Sveiki visi,
Gal kas žinote kur internete yra pasakėlė "Zuikių mokykla" ?
Noriu su mergyte išmokti, bet pati neprisimenu.
Ačiū

Sveika! Siaip zinau viena is tos daineles varianta, galiu parasyti..

1) Šimtas zuikiu susirinko,
Net žalia girele linko.
Pakalbeje pasitare,
Jie mokykla atidare.

2) Ir zuikiene nuo Vyžunu,
Leido mokslan savo sunu.
Zuike triuse, maude prause
Ilgausi, ilgaausi.

3) Siuvo kelnes ir liemene,
O liemeneje kišene.
Kepuraite jam uždejo
Ir mokyklon palydejo..

Tik tiek turiu tos daineles.. Na, bet kazkiek pades..

Sveikos, gal galite parašyti, kokius eilėraštukus ar daineles deklamuojate savo mažiukams? Gal kokių eilėraštukų, kur ką nors rodyti reikia ar pan. Mano mergaitė tokius be galo mėgsta, bet jau išseko fantazija...

O kur rasti Valdorfo metodikos elėraštukus?

o tu paklausk savo dukrytes gal tau ji noretu padeti irtada abi sukurkite bent jau mes taip darome ir tai lavina vaiko vaizduote ir raiskiea kalba

Dainele, kuri mums labai patiko

Pakutensiu as tau ausi,
Tu is juoko gala gausi.
Man kutenti vienas juokas,
Tai daryt kiekvienas moka.

Pakutensiu as tau galva
Tau is juoko suskaus pilva.
Man kutenti vienas juokas,
Tai daryt kiekvienas moka.

Pakutensiu as tau nosi
Tu is juoko asarosi.
Man kutenti vienas juokas,
Tai daryt kiekvienas moka.

Pakutensio kojos pirsta
Tu is juoko gali mirti.
Man kutenti vienas juokas,
Tai daryt kiekvienas moka.

Pakutensiu as tau pada
Tu is juoko neteksi zado.
Man kutenti vienas juokas,
Tai daryt kiekvienas moka.

(Is U. Staudinger knygos "Neliesk manes! Kaip atpazinti seksualines priekabes ir joms priesintis")

Dainuojant reikia kutenti tas kuno dalis, apie kurias dainuojama. Labai gerai tinka "chastusku" melodija - mano sunui buvo labai linksma, norejo, kad kartociau, o ir pats paskui niuniuoti pradejo Galima panasiam stiliuje ir daugiau posmeliu sugalvoti

Cia dar viena:

Tam nameli tam mazam (rodomas namelio stogas)
Mazas vyras ziurejo (ranka prie antakiu pridengiam akis)
Mate kiski bebegant (rankomis rodomos kiskio ausys, kurios lapsi begant)
I dureles bebeldziant (beldziama i duris)
Leiskit leiskit mus vidun (rankomis skesciojama prasantis isileisti)
Nes medziotojas nusaus (rodomas sautuvas)
Eiks, kiskeli, eiks vidun (kvieciama uzeiti)
Meiliai prisigauski (apsikabinamas ir prigraudziamas kiskelis)

Pirma karta dainuojami visi zodziai ir daromi visi judesiai. Po to kartojant antra karta, pirma eilute tik niuniuojama ir rodomi judesiai, toliau viskas dainuojama, trecia karta - pirmos dvi eilutes niniuojamos ir rodomi judesiai, o kitos normaliai dainuojamos ir t.t., kol visa dainele tik niuniuojama. O pabaigoje vel galima visa padainuoti.
Tik medodijos tai as jau nemokesiu cia uzrasyti... Teks savo susigalvoti

Gal kas nor žinote kokių nors trumpu eilėraštukų apie senį šaltį.

Per pūgas per vėją
Senis Šaltis ėjo.
Jį pas mus šiandieną
Kiškiai atlydėjo.

