Sveikos, vienisos mamytes

Vat emiau ir sugalvojau nauja, gal kiek linksma, gal kiek kvaila temele
Kadangi mano ex vyras staiga "be proto mane pamilo" ir nori zut but taikytis, kazkaip kartais susimastau "o ka, jeigu..."
Ir nusprendziau jog butu visai neblogai susirast ta savo antraja pusele (nors ivertinus visas mano gyvenimo aplinkybes - sansai beveik lygus nuliui).
Didesne dalis mano pazystamu isivaizduoja, jog man deretu arba susitaikyt su savuoju ex arba gyvent vienai, ir labai nustemba isgirde mano "sapaliojimus" kad jei tik butu TAS zmogus tai tikrai tekeciau
Dazniausias komentaras "ir tu po tokios santuokines patirties dar ryztumeis teket? Ar tau dar maza buvo? as tavo vietoj i vyrus ne neziureciau..."
Vienu zodziu, aplinkiniu nuomones tokia, svelniai tariant pati sau priestaraujanti Savo "santuokines patirties" nepasakosiu-nesikartosiu, jei kam idomu galit pasiskaityt nestukiu pasnekesiai-laukiam maziuku be teveliu

O mane vat sudomino, Kiek laiko praejo nuo skyrybu kai "uzsimanet antros puseles", koks "statusas" butu priimtiniausias - zmonos, drauges, sugyventines ar pan. Ar imates kokiu nors "konkreciu"paieskos veiksmu, ar tiesiog lovoj guledamos svajojat, kokie rezultatai ir t.t. ir pan.

Tai va, laukiu ispudziu

Jei atvirai tai manau, kad moteris su dviem vaikais (čia aš) šansų ištekėti, turi tiek pat, kiek išlošti aukso puodą . Na, neneigiu, kad taip nebūna. Bet to nesitikiu, tai tikrai.
O apie būdus susitikti, tai, manau, visi geri. Kodėl gi neįdėjus pastangų, jei kažko sieki. Juk, kai darbo ieškom, tai nesėdim rankų sudėję, tas pats ir čia.

Na tada mano sansai isteket apskritai lygus galimybei laimet 2 aukso puodus iskart
Po teisybei tai ne nezinau ar noreciau to "kasdieninio" vyro - pernelyg laiminga jauciuos budama viena, bet vat kartais taigi noretusi, romantikos, demesio ir t.t.
Ieskot tai as [po teisybei tingiu, o ir neisivaizduoju kaip tai daryt reiktu, bet ne tame esme...
Man tiesiog smalsu, ar as cia vienintele taip greit po tikrai slyksciu skyrybu susigundyciau naujais santykiais (jei tik atsirastu tinkamas kandidatas), ar yra kurios tauip pat greit ryztasi, o gal kitos desimtmeciais i vyru gimine ziuret nenori?

Jus moterys su dviem vaikais nekalbekit apie sansus lygius nuliui..... Ot jumoras. Tai mano sansai yra -200procentu As prisimenu viena scena is filmo "kvailas ir kvailesnis" Zinot ta filma? Jim Carey vaidina. Jis isimyli mergina, o ta istekejus ir jis klausia jos-ar as turiu nors viena sansa i tavo sirdi. Ji atsako-viena is milijono O jis -VALIOOOOOO, VIENA sansa turiu.
Tai ir as taip jaciuosi. Yra milijonas sansu, kad to neimanoma, nes as turiu keturis vaikus. Ir yra TEORINE galimybe, kad imanoma surasti savo zmogu. Tik teorine. Realiai -nulis. bet su ex nesitaikyciau, nes tai neverta tos kainos, kad bile turet vyra.
O siaip pasidairyt i vyrus tai niekas nedraudzia. Cia geras klausimas, ar dairotes i vyrus. As tai nelabai turiu kada - rytais dirbu iki pietu, po to magistro darba rasau, vakarais su vaikais bunu, o naktimis irgi dar kartais rasau, savaitgaliais nieko nenoriu, tik susitvarkyt namus ir.....rasyt magistrini(darausi paranojiska, bet dar du menesiai ir bus viskas, tikiuosi istverti Viena diena mintis toptelejo i galva"kaip noreciau i pasimatyma". Nieko rimto nesitikint. Pabandraut, pasokt, isgert biskuteli, gal i kina nueit.
Norisi antrosios puses kad ir kokia ta skaudi santuokos patirtis turbut todel, kad zmogaus tokia prigimtis. Mes nemastom racionaliai - va jau reiktu turet arba as noreciau noret. Tiesiog norime ir viskas.
Bet vienai gyvent irgi gerai, nors as cia rasau sita sakini ir jauciu visa esybe, kad nepakanka to gerumo.......Truksta, ir viskas

Na, aš dar net neišsiskyrusi, bet tikrai neužpykčiau, jei atsirastų žmogus su kuriuo galėčiau maloniai kavos išgerti
Moteriškai savigarbai susigrąžinti, taip sakant...

