žinau, kad egzistuoja literatūra apie vaikų piešinius, tipo, ka reiškia tas ir anas nupieštas dalykas, ką vaikas tokio amžiaus turi mokėti paišyti ir t.t.
Vienžo, labai laukiu bet kokios info

Inger Brochmann "Vaikų piešinių paslaptys". Paziurek cia http://www.patogupirkti.lt/book/book.asp?ISBN=9986-805-51-1

geras, ačiū

Sveikos, gera tema Mes turim problemytę - labai daug spalvinam. Čia tur būt ir aš pati kalta, per daug dažnai savo panai daviau spalvinimo knygučių. Bėda ta, kad dabar vaikas bevei nepiešia, o tik spalvint prašo. Aš ir vienaip ir kitaip bandau ją nuo to nutolint ar bent kitaip lavinti fantaziją (pvz. prie spalvinamo paveiksliuko dar ka nors nupiešti ar pnš.), bet nė pro kur. Spalvina net lėžuvį iškišusi. Labai mėgsta ir guašu piešti, bet piešiniai yra ne teminai, tiesiog spalvų deriniai. Be abejo jie labai gražūs, bet nenupiešia nei miško, nei jūros, nei kitokių siužetų ar daiktų. Dabar spalvinimo knygučių iš viso neperku. Nežinau kaip vaikiu grąžinti norą piešti, tapyti. IKi tų knygučių kažką dar nupiešdavo. Gerai nors tiek, kad spalvina vaškinėm kreidutėm ir pieštukais, o ne flomasteriais. Kažkur skaičiau, kad toks spalvinimas labai riboja vaiko fantaziją, beja kaip ir piešimas flomasteriais. Tik vienas pliusas - lavina rankyčių koordinaciją. Gal kas susidūrėt su panašiom problemom, o gal dėl to pergyventi neverta, gal praeis savaime?

Tute, nemanau kad turit problema, merginai patinka spalvinti tai puiku as manau, nes ir spalvinimui reikia fantazijos, be to lavina ranku judesiuis, paruosia rasymui ir t.t. o kad piesiniai yra spalvu misiniai tai irgi normalu , tavo gi kiek metuku turi? 4? viskas savo laiku Siuzetai, miskas ir t.t. cia jau biski vyresniam amziuje, as atsimenu kai mano mazesne buvo, tai piesiniai ypac dazais, guasu atrode kaip vienas didelis fonas, veliau buvo topas nuspalvinti visa- visa lapa skirtingom spalvom, na kaip uztusiuotas toks atrode. taigi toks piesimas yra manau naturali raida ir pagal viskas ji ir fantazijos turi ir noro piesti, juk pati rasei, kad labai megsta, nereikia ja stumti, ateis laikas nupies ir mama ir medi ir dar salia saule nupies.

be to as cia pagalvojau, juk ir kai kurie labai izymieji dailiinkai nepiesia zmoniu ir t.t. gal ir tavo apstrakcioniste? na jai taip grazu, ji taip reiskiasi ir puiku

skaičiau kažkur, kad jei vaikas paišo žmogeliukus su visom detalėmis,dar ir linija viską stropiai apvedžioja, tai pas jį išvystytas yra loginis mąstymas, o jei paišo lokaliomis spalvinėmis dėmėmis-labiau-abstraktus mąstymas. nežinau ar čia kokia teorija, ar kas, bet susidariau nuomonę, kad šitoje vietoje, kuri liečia vaikų piešinius, ir negalima rasti jokių nekintančių konstantu

Iva, o tavo dukrytė irgi spalvino daug? Piešti maniškė mėgsta labai, bet tas spalvinimas viską užgožia. Taip kaip ir sakai, nudažo guašu visą lapą (spalvas maišo ir derina tarpusavy). Na tikiuosi vėliau sulauksiu piešinukų. Čia labai įdomus straipsnis - [URL=http://www.pagalmus.lt/03feb/vaikas.htm]

spalvino tikrai daug, o jeigu nebuvo ka spalvint tada tiesiog balta lapa spalvino guasu, flomikais, kieciausiai atrode su piestukais visiskai nuspalvintas lapas, ir tie bruksniai piesutko eidavo vienas prie vieno beveik pa pacia kryptim, veliau tam fone atsirado kazkas panasaus i rutuliukus, dar kazka, o dabar tai jau visai grazus siuzetiniai piesiniai. Idomu paciai pasidare, reikes surasti kur tie piesiniai ir kiek jai tada metu buvo. bet ar tu klausei saviskes kas yra pavaizduota tam lape kuri ji nuspalvino, nes maniske tai pasakojo kad va cia miskas, ten dar kazkas, o va ten saule, zmones, bet naturoj buvo tik vienas fonas, na skirtingu spalvu tiesa

Kiekvieną kartą klausiu ką nupieše. Tai atsakymai buna labai įvairūs - ir gėlės ir medžiai, žverys ir kt. O man matosi tik pribraižytas ir išspalvintas lapas. Na tur būt ji visa tai mato savaip. Vakar paprašiau, kad nupieštų mūsų šeimą. Eiliškumo nevardįjau. Pirmiausia nupiešė didelią figūrą, tiksliau didelią galva su aakim , ausim, skruostais, smakru (viskas ratukų pavidalu), dvi "rankas" prasidedančias netoli ausų, ir dvi kojas. žinoma nupiešė ir kaseles, plaukučius. Kitiems šeimos nariams tame lape vietos neužteko. Taip ji nupiešė save. Panