nei pirmasis, nežinojau - koks. Ta paslaptis viliojo ir traukė. Ir iš tiesų, jie pirmasis gimdymas labiau panašėjo į švelnų flirtą su Lėtumo Angelu, kai gali iki galo išragauti kiekvieno sąrėmio, judesio, žvilgsnio, prisilietimo skonį, šis užgriuvo tarsi cunamio banga. Likus vos vienai dienai iki numatytos gimdymo datos, labai solidarią dieną - kojo 8-ąją, 6.30 ryte pabudau nuo šiltos srovės, bėgančios per kojas. Aš bandžiau susigaudyti, kas vyksta, o vanduo vis tekėjo, tekėjo... "Valtelė išplaukė", beliko laukti... Išlydėjau vyrą į darbą, pabudo dukrelė. Visą pusdienį žaidėme, skaitėme knygeles, dainavome, sekėme pasakas, pasigaminome skanius pietus. Vanduo retkarčiais vis nubėgdavo švelnia srovele, bet sąrėmių nebuvo. Paguldžiau savo mažąją pietų miegelio ir pati priguliau šalia. Po poros valandų atsibudau nuo aštraus, ilgo, skausmingo sąrėmio. 3 valanda po pietų. Aiiiiiiii.... Nuėjau į tualetą ir pamačiau kraujo šliūžę - išėjo kamštis. Paskambinau pribuvejai, ji liepė laukti reguliarių sąrėmių, susitarėme susiskambinti, kai šie bus kas 5-7 minutes. Paskambinau vyrui, paprašiau važiuoti namo ir savo tėveliui, kad pasiimtų pagloboti anūkę. Pamaitinau atsibudusią dukružę, sudėjau krepšelį viešnagei pas senelius. Pamažu ėmė mausti pilvą, atsirado sąrėmiukai. Senelį išlydėjau jau nebepriklausydama šiam pasauliui, bet, aišku, su šypsena  . Vyras tvarkė baseiniuką, o aš bandžiau susigaudyti, reguliarūs tie sąrėmiai ar ne. O jie, bjaurybės, ritosi tarsi bangos kas 1-2 minutes, neduodami jokio atokvėpio. Vis laukiau ir laukiau, kol jie bus kas 5-7, kaip tarėmės su pribuvėja  Vyras kategoriškai pasipriešino šitokiam laukimui ir išvažiavo jos parsivežti, o aš plaukiojau kažkur visatos platybėse, kalbėjausi su savo vaikeliu, raginau pakentėti, sakiau, kad tuoj susitiksime. Baseino vanduo ramino, tačiau sąrėmiai neretėjo ir nesilpnėjo. Labiausiai bijojau nuosprendžio - 3 cm. Nuo sąrėmių pradžios buvo praėjusios vos 2 valandos. Bet pribuvėja - mano angelas sargas!!!!! - pasakė: 9 cm, tuoj eisime į stangas. Negalėjau patikėti savo ausimis  Dar pusvalandukas ir pajutau žemyn riedančią galvutę. Baisiai norėjosi stumti, buvau kupina jėgų, ir labai labai nenorėjau girdėti: nestumk, nestumk, iškvėpuok. Turbūt tai ir buvo sunkiausia akimirka - susiimti, nedaryti nieko, tik iškvėpuoti, neliesti, atsitraukti, susilaikyti, tik kvėpuoti... Ir galvelė išriedėjo pati... Liečiau ją rankomis ir buvo nepaprastai gera. Mažas plaukuotas kamuoliukas tarp mano kojų. Suvaldyta stanga apsaugojo nuo plyšimo. Dar viena stanga ir išriedėjo visas mažas pūkuotukas. Sugavau ją vandeny ir prisitraukiau arčiau. Dar iš vandens, dar kažkur tarp dviejų pasalių, į mane žvelgė dvi protingos juodos akys. Mažylė apsidairė ir įsmeigė savo žvilgsnį į mamą. Negaliu apsakyti, ką tuomet jaučiau. Tai buvo gražu. Tai buvo dviejų suaugusių žmonių pokalbis. Žmonių, kurie jau ne kartą buvo susitikę ir išsiskyrę. Žmonių, kurie turi vienas kitam ką pasakyti. Jos žvilgsnis traukė tarsi magnetas, negalėjau atplėšti akių. O rankos po vandeniu nuglostė visą mažytį kūnelį... Iškėliau iš vandens mažąjį žmogų ir prisiglaudžiau prie krūtinės. 17.30 - pirmas įkvėpimas. po 5 minučių mažylė pati pradėjo žįsti krūtį (oho, kokia jėga!!!!), po 10 minučių nupulsavo virkštelė, po 20 minučių užgimė placenta. Graži, pilna, su nuostabiu gyvybės medžio piešiniu. Iš baseino pati išlipau, apsirengiau, pasipuošiau ir susėdome visi atšvęsti naujojo žmogaus gimtadienio. Buvo linksma, gražu ir STIPRU. Linkiu ir jums visoms to paties. Linkiu, kad galėtumėt pasakyti: MYLIU SAVO GIMDYMĄ, NORIU DAR  Tai pati nuostabiausia istorija, kokia as kada nors esu skaiciusi. To ka man teko patirti per gimdyma (sunelis gime Cezario operacijos metu) nesulyginsi su ta neapsakomu jausmu lavina, kuria tu patyrei per savo gimdyma. Tikuosi tavo dukrele auga sveika ir linksma. Juk turbut kitaip ir negaletu buti. Ji taip graziai atejo i si pasauli.
Vilija2
2009 02 01, 14:31
Gražu
Nepaprastai jausmingas pasakojimas  Viskas atrodo taip paprasta, grazu, be komplikaciju ir nereikalingu proceduru..IR as noreciau ta patirti- kadanors
Magreco
2009 02 02, 11:45
Vau kaip gražu
Dzanetukas
2009 02 02, 11:53
Labai grazu
zylutes
2009 02 02, 15:22
Aggnesse
2011 02 14, 12:59
Išgėriau kiekvieną žodį, kuris nušvietė vidines tolumas.. Begalinai gražu, slėpininga, spindulinga ir ... natūralu
|
|