Siap tai dar psichologai sako, kad nereikia po issiskyrimo is karto pradeti naujus santykius. Pabut vienai yra sveika, kad susivoktum, kas esi. 100 procentu pritariu.
O kiek laiko turi praeiti, tai cia kiekvienai kitaip. Kitai gal ir pusmetis yra amzinybe, kitai-2metai per mazai.

Na sakydama "dairotes i vyrus" as turejau omeny netiesiogine prasme.
Pvz, mano drauge issiskyre gana draugiskai, ir tai kaip sugedus plokstele nuolat kartoja "visi vyrai kiaules..." O as vat manau kad jei maniskis buvo sukiaulejes, tai dar nereiskia kad visi vyrai kiaules... Vat tuo ir stebinu aplinkinius Kazkodel visi mano kad po to kas buvo, as tureciau vyru gimines nekesti, bijoti ir t.t. (Tik tada juolabiau nesuprantu tu kurie patarineja taikytis su ex)
Kolkas tas "dairymasis" tik teorinis - na neturiu as kolkas laiko vyru medziokle uzsiimti, o ir sansai menki butu (laukiuos dabar), bet jei atsirastu ponas Tinkamasis - neatsisakyciau ir nerekciau kad jis vyras, todel kiaule Ir nesvarbu kada tas Tinkamasis atsirastu, siandien, po metu, ar po 50 m...
Teoriskai as taip pat turiu sansu isteket...na gal kokius 2 is milijono, bet praktiskai...
Esu vienisa mamyte auginanti neigalu vaikeli ir besilaukianti antrojo. Ramaus gyvenimo tikimybe - nuline, nes uz nugaros visa armija ex giminaiciu su ex vyru ir anyta priesaky...
Na gyvent su manim butu sunku, bet jau tikrai ne vienas negaletu pasiskust kad nuobodu

Šaunuolė Meda_a Tik palauk, Brangutė ten viską gerai susakė
Šiaip apie ex : maniskis po kažkiek laiko irgi "apsigalvojo" ( vaikai paaugę, aš dirbu - "šeimą" išlaikyčiau, stogas virš galvos yra , aplinkinių teigiama reakcija į "rūpestingą tėvelį" užtikrinta - a ko negrįžt? ) - tik aš pasakiau griežtą NE. Nu netikiu aš kad gali toks žmogus pasikeist ir tiek... O kam man antrą kartą į tą patį....
P.S O su dviem vaikais ištekėti galima...

Jau istekejai Dee Dee?? Is patirties sakai ??

Jau taip kad sakau iš asmeninės patirties Ir ne viena aš, tikrai yra daugiau
Jei rimčiau tai nereikia galvoti kad vaikai yra kažkokia kliūtis naujiems santykiams. Visada eidavau iškėlus galva, visada pasisakydavau kad turiu vaikus Išvada : nebrendylos iškart atšokdavo ( arba net artyn neidavo ), kiti labai rimtai į tai reaguodavo... Galima taip pasakyti : labai imponuodavo tai kad taip rūpinuosi vaikais

Hmmm, na kitos ir su penkiais vaikais isteka, ir pacios turedamos sveikatos problemu ir t.t. Visko buna...

Bet kazkodel manau, jog jeigu du vaikiukai - ne kliutis, tai neigalus vaikiukas - gerokai sumazina tikimybe rasti pona Tinkamaji Na bet visko buna....bus matyt kaip bus pas mane

Na o zinant mano pacios buda - sansai isteket kaip sakiau - minimalus
Nebent pries vestuves caca lialia suvaidinciau

O jeigu rimtai...
Nemanau kad vaikai - kliutis naujai santuokai, o uz tokio, kuriam jie butu kliutis tai ir pati teket nenoreciau
Siaip mano ponui Tinkamajam tai tektu mylet ne tik mane, bet ir mano vaikiukus, sveikus ar ne...
Tik siaip... as taip pat neslepiu jog turiu vaiku, jog pirmasis - serga...
Prisipazinimas apie vaikiuko liga daugeli sokiruoja ir zavi...susilaukiu aibes komplimentu apie savo stiprybe...
Bet kaip dar senai mano drauge man sake "vyrai stipriu bijo...negi negali apsimest silpnute?" Nu negaliu as...negaliu

O man kol kas vienises gyvenimas patinka (Jei tiksliau yra kaip yra ir tiek). Zinoma, kartais noretusi, kad kas rozete namuose pakeistu ar kituose ukio darbuose padetu
Bet, kad tekeciau uz kazko, turetu galva laaaaaaaaaaabai apsisukti is meiles:))

man irgi patinka vienises gyvenimas.. na ne visai vienises-yra draugas, kuris rupinasi manim, bet mes negyvenam kartu.. Kazkaip dar ankstoka

Kai su pirmu vyru išsiskyriau maniau ilgai nenorėsiu jokių santykių, dabar skaičiuoju... su draugu pradėjau gyventi kažkur po 1,5 metų. Viskas l.greit įvyko - pasirodė, kad abu viens kitam labai tinka, labai greit kartu pradėjom gyventi. Jis buvo prieš 6 mėn. išsiskyręs su panele, kuri pasakė, kad dar neišsilakstė. "Va, galvoju, šeimos žmogus", o žymiai vėliau, gal po metų jis pasakė, kad šeimos nenori. Dabar, kai su juo išsiskyriau, jokio poreikio vyrams nejaučiu (hmmm ypač seksualinio , bet tai natūralu, juk turiu kuo rūpintis). Ir kai tenka drauges iš "idealių" šeimų guosti, kai skaitau mūsų temą "skiriuosi, jau beveik viena", tai praeina bet koks noras galvoti apie dar vieną šansą. Bijočiau dar kartą suklysti, nebenoriu.

Gera tema apie gana liudnus dalykus.Neaptariant mano skaudzios patirties su vyrais sunkiausia yra ne mano vienatve ir tikejimas"kad gal kada nors ir kur nors...."bet kitu"laimingai istekejusiu"draugiu gyvenimai,zinant visas (beveik)smulkmenas,kai pries kitus normali seima,rupestingas vyras ir tevas,o is tiesu tai tik siemos parodija.Uztai ir mirsta tas tikejimas vyrais ir svajones apie laiminga seima....Jau geriau busiu viena nei bile koks-kad tik b....turetu!

O beje,cia siek tiek prie sios temos kada pasisakot"kandidatui i sirdi ir lova"apie savo vaikus ir kad auginat juos vienos?Ir is patirties-kokia dazniausiai buna ju reakcija? Nes mes su drauge dabar kaip tik svarstom kiek turim sansu:ji 26m.nasle su dviem vaikais,o as vienisa 30m. mamyte be tevo netik vaiko gimimo liudijime bet ir gyvenime?

pasisakau po 5min pazinties juk vaikai mano gyvenimo dalis kaip kazkas jau rase. nebrendylos atsoka, normalus lieka...

Anksciau slepdavau, budavo nesmagu prisipazinti apie savo dziaugsmeli. Bet dabar - sakau is karto tiesiai sviesiai Taip lengviau

o jeigu i tema-isteketi visai nenoriu

O aš jau noriu ištekėti. Ilgą laiką tai neigiau, sakiau, kad nenoriu, bet dabar pajutau kad noriu. Ir planuoju šiais metais tai padaryti. Dar nežinau už ko, bet jei tik pasitaikys, imsiu per daug nesiderėjusi.
Buvau susiplanavusi gyvenime tokius dalykus: įsigyti aukštąjį išsilavinimą (jau), iki 30 metų pagimdyti vaiką (jau), nusipirkti mašiną (jau antra), nusipirkti 3 kambarių butą (šiuo metu tvarkausi pirkimą) ir šįmet sugalvojau kad reikia ištekėti. Kažin, ar mano planai visi įvykdomi?

Milabra, ištekėsi tai tikrai . Jei visus punktus įvykdei, tai ką reiškia tas paskutinysis.
Tik pasistengsi ir... o gal ir stengtis nereikės...

labai linkiu

Milabra, jei įvykdei visus savo tikslus, tai šis - ištekėti- pats lengviausias, o potencialiam jaunikiui būsi tikrai neblogas laimikis

Na jei rimtai tai as kazkaip ta "isteketi" turejau omeny apibendrintai
As isteketi kol kas irgi nenoriu, netgi susidejus gyvent nenoriu, as nenoriu vyro "kasdien" vat galvoju, kad retkarciais, per sventes, kartais vakarais prie zidinio ir pan. noretusi tos romantikos ir artumo, kuri gali suteikt vyras
Apskritai isteketi tai labai lengva ir paprasta, jei svarbu kad su b... namie butu (bet jei man tai butu svarbu tai ir issiskyrus nebuciau, juk maniskis si atributa taip pat turejo ) bet as turiu omeny butent pona Tinkamaji...
O siaip tai man vienai taip gerai , kad uztektu susirasti drauga, teket ryzciaus tik tuo atveju, jei pasirodytu kad su juo dar geriau nei vienai
Na is salies ziurint mano santuoka irgi daug kas tobula isivaizdavo, o isties tai buvo toks meslas kad Ir dar daug tokiu seimu zinau...
Bet vat pazystu viena seimynele, kuri jau apie 15 m.gyvuoja, turi tris vaikus, kartu su jais gyvena uosve (daugumai tai - katastrofa), finansai pastaruoju metu neblogai tvarkytis pradejo, o buvo laikas kai visi pinigai buvo investuoti i nauja vyro versla, o zmona liko be darbo ir teko laaaabai dirzus susiverzti (daugumoj seimu tai taip pat tampa konfliktu priezastim) ir dar daug daug ko ju gyvenime buvo...O jie iki siol sedi meiliai viens i kita ziuredami ir t.t.... Pas juos kai pasisveciuoji, tai isvaziuot nesinori, jie kazkokia ramybe, jaukuma aplink save skleidzia.... Vat tokios seimos ir as noreciau...

O vyrai...Kadangi iki siol ne i viena kaip i kandidata neziurejau, tai apie mano vaikiuka jie suzinodavo tada kai tema link to pakrypdavo...
O jei jau pakviptu kazkuo i ta puse...apie vaikus isgirstu tuc tuojau, nes pagrindine salyga butu "arba myli mus visus tris, arba ne vieno"
Vat!

Labai man suprantama mintis. Ir as visa laika galvoju, o ka jei suklysi? Juk as dabar atsakau ne vien tik uz savo asmenini gyvenima, bet ir uz to saunaus devynmecio

Gal as cia viena tokia kvaila optimiste , tikinti kad gyvenimas grazus, kad imanoma sukurti laiminga seima, kad ne visi vyrai kiaules ir t.t.
o gal as tiesiog nesubrendele skrajojanti padebesiais?
Siaubas merginos, kur jusu optimizmas ?

Meda, tu tikrai ne vienintele optimiste. As irgi besalygiskai tikiu grazia ateitimi, svajoniu issipildymu ir panasiais dalykais.
Kartais net aplinkiniai sako, kad as per daug skrajoju padebesiais

Jei tiki, kad viskas bus gerai, tai tikrai taip ir bus

Ir as tikiu Net labai

Aciu - palengvejo

O tai as jau rimtai buvau besusimastanti, kad kazkokia nevisai normali esu
Mane visi giminaiciai vis "sodina ant zemes" ir kvaisa laiko nes pykstu kai jie pradeda savo malda a`la "gyvenimas - s...."
Na, buna zinoma sunkiu akimirku, kai ir paverki ir paliudi, bet dazniausiai....
Na taip, gal ir s... tas mano gyvenimelis, betgi kasdien asarom laistomas gardziau kvepet neprades

Merginos, steigiam optimisciu bureli ?

Aš jungiuosi.
Nors kartais ir būna liūdna truputuka, bet aš - nepataisoma optimistė.

ir as uz

Ir as, ir as labai i ta kluba noriu

Ir mane priimkit Esu optimiste is prigimties. Bet kartais buna tikrai sunku ko nors tiketis, kai drauges pasvarsto garsiai, kad geru vyru nera ir su ziburiu ju nerasi. O man kaip tik tokio reikia. Aisku apie santuoka nesvajoju, bet kazko noretusi. Gal tai "pavasaris" kaltas, o gal 3 metus gyvenus tik kaip mama, atejo laikas prisiminti kad esu ir moteris Dar jokiu zygiu nedarau, bet jau kartais pasvajoju Bijau kad taip ir liksiu svajonese paskendus. As taip pat turiu du sunus, man truksta drasos tiems zygiams, o is dangaus dar turbut nei vienai joks vyras nenukrito. Bet galvoju is kur to laso drasos paimti Gal zinot kuri

