Laba diena
Mano 5 metu dukra apsivoge.... Buvom sveciuose pas jos kuma ir iseinant netycia vyras paziurejo i jos kisenes. Rado mobilu ( kurio kuma nebenaudojo ir dave jai zaisti) bei 27 Lt

Ilgai nesake is kur pinigai, sake nepamenu, po to kad mociute davus ir t.t. Per didziausius vargus prisipazino, kad paeme is kumos taupykles. Pabarem, paaiskinom kad taip negrazu, lyg ir suprato, galejosi ( nors neatrode kad labai), atsiprase. Ar uztenka tu priemoniu, kuriu ememes? Beje bandziau issiaiskinti argumentus, del ko ji taip padare. Jos pasakymas - kad tau nereiketu leisti pinigu man, tipo ji duos man pinigu .Siaip kol kas tikrai jai neperkam zaislu, nes ji ju nepriziuri , nesitvarko. kartais pasakau kad neturiu pinigu jos begaliniams norams... kaip elgtis? Bijau kazka ne taip padaryti .......
Dekui

Pamėginkite pasikalbėti su vyru, gal jai jau pribrendo laikas turėti tegu ir nedidelių kišenpinigių. O gal galima būtų patikslinti žaislų nepirkimą. Ar gerai supratau, kad mergaitė nesitvarko, todėl jai neperkat žaislų? Gal panagrinėkit kodėl nesitvarko, gal ji nor, kad tvarkytumėtės su ja kartu?

na kad visai nieko neperkam tai gal per daug as cia..
Ji islepintas vaikas - turi viska ko nori. seneliai pasistenge, kad turetu viska ko uzsigeidzia. dabar lyg ir patys jau pamate, kad persistenge..
Del pinigu - visai nesenai senelis atidave dideli maisa centu is taupykles. tai ji ismete juosp o visus namus . bandem aiskinti kad pinigai tai ne zaislas, ale kaip i siena O dabar dar va sitas.

Pas mus buvo panašus bajeris, puikiai suprantu Tave, tik pinigėlius nukosojo iš tėvo piniginės. Ką išleido, ką išmėtė, karočė. Mes tą reikalą sprendėm sekančiu būdu - mūsų kūdikis labai norėjo Lego, mes paaiškinom, kad tai labai brangus daiktas, bet jeigu jis taupys (duoda babukai diedukai ir tetos), tai mes pridėsim 30 Lt. Mažiai pinigų dar nepažista, jų vertę supranta tik per daiktus. Tai va, taupė spaudė pinigėlius ir iš visų pakampių savo nukritusius centus susikrapštė. Bent jau mums padėjo.

Mano sūnus niekada neimdavo mūsų pinigų. Niekada, net ir tuomet, kai jie gulėdavo padėti atviroje vietoje. Kišenpinigiams jam duodavau į dieną po tris litus. Už blogą elgesį ši "paslauga" buvo nutraukta. Bet tokia bausmė atsisuko prieš mus pačius. Jau du sykius savo piniginėje pasigedau po 20 litų, o kartą iš bendros kišenės dingo net šimtinė. Už rankos nepagavau, todėl tik garsiai pasidalijau savo įtarimais, juolab kad visai neseniai paaiškėjo, kad mano sūnus, negaudamas kišenpinigių, prasiskolino draugams. Po litą, po litą, ir ko gero visai nemaža suma susidarė. O nenorint prarsti autoriteto tarp draugų (o jis jį turi), skolas tenka grąžinti.

Jei vaikas vagia, visada reikia tėvams ieškoti priežasčių savyje.

tai va ta ir darau

Kazkada esu skaiciusi, kad niekada negalima vaikui sakyti "neturiu pinigu" kazkaip tada neaktualu dar tas buvo, tie norai per menki pas vaika buvo ir nesigilinau, dabar visai nieko butu toki straipsni paskaityti...... kazkaip vis stengiuosi motyvuoti zaislu nepirkima, kad dabar nera jokiu progu, zaislai dovanos..... na bandau suktis, o to neturiu pinigu stengiuosi nenaudoti (nors kartais pasitaiko).....
O viena pazystama sprende tokia problema su vagyste, liepe vaikui paciam pasakyti kad pavoge ir grazinti...... nezinau ar cia gerai, bet suveike, vaikas vos is gedos neprasmego grazindamas daiktus...... daugiau to nepraktikuoja.... bet ar taip vaikas netraumuojamas nezinau...

Nu pas mus dar taip neivyko, bet as pamaciau tendencija, kad tai yra visai neatmestinas variantas. Dukra nuolatos visko kaulijo kad nupirkt, as visko ko ji nori nupirkt neturiu nei noro, nei tiek pinigu, tai mes radom toki kompromisa, pasitariau su vyru, ir, kiekviena penktadieni jai duodam nustatyta suma pinigu, be to ji dar gali ju papildomai uzsidirbti, kartais priziuri broli, kartais namu ruosoj padeda ir pan. Ir mes su ja taip sutarem, kad ji uz savo pinigus perka ka ji nori, o as to jau atsikratau. Kelias pirmas savaites tie pinigeliai isgaruodavo net gaila buvo ziuret, paskui pati pasake, kad ji nusipirks tik viena saldaini, o kitus pinigelius taupys. Buvo vienakart kai as ja nusiunciau i parduotuve, tai ji man neparnese grazos, o nusipirko toki zieda, mes pakalbejom, ir tie pinigeliai buvo isskaiciuoti is jos penktadieniniu kisenpinigiu. Ji pradejo vertint pinigus... o ir noro imt nelabai beliko, nes nuolat turi savu pinigeliu tfu tfu tfu

Nezinau..keista kazkaip girdeti, jog negalima vaikui sakyti, kad neturi pinigu? as savo dukrai visada sakydavau, kad nera pinigu, jeigu tureciau - nupirkciau ir ta, ir ana...ir ji suppranta, kad jei mano isgales leistu, tai nupirkciau jai ir drambli, ir motoroleri. bet mato, kad as ir sau nemazai ko neleidziu, ir lygiai taip pat yra su ja.
kartais nebudavo pinigu saldainiams, sakydavau, kad nera. kartais - grietinei. valgydavom sriuba be grietines ir tragedijos nedarydavom. nezinau, kodel turiu meluoti, kad 'zaislai - tai dovanos' etc. as paaiskindavau paprastai: as irgi visko noriu, vaikstau po parduotuves, kur yra grazus rubai ir brangus daiktai. bet turiu daug dirbti, kad uzsidirbciau ir galeciau sau leisti juos nusipirkti. tu visko nori, ir as visko noriu. tai taupom kartu, tu savo pinigus, as savo, ir perkam. Dukra pinigu gauna is seneliu, is tevo, taip kad susikaupia suma, kuria nuo kokiu 5 metu leidzia ivairiems 'geidziamiems' daiktams.
o pagavus vagiant as nesukciau galvos apie vaiko traumavima: nulupciau kaili ir liepciau atsiprasyti bei grazinti daiktus. kol zmogui 5 metai, reikia idiegti, kad vogti galima nebent tik tada, kai tau ar tavo vaikams gresia bado mirtis (karo metu ar panasiai ). visais kitais atvejais tai yra neatleistina, geda ir baustina. nes tokiam amziuj tai dar galima iskiepyt, nelaukiant, kol prades noreti stambesniu daiktu, kuriems reikes didesniu sumu.

