NEUŽMIRŠTUOLĖS
Puikiai žydi rožės
Ir darželio gėlės,
Betgi man puikiausios
Neužirštuolėlės.
Neužmirštuolėlių
Žydras žydras krūmas!
Primena man dangų
Toks skaistus žydrumas.
Jų maži žiedeliai
Vaiskūs kaip plaštakės,
Kaip mamytės meilė,
Kaip vaikučių akys!
/Matas Grigonis/
***
PAVASARIS
Aš pavasarėlis,
Linksmas bernužėlis.
O šilta saulytė -
Tai mana sesytė.
Aš laukus džiovinu,
Aš gėles sodinu.
Aš žaidžiu su vaikais,
Su drugelių pulkais.
Aš dainuoju linksmai -
Skamba pievos, laukai!
Aš pavasarėlis,
Linksmas bernužėlis.
O šilta saulytė -
Tai mana sesytė.
/Kazys Papečkys/
***
PUMPURĖLIS
Rausvas žiedo pumpurėlis,
Iš pavėsio pasikėlęs,
Į saulutę kaitrią, šviesią
Pro lapus galvutę tiesia.
- Kilk, saulute, kilk, mieloji!
Tu taip glostai, taip vilioji!
Kai tik tavo spinduliais
Gėlės pumpurus praskleis,
Pasistiebęs iš pavėsių,
Aš taip pat jau pražydėsiu.
Duosiu žiedą tokį skaistų,
Nuo kurio džiaugsmu užkaistų.
Kiekviena šviesi akis,
Kiekviena jauna širdis.
Kilk, saulute, kilk, mieloji! -
Ir į kvapnią sodo tylą
Saulė kyla, kyla, kyla...
Skleidžias rausvas pumpurėlis.
Ligi ryto slėptą grožį
Spindinčioj taurėj atvožia -
Ir į naują skaidrų žiedą
Margas plaštakėlis rieda.
/Vincas Mykolaitis - Putinas/
ŽIBUTĖ
Žibutė, melsvoji gėlytė,
Nors miškas sustingęs dar miega,
Išlindo pro tirpstantį sniegą.
Nubudus iš baltojo sapno
Ir veidą pakreipus į saulę,
Prabilo: "Būk sveikas, pasauli!
Pabuskite, žolės ir medžiai,
Čiurlenkit, šaltiniai; ar girdit
Pavasario plakančią širdį?"
Ir žydi melsvoji gėlytė,
Iškilus virš lapų pernykščių,
Ir klausosi - antys atkrykščia...
/Bronė Buivydaitė/
***
PIENĖS
Saulės šviesą gėrė
Pievos ir laukai,
Žemę apibėrė
Spinduliai - vaikai.
Žemės veidas žalias
Nutviekstas lašų:
Pienės - prie takelių,
Pienės - prie beržų.
Saule motinėle,
Tu tokia dosni!
Gal be spindulėlių
Likti ketini?
Ne galvelei puošti
Pienes aš skinu -
Vieną gražią puokštę
Saulei grąžinu.
/Eduardas Selelionis/
Žibutė, melsvoji gėlytė,
Nors miškas sustingęs dar miega,
Išlindo pro tirpstantį sniegą.
Nubudus iš baltojo sapno
Ir veidą pakreipus į saulę,
Prabilo: "Būk sveikas, pasauli!
Pabuskite, žolės ir medžiai,
Čiurlenkit, šaltiniai; ar girdit
Pavasario plakančią širdį?"
Ir žydi melsvoji gėlytė,
Iškilus virš lapų pernykščių,
Ir klausosi - antys atkrykščia...
/Bronė Buivydaitė/
***
PIENĖS
Saulės šviesą gėrė
Pievos ir laukai,
Žemę apibėrė
Spinduliai - vaikai.
Žemės veidas žalias
Nutviekstas lašų:
Pienės - prie takelių,
Pienės - prie beržų.
Saule motinėle,
Tu tokia dosni!
Gal be spindulėlių
Likti ketini?
Ne galvelei puošti
Pienes aš skinu -
Vieną gražią puokštę
Saulei grąžinu.
/Eduardas Selelionis/
PAVASARIS
Pavasaris atėjo
Per kilimus žalius,
Pavasaris pasėjo
Žibučių žiedelius.