SKELBIMAS:

uzkietejusiom optimistem, kurios nepaisant to kad kartais paverkia, paliudi, paburbuliuoja ir siaip padusauja, dazniausiai vis tik skrajoja padebesiais, steigiamas klubas.
Pirmieji nariai-Bite_maja, feja, blondine ir aisku as

GYVENIMAS GRAZUS, O MES GRAZIOS JAME

Siūlau optimisčių ir joms prijaučiančių būrelį steigti . Na kažkas panašaus į darbščiųjų rankų ar gamtos pažinimo būtų.
Susitiktume kur periodiškai, tos kurioms optimizmo pakanka, pavaišintu juo stokojančias. Tuo pačiu aptartume strategiją , planus penkmečiui .
Pavyzdžiui aš dabar nelabai įsivaizduoju, kam galėčiau palikti vaikus tuo atveju, bet va, tas nelemtas optimizmas, verčia mane vis vien pasiūlyti šią idėją.

Geras, Meda a, vienodos idėjos eteryje skraido.
Būsim steigėjos - iniciatorės

Ir Dziuge dar

Galvoju, kad jus tai tikriausiai vilnietes, o as tai siauliete. Teks buti tik stebetoja, o labai gaila

Na vaikai irgi dalyvaus:)) Juk mamu optimisciu ir vaikai optimistai

Oi, kada su vaikais, kada be vaiku... jau rasim budu kaip susitikti
o jau tada kaip sakoma, vyrai laikykites mes atbegam atidundam
Dziuge, sveika istojus Juk is Siauliu i Vilniu irgi imanoma atvykt bent retkarciais, tik noro reik,

As kauniete, stoju i kluba.
Milabra, linkiu, kad noras issipildytu

Brangute, mes Kaune galim filialą atidaryt Kas dar Kaune?

Ei...nepalikit ir manęs aš Kaune

Eikit jūs su tais savo klubais.... negana jums šito skyrelio? Ir tai susitikti nėra kada, o dar pradės jos čia partijoj atskiras frakcijas steigti...
Neturit miergos ką veikti Prašom iki savaitgalio numegzti po vieną porą vilnonių kojinių ar pirštinių vaikams. Galėsim paskui apsimainyti

nu a kas čia dabar per dezorganizacija?

Na kojinių tai tiesą sakant nemoku
O idėja irgi nebloga, mezgam bet ką, o paskui jau žiūrim, kam čia pritaikius
Sakiau gi, kad čia darbščiųjų rankų būrelis bus

gyvenime nemezgiau ir nemegsiu nemoku Nu nera to laiko, Milabra, bet reikia pasidaryti, kaip ir visiems kitiems geriems dalykams.Reik ir mums koki meetuka surengt,kaunietems.

Aš gi nedraudžiu, meetinkitės
O dabar būsiu bjauri - persiprašau iš karto Man pačiai juokingai skamba - steigiam būrelį, organizuojam klubą... nugi yra klubas - Supermama. Per vargus gavom savo skyrelį - tai jau atskira sekcija partijoj O jums vis dar maža... dar vieno būrelio joms reikia...
O ir tema apie norą ištekėti... Ne apie būrelius

vsio, sudirbau....einu galvą plauti, išsiplausiu, gal mintys pašviesės, dar ką nors bjauraus parašysiu

Milabra? Jau išsiplovei? Šiaip ir man reikėtų, bet gal ryt ryte
Čia gi džoukas, gi nu.
Nu nieks gi neteigia, kad rinksim prezidentę, kad rašysim konstituciją, ir numatysim nuobaudas . O paskui skelbsim nepriklausomybę.
Na čia, kad skleisti optimistines nuotaikas ištekėjimo klausimais. Na, vis linksmiau gyventi, kai galvoji, kad ne vienas toks esi. Kad sumažėjus optimizmo dozei iki kritinio minimumo, žinotum, kur gali pasipildyti atsargas.
Bet, kad ne į temą tai suprantu. Ką daryti ? Aš čia naujokė, naujos temos gal neužvesiu?
Ei, o gal čia visos optimistės, gal reikia pakeisti temos pavadinimą ir tada ir vilkas bus sotus ir avis sveika