Tai gražūs gražūs
Senio Šalčio batai,
Neša jie Senelį
Pas vaikus kas metai.

Per pūgas per vėją
Senis Šaltis ėjo,
Prie eglutės mūsų
Šiandien atskubėjo.

Tai geras geras
Tu esi Seneli,
Tik greičiau atriški
Dovanų maišelį.

Senelis Šaltis

Baltučiu takučiu, su maišu ant pečių,
Kailinėliais baltais vaikšto Šaltis rytais,
Vakarais ir dienom, šalto vėjo pėdom...

Jo ledinė lazda ir šerkšnota barzda.
Akiniai dideli – Šaltis mato toli...
Kaip ten žaidžia vaikai, ar geri jie draugai.

Ar jie prausias švariai, ar jie mokos gerai.
Jei gerai – linksmas jis pasibels į duris.
Dovanėlių atneš... Gausi tu, gausiu aš...


Jonas Lapašinskas

Eglutė skarota

Eglutė skarota,
Eglutė žalia.
Meškutė gauruota
Ją lanko šile.
Jos liauną kamieną
Kalena geniai,
Naujų metų dieną
Ją puoš mokiniai.

Kostas Kubilinskas

Buvo buvo, kaip nebuvo
Lipo Saltis is lektuvo
Dovanojo po meskuti
ir atsiveze vaikuti
Ledo svarkas
ledo batai
Svecio vardas-
Nauji Metai

seni salti raudonosi
ka tu man padovanosi
gal sesute ,gal broliuka
o gal maza saldainuka

sita eilerastuka mano panele deklamavo ,kai as laukiausi

Mes taip pat labai laukiam svenciu,o ypac mazoji Kol kas temoka toki trumputi:
Seni salti raudonosi,ka tu man padovanosi?
Gal lelyte,gal meskiuka?
Gal raudona obuoliuka?
Parasykit gal kas turit kokiu graziu eilerastuku?

Ledo rūmuose nuo seno
Senis šaltis sau gyveno
Ir turėjo jis anūką
Šaltanosį ledinuką.

Geras buvo tas anūkas
Šaltanosis ledinukas
Nesurūgęs, nesustiręs
Bet kur eina, ten ir girias:

Moku kalti ledo tiltus,
Moku malti sniego miltus,
Kiškį piškį užpustyti,
Ežį kežį užmigdyti.

Visą žemę, jei norėčiau,
Aš sušaldyti galėčiau.

Rašau kaip atsimenu, gali būti neatitikimų

Važiavo žiema ledo tiltu
Ir vežėsi pusmaišį miltų
Galvojo: bus kaip iš rago
Sausainių, riestainių, pyrago

Sėdėsiu viena sau po uosiu
Ir valgysiu - niekam neduosiu
Tik ratas užliuvo už vėjo
Ir miltai visi išbyrėjo.

Vaikai atsikėlę iš miego
Lauke pamatė daug sniego

čia ne apie seni, bet

Žu žu žu per kiškio kiemą
Šaltis vežė baltą žiemą...
Kiškis piškis stikt iš miego,
Žvilgt pro langą - pilna sniego.

Va o čia mes ką tik su savo zuikiu išmokom trumputį, bet labai šiltą eilėraštuką :

E. Selelionis

Snaigė

Papleveno,
Pasisuko
Ir - man tiesiai
Ant delnuko.

- Snaige,
Tu tokia trapi!
Kur lekioji?
Kuo kvepi?

- Raudonšoniais, dideliais
Rudeniniais obuoliais.



Va tik čia ne apie senelį

Mano vaikystes eilerastukas, kurio iki siol nepamirsau


Ar miske gyveni, seneli?
Bet ten labai salta.
Gal turi sniego nameli?
Toki balta balta.

Kas lovele tau pakloja?
Kai miegucio nori?
Kas dainele padainuoja?
Ar mane sapnuoji?

Ten miske tarp egliu,
Linksma visada
Ar ilga, seneli,
Lapes uodega?