Pavasaris prikėlė
Barsuką iš olos,
Man davė ąsotėlį
Saldžios, gardžios sulos.
Pavasaris prikėlė
Ir ežį su meška,
Žilvičio pumpurėlį
Paglostė jis ranka.
- Sulaužė ledą kielės! -
Pasakė man mama.
Išplaukia ledo sieliais
Šalta balta žiema.
Pavasaris greit perves
Per kalnus ir marias
Žąsis, gulbes ir gerves,
Ir kregždutes žvitrias...
Pavasaris į būrį
Sukvies visus paukščius,
Linksmai paklaus, ar turi
Paukšteliai skudučius.
- Snapeliai - mūs skudučiai!
Dudutis uždūduos.
Pašvilpaus ir šnekučiai,
O gandras - kleketuos...
Pavasaris geltonai
Purienas nudažys,
O veidelius raudonai
Vaikučiams išrašys.
Pavasaris paleido
Ir saulės zuikučius,
Kad pakutentų veidą,
Prikeltų vaikučius.
Ei, kelkitės, miegaliai,
Ei, kelkit iš miegų!
Žiedeliai kaip varpeliai
Jau skamba už langų...
Pietų vėjelis šiltas
Jums moja sparneliu...
Takelis jau nupiltas
Žiedeliais obelų.
Išbėkite pažaisti
Su pirmu drugeliu,
Išbėkite paleisti
Laivelį grioveliu.
Purenkit savo ežią,
Taisykit grėbliukus,
Pasėkit atsinešę
Pupas ir žirniukus.
Te kalasi iš grūdo
Daigelis pamaži,
Kad mūsų žemė būtų
Turtinga ir graži.
/Kostas Kubilinskas/
Pavasaris atėjo
Per kilimus žalius,
Pavasaris pasėjo
Žibučių žiedelius.
Pavasaris prikėlė
Barsuką iš olos,
Man davė ąsotėlį
Saldžios, gardžios sulos.
Pavasaris prikėlė
Ir ežį su meška,
Žilvičio pumpurėlį
Paglostė jis ranka.
- Sulaužė ledą kielės! -
Pasakė man mama.
Išplaukia ledo sieliais
Šalta balta žiema.
Pavasaris greit perves
Per kalnus ir marias
Žąsis, gulbes ir gerves,
Ir kregždutes žvitrias...
Pavasaris į būrį
Sukvies visus paukščius,
Linksmai paklaus, ar turi
Paukšteliai skudučius.
- Snapeliai - mūs skudučiai!
Dudutis uždūduos.
Pašvilpaus ir šnekučiai,
O gandras - kleketuos...
Pavasaris geltonai
Purienas nudažys,
O veidelius raudonai
Vaikučiams išrašys.
Pavasaris paleido
Ir saulės zuikučius,
Kad pakutentų veidą,
Prikeltų vaikučius.
Ei, kelkitės, miegaliai,
Ei, kelkit iš miegų!
Žiedeliai kaip varpeliai
Jau skamba už langų...
Pietų vėjelis šiltas
Jums moja sparneliu...
Takelis jau nupiltas
Žiedeliais obelų.
Išbėkite pažaisti
Su pirmu drugeliu,
Išbėkite paleisti
Laivelį grioveliu.
Purenkit savo ežią,
Taisykit grėbliukus,
Pasėkit atsinešę
Pupas ir žirniukus.
Te kalasi iš grūdo
Daigelis pamaži,
Kad mūsų žemė būtų
Turtinga ir graži.
/Kostas Kubilinskas/
Pingvinuk,LABAI LABAI ACIU 
As net nesitikejau tokios gausybes eilerastuku,butinai panaudosim :)Kiekviena mergyte bus skirtinga gelyte,o berniukai-medeliai.... 
As net nesitikejau tokios gausybes eilerastuku,butinai panaudosim :)Kiekviena mergyte bus skirtinga gelyte,o berniukai-medeliai....
Helvi Jurison
Ar jūs matę, ar girdėję
Genį - didelį siuvėją:
Nei jis norų kieno paisė,
Nei matuoti nesitaisė,
Vien tik medžiagas kėtojo
Ir su mašina dorojo.
Siuvo kelnes pūstines,
Sukneles surauktines,
Kepures visas kuoduotas,
O palaidines - dryžuotas.