Esu skaičiusi labai neblogą straipsnį apie vogimą. Lyg tai, Tova vaikas, vasario ar kovo numeryje.
Pirmiausia, jei vaikas, dar mažas jis nesupranta daiktų priklausymo kažkam. Taigi, jeigu jūsų vaikai dar maži pradėkite nuo to, kad išmokykyte suprasti, kas yra kieno, kas jo, o kas mamytes, kas senelio ir t.t. Vaikas turi turėti savo daiktų, turi turėti savo lentiną, gal stalčių knigutėms, savo kuprinę. Jus neturite "knistis" po jo daiktus be jo leidimo.
Mums pavyko, vaikas nebesiknisa po mano rankinuką, kaip kartais pasitaikydavo. Jis nelenda į mūsų stalčius, bet ir aš be jo leidimo nelendų į jo kuprinę. Į drabužių lentyną kartais lendu, reikia pažiūrėti kas ten darosi, bet jei jis yra šalia visada atsiklausiu.
Antras dalykas, vaikas nesupranta prekinių mainų, t.y. jis gali nevokti iš žmonių, bet vogti iš parduotuves (kalbu apie mažamečius). Taigi patariu kartais leisti vaikui dalyvauti pirkime.
Mes tai darome nuo pat mažens, dar prieš metus jis tik įėjas į parduotuvę duodavo pardavėjai pinigelius, nors dar nieko neišsirinkome.

Jam 4 m., anksčiau, kol neturėjom taupyklės ir jis centus pamėtydavo. Dabar taupome dviračiui, jau ne daug truksta, jokių centų po namus nebesimėto, viską susirenką dviračiui.
O mes sakome, kad nėra pinigų, nes ištikrųjų jų nėra. Aš manu jis supranta, kad pinigus reikia uždirbti, nes jis apie tai kalusinejo.
Be to kažkada norėjome ledų, bet tam pinigų nebuvo, tai jis mus pavaišino už savo pinigelius.
Kol kas lyg ir susitvarkome šioje srityje.

Ar čia tik mamos viena kitą konsultuoja,ar atsiranda kartais kokio psichologo komentaras? Esu dar pakankamai naujokė,todėl nelabai supratau skyrelio antraštės:"Klausimas...psichologui"

Jei psichologe nors retkarciais uzsuka, labai prasau pagalbos!!!!
Paskambino man i darba, kad mano septynmeti sulaike marketo apsauga!
Pasirodo jis islupo is dezutes masinele, isidejo i kisene ir bande issinesti...
Neisivaizduoju ar yra zodziu apibudinti kaip jauciausi...
Bet cia mano jausmai, o ka man daryti, kaip mums toliau gyventi?
Visada buvo geras vaikas, problemu didesniu kaip ir neturejom, kepem pyragus kartu, o dabar sugriuvo musu pasaulelis...
Musti jo niekad nemusem, neemem dirzo ir sisyk...Vyras nuveze prie nepilnamecio kolonijos, parode, i IX forta...
O gal dirzas butu buve geriau?

Suprantu jūsų baimę,nes pati pakliuvau į tokią situacią..,
Mano vaikas antrokas,prieš keletą dienų jo klasės berniukai apsivogė parduotuvėje,jis nedalyvavo,nes dėl jo hiperaktyvauselgesio jo bendraklasiai neėmė.Vakar pamačiau,kad jis krausto tėčio kelnių kišenes.Mokytoja paskambino,kad jis turėjo 5litus pirko vaikam čipsus.Griežtai paklausus teisinosi,kad jeigu neturės pinigų vaikai jį spardys...Pasigedom parkelio ,pasirodo atidavė draugui,nors tas turėjo bet davė nes turi du parkelius.Vaiką iš karto po pamokų pasiimame,bet viskas vyksta pertraukų metu.
Labai neramu....gal žinote kaip elgtis?

Tai va-nebežinau ką daryti...Jau senokai įtariau, kad išbendros taupyklės kažkaip paslaptingai išgaruoja litukai. Pasidalinau savo įtarimais su vyru, bet jis negalėjo patikėti. ,,nepagautas ne vagis". Šiandiena dar kartą patikrinau taupyklę-tikrai trūksta, ir daug. Pasikviečiasu vaikus ir gražiuoju, ir piktuoju (deja, ir į kailį gavo). Išsiaiškinome tik tiek, kad ėmė, bet kiek kartų, po kiek - ne. Ir ne tai svarbiausa. Svarbiausia, kad sugriuvo visas mūsų pasaulis. Vaikai aprūpinti, kišenpinigių nors ne po daug, bet turi...Nuo bliovimo jau akys užtino. Jau ir ne maži. O taupėm bendrom atostogom. Nebežinau, mamos, kaip toliau...

Iš tiesų labai sunku sukontroliuoti vaikus , o ypač kai šie pradeda eiti į mokyklą. Žinau tiek kad pradėjusį eiti į mokyklą vaiką reikia labai sekti, todėl kad yra begalė reketo atvejų ne tik tarp paauglių bet ir tarp pradinukų . O ramute53 patarčiau pasikalbėti su mokytoja ir su tais vaikais, kurių taip baiminasi sūnus, tėvais.

O ar yra galimybe isvaziuoti dviese su vyru atostogauti?....... vaikus pvz seneliams palikti, argumentuojant kad jie savo atostogoms skirtu pinigu dali jau isleido, kiek liko nebeiseina visai seimai vaizuoti ir psio........ gal prades galvoti, gal tai bus pamoka priversianti susimastyti kiekviena karta kazka imant ne savo....