Mes jau su 2,5 suneliu mokomes ir jam labai patinka

Praejusiais metais mano dukryte darzelyje buvo ismokusi roki eilerastuka:


Kad prisnigo net baisu,
Sniego šuniui lig ausų.
Aš brendu ligi pat kelių,
Nematyti net takelio.


Čiupkim greitai kastuvėlius
Man broliukas sako,
Neateis Kalėdų Senis,
Nes neras jis tako.


O sis is mano vakystes prisiminimu:


Oi tai saltis tai saltukas oi oi oi,
Šala nosis ir veidukas oi oi oi.
Aš to šalčio nebijua, nebijau
Į darželi atėjau, atėjau.

cia atsimenu is savo vaikystes:

Per ledą, speigą, juodą gruodą
Senelis Šaltis skuba į svečius,
Tik nieks neduoda
Seneliui Šalčiui dovanų.

Aš sumasčiau, kai Šaltis atkeliaus i čia,
Įdėsiu jo kišenėm paslapčia.
Įdėsiu taip, kad nieks nepamatys,
O ką įdėsiu?- Paslaptis.


ir dar toks,

tupi kiškis po egle
Egle spygliu be

Stai ir as radau vienoj knygelej

Tai stiprus šaltukas spaudžia.
Baltos snaigės pugą audžia.
Va, ir blizgantis ledukas.
Riestanosės va rogutės.
Tu, žiemuže, nebaisi-
Kailiniuoti mes visi.


na o cia gal per daug kazkoks niurus ir nelinksmas

Bėga alkana žiema,
Bėga didelė bėda.
Jos pėda šalta, skaudi,
Verkia saulė pabaly.

Bėga varganas kiškelis
Ir nusilpusi stirnelė.
Vejas juos tikra bėda,
Šalčio bado kupina .

Nenoriu bezdziones,
Leles-taip pat ne...
Ko trokstu,Seneli,
Ir tau nezinia...

Sesute man maza
Padek po egle.
Akytem zydrom
Ir suknyte zalia

Manau šie eilėraštukai puikiai tiks Kalėdų Seneliui ir už tai vaikučiai gaus nuostabių dovanėlių

Eina Šaltis Šaltanosis, eina ir dainuoja.
Žiūri - krūmas kaip jo nosis uogom raudonuoja.
Dyvų dyvas!
Nuogas krūmas
Uogom raudonuoja!
Užsimanė Šaltis uogų, į pusnis įbrido.
O nuo krūmo, pliko, nuogo, uogos purpt nuskrido!
Dyvų dyvas!
Koks čia dyvas?
Sniegenos nuskrido!


Kai temsta sutemsta,
Vaikučiai sumiega,
Šalnos Asilėlis
Į kiemą atbėga.
Atbėga į kiemą,
Žolytę palyti,
Ir bąla pabala
Kaip sniegas žolytė.



Mes nulipdėm Sniego Senį -
Sniego Senį Besmegenį.
Na, o Senis Besmegenis:
- Nesmagu, vaikai, be Senės!
Mes nulipdėm Seniui Senę -
Kaip ir Senis - Besmegenę.
Na, o Senė Besmegenė
Anūkėlių užsimanė.
Mes papustėm delnukus
Ir nulipdėm anūkus.

Mes nulipdėm sniego bobą
Sniego bobai širdį sopa
Nes kaimynas sniego senis
Pasipūtęs besmegenis.

Turi šluotą ir kepurę,
Ir kibirą kiaurą turi,
Dvi akis, sagas dvi turi.
Ir todėl iš aukšto žiūri.

Nelaiminga sniego boba,
Sniego bobai širdį sopa
Taip jau sopa, taip jau sopa,
Kad dejuoja: opa, opa.....

Bent jau aš iš stovkės laikų prisimenu tokį variantą:

Kyla saulė pamažu
Pro šakas baltų beržų,
Padabinta žolele visa kalva.
Oi kokia diena graži,
Mes ančiukai, mes maži
prie upelio prie sraunaus
kria kria kria kria.

Čia visur kartu mama
Eina mums patardama,
Kad neplauktume tenai, kur sietuva,
Bet labai sunku iškęst,
Nors ir galime nuskęst,
Traukia upės platuma
Kria kria kria kria

Pried.
Pievoj saulė šviečia,
Baigias jau diena,
Mus ratelin kviečia
Ančiukų šokį pašokt mama.

Ten pakalnėje žemai
Mūs namučiai mūs namai,
Prie vartelių stovi ten balta ieva.
Nuo gėlelės prie gėlės,
Ant žiedelio pakelės
Skrenda dūzgia bitė medų nešdama.

Mes užaugsim būtinai,
Bus nebaisūs katinai,
Bus tada su jais visai kita kalba,
Kai išmoksime krypuot
Reiks kur kas toliau žygiuot,
Reiks mamytę užvaduot
Kria kria kria kira.

Pried. ....

Kalėdų senelis

Kai sniegas jau laukus nukloja
Kai ūžauja lauke šiaurys
Kalėdų senis atlinguoja
Nes laukia jo vaikų būrys.

Mažųjų niekad nepamiršta
Senelio mylinti širdis,
Keliauja jis per pūgą tirštą
Kalėdos beldžias į duris.

Ledinės gėlės

Nesulaukę vasarėlės
Ant langų pražydo gėlės
Priglaudžiu prie stiklo skruostą
Ir ledinę gėlę uostau

Štai nosytė jau sušlapo
Neužuodus jokio kvapo
Kam tokias gėles auginti
Nei pauostyt nei nuskinti

Mano dukra šį eilėraštuką Kalėdų Seneliui darželyje,tik dar buvo toks tęsinys:

............
Padėk ir lopšelį,
Kad supčiau ten,
Vienturtės dukrelės
Kaledų svaja.......


Ir žinokit Senelis norą išpildė Na,aišku ne tais pačiais metais,bet per kitas Kalėdas dukra jau turėjo 3mėn.broliuką

Aš pamenu tik tiek:

Seną pasakų namelį gaubia sutema.
Septyni maži ožiukai žaidžia su mama.
Naktys šaltos, naktys ilgos, stūgauja šiaurys,
Pro langelį žiūri vilkas, beldžias į duris...

Pr. Aūūū, įleisk ožkelę, aūūū, man širdį gelia,
Taip tave myliu, kad apsakyt negaliu...

....
....
Bėkite greičiau vakeliai smailint ragelius,
Šiąnakt vilkui tam besočiui, oi kad klius, tai klius.


Būtų labai smagu, jei kuri mama atsimintų daugiau, o gal net turi kokį įrašą? Ačiū

Jeigu kas zinot kokiu senu lietuvisku vaikisku daineliu zodzius, tai parasykit, jei galit. As savo mazajai tik "Du gaidelius" dainuoju, visa kita jau pamirsau. O ji kai paaugs noriu ja lietuvisku daineliu ismokyti ir siaip pries miega dainuoti, bet beda, kad nebeprisimenu. Buciau labai dekinga jei kas parasytumet. O be to gal ir kitoms mamoms praverstu...
Aciu...

Klausė žvirblis čiulbuonėlis, pas tą pilką karvelėlį, (kaip kaip aguonėles sėja...)*2k.

(Sėja šitaip va ir va kaip*2k) Taip taip aguonėles sėja.