Štai lokys pradėjo plūstis:
"Kliūva, dryksta kelnės pūstos!
Kas man iš drabužio tokio,
Jei kasdien jam reikia lopo!"
Daužės vilkė po brūzgyną,
Už šakos užsikabinus:
"Oi, prastai, visai prastai, -
Liko suknios vien skutai!"
Kiškiams landant po tankynę
Tuoj kepurės apsitrynė,
Voverės su palaidinėm
Nebegali eit lenktynių.
Žvėrys niršta, žvėrys gūžias,-
Grynas vargas su drabužiais!
Ir visi kaip vienas tarė:
"Meskim skudurus į šalį!
Tą dėvėkim, ką kas turim!
O prie genio namo durų
Užrašykime suėję:
"Šičia - vėdarų siuvėjas!"
Ir dabar žvėreliai dailūs -
Dėvi vien tik savo kailius.
O čia eilėraštukai tetoms, kurios duota saldainius tik už eilėraščius
Deividas Harisonas - jis parašė knygą "Milžinų pasakos", kurią neseniai perleido.
Kartą milžinui vaikščiot pabodo,
Ir netyčia prisėdo jis uodą.
Šauki uodas kiek gali:
"Kam sulamdei, snaudali,
Mano skrybėlę gražią, plunksnuotą!"
Pilyje niūrioj nuo seno
Grounsas -milžinas - gyveno.
Sako žmonės, naktį gūdžią
Krūvą kaulų susigrūdo,
Iš tų miltų tešlą maišė
Ir išsikepė ragaišio.
O čia mano mėgstamiausias:
Gyveno ragana - kvailiausia iš kvailių;
Pagavo kūdroj dvejetą varlių
Sumanė vieną pavadint Poge,
O antrą varlę praminė Toge,
Tiktai atskirt nebegalėjo jų.
Ar jūs matę, ar girdėję
Genį - didelį siuvėją:
Nei jis norų kieno paisė,
Nei matuoti nesitaisė,
Vien tik medžiagas kėtojo
Ir su mašina dorojo.
Siuvo kelnes pūstines,
Sukneles surauktines,
Kepures visas kuoduotas,
O palaidines - dryžuotas.
Štai lokys pradėjo plūstis:
"Kliūva, dryksta kelnės pūstos!
Kas man iš drabužio tokio,
Jei kasdien jam reikia lopo!"
Daužės vilkė po brūzgyną,
Už šakos užsikabinus:
"Oi, prastai, visai prastai, -
Liko suknios vien skutai!"
Kiškiams landant po tankynę
Tuoj kepurės apsitrynė,
Voverės su palaidinėm
Nebegali eit lenktynių.
Žvėrys niršta, žvėrys gūžias,-
Grynas vargas su drabužiais!
Ir visi kaip vienas tarė:
"Meskim skudurus į šalį!
Tą dėvėkim, ką kas turim!
O prie genio namo durų
Užrašykime suėję:
"Šičia - vėdarų siuvėjas!"
Ir dabar žvėreliai dailūs -
Dėvi vien tik savo kailius.
O čia eilėraštukai tetoms, kurios duota saldainius tik už eilėraščius
Deividas Harisonas - jis parašė knygą "Milžinų pasakos", kurią neseniai perleido.
Kartą milžinui vaikščiot pabodo,
Ir netyčia prisėdo jis uodą.
Šauki uodas kiek gali:
"Kam sulamdei, snaudali,
Mano skrybėlę gražią, plunksnuotą!"
Pilyje niūrioj nuo seno
Grounsas -milžinas - gyveno.
Sako žmonės, naktį gūdžią
Krūvą kaulų susigrūdo,
Iš tų miltų tešlą maišė
Ir išsikepė ragaišio.
O čia mano mėgstamiausias:
Gyveno ragana - kvailiausia iš kvailių;
Pagavo kūdroj dvejetą varlių
Sumanė vieną pavadint Poge,
O antrą varlę praminė Toge,
Tiktai atskirt nebegalėjo jų.
VYTURYS
Spinduliai per lauką bėga
Ir sutirpdo baltą sniegą.
Žiemkentėli, pabudai? -
Ant pečių šilti ledai.
Žiemkentėlis ledą kala,
O rankelės žalios šąla.
- Vyturėli, negaliu!
