Susituokėm mes 2001-ųjų liepos 7 dieną. Po to mes gyvenom sau
daugmaž pusantrų metų, tada nusprendėm, kad gal jau laikas turėti mums leliuką 
, bet gandrai pas mus neskubėjo iki pastojimo praėjo dar pusantrų metų džiaugiuosi, kad taip ir nespėjau kreiptis pas specialistus nes jau kaip ir ketinau, vaikiukas pats pasirinko savo pradėjimo datą aišku su mūsų pagalba . O tai buvo 2004 birzelio 13d. gražus sekmadienio rytas, atsikėlėm pasivartem lovoj padarėm TAI, nė neitardami kad pradejom savo , susitvarkėm pasipuošėm ir važiavom balsuoti už prezidentą, mat tą sekmadienį vyko pakartotiniai Prezidento rinkimai, išrinko Adamkų.Na po to praėjo gera savaičiukė kai pradėjau kažką įtarinėti, kažkaip neaiškiai jaustis, vyrui apie tai nė žodžio, nusipirkau testą (per pusantrų metų buvau jų padarius bene dvidešimt) ir kaip šiandien pamenu buvo birželio 23 d. , trečiadienis Joninių rytas, pabundu, vyras jau buvo išvažiavęs į darbą, aš už testo ir į tuliką, pirma juostelė išryškėja, o antros kaip ir nėr na ką vėl eilinis nusivylimas
, bet gal po 5 min. tokia blyski bliski 
antra juostelė pasirodo, aš ją matau bet netikiu, kad esu padėty, po to išvažiavau į darbą, ai toks ten ir darbas buvo tą dieną Supermamoj skelbiau, kad testas teigiamas 
, juk pastojau ne iš pirmo karto, o po gerų pusantrų metų 
. Vyrui pranešiau taip kvailai 
, kad net nenoriu prisiminti, bet vistiek tai buvo puikiausia DOVANA mūsų trečiųjų vestuvių metinių proga, buvom laimingi, tik pradžioj buvo sunku tuo patikėti.Na ir prasidėjo mūsų laukimas, dirbau iki 26 savaitės tada išėjau atostogų po to į dekretą, nors ir važiuodavau į darbą laiką skyriau sau
, daug ilsėjausi lankiau baseiną, susitikdavau su Supermamos nestukėm 
, domėjausi nestumu skaičiau literatūrą . Su vyru ėjom į paruošiamuosius Gimdymas dviese kursus.Štai kaip manęs daugėjo:
18 sav.
, 30 sav.
, 39 sav.
mano pliusas 21 kg. Na ir pagaliau atėjo sulaukėm momento kovo 6 buvo sekmadienis visą dieną nekaip jaučiausi todėl su vyru nusprendėm nuvažiuoti pasirodyti į Antakalnio klinikas, patikrino atsivėrimas 2 cm., bet kadangi ryt terminas vaikiukas nemažas išleido namo, bet jau su sąlyga, kad ryt atvažiuojam gimdyti. Grįžus išėjo kamštis. Na ir lemtingoji diena kovo 7, oras nebuvo mums palankus mat pripustė ir vyras dar turėjo atsikasti kelią. 9 val. Ryte jau buvom Antakalnio klinikoj, apie puse 12 jau gulėjau gimdykloj per nakti atsivėrė dar 2,5 cm. ir tai jau buvo pusę darbo 4,5 cm. Vis laukėm kada paspartės gimdymo veikla, bet jai trukdė vandenys apie puse 3 dienos man juos nuleido na ir nuo tada prasidėjo mano mažiuko kelionė į šį pasaulį. Sąrėmiai buvo kas 2 4 minutės vyras juos fiksavo pradžioje po to pajungė aparatūra, pradžioje jie buvo neskausmingi taigi gulėjau ir su vyru juokavom, kad tik spėtume iki vidurnakčio, kad mūsų berniukas negimtų kovo 8 dieną, na jokio skirtumo, bet jei jau turėjom galimybę pagimdyti mums laimingą 7 dieną norėjom, kad taip ir atsitiktų. Apie 19 val. jau turėjom 8 cm. ir kaip gydytojai sakė tai yra super gerai ir greitai, buvom laimingi su vyru, kad taip sklandžiai viskas vyksta ir man ne ypatingai skauda, tačiau 20 val.30 min. po patikrinimo nuosprendis skatinamieji mat kaklelis per pusantros valandos taip ir nebepajudėjo iš vietos vis tie patys 8 cm. va tada ir prasidėjo mano kančios, kurios buvo vertos to ką dabar turiu, tačiau tada galvojau tik apie mane veriantį skausmą kitaip negalėjau, nes sąrėmiai nedavė atsikvėpti skausmas toks gilus, kad aš apie tokį ir pagalvot net negalėjau, nors lankėm kursus ir vyras siūlė daryti masažus, tačiau man skaudėjo jau viską liesti manęs nebuvo galima. Nors ir neskausminga, bet manau ne ka lengviau buvo ir vyrui mačiau jo meilės kupinas akis ir jo bejegišką žvilgsnį, kad jis negali niekuo man padėti, bet visgi jis man labai padėjo ramino, kad jau greit, glostė galvą, bučiavo kaktą stipriai spaudė ranką ir vis kartojo žmona kvėpuok, kvėpuok.... O kvėpuot taip sunku skaumas neleidžiaveria kūną, priėjom iki to, kad gavau deguonies kauke ir kažkur apie 22 val. 30min. jau klykiau, kad aš nebeištversiu darykit man cezario pjūvį, bet kaip tik tuo metu mes jau turėjom atsivėrimą 10 cm ir aš jau turėjau pradėti gimdyti, tačiau stangų dar nebuvo, o skausmas dar didesnis. Na ir pagaliau 23 val. Sueina daktarai man su kiekvienu sąrėmiu užeina stangos ir girdžiu tik na ką gal pabandom, sarėmis giliai ikvėpiu stumiu, gydytojai šaukia gerai, o aš vis dar nesuprantu nejau jau ta minutė ir aš gimdau?????? Girdžiu vel kvėpuok padėk kūdikiui, įkvėpk stumk sekunde pagalvoju man taip skauda ir man niekas neberūpi, bet tą pačia akimirką pagalvoju NE aš turiu stengtis dėl jo juk 9 menesius jo laukiau ir ikvėpiu stumiu vyras laiko mano isitempusią galvą, gydytojai šaukia gerai gerai stumiam.. ir ką viso 3 sarėmiai 9 stangos 5 minutės ir koks palengvėjimas 23 val. 05 min. mes jį jau turim čia. JIS MŪSŲ SŪNUS taip lauktas, šimtą kartų apkalbėtas, tūkstantį kartų mintyse išbučiuotas. Matau vyro susigraudinusias akis ir turiu savo kūdikį ant pilvo tai akimirką kurią prisiminsiu visą likusį savo gyvenimą, nes tai patyriau pirmą kartą.
Bet suvokti tam kas atsitiko prireikė dienos, nes tik kitą dieną gulėjau ligoninės palatoj pasiguldžius kūdikėlį greta savęs žiūrėjau į jį ir verkiau (pasislėpus nuo palatos kaimynių), verkiau iš laimės, emocijos netilpo manyje, juk dar prieš kelias dienas net nepažinojau jo, galėjau jį tik jausti, o dabar jis guli čia šalia manęs toks visiškai priklausomas nuo manęs, o aš jo mama galinti padaryti dėl jo viską viską juk viskas taip nereikšminga palyginti su tuo kad turiu jį.
Pasaulis neprasideda ir nesibaigia vieno kūdikio gimimu, bet kolkas mūsų šeimos pasaulis sukasi tik apie jį mūsų mažylį tokį bejėgi, gležną, esu be galo laiminga, kad jo susilaukiau su pačiu nuostabiausiu pasaulyje vyru.
Ne šiaip Žmona, o labai laiminga Žmona ir mamytė.
------------------------------------------------------------------------------------------
Tai antra bet tikiuos dar nepaskutine mano gimdymo istorija
(surašyta 2007.07.19)Seniai jau buvau parašius...vis neprisiruošiau reikiamose vietose sudėt šypsenėlių
Pati pradžia man primena pirmąją
... mums nepavyksta iš pirmo karto niekada mums reikia pasistengti kad leliukas atkeliautų pas mus...taigi 2005 mums gime sūnus ir labai norejome pametinuku, tad nesisaugojom nuo tada kai pirmajam suejo puse metų, ale neštumo testas dvi juosteles parode tik po metu ... kai pastojau neštumo testų su viena juostele ismečiau lygiai venuolika praktiškai per ciklą po viena testa 
...Koks keistas jausmas apeme kaip pirma karta tai buvo diena pries mamos penkiasdesimta gimtadieni grizau is darbo su testu ir iskart i tulika...MB buvo krepsiny .. matau dvi juosteles bet ir vel netikiu kaip pirma karta
...(kita diena pirkau dar viena testa..). Grizo MB, o as jam sakau dovanu nori, jis sako nu istraukiu is uz nugaros testa sakau prasom... MB : oooo pagaliau 9 menesiai praėjo tikrai labai greitai tik viena pacia paskutine savaite(nors tikejausi jos bus dvi) nusprendziau laika skiriu tik sau jokio darbo, jokiu reikalu tik as ir pilvas..
Išaušo toks gražus balandžio pirmosios rytas VERBŲ SEKMADIENIS..kazkokie itartini jausmai mane vis aplanko leliuko judesiu mazai.. bet mes susiruosiam pasipuošiam važiuojam į bažnyčia perkam verbas einam į mišias kad jas pažventintų tada nusiperkam kermošioaus saldainių ir... važiuojam į Antakalnio klinikas pasitikrinti
Patikrina atsidarymas 4 cm. Sako tai guldom, o aš taip nustebau kaip taip aš dar net nenusiteikus nepasiruošus ir iš viso kaip taip , išleidžia bet vakare liepia atvažiuot pasirodyt..aišku po daktarų patikrinimo (o patikrit jie moka ) jau bevažiuojant namo prasidėjo sarėmiukai ir grįžus iki vakaro jie nedingo.. vakare važiuojam vėl pasirodyt atsidarymas 5 cm manes nebepaleidzia nes kladangi antras vaikas gimdymo veikla prasidejus tai gali viskas ivykt labai greitai...bet deja ...
Pagulde 7 val vakare... o veikla absoliuciai sustojo, nuleido vandenis o saremiai iš vis dingo
..ir vel mano nelaimei 
- skatinamieji, is pradziu maza doze tiesiog kad paskatinti, bet VEL mano nelaimei kaklelis atsidaro kaip pirma karta tik iki 8 cm ir sustoja ...skausmas nerealus..skaudejo man rods labiau nei pirma karta..VYRAS FILMUOJA vyro prasau nefilmuok baisiai atrodau, o jis guodzia mane, kad ne i grozio konkursa atvaziavau
...... skatinamuju dozes varomos didziausios, o kaklelis nejuda is vietos...o aš ir vėl gimdau natūraliai, be jokių nuskausminamųjų mat tikiu tuo prietaru, kad vaikai atėję per skausma laimingesni, o kas nuoširdžiausiai gali vaikams linkėti laimės? - tik mama ir tėtis taigi tegu ir nuskambės juokingai, bet net ir ateinantį vaikuti pasitinku linkėdama jam laimės
.. istorija kartojasi, daktaru konsiliumas - sprendzia, kad turbut reiks Cezario, bet mano dideliam džiaugsmui iškviečiamas profesorius...jis 10 - 15 min.(man tai buvo ištisa amžinybė) ikišęs savo ranka pirštais tampė man kaklelį tik patyręs šį jausmą žino, kad gal didesnio skausmo gyvenime galima ir nepatirti.....gulėjau ir verkiau (šykart nerėkiau nemaldavau cezario aš jau su patirtim... ), o jis ten tampė, tampė ...kentėjau...galvojau:" žmogau greičiau tuoj atsijungsiu", bet galvoju iškesiu viska, kad tik ne cezaris ir aš dėkinga šiam žmogui išmanančiam savo darbą be galo , po to kai jis patraukė rankas pagimdžiau per artimiausias 10 minučių ... AŠ vis dar kartais "jaučiu" įsitempusia makštį iki kiek ji tik gali, ir joje trumpam sustojusia vaiko galvutę (stumimo metu akušerė liepė sustoti dėl to aš neplyšau ir likau nekirpta už tai dėkinga akušerei), ir staiga vėl toks palengvėjimas ir pirmas mano ANTRO VAIKO šūksnis , tai turbut vienintelis kartas kai taip gera girdėt, kad JIS verkiaO čia JIS - apie, kurį ir šita istorija
Aš vis dar labai laiminga žmona ir dviguba mamytė
Beje gimdymas truko 8 val. tiek pat kaip ir pirma kartą, mažiukas gimė naktį
2v.35m. tik neseniai radau sutapima pirmasis gime 23v.5min. tie patys skaiciai...tikiuosi jie bus broliški broliai..