***
Viskas tas pats, tik aguonėlės dygsta, auga, laužia, valgo. Tikiuosi, melodijos nepamiršai

Mano katinusiam labai patinka: vyresnėlei dainuoti (vakar prieš miegą broliui visą vakarą čiulbėjo), o mažąjam - šokti, krapyti rankutes

Aš tai labai siūlyčiau mažųjų mamoms įsigyti Eirimo Veličkos knygą su vaikų įdainuotu CD "Mačiau mačiau kukutį"..ten tikrai daug tinkamų mažiesiems dainelių-žaidimų , daug tokių "senovinių"..sutartinių, supuoklinių ir pan. CD telpa 48 dainelės Laurai tą knygutę atnešė auklytė, ji 2004-2005 m. leidimo..dar knygynuose gal ir nėra, o gal yra..kainyuot turėtų apie 15-16 Lt,pasidairykite karts nuo karto..Išleido "Krontos" leidykla 2500 egz. tiražu.
Laura labai spėriai mokosi Esu labai nustebusi..šiaip tai yra mokomoji priemonė vaikams nuo 1,5 metukų

O šiaip tai auklė neša šios leidyklos knygutes, žurnaliukus mažajai ir aš esu labai patenkinta. Man patinka būtent šie leidiniai vaikams.

Galit žvilgtelėti, įmetu nuorodą:Leidiniai mažiesiems (lavinamieji)

Dar turim "Virš vaivorykštės", tai ten daugiau vyresniems vaikiukams..sakyčiau nuo kokių 4-5 metukų, bet Laurai dainelė apie varles patinka
Abi knygos su CD 'Mažyliai ir muzika" yra superinės..Aš irgi nežinodavau ką tuose knygynuose rinktis, bet kai auklė atnešė man šiuos leidinius, tai buvau nustebint kokių gerų dalykų vaikams yra
Yra net spalvinimo knygelė ligoniukams "Apkabink mane dabar"
Turim ir Laimiuko žurnalus, bet jie Laurai nepatinka..per maža ji dar ir iliustracijos jai dar nelabai suprantamos..Pavarto ir numeta, ten tinka tik vyresniems vaikams, kurie jau patys skaito, rašo.

Sveiki,
atsiminiau iš vaikystės vieno eilėraštuko ištrauką: "susirūpino pelynas kurgi dingo draugas kmynas". Pireš akis stovi netgi knygelės vaizdas. Bet toliau ir kas parašė tą eilėraštį niekaip negaliu nei atsiminti, nei susirasti. Gal kas padėtų

Eilėraštis, kurį vaikystėje mane išmokė močiutė. Autoriaus nesakė.
Gera tau, šuneli,
Gyveni lengvai:
Nei mokyklon eiti,
Vos prašvis langai,
Nei tau lovos kloti,
Ruošti pamokų...
Tavo darbas - loti
Ant blogų vaikų.

Gal kas zino "Meskiuko rudnosiuko" poema?

Mano mergučė turi Vytės Nemunėlio knygelę "Meškiukas Rudnosiukas". Ilgoka poemėlė. Nežinau, ar internete kur yra.

Neseniai, mano mama priminė tokį eilėraštuką:

Ta mamytė, ta mama
Susiraukia bardama
Ir raukšlelių ant kaktos
Jai daugėja nuolatos.

Gal patrinti lapais mėtų,
Kad raukšlelių nedaugėtų?
Gal nupirkti aspirino?
Ne, vaikučiai vaistą žino...

Jei vaikai geručiai augs,
Mamos niekad nesirauks...

Mano mažei laba labai patinka šis eilėraštis...

As ja is vaikystes dar prisimenu ir savo maliafka ismokiau bet tik tiek prisimenu
Ten, miške, kur eglės ošia
Po pušim sena, sena
Buvo meškinas rudnosis
Runosienė jo žmona

Ir turėjo jie meškiuką
Rudnosiuką kaip ir jie
Buvo jis dar be kelnyčių
ir bėgiojo tik namie

Vakare, kai tėtis grįžta
Kai visa šeima namuos
Sėdi jis šiltam
Klausos pasakos mamos

Gal kas kaletu pratęsti, ir man labai idomu ir noriu prisimint

Na viename iš forumų jau rašiau, bet pasikartosiu, nes labai jau man gražu.