Va taip ir padarysim...Dabar visos ekskursijos nutrauktos paaiškinus, kad savo malonumų dalį jie išnaudojo. Tikiuosi, kad bus skaudi pamoka

ramute, manau, kad problema yra vaiko bendravime. Greičiausiai jis stengiasi "nusipirkti" draugus tai pinigais, tai parkeriu, tai dar kuo nors... Gal pirmiausia reiktų pakalbėti su vaiku apie tai?
Mane nustebino viena mamytė, kuri net i vaiko drabužių lentyną nežiūri be jo leidimo. Na, nežinau, gal aš jau ir atsilikus, bet jei keturmečiui šitokios teisės , man tai panašu į pyplio garbinimą.

Tai va kai jus lendat neatsiklausiusios į vaikų stalčius, kuprines ir pan. Nesistebekit, kad po to jis lenda į Jūsų.

Nemanau, kad vaikui turėti savo lentyną yra privilegija. O Jus jos neturite?
Ir tai ne pyplio garbinimas, o pagarba jam.

Kaip mes norime, kad mus vaikas gerbtų turėtume gerbti ir mes pačios vaikų privatumą.

Mano hiperaktyvistas šiandien paėmė litą iš draugo kuprinės klausiant kodėl taip atsitiko pareiškė,kad draugas įkišo jam litą į kišenę...visada sugalvoja pasiteisinimą ...ne labai pergyvena baramas,tuoj pat užsimiršta ir vėl linksmai žaidžia.Dėl tokio elgesio nevažiuos su klase į ekskursiją,apribojom saldumynus,kompiuterį,televizorių ir važinėjimasi su dviračiu...o jis ramiausiai žaidžia....
Per praėjusią savaitę pabėgo iš fiz kultūros pamokos,nes neįdomu,iš šokių nes nemėgsta,iš muzikos,nes nusibodo.Su vaiku labai daug bendraujam,kalbamės,aptariame,jis noriai viską pasakoja,,teisybė už auksą brangesnė,, stengiuosi,kad tai suprastų.Juk jis dar tik antrokas...
Vaikas turi čigoniško kraujo negi visa tai dėl to?
Ką darau ne taip,kaip toliau elgtis?

Na, i mano piniginę dukra (tpfu, tpfu) lyg ir nelenda, bet i lentyna tai gal... Nematau nieko blogo, jei ten ir pažiūrėtų, kaip ir aš jos. Ir visai nereikia man ten leidimo. Tegul liks privatumas dienoraštyje, kažkur dar, kur labai asmeniška, bet atsiklausti prieš apžiūrėdama lentyną tikrai neketinu, ir nemanau, kad jos negerbiu. Vis tik aš esu mama. Kad ir kaip vaikus mylėčiau, nekelsiu jų ant pjedestalo, o pagarbos reikia dar ir nusipelnyti. Kai turės savo namus, tai ir nelįsiu .

+2005 05 17, 23:24-->

.

Mano nuomonė panaši. Esu atsakinga už savo vaikus, už jų "kreipimą" geriausia įmanoma linkme. Kaip galiu atlikti savo įsipareigojimus jeigu turėsiu atsiklausti leidimo peržiūrėti drabužius?
Nesakau, kad vaikui nereikia privačios zonos. Bet kol kas nepastebėjau, kad mano 2 vaikai būtų pareiškę nors mažiausią norą, kad kas nors kur nors "nelįstų". Kaip tik - nori, kad viską pažiūrėčiau, kad kiekvieną apipaišytą-aprašytą popiergalį įvertinčiau....

Mūsų šeimoje tai jau praeitis. Prieš kelis metus sūnus "švarindavo" ne tik šeimos narių pinigines, bet ir draugių. maniau, kad viskas, nebeturiu vaiko. Ko tik nedarėm, ir barėm, ir į nepilnamečių koloniją tėtis buvo nuvežęs parodyti kaip "tokie" vaikai gyvena, ir verkiau, ir...labai daug. Lankėmės pas psichologą. Buvo apie mėnesį ramu. Maniau padėjo. Deja.... Po mėnesio viskas iš pradžių. Bet šiai dienai šios problemos nėra. Tikiuosi , kad ir nebepasikartos. Sprendimo būdas labai paprastas:) kiekvieną pirmadienį duodu nustatytą sumą kišenpinigių ir neklausiu kur juos išleidai, ką už juos pirkai. Tai jo reikalas:) Kol kas padeda puikiai

Manau gerai kai vaikas yra pagaunamas nusikaltimo vietoje. Tuomet jam lyg sokas, galvoju gal tik tuomet gerai suvokia kas atsitiko ir kas dabar bus. Bet ar tai padeda mazameciams? Juolab kad suvokimas apie pinigelius menkas.Nors galiu pasakyti,kad kalu savo panom i galva: kas ne tavo- neimk. Tai keturmete, pamaciusi parduotuveje, kaip moteriske i burna isimete saldaini, kad pradejo saukti, kad ji pavoge saldaini. Tarp kitko as irgi sakau, kad dabar neturiu pinigu ir to ar ano nupirkti negaliu ir sakau,kad man labai daug ko norisi ir sau as neperku. Bet kai turiu pinigeliu ir zinau kad galiu palepinti, sakau: vaikai turiu tiek ir tiek kiekvienai iseina po... sugalvojam ko norim ir varom pirkt. Arba pirma sugalvojam, tada pataupom, aisku as pridedu ir vel i parduotuves pirkt.
O del vagysciu, vistik po to kai vaikas apsivogiajisturipats tuos daiktus ir grazinti. Ar pamenat tarybini multika apie berniuka, kuris ejo grybaut ir prisiskyne agurku. Tai va moralas butu butent toks.
Man istiesu labai gaila, o ypac mamu, kai matai jam minancias policijos slenksti pastoviai asarotom akim, nes gaila kai tai tampa liga.

manau vaizdine agitacija geresne. Skausmelis ishgaruoja, o vaizdas ir pojutis lieka ilgai.

siulyciau bent neakcentuoti jam to cigonisko kraujo, zinant kokia nuomone visuomene turi. Nes draugai leptels tevams, tevai leptels ka nors apie krauja ir jo pasekmes ir vesit vaika pas psichologa del musimosi. Nes pamenu kai man kazkas mokykloj pasake apie mano mama kazka - daviau i
snuki taip, kad ishgelbejo nuo iskaitos tai, kad gerai mokiausi ir buvau aktyviste mokykloje. Tais laikais galejo mane vadinti hiperaktyvia.
Nukrypau nuo temos. Suraskit idomu uzsiemima - gal zirgu sportas patiks, vaikam arkliai patinka... Gal shuni koki nupirkit, jei sutiktu auginti. Shuo ishvis labai gerai - atsakomybe, draugas.