Eikš, paskambink varpeliu!
Vyturėlis nuskambėjo,
Piktas ledas subyrėjo!
- Vyturėli, ačiū tau!
Aš saulutę jau matau!
Uždainavo žiemkentėlis,
Petelius žalius iškėlęs.
Saulė šildo ugnele,
Vyturėlis - giesmele.
/J. Degutytė/
***
MEDIS
Sodinu aš medį,
Kad lapai žaliuotų,
Kad paukščiai čiulbėtų,
Kad jo pavėsy miegotų balta avytė.
Sodinu aš medį,
Kad žvaigždės mirgėtų,
Kad upės tekėtų
Ir mažas berniukas saulę kely pasivytų.
/J. Degutytė/
Spinduliai per lauką bėga
Ir sutirpdo baltą sniegą.
Žiemkentėli, pabudai? -
Ant pečių šilti ledai.
Žiemkentėlis ledą kala,
O rankelės žalios šąla.
- Vyturėli, negaliu!
Eikš, paskambink varpeliu!
Vyturėlis nuskambėjo,
Piktas ledas subyrėjo!
- Vyturėli, ačiū tau!
Aš saulutę jau matau!
Uždainavo žiemkentėlis,
Petelius žalius iškėlęs.
Saulė šildo ugnele,
Vyturėlis - giesmele.
/J. Degutytė/
***
MEDIS
Sodinu aš medį,
Kad lapai žaliuotų,
Kad paukščiai čiulbėtų,
Kad jo pavėsy miegotų balta avytė.
Sodinu aš medį,
Kad žvaigždės mirgėtų,
Kad upės tekėtų
Ir mažas berniukas saulę kely pasivytų.
/J. Degutytė/
PAVASARIS
Pavasario saulė prašvito meiliai
Ir juokiasi, širdį vilioja;
Iškilo į dangų aukštai vieversiai,
Čirena, sparneliais plasnoja.
Išaušo! Išaušo! Vėjelis laukų
Bučiuoja, gaivina krūtinę;
Pabiro pasklido žiedai ant lankų -
Vainikų eilė pirmutinė.
Taip giedra ir linksma! Tiek šviečia vilties!
Vien meilę norėtum dainuoti,
Apimti pasaulį, priglaust prie širdies,
Su meile saldžiai pabučiuoti!
/Maironis/
***
PAVASARIS
Kaip jau miela ir linksma,
Nes jau viskas žaliuoja!
Visos žolės ir medžiai
Kaip patogiai linguoja!
Vieversėlis aukštybėj
Taip maloniai čiurena;
Sklaisto kvapą žolynai
Ir upeliai srovena!
Kregždės ore skrajoja,
Ir kukuoja gegutės;
Vainikėlius jau pina
Mergužėlės jaunutės.
Pavasaris brangusis
Šaltą žiemą išvijo...
Viskas kvepia, žaliuoja...
Visas svietas atgijo!
/Ksaveras Sakalauskas - Vanagėlis/
***
PRAGYDO PAUKŠTELIS
Pragydo paukštelis -
Prikėlė žoles.
- Žaliuokite, pievos, laukai!
Ir žolės pastatė
Žalias auseles
Ir klauso,
Kaip klauso vaikai.
Pragydo paukštelis -
Prikėlė gėles.
- Žydėkite, pievos laukai!
Ir gėlės pramerkė
Šviesias akeles
Ir žiūri,
Kaip žiūri vaikai.
/Martynas Vainilaitis/
***
SAULĖS BUČINIAI
Žydi vyšnios nuo švelnių
Ryto saulės bučinių.
Slenka saulė pro vyšnias
Tiesiai, tiesiai prie manęs.
Papt į mano veidelius,
Kaip į vyšnių žiedelius.
Papt saulutė ankstyva,
Papt, išdykėlė -
Ir va:
Ant veidelių, ant veidų -
Strazdanėlių - kaip žiedų!
/Martynas Vainilaitis/
Pavasario saulė prašvito meiliai
Ir juokiasi, širdį vilioja;
Iškilo į dangų aukštai vieversiai,
Čirena, sparneliais plasnoja.
Išaušo! Išaušo! Vėjelis laukų
Bučiuoja, gaivina krūtinę;
Pabiro pasklido žiedai ant lankų -
Vainikų eilė pirmutinė.
Taip giedra ir linksma! Tiek šviečia vilties!
Vien meilę norėtum dainuoti,
Apimti pasaulį, priglaust prie širdies,
Su meile saldžiai pabučiuoti!
/Maironis/
***
PAVASARIS
Kaip jau miela ir linksma,
Nes jau viskas žaliuoja!
Visos žolės ir medžiai
Kaip patogiai linguoja!
Vieversėlis aukštybėj
Taip maloniai čiurena;
Sklaisto kvapą žolynai
Ir upeliai srovena!
Kregždės ore skrajoja,
Ir kukuoja gegutės;
Vainikėlius jau pina
Mergužėlės jaunutės.
Pavasaris brangusis
Šaltą žiemą išvijo...
Viskas kvepia, žaliuoja...
Visas svietas atgijo!
/Ksaveras Sakalauskas - Vanagėlis/
***
PRAGYDO PAUKŠTELIS
Pragydo paukštelis -
Prikėlė žoles.
- Žaliuokite, pievos, laukai!
Ir žolės pastatė
Žalias auseles
Ir klauso,
Kaip klauso vaikai.
Pragydo paukštelis -
Prikėlė gėles.
- Žydėkite, pievos laukai!
Ir gėlės pramerkė
Šviesias akeles
Ir žiūri,
Kaip žiūri vaikai.
/Martynas Vainilaitis/
***
SAULĖS BUČINIAI
Žydi vyšnios nuo švelnių
Ryto saulės bučinių.
Slenka saulė pro vyšnias
Tiesiai, tiesiai prie manęs.
Papt į mano veidelius,
Kaip į vyšnių žiedelius.
Papt saulutė ankstyva,
Papt, išdykėlė -
Ir va:
Ant veidelių, ant veidų -
Strazdanėlių - kaip žiedų!
/Martynas Vainilaitis/
Pingvinukui didelis Ačiū, Šaunuolė
ŠIMTAS VYTURĖLIŲ
Visas šimtas
Vyturėlių
Į padanges pasikėlė.
Kad giedojo,
Tai giedojo,
Net saulutė
Išsižiojo!
Šaltis sprogo
Iš pavydo,
Ir purienos
Greit pražydo...
/K. Jakubėnas/
***
NUSIJUOK, SAULYTE
Nusijuok,
Skaisti saulyte,
Imki spindulius
Žarstyti.
Riskis
Debesėlių tiltu,
Kad iš džiaugsmo
Grūdas skiltų,
Kad kuždėtų
Žalias daigas:
- Į saulutę
Kilti laikas! - -
O saulytė:
- Negaliu
Šilumos
Nė spindulių:
Spinduliuosiu
Jums ilgai!
Kilkit! Kalkitės
Daigai!
/A. Matutis/
***
UPELIUKAI PUTOJA
Pilnas kiemas balučių!
Upeliukai putoja.
Pilnas kiemas saulučių
Ant balučių žėruoja.
Kas tik gyvas, tas bėga
Pažiūrėti į kiemą:
Per patižusį sniegą
Saulė išgena žiemą.
Kas tik gyvas, tas sukas,
Nori saulėj pabūti.
Ant skiedryno Rainiukas
Gaudo saulės zuikutį.
Pilnas kiemas saulučių
Ir išdykėlio vėjo!
Tarp mažyčių balučių
Čia ir aš šokinėju.
/E. Selelionis/
***
Į GAMTĄ
Jau upeliai klega ūžia,
Žemė džiaugsmo kupina.
Mes į gamtą, į gamtužę
Iškeliaujam su daina.
Pasitinka mus kiškučiai,
Mums dainuoja vyturiai.
Žiedus, gėlę,
Vabalėlį -
Viską stebime budriai.
Jau upeliai klega ūžia,
Žemė džiaugsmo kupina.
Mes į gamtą į gamtužę
Iškeliaujam su daina.
/K. Kubilinskas/
***
KOVAS
Vaikšto pempė su kuodu:
Visos balos - po ledu.
Klausia pempė pagriovy:
- Ei varliukai, ar gyvi?
Dar varlytės nepabudę,
O gėlytės jau atkutę.
Pūpso jų žiedai gelsvi
Ir atsako:
- Mes gyvi!