Just. Marcinkevičius
Saulė motinėlė

Su aušra saulutė atsikėlė
Ir į darbą kibo iš pat ryto
O pavargus saulė motinėlė
Pailsėt už miško nusirito

Jeigu rasi ją kur nors prie šilo
Ar ant pievos patalėlio margo
Tu nežadink jos - jinai anksti pakilo
Dirbo dirbo ir labai pavargo
Va...maniškėms labai patinka. O mano pirmasis išmoktas eilėraštis buvo apie meškiną kuris berods nykštukui numynė koją. Po to samanėlėm gydyti reikėjo... Bet daugiau nepamenu. O gal jūs su juo susidūrėt?

Dėmesio


Daugelių narių prašymu, daineles ir lavinamuosius žaidimus įkėliau į internetą pakartotinai.


pasisiųsk dainelių žodžius - nesigailėsi

Vikšreli, ir vėl kažkas neatsidaro

O čia ir neturi svetainės atidaryti Iš duotos nuorodos gali tik parsisiųsti tas daineles

Ramutė Skučaitė

Susirūpino Pelynas:
Kurgi
Mano draugas Kmynas?
Gėlės šoka,
Žolės ploja,
O jisai -visur vėluoja!
Jei kas Kmyną
Bus nuskynęs,
Nebenoriu
Gegužnės!

Kmynui šypsosi Pelynas,
O Pelynui sako Kmynas:
-Negaliu
Visur suspėti,
Nes nešiojuos sunkų skėtį!

Oi kaip ačiū Salne, jau buvau viltį prardusi. Manąjam tai bus džiaugsmo, nes jau atsibodo klausimai: "o kaip toliau"? Tuoj mokysimės mintinai

Atsiminiau iš darželio folkloro:

Do re mi fa sol la si,
Sėdo karvė į taksi,
Sumokėjo tris rublius
Ir nurūko į Šiaulius.
Iš Šiaulių paspaudė gazą
Ir nuvarė į Kaukazą,
Iš Kaukazo į Berlyną,
Tiesiai vokiečiui į klyną,
Iš Berlyno į mėnulį,
Žiūri - nuogos bobos guli.

Na, gal nelabai grazu darželinukams tokius eilėraščius deklamuoti, bet vat prisiminiau. Aš pati esu iš Marijampolės, o vyras iš Ukmergės, bet jis sakė, kad ir jie darželyje šitą eilėraštį mokėjo.

Aš turiu mašiną mažą
Pastatysiu jei garažą
Kur norėsiu ten važiuosiu
Kaip mokėsiu - suskaičiuosiu.
Sukas ratai, rieda kelias.
Baigias vasaros dienelės.

Oi kaip džiaugiasi vytukas,
Kad išdygo jam dantukas.
Eikš mamytę, eikš ir tėtį
To dantuko pažiūrėti.

Bandau aš nupiešti namelį mažytį.
Jo stogas - raudonas, iš tolo matyti
Aplink pasodinsiu dau medžių žalių.
Atskris čia paukšteliai dainuoti dainų.

Katytę, mažytę, kur buvai?
Kamarėlėi.
Ką ten darei?
Grietinę laižiau.
Ar man palikai?
ne, pamiršau
Psik, psik, psik.

Raina katytė, juoda nosytė,
Akytės plačios, ausytės stačios.
Ilgi ūseliai, aštrus nageliai,
Kojytės baltos
Ir visad šaltos.

Prisimenu iš darželio:

Mamyte, ech, mamyte,
Už ką tu mus bari?
Nejaugi mes iš tikro
Tokie jau negeri?

Pagavo Vytas katę,
Nukirpo jai ūsus,
O ta tik strykt pro langą
Ir išmušė stiklus.

O kas išmindė daržą?
Gal meškos, gal vilkai?
O piktas diržas pliekia
Vaikai kalti, vaikai.

Mamyte, ech, mamyte,
Paslėpk rykštes, diržus.
Nuo šios dienos vaikučiai
Tikrai geri jau bus.