Auginu du hiperiukus, tai galiu pasakyti, jog tai sutrikimas, vidines kontroles nebuvimas. Todel su ribom, jam sunku. Kad ir sugeba mamos tas ribas grieztai nustatyti, bet tam reikia tur but trigubai daugiau pastangu, negu kitam vaikui. Kad vaikas vagia, daug nerasysiu, bet tur but visos jau ir zinom. Tai gali buti savarankiskumo, ar mamos silumos, bendravimo stoka.
Dar vienas toks dalykas, tai yra versija, jog prisiziureje multiku, pvz. "Tom ir Dzeri", jie mato jog nera pasekmiu. Nors ir sudauze lekste, ar suplotas katinas i blyna, viskas atsistoja i savas vietas.
O cigoniskas kraujas, dirbu su vaikais, tai teko pusmeti pabendrauti su dviem cigonytem. Tai jos ir basos galedavo rudeni i lauka isbegti, tai dar koki sposa iskresti, kas mums buvo nesuprantama. Todel, kad musu kultura ne tokia, o jai tai suprantama. Taip, gal kazkiek ir yra to kraujo. Bet zinok viena, vaikui svarbiausia aplinka, kur jis gyvena. Is jos ir mokosi, o vagia ir lietuviai vaikai ir dar kaip....

Sveikos mamos, ir as turiu tokia beda. Sunus jau 9 metu, eis i trecia klase. Visada buvo vaikas, kaip vaikas, ir staiga mokslo metu pabaigoj pradejo vogti. Ir mano pinigine (per du kartus apie 100 lt.) ir klasioku pinigus ir daiktus, dar ir maksimoj sugebejo prasisukti. Pirma karta kalbejausi graziuoju, kad pinigelius reikia paciam uzdirbti o ne is kitu vogti, antra karta jau ir dirzu kalbejom, ir nepilnameciu kolonija mate, ir policijos virsininkui "pasizadejima" rase. Pradzioj galvojau, kad beda tame, kad kisenpinigiu neduodu (uz burelius, pietus ir pavakarius sumokama mokykloj kiekviena pirmadieni). Pradejau duoti kisenpinigiu kiekviena diena, kad galetu kokia bulkute, obuoli ar saldaini nusipirkti mokykloje. Bandem ir taupykle naudotis, kad susitaupytu norimam daiktui, nesitaupo jam...
Is manes pavogtus pinigus isleido Maximoj, alkotesteri nusipirko. Kai apsiziurejau kad pinigine pravalyta ir radau alkotesteri, ji atemiau. Ta pacia savaite maksimoj, jis kita alkotesteri pavoge (apsaugai neikliuvo). Klasiokus apvoges ikliuvo greitai, bet kol mokytoja, klasiokai ir mamos ji gedino, jis kvailai sypsojosi ir toks jausmas, kad visiskai nesigedyjo.
Jau pradejom galvoti, kad reikia kreiptis i psichologus, bet baigesi mokslo metai ir sunus su dukra isvaziavo pas mociute i mazesni miesteli. Lygtais visa vasara viskas buvo gerai, sunus padejo mociutei prekiauti, uzsidirbinejo pinigu suniukui pirkti, siek tiek juos bande taupyti. O va pries savaite vel nutruko kazkas, abu vaikai isejo i Maksima apsipirkti, turejo eiti kartu su mociute, bet jie jos nelauke ir nubego vieni. Mociute nespejo issiruosti kaip sulauke i duris skambucio, atidariusi duris pamate maximos apsaugini kartu su vaikais. Strioko abu pilni vaikai, gal toks sukretimas ir suveiks, bet as jau bijau, kad labai greitai viskas uzsimirs ir gryzus i mokykla, vel viskas kartosis.
Ant dienu turiu vaikus is mociutes parsivezti, ir net nebezinau kaip su jais elgtis, kaip bendrauti ir i ka apeliuoti

Oi tos Maksimos, nors tu ka. Tiek is ju ir mes parsinestume, kad pinigeliu turetume.
Kad ir kuo gasdintumete,(bet nepadarytumete), tai nepades,nera tie musu vaikai tokie kvaili. Nors ir kaip kvailai atrodo, bet saknys vagysciu gludi visai kitur (psichologine prasme). Bent tiek as jau esu isskaiciusi, daugiau niekur neradau.
mamos silumos, supratimo stoka. (Jei mokykloje, tai mokytojos, ar klases draugu)
savarankiskumo stoka.
Nezinau, bet man uzstrigo vienas dalykas, kad jis pradejo savintis daiktus mokslo metu pabaigoje.
1. Reiktu atsiminti, kas galejo ivykti mokykloje? Nes jei vaikas buvo kaip vaikas, vadinasi saknys turi buti pakastos cia. Kaip su klases draugais?
2. Panarplioti butent pavasario ivykius, gal pradejote daugiau dirbti, gal dar kokie svarbus ivykiai vyko seimoje.
O tada tiksliai sau atsakius i tuos klausimus, tuoj pat sauti pas psichologa. uzsisenejusi bronchita sunku gydyti.
Mazasis mano taip pat voge, as jam daviau SAVARANKISKUMA ir paprasius pinigeliu, stengiausi ju duoti.(Vis maziau sirdi skauda, kai is taves vaikas nevogia) . Labai stengiuosi kad jis jaustusi reiksmingu.Ka as zinau, nenoriu sakyti, kad pasveiko, spjaunu 3 kartus.

Mokykloj kaip ir viskas gerai, nes mokykla pusiau privati pradine, mokiniu ten nedaug, vyresni maziuku neskriaudzia. Viena beda, kad toje mokykloje daugelis vaiku is labiau pasiturinciu seimu, tai didzioji dalis vaiku nesiojasi mobilius, kisenpinigiu gauna nemazai. As bijau kad vaikui truputi pavydas kalba, as iskart du vaikus leisdama i ta pacia klase, nelabai galiu sau leisti nupirkti jiems abiem mobilius, mp3 grotuvus ir t.t.
Namie tai kazkaip irgi jokiu radikaliu pasikeitimu nebuvo, anksciau as viena vaikus islaikiau, tai zymiai daugiau laiko darbe praleisdavau. Dabar kaip tik viskas geriau, vyras (nors ir nera vaiku tevas), jais rupinasi, neskriaudzia, namie jokiu piktumu nebuna. Arteja tadiena kai jie gris namo is mociutes, ir laukiu tos dienos ir bijau, kad galiu neteisingai elgtis.