/K. Kubilinskas/
***
BERŽELIO ŠIRDIS
Įsikoręs į berželį,
Grigas laužo šakeles,
O berželis svyruonėlis
Lieja ašaras gailias.
Grigas ašarų nemato,
Dar smarkiau berželį krato.
Tik staiga - šaka nulūžo...
Grigas krito ir sugniužo.
Grigas sriūbauja prie tako,
O berželis švelniai sako:
- Ar labai užsigavai?
Nors negeras tu buvai,
Bet berželis turi širdį -
Viską jaučia, viską girdi.
/K. Kubilinskas/
Gal kam nors tiks bent vienas eilėraštukas
Visas šimtas
Vyturėlių
Į padanges pasikėlė.
Kad giedojo,
Tai giedojo,
Net saulutė
Išsižiojo!
Šaltis sprogo
Iš pavydo,
Ir purienos
Greit pražydo...
/K. Jakubėnas/
***
NUSIJUOK, SAULYTE
Nusijuok,
Skaisti saulyte,
Imki spindulius
Žarstyti.
Riskis
Debesėlių tiltu,
Kad iš džiaugsmo
Grūdas skiltų,
Kad kuždėtų
Žalias daigas:
- Į saulutę
Kilti laikas! - -
O saulytė:
- Negaliu
Šilumos
Nė spindulių:
Spinduliuosiu
Jums ilgai!
Kilkit! Kalkitės
Daigai!
/A. Matutis/
***
UPELIUKAI PUTOJA
Pilnas kiemas balučių!
Upeliukai putoja.
Pilnas kiemas saulučių
Ant balučių žėruoja.
Kas tik gyvas, tas bėga
Pažiūrėti į kiemą:
Per patižusį sniegą
Saulė išgena žiemą.
Kas tik gyvas, tas sukas,
Nori saulėj pabūti.
Ant skiedryno Rainiukas
Gaudo saulės zuikutį.
Pilnas kiemas saulučių
Ir išdykėlio vėjo!
Tarp mažyčių balučių
Čia ir aš šokinėju.
/E. Selelionis/
***
Į GAMTĄ
Jau upeliai klega ūžia,
Žemė džiaugsmo kupina.
Mes į gamtą, į gamtužę
Iškeliaujam su daina.
Pasitinka mus kiškučiai,
Mums dainuoja vyturiai.
Žiedus, gėlę,
Vabalėlį -
Viską stebime budriai.
Jau upeliai klega ūžia,
Žemė džiaugsmo kupina.
Mes į gamtą į gamtužę
Iškeliaujam su daina.
/K. Kubilinskas/
***
KOVAS
Vaikšto pempė su kuodu:
Visos balos - po ledu.
Klausia pempė pagriovy:
- Ei varliukai, ar gyvi?
Dar varlytės nepabudę,
O gėlytės jau atkutę.
Pūpso jų žiedai gelsvi
Ir atsako:
- Mes gyvi!
/K. Kubilinskas/
***
BERŽELIO ŠIRDIS
Įsikoręs į berželį,
Grigas laužo šakeles,
O berželis svyruonėlis
Lieja ašaras gailias.
Grigas ašarų nemato,
Dar smarkiau berželį krato.
Tik staiga - šaka nulūžo...
Grigas krito ir sugniužo.
Grigas sriūbauja prie tako,
O berželis švelniai sako:
- Ar labai užsigavai?
Nors negeras tu buvai,
Bet berželis turi širdį -
Viską jaučia, viską girdi.
/K. Kubilinskas/
Gal kam nors tiks bent vienas eilėraštukas
VYŠNELĖ
Pamos viršūnėm jovarai.
Atbėgs laukais pietys.
Kieme alyvų pupmurai
Švarkus atsisagstys.
Žalias dainas berželiai oš.
Išgirs jauna vyšnia
Ir kaip mergaitė pasipuoš
Baltų žiedų suknia.
/M. Vainilaitis/
***
ŽYDI OBELIS
Aš esu pilna žiedų
Kaip naktis pilna žvaigždžių.
Aukso bitėm aš skambu -
Ir pavasarį švenčiu.
Rinksiu spindulius žiedais.
Mano lapuos saulė žais.
Vėjas žiedlapius nupūs.
Obuoliai maži nubus.
Juos penėsiu saulele,
Gaubsiu vakaro migla.