Prisiminiau tokią greitakalbę.
Gerai pasitreniravus ją galima pasakyti vienu atsikvėpimu. Labai lavina greitą kalbą.

Aš mažiukas pagrandukas,
Su ragais kaip avinukas.
Krosnies dangtį atsivėriau
Ir iš krosnies išriedėjau.
Vijos mane piemenėliai
Pliauškindami botagėliais,
Vijos senis su vadelėm,
Su pagaikščiu vijos senė.
Vijo vijo nepavijo -
Eit į mišką vilko bijo.
O aš nieko nebijau
Ir miškan nusiritau.
Vykitės mane kiek norit
Ko čia stovit išsižioję,
Jei pavysit tai prarysit
O paskui apsilaižysit

Sėkmės mamos bandant pasakyti vienu atsikvėpimu
O jūsų vaikučiams tai bus graži eiliuota pasakėlė

Dar vienas labai fainas eilėraštukų rinkinys
Čia Kazio Jakubėno "Abėcėlė"

Jis - kuprine ant peciu ir nuruko takuciu.

Bega zuikis, zydi geles, ciulba ulba volungeles.
Argi oras ne puikus? Begtum lektum i laukus!
Neviliokit, nevalia! Ir nukure pievele.

Pabegejes atsidusta. Mato dideli kopusta.
Oi, broleli ilgausi, kaip gi tu nevalges busi?
Zuikis lapa nusilauze, nusilauze ir sugrauze.

Prisivalges zuikis sedi... Gera butu pailseti...
Ir zuikutis mikliai dumia pamiegoti i pakrume.

Silde, kaitino saulute, o pavesy zuikis pute.
Zuikis Puikis tol miegojo, kol Sargiukas nesulojo.

Zuikis - strykt, akis pramerke ir pamate pikta Sargi.
Zuikis spruko nuo Sargiuko ir kaip ruko, taip nuruko.

Pabegejes dar truputi, mato, atslenka lapute.
- Sveikas, Zuiki, kur begioji? Gal pasoksim klumpakoji?
- Neturiu as laiko, sese, nes einu i pirma klase.

- Valandele patrepsesi ir i klase dar suspesi!
- Lape snape, nevilioki! Ar tu moki zuikiu soki?

- Sen, zuikuti, mes pasoksim, patrepsesim ir ismoksim!
- Tebunie, kaip tu sakai! Gal pazaisim neilgai?..

Pasikviete seni ezi, griezt armonika paprase.
Juodas varnas duda pute, smuika cirpino lakstute.
Pilkas vilkas bugna muse - net giruze ose uze.

Zuikis soko, usa raite. Soko trype laputaite.
Soko trype - op op op! Mato - saule vakarop!
Dume zuikis is lankos, neismokes pamokos.

Kita ryta jis pirmasis jau sukiojasi prie klases.
Pamokas ismoke puikiai susirinko klasej zuikiai.
Sedi klaseje po du, raso zuikiai be klaidu.

Susiguzes zuikis sedi: gal nekvies atsakineti?..
Jis kamputy susiriechia. Mokytojas ji pakviecia:
Paskaityki, ilgaausi, apie zvirbli ir kaliause!

Zuikis Puikis net iskaito, kad knygeles nepaskaito...
Visa diena vakar soko ir skaityti neismoko.

- Zuiki Puiki skeltanosi, pasimokyk - tai zinosi!
Mokytojas raito, suka Zuikiui Puikiui dvejetuka.

Zuikis ziuri i dienyna ir galvele panarina.
Seda jis i savo vieta, asarele usais rieda.
Daug zuikuciu, daug mazu, juokias: "Zuiki, negrazu!"

Zuikis Puikis bus kitoks - nesimokes jis nesoks.
Bus patenkintas tetukas Zuikio Puikio desimtukais.

Zuikiu klasej as lankiausi ir maciau ten ilgaausi.
Zuikis mokosi gerai. Pasakyk, kaip tu darai?