Trečiojo stebuklo gimimas (surašyta 2010.01.30)
Rašydama abi pirmas istorijas, tikrai žinojau, kad bus ir ši...vis dar tikiu, kad bus ir ketvirta ...Taigi trečiojo mūsų džiaugsmelio atėjimą į pasaulį koregavo mūsų antrojo sūnelio operacijos... Ligoninėn kai patekom ir kalbėjom su kitom moterytėm apie vaikus, sakiau, kad tai tikrai dar ne paskutinis mano vaikas...tai vienos moters žodžiai man giliai istrigo atmintin ji man sako: pažiūrėsim ką pasakysi kai visus kelius praeisi........ o jei kokia ji buvo neteisi noras nepraėjo visiškai, buvo labai skausmingų akimirkų išgyvenimų, buvo visko, bet gi turėjom įgimtą-atsitiktinę bėdą, kuri tikrai turėjo mažai šansų pasikartoti kitam vaikučiui
.......aš net tuo atveju gimdyčiau, nes laimė turėti vaiką didesnė...vargai praeina, o vaikai amžiams ... ir 2008m. gruodį baigėme Adomėlio gydymo visus etapus ir nuo tada mumyse isivyravo ramybė, taigi tada ir atėjo laikas pradėti planuoti mažajį : Pakankamai greitai šisyk mums pavyko 
, testą dariau 2009 vasario 13 Valentino dienos išvakarėse... II... nesitiki kaip pirmakart 
.. ne jau pilvuke vėl kažkas apsigyveno..kaskart apima keistas jaudinantis jausmas... iškarto po savaitgalio užsirašiau apžiūrai.. apžiūrėjo 5 savaičių viskas ok, pradėjom laukti...po savaitėlės ryte nueinu i tualetą..kraujas.. o dievai aš iš kart į ašaras, B gryžo iš pusiaukelės komandiruotės namo, liko su vyresnėliais o aš važiavau i Antakalnio klinikas, pražliumbiau puse kelio prašydama jo nepabėgti ....patikrino viskas ok gavau kiek gulimo režimo..ech galvoju senstu su pirmais to nebuvo ...Gegužės mėnesį genetikų konsultacijoj sužinojom turėsim trečią sūnų...wow sakau vyrui ilgai rinktas vardas bus idėtas, bus Vincas....oi ilgai MB pratinau prie to vardo, leliuko nė užuomazgos nebuvo, B kiek priešinosi, suko galvą rinko vardus, ale galiausiai pats pripažino, kad ir jam jau Vincas super Laikas bėgo nežmoniškai greitai, bet spalis vistiek atrodė dar toli...bet pirmą kartą apturėjau malonumą storuliukė
vaikščioti vasarą, na man kaip priaugusiai virš 20 kg kiek sunkoka buvo, bet šiaip kitokie potyriai..Ilgai dirbau iki rugsėjo pabaigos, neturėjau laiko nei sportams nei baseinams, juk dar ir vaikai du ...Atėjo spalis lauktas baisiausiai...Su gydytoju tariausi tad pabaigoje jau vaikščiojau i Antakalnio klinikas pasitikrinimui. Spalio 9 patikrina nieko, 12 - 3cm, 14 atvažiuojam jau su tašėm dėl viso pikto, kaip daktarėlis sakė, pažiūri - 6 cm. gulam Kadangi vandenys man nenubėgo nė karto, o ir vandenmaišis baisiai tvirtas 9 val. man nuleido vandenis,aktarėlis galvą pakraipė-gelsvoki .. na prasidėjo linksmumai..sarėmiai stiprėjo 11 val. jau buvo 8 cm. B džiaugias negali patikėt kad tokių greitų gimdymų buna