Obuoliukai paūgės,
Rūgštumėlis - pasaldės.
Obuoliai kris dideli
Tau prie kojų - dovana.
Tau prie kojų kris tyli
Mano vasaros daina.
/J. Degutytė/
Pamos viršūnėm jovarai.
Atbėgs laukais pietys.
Kieme alyvų pupmurai
Švarkus atsisagstys.
Žalias dainas berželiai oš.
Išgirs jauna vyšnia
Ir kaip mergaitė pasipuoš
Baltų žiedų suknia.
/M. Vainilaitis/
***
ŽYDI OBELIS
Aš esu pilna žiedų
Kaip naktis pilna žvaigždžių.
Aukso bitėm aš skambu -
Ir pavasarį švenčiu.
Rinksiu spindulius žiedais.
Mano lapuos saulė žais.
Vėjas žiedlapius nupūs.
Obuoliai maži nubus.
Juos penėsiu saulele,
Gaubsiu vakaro migla.
Obuoliukai paūgės,
Rūgštumėlis - pasaldės.
Obuoliai kris dideli
Tau prie kojų - dovana.
Tau prie kojų kris tyli
Mano vasaros daina.
/J. Degutytė/
Kaip smagu vienoje vietoje rasti tiek daug eilerastuku.
Is vaikystes prisimenu keleta eilerastuku, bet ju autoriu nezinau.
Važiavo žiema ledo tiltu,
Ir vežėsi pusmaišį miltų.
Ir džiaugėsi:
- Bus kaip iš rago sausainių, riestainių, pyrago.
- Sėdėsiu viena sau po uosiu ir valgysiu niekam neduosiu.
Užkliuvo jos ratai už vėjo ir miltai visi išbyrėjo.
Vaikai atsikėlę iš miego už lango pamatė daug sniego.
***
Kartą ruonis ir meška
Dviese tarėsi kažką
Ir susitarė už du
Prisivalgyti ledų
Valgė, valgė, kol apsalo
Kol pilvukai jiems atšalo
-Bu bu bu meškutė rauda
- Man pilvuką baisiai skauda
Ruonis sako:
-Šauk ne šauk prisivalgėme per daug.
Is vaikystes prisimenu keleta eilerastuku, bet ju autoriu nezinau.
Važiavo žiema ledo tiltu,
Ir vežėsi pusmaišį miltų.
Ir džiaugėsi:
- Bus kaip iš rago sausainių, riestainių, pyrago.
- Sėdėsiu viena sau po uosiu ir valgysiu niekam neduosiu.
Užkliuvo jos ratai už vėjo ir miltai visi išbyrėjo.
Vaikai atsikėlę iš miego už lango pamatė daug sniego.
***
Kartą ruonis ir meška
Dviese tarėsi kažką
Ir susitarė už du
Prisivalgyti ledų
Valgė, valgė, kol apsalo
Kol pilvukai jiems atšalo
-Bu bu bu meškutė rauda
- Man pilvuką baisiai skauda
Ruonis sako:
-Šauk ne šauk prisivalgėme per daug.
QUOTE(brone @ 2004 02 19, 19:47)
Sveika! Siaip zinau viena is tos daineles varianta, galiu parasyti..
1) Šimtas zuikiu susirinko,
Net žalia girele linko.
Pakalbeje pasitare,
Jie mokykla atidare.
2) Ir zuikiene nuo Vyžunu,
Leido mokslan savo sunu.
Zuike triuse, maude prause
Ilgausi, ilgaausi.
3) Siuvo kelnes ir liemene,
O liemeneje kišene.
Kepuraite jam uždejo
Ir mokyklon palydejo..
Tik tiek turiu tos daineles..
Na, bet kazkiek pades..
1) Šimtas zuikiu susirinko,
Net žalia girele linko.
Pakalbeje pasitare,
Jie mokykla atidare.
2) Ir zuikiene nuo Vyžunu,
Leido mokslan savo sunu.
Zuike triuse, maude prause
Ilgausi, ilgaausi.
3) Siuvo kelnes ir liemene,
O liemeneje kišene.
Kepuraite jam uždejo
Ir mokyklon palydejo..
Tik tiek turiu tos daineles..
Na, bet kazkiek pades.. tiek ir as prisimenu, o gal zinot kas kaip toliau