Laba.. Aš taip pat susidūriau su šia problema. Mano dukrai 10 m. Pirmą kartą vagystė pasitaikė darželyje, buvo nubausta - diržu (žinau, kad ne humaniška, bet tuo metu tai pasirodė geriausia). Kurį laką nieko ir nebuvo, lyg ir išgijo, bet mokykloje (pirmoje klasėje) vėl ta pati problema - tuomet ją išsprendėme - kišenpinigiai ir daugiau savarankiškumo, BET prieš keletą dienų su draugu nukeliavo į Maximą ir tenai apsivogė, pirmą dieną jų niekas nepagavo, tai nieko ir nežinojome, antrą dieną pagavo apsauginis, liepė atvesti tėvus, tai vaikai „protingi“ ne savo duomenis pasakė. Na, bet draugas išsigando ir tėveliui pasisakė, o ji laimei ir man pranešė.. Kaip dabar bausti jau nebežinau.. Na mobilaus tel. paėmimas, dar keletą apribojimų, buvo ir pokalbis.. Bet tikrai nebežinau ar tai padės..

Maniškė (irgi 5 metukų) kartą taip pat sumanė pavagiliauti - tik ne pinigus vogė, o žaislą. Tai va, buvom pas mano seserį. Na ji taip pat turi mergytę, tik 4 metukų. Mes sau šnekam su seseim ir jos vyru, kavą geriam, o vaikai nuėjo žaist... Atėjo laikas eiti namo, atsisveikinom, išėjom, nusileidom liftu žemyn. Einant gatve pastebėjau iš jos maišiuko (kas be ko prikrauto saldumynais - dovana nuo tetos ir dėdės )išlindusį pliušinio kačiuko upodegos galą. Žinau kad nei jai tokį pirkau nei nešėmės. Sustojom, tada paklausiau, kas čia yra. Sako "Mildutė dar per maža žaisti, tai aš pasiėmiau". Tada aš savo vagilkiukę pamokiau: "O kaip tu jaustumeis jai kas iš tavęs Kiką (jos mylimiausią didelį meškiną) pavogtų, kaip jaustumeis?" . "Nekaip...". Va. Nuo tos dienos nevagia.

Aišku, viską aiškinomės namie, o žaisliuką grąžinom ir atsiprašėm . gal padėjo

Kad ir kaip atrodytu keistai mano pasiulymas, bet jis veikia. Pabandykit toki dalyka, kaip pamylavimas ir pagulejimas 10, 15 min vakare su mazaja lovyteje kartu, paglostinekt jai nugaryte, pasekt pasaka, o ir is vis, tegu ji pati kalba. Paklausykt ka ji kalba, nemoralizuokt. Pabukt tiesiog gera mama. Turbut sakysite, kad ir esate, nenuneigsiu, bet kartais vaikai tiesiog nezino, kad yra labai mylimi ir del ju viska atiduotumeme. Jie jauciasi nesaugiai, nes yra nuolat auklejami ir moralizuojami.
Gal ir kartosiuos, bet skaiciau viena straipsniuka, kurio esme ta:
"Vaikas pasiklydo dideliame supermarkete, mama labai jo ieskojo, niekur nerado, zinoma, jai plyso sirdis. Bet kai ji po ilgo tarpo surado, eme ir prilupo. nors ir vaikas buvo labai issigandes ir gal net labiau uz mama." Ar jis suprato, kad mama ji labai myli ir del jo jaudinasi?
Visko yra ir visko bus, vaikai auga ir moksi is savo klaidu. Mums labai sunku suprasti juos, nes daugelis is musu gyvenome ir buvome auklejami sovietmeciu.
Vaikai auga ir uzaugs, o zbitku visi daro.

Aukseklaipeda, tavo pasiulymas tikrai vertas demesio. Nes nemanau, kad pinigu trukumas ar perteklius namuose skatina maza vaika vogti. Greiciausiai seimoje yra kas nors negerai, vaikas jauciasi nesaugiai, o nugvelbtas daiktas ar pinigai jam padeda kazkiek tam momentui nusiraminti.

O cia jau ne mums sprest, teisios mes ar ne. Is keliu parasytu eiluciu. Reikia matyti ir tevus ir vaika gyvai.
Mamom, kuriu vaikas vagia, net nustebtumet, kiek vaiku tai daro. Nera jau tokia cia ir didele tragedija, tik labai jau "kerta" per vertybes.
As atsimenu, kad taip pat parsinesiau lele is kaimynu. Ta mergaite tiek daug ju turejo, o as ne. Niekas ir nepastebejo, o as atsimenu.
Siaip tai sis skyrelis labai informatyvus. Atsiseskite ir gerai isijautusios perskatykite. Noredamos padeti vaikui, vadovaukites juo. Nes nieko daugiau psichologinese knygose neradau.

Man irgi šokas buvo ,kaip sužinojau, kad mano sūnus pavogė pinigus piniginės. Iš pradžių buvo po kelias dešimt litų, po to šimtai. O po to pas draugo močiūtę nuėjo ir išsikeitė 500 litų. Nes nusprendė, kad 500 litų gal ir per daug. Kadangi tie pinigai buvo padėti kaip ir prie taupomų, tai iš karto nepastebėjome.
Atsimenu tiek verkiau, kad net gyventi nesinorėjo. O mano brolis ir vyras į visą šią situaciją žiūrėjo labai ramiai, sakė išaugs. O to ramumo priežastis labai paprasta, jie patys taip elgėsi... Tai kaip ir buvau palikta viena mūšio lauke. Už bausmę buvo nedaromas gumtadienis. Jus galvojate jam dėl to skaudėjo galvą? Sekančią dieną jau apie tai buvo pamiršta. Vadinasi nepaveikė.
Bandžiau šnekėti, kad tai nusikaltimas ir kad jeigu jis būtų svetimas žmogus jį pasodintų į kalėjimą... Nesuveikė... Aišku prieš visas šnekas draugas buvo diržas. Daugiau nei pusė metų nėjo į lauką... Jokių rezultatų. Bet paskutinis, bent man taip atrodo, buvo nubaustas kambario areštu. Pasakiau, kad jis mane labai labai įskaudino, kad aš juo nepasitikiu ir nenoriu su juo bendraudi. Ir savaitę liepiau sėdėti savo kambaryje. Visi vakarai, svaitgalis - vienas kambaryje. Tik pavalgyti ir viskas. Turbūta atrado laiko pagalvoti. O ką daugiau darysi be televizoriaus, be bedravimo, be kompiuterio. Aišku plyšo man širdis. Bet manau padėjo. Vistiek vaikai labai vertina bendravimą.
Bet vitiek neturiu ramybės, vis galvoju, kur rankinukas. Nors išmanęs lyg ir neėmė, ėmė iš vyro.
Bet labai labai priklauso nuo vaiko. Nes kitam sūnui užteko gražinti. Ir baigėsi.
Svarbiausiai nenuleisti ranku ir išbandyti visokius variantus.
Sėkmės jums.

vaikystėje buvom dideli padaužos, tačiau į įprastinių vagišių kategoriją netikom. Ne kapeikos fanerinės domino, bet kur kas svarbesni (mūsų supratimu) dalykai. Juk tiesa, kad prieš 25 metus vos ne kiekvienas diedukas buvo ginkluotas, šoviniai ir sprogmenys tiesiog po kojom voliodavosi. Tai buvom sudarę chebrą ir eidavom bombint paliktų - apleistų - vienkiemių. Rizikos - jokios, nes niekas labai ir nesikreipdavo, juk palikti, negyvenami. ieškodavome ginklų, šovinių ir ...sovietinių obligacijų. tuo laiku jau niekas labai nezinojo, kad jas išperka santykiu 1:10, tai reiškė, kad surandus galima buvo gana sėkmingai prasimanyt pinigų. Pasitaikydavo, kad suradus gerą pluoštą pasidarydavom ir 100 ir 200 rublių. Kaip pvz. tada dviratis kainavo 57-62 rublius.
Nors ieškotojo instinktas liko iš vaikystės, tačiau esu kategoriškas prieš visokias vagystes, nes neuždirbti pinigėliai anksčiau ar vėliau atsirūgsta.... neatneša jie laimės.

Nežinau, ką daryčiau, jei vaikas vogtų iš savų. Bet, jei pavogtų(parsineštų) svetimą daiktą, tuoj pat būtų su palyda nusiųstas atgal pas savininką ir priverstas atsiprašyti. Manau tokia pamoka būtų visam gyvenimui. Jei neužkirsit kelio iš karto, teks raudonuoti dar ne kartą( žinau iš savo patirties). Neseniai Lietuvos ryte buvo aprašyta istorija, kaip mama, pagavusi savo sūnų (pavogusį pinigų iš šeimos ir nusipirkusį trokštamą plunksninę prieš daug metų) varėsi per gatvę garsiai šaukdama"vagį pagavau". Tai buvo žiauru, būtų užtekę tik prilupti, bet iki šiol jis dėkingas mamai už pamoką.

tas šaukimas visiems, kad tavo vaikas vagis yra pakankamai gėdingas tiek vaikui, tiek tėvams. Aš taip padaryti negalėčiau. Jeigu vaikas pavogtu iš svetimo, tai būtų mūsų ir to žmogaus reikalas. O jeigu jau sužinotu tai aišku ką jau padarysi. Žmonės labai greitai etiketes užkabina. O gal tai vienintelė klaida. Visa laika žmogui yra duodamas šansas, o tėvai savo vaikams tokius šansus duoda ne vieną ir ne du kartus.
Manau, kad tokius dalykus reikia spresti šeimoje perdaug nevišinant. Nes nelabai yra kuo girtis.

O mano šviežia istorija tokia;Pavogė dukra nuo auklėtojos stalo draugo pažymių k nygelę, nutrynė trynekliu jo įrašus ir pasirašė savo.Savo pažymių knygelę pametė, onorėjo būti pavyzdinga nieko nepametanti, toks buvo pasiaiškinimas.Aš pasakiau, kad reiks mokytojui prisipažinti rytoj , odraugui iš savo santaupų nupirkti knygelę naują.Gal ir man reikia eiti kartu su ja, nepažįstu auklėtojo, nežinau , kaip gali pasisukti pokalbis ir situacija.Nenorėčiau, kad sužinotų klasiokai, nes etiketė taip ir prilips.Kita vertus, tai būtų loginės jos elgesio pasekmės.Bet tikrai būtų žiauru, jei per pamoką mokytojas ją ,,nuskausmintų,, prie visų.
Patarkit man, kaip elgtis,kraustausi iš proto.Vyras sako, kad ji turėtų viena išsrėbti šią košę, ir viską pajusti savo kailiu, bet mano klasėj buvo panaši siyuacija, mes buvom trečiokai.Ta mergaitė turėjo palikti mūsų mokyklą, nes vivi vagim vadino, net ir dabar , po trisdešimties metų taip ją prisimena...

O man buvo dar blogiau! As pasiemiau auginti savo vyro vaikuti, nes mama juo nesirupina (asociali), o kadangi as laukiuosi, tai man norejosi bent viena gera darba padaryti... As dabar studijuoju, tai ji pasiemiau kartu i paskaitas , palikau uz duru, kad palauktu. Ten prie skaityklos ziopliai studentai paliko savo paltus, pinigines (ten niekas nesaugo, kas nori tas ateina ir pasiima tuos daiktus), ta pati padare ir mano sunelis! Issitrauke viska ka rado, pinigus, teises nuo masinos, gumytes, raktus, lupdazius ir pan. Kai paklausiau is kur gavo, pasake, kad nezino. Atejo studentai, tas atsiprase, atidave viska (man jau su policija grasino, nes lb daug daiktu buvo pavoges), nusivedziau i miska, kelis kartus daviau per uzpakali, po to su teciu snekejom, kad kitu daiktai priklauso kitiems, kad taip negalima, o kai paklausem kam jam tie daiktai reikalingi pasake, kad juos ves mamai Skyrem bausme, kad jei viena diena nevogs, tai atiduosim po viena zaisla, o visi kiti bus pas mane, paemiau ir megstamiausia jo meskiuka, jis labai verke, o mes pasakem, kad kiti vaikai verke, kai jis paimdavo ju daiktus. Ir ka jus galvojat? Nuejau i darzeli kita diena ir nusprendziau patikrinti ar nieko nepaeme... Ziuriu vel i kisenes masinyciu, dantu sepetuku, flomasteriu prisikises, ziuri i mane ir sako: Ar as nevogiau? Man taip baisu, kad norejau padaryti gera darba visuomenei ir ka? Man neiseina... Nemoku!