,... po valandeles patikrina 9 cm., man skauda 
ai kaip skauda ...ui ateina stangos netikėtai kažkaip 
, akušerė bėga kviečia gydytoją ..Ateina gydytojas standartiškai paprašo B išeit už durų tikrina vis tie patys 9 cm., o aš jau noriu stumt na gydytojas sako bandom nors galvytė aukstokai dar.. bet jis darė viską, kad man pavyktų... stumiau nžn kiek laiko.....kažkas vyko ne taip sklandžiai kaip visiems norėjosi .....jau žiūriu ir daktarų prikviesta melejonas...eilinį kartą gydytojų chalatai baltuoja....prigužėjo ....aš gi nusprendžiau užsimerkusi pailsėti 
tada gydytojai choru pradėjo šaukt atsimerk... "ar mus matai".... , o siaube galvoju nešaukit aš tik ilsiuos, kitas jau šaukiakoks vardas??..tyliu..jis dar garsiau "vardas koks" .. Aplamai kieno vardo jis klausia??
praeina sarėmis, stumimas o jis dar rėkia vardas koks?? ........per sukastus dantis vos islemenu kieno???, o jis Tavo ..........eik tu šikt galvoju susipažinsim po gimdymo.....nieko jam nebesakau, o jis tai geras padeda man ir pagrindiniam gydytojui... vaikelį stumia ....na po visko supratau, kad jiems pasirodė, kad aš "atsijungiu"....vėl gavau deguonies kaukę..fuuu taip sunkiai dar nebuvo pamaniau ir tada girdžiu..krenta tonai, neškit vakuma arba į operacinę... aš taip išsigandau 
, kad gali kas nutikt mano taip lauktam mažyliui, kad jėgos gryžo dvigubu pliupsniu....dar du stumimai ir 13 val. 25 min. jis jau buvo čia 
...o siaube tokio mielo varšketuko :wub:nebuvau per amžius mačius, (pirmieji gime švarutėliai),veidelis kiek pamėles dėl sustojimo takuose, bet tai nekeičia fakto, kad man jis vienas iš trijų gražiausių pasaulyje vaikų , jis verkia taip pakimusiai, santūriai .... padeda mano Vincuka ant pilvo ir tada aš tik suprantu, kad visą mano pagrindinį gimdymo etapą B praleido už durų !!!!...aš beveik šaukiu tai, o kur vyras ???!!!!!!, jetus gydytojas pasileido vos ne begom į kolidoriu, kur tas vyras, o vyras tai ką vargsiukas laukia kol gydytojas žmoną "apžiūrės"....atėjo ir su tokiu kiek nusivylusiu balsu jau gimė?! 
... žodžiu gaila, labai gaila, kad B nepamatė savo trečiojo sūnaus atėjimo, na bet visas gyvenimas prieš akis ... jis vistiek buvo, kiek galėjo tiek man padėjo..Musu Vincas gimė, spalio 14 d. per Vincento vardynas, žmonės sako..išrinkom teisingą vardą
O su broliais ir vėl skaičiukai tie patys tik susikeitę vietom...23. 5; 2. 35; 13. 25 ir to tikrai nesurežisuosi kas man svarbiausia???????o gi tai kad jie būtų broliški broliai....
Kol surašėm ir mažylis paaugo štai kokia mūsų komanda jau
Vis dar laaaaaabai laiminga Žmona ir jau daugiavaikė mamytė
Datos skiriasi, bet valandos sutampa 
As pati ten tik skaitinedavau, prisiregistravusi nebuvau 
Tik nenoriu būti nėščia 