Taip, vagyste tai tur but pati sunkaiusiai iveikiama problema. Dirzu ja kazi ar islupsi. Bauginimai, grasinimai - cia beverciai. Labai svarbu bendravimas, mamos "tikra" meile laiku ir su saiku duodami arbatpiningiai, savarankiskumas. Viena labiausiai veikianciu tableciu - tai pvz. savaitei duodami pinigeliai vazoje, kad vaikas pasirupintu visada, jog namie butu duonos ir pieno. Kas cia yra?
Vaikas vagia kai yra nepripazintas, atstumtas mamos, kai yra nesavarankiskas.
Rupindamasis, kad namie butu pagrindiniu produktu, jis jauciasi vertingas, savarankiskas, mokosi taupyti.
Taip, daugelis vaiku tai isauga, o dazniaui pasisakymai buna tu buvusiu vaiku, kurie voge, kad isaugo, kai pradejo gauti daugiau laisves.
Aisku, dar vienas minusas - multikai, kuriuose nera pasekmiu. Sudauze peliukas katinui galva - ziurek, pokst ir vel sveika. Senieji multikai buvo su pamokymu, pasekmemis ir gera pabaiga. Nors mazai TSRS buvo psichologu, bet psichologija buvo vis tiek.
Labai svarbu yra grazinimas skolos. Turi sutaupyti, ar atiduoti savo koki tai daikta. Kad ir kaledu senio neatejimas, nes vaikas voge.
Nors...jei vaikas tures uztektinai zaislu, gales nusiprikti saldumynu..Gal maziau vogs. Bet cia jau mano pacios ismastymas.
Vogimas - cia jau pasamones dalykai, nelabai cia apgalvotas veiksmas. O visu pirma, vaikas turi jaustis mylimu, su juo reikia kalbeti. Reikia maziau ziureti TV, o dazniau su vaiku pakalbeti, pabuti, padeti jam, kai sunku.

Labai prasau nepykti ant mano nuosirdaus pasisakymo. Jei noresi, suprasi,tai tau turetu leisti susiprasti, jei ne, atleisk. As tik pasidalinsiu savo patirtimi.
Va tavo motyvacija pasiemus svetima vaika. As dirbu globos namuose. Todel galiu teigti, kad vaikas galejo pradeti vogti, nes jaucia.
Tai suauges zmogus vadovaujasi protu, o vaikas dar per mazas tam, jis vadovaujasi jausmais. Jei tau nors butu gaila jo ir bandytum pamilti ji kaip drauge, gal tada vaikas neisgyventu negeru jausmu?
Ka darytum, jei tavo vaikutis, kuri nesioji po sirdim taip elgtusi?
Vaika pasiimti reikia tam, kad jis yra tavo vyro vaikas, kuri tu myli ir laukiesi nuo jo vaiko. Vaika pasiimti reikia todel, kad skauda sirdis, jog tavo vyro vaikas sunkiomis salygomis gyvena. Vaika pasiimti reikia todel, kad kiekvienas vaikas turi teise buti vaiku, tureti sveika vaikyste.Nebutinai tu jam turi buti mama, tu gali jam buti drauge. Bet ne todel, kad padaryti gera darba visuomenei. Bet ne todel, kad nori buti geras zmogus, ar bent viena gera darba padaryti. Matai, kaip sako:"kad vaika reikia aukleti iki 3,7 metu, o paskui tu ji gali tik auginti, nuo 15 tik priziureti".Jis jau yra vaikas su zaizdom,jo sunki vaikyste, netgi kokia bebutu jo mama, jis yra atplestas nuo mamos.Tokiu melynanosiu smirdanciu maciau, o vaikas ja dievina ir pasiilgsta, myli ir laukia.
Nebus vaikas kaip zaisliukas, teigiamas ir dekingas, kad ji pasiemei. Jis darys tas pacias klaidas, kurias tu atleisi savo vaikui po keliu,valandu ar minuciu. Jis bus dekingas tau pats, jei i ji stengsies ziureti ne kaip i savo vaika, bet kaip i savo vyro vaika ir ji gerbsi, rupinsis juo.
Kai mane grupeje pradeda vaikai vadinti mama, as visada pasakau, kad jis turi savo mama, o as esu jo aukletoja.
Netgi, jei as pasiimsiu (o mane ta mintis kirbina), as niekada nesivadinsiu sio vaiko mama. Mama yra viena ir tik pats vaikas turi teise pasirinkti, myles, gerbs tave ar ne, klausys taves ar ne.. taip jau yra.
Gal kol laikas, geriau nesivelk i ta reikala? Bet atsimink, kad tai be galo sunku. Visada gali buti, kad atidavusi savo daug jegu ir pastangu, gali sulaukti paauglystes, kada tau jis prades draskyti akis, kad tu buvai negera ir net iseiti pas savo mama, kuriai jis visskai nerupejo.
O SIAIP, TAI LENKIU GALVA TOKIEMS ZMONEMS, KURIE RYZTASI TOKIAM ZINGSNIUI. LINKIU TAU VISAPUSISKOS DIEVULIUKO, ANGELO SARGO PAGALBOS. ESI ZMOGUTIS IS DIDZIOSIOS RAIDES.

Labas visoms mamytems
Sios temos ieskojau ilgokai,net neieskojau galima sakyt,o bijojau,vis atrode,kad cia nieko rimta ir isvis normalus vaiko elgesys galvojau,kad ilgi pokalbiai su vaiku pades mums issprest sita reikala,bet maniskis kaip eme kitu daiktus,taip ir ima iki siol.pirmakart kai viskas paaiskejo tai negalvojau nieko rimta,nes buvo svetimuose namuose paliktas vienas,ir sake ieskojo zaidimu,nes nebuvo kas veikt.ai galvojau juk vaikas yra vaikas su savo isdaigom.ir suzinojom atsitiktinai,tada galvojau uzteks pokalbio ir paaiskinimo,nes nieko nebuvo paemes,tik po stalcius knisosi.po to seke dar vienas panasus atvejis,kai buvo pas uosve paliktas,isaiskejo,kad pinigu ieskojo.o dabar tai is mokyklos vis ka nors parsinesa,tai kortas,tai zaisla koki,tai lipdukus ir su asarom itikineja,kad jam visa tai atidave.paskutinikart jau gavo dirzo paragaut,nes kantrybe issiseme ir buvo nubaustas 2 sav neziuret tv ir nezaisti su savo zaislai,na zodziu,nedaryt to,ko labai nori.bet man sirdis neislaike ir nepraejus 2sav jau kartu su sesem ziurejo tv,nes vis stovedavo prie kambario duru,visokiu reikalu sugalvodavo tiesiog turejau jam is paskos vaiksciot ir kontroliuot,kad sedetu savo kambary su vyru aisku apsipykom del mano tokio elgesio nu ir viskas baigesi tuo,kad prie visu klasioku atsiprase,atidave lipdukus ir pazadejo daugiau taip nedaryti,ziuresim kaip cia bus...

Jau bemaž pamiršta buvo ši temelė, gal ir problemų nebeliko...
Vakar apturėjau tįokį siaubą, gėdą, nusivylimą, net nemoka pavadinti tų jausmų, kuriuos teko išgyventi šiandien ir matyt dar daug dienų ir naktų . Vakar man į darbą paskambino iš policijos komisariato ir pranešė, kad sulaikė mano apsivogusį 10-metį. Pirmos mintys buvo - pritrėkšiu, gaus jis man ir pan.
Senelis jį pasiėmė iš komisariato, susikambinom, verkia, sakosi, man nereikėjo, aš nenorėjau ir pan. bet faktas kaip blynas - atsivogė. Ir dar ką - cigarečių pakelį . Parvažiavau namo, kalbėjom, klausiau, ar suprato, ką padarė, klausiau, kaip jis jaučiasi, klausiau, kaip jam atrodo, kaip jaučiausi ir jaučiuosi aš. Jis išsigandęs, verkia, prisiekinėja, kad jam jo nereikėjo, kad tai draugas jo paprašė paimti, jaučiasi išsigandęs, jam gėda ir t.t. Nelupau, ką norėjosi pirmom sekundėm sužinojus padaryti. Sakiau, kad jį labai myliu, kad jis mane baisingai nuvylė, kad man gėda, kad nesitikėjau, kad mano berniukas galėtų šitaip pasielgti. Mačiau, kad ir jam labai sunku, apsikabinę sėdėjom, verkėm... Ir dabar ašaros renkas, siaubas kažkoks. Tarsi sugriuvo kažkas...
Buvom nuėję pas tą berniuką, su kuriuo jis buvo, gaila nebuvo jo tėvų, šnekėjom su juo. Nėjau to berniuko kaltinti, nes pavogė manasis, bet pasirodo, kad abu tai planavo... Svarbu buvo sužinoti, ar maniškis nemeluoja, bet kaip pagalvoju, nėra jis kažkoks nusikaltėlis ar melegis, kad tą patį ir policijije protokolui pasakotų, ir vėliau seneliu, ir tą patį man. Nors jau net nežinau...
Kai paklausiau, kodėl tai padarė, tai pagalvojęs pasakė, kad nenorėjo pasirodyti bailys. Bet tai galima juk ir kitais būdais įrodyti.
Kaip toliau gyvent, bendraut, kol kas be minčių ir jėgų . Sakiau, kad laukas dabar visai vasarai uždarytas, kad nebus jokių stovyklų... Tik nežinau, ar taip teisinga...

Neišeitis vaiko neleisti į lauką. Jeigu jis nuoširdžiai gailisi - atleiskite. Aišku, šis įvykis nuežsimirš, bet jeigu jis jo ir nekartos, tai niekad jam ir nepriminkite.
Mano situacija dar sudėtingesnė. Nors pati dirbu su rizikos vaikais, bet savo vaikui padėti nesiseka. Tai amžinas sopulys kuris mane graužia tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Bijojau visą laiką pripažinti, kad tai daro mylima dukra. O pastebėjau prieš pusė metu: tai iš brolio taupyklės dingdavo litai ar centai, tai pamatydavau lauke nuolat kramsnojančia saldaimius. Šalia gretimame name gyvena mama, tai galvojau, kad ji ir duoda jai centų tuo labiau, nes kai paklausdavau, mama sakydavo , kad nuperka ledų ar šiaip kokį skanėstą. Bet vieną dieną pažvelgus į dukros kuprinėlę - ištiko šokas. Ten buvo virš 200 litų. Kai pradėjom aiškintis, pasirodo ji švarindavo namuose močiutės santaupas ir pirkdavosi saldumynus.Po mėn. vėl tas pats, o dabar aplamai paėmimai pasidarė vos nekasdieniai Išbandžiau visas įmanomas psichologų taikomas priemones: kišenpinigiai nepadėjo, jeigu duodu, tai vistiek nueidavo ir pritaikius momentą paimdavo, diržas -vėl gi vienai dienai.Motyvavau, kad savaitgaliais, jei per savaitę neims pinigų galėsime išsirinkti kokį norį žaislą ir nusipirkti. Pirkau kasdien ledus , saldainius, nekontroliuodavau kur padeda kišenpinigius. Žaidžiau jausmais, akivaizdžiai rodžiau savo išgyvenimus, nusivylimą jos elgesiu, bet nuolat kartodavau kaip ją myliu ir kokia ji man reikalinga, visą laiką kalbėjausi, glaudžiau prie savęs. Šiandien mano viltys ir lūkesčiai galutinai sužlugo. Jos rankinuke radau 300 lt. kuriuos ji paėmė iš senelio. Ir kiek abi verkiam apsikabinusios, ir teigia, kad supranta, kad tai yra negerai, bet savo elgesio niekaip negali pateisinti ir kodėl tokios didelės sumos. Ji teigia, kad nežino kodėl taip daro ir kas su ją vyksta. Mokykloje mokosi labai gerai, labai šauni mergaitė tik va.....
Papildyta:
Dar noriu pasakyti, kad rudenį turėjau suplanuotą kelionę į Kroatiją. Daug kas pasakytų - neimk, o aš būtinai ją imsiu. Pati rašau, o ašaros byra ant klaviatūros, plyšta širdis, bet aš tikiu, vėl po dešimties minučių tikiu, kad galbūt kito karto jau nebus.........Tai yra ddžiausia mano šeimos paslaptis.

o gal tai jau kleptomanija? manau, specialisto konsultacija padetu. jei ji tikrai nesupranta, kaip ji apsivogia, reikalingas gydymas. sekmes jums

Nemanau, kad tai kleptomanija, nes svetimų daiktų neiima, nerandu. Ima tik pinigus.

Na stai ir as uzsukau i si skyreli. Maniske maksimoj sugebejo sendien du kartus apsivogti Viena kart issiklike atsiprase ir apsauginiai paleido antrakart jau taip nepasiseke- iskviete policija. Geriausia tai kad keviena diena gauna dienpinigiu, apipirkta viskuom ko tik nori... O kaip geda ne tas zodis. Dar apsimelavo. Buvau ja issiuntus nupirkti pieno, tai kad tik paleistu sake kad namuose nera pinigu, kad pienas mazajam broliukui is paskutiniu centu nupirktas. Jezau galvojau isgriusiu prie policininkes. Bet kaip ji taip nepasimoke???? Juk pagavo viena kart ryte, tai apsisukus dar ir vakare apsivoge I ta parduotuve tikriausiai kojos nebekelsiu nes daznai ten apsipirkinejam ir daug maz pazysta. Geda Na kagi panelei buvo skirtas arestas nuo tetes gavo pylos, plius jokiu draugu ir daugiau jokiu pirkimu pagal jos norus. Nezinau kiek tai pades. Dar kita savaite eisim pas nepilnameciu inspektore zesim ka ten dar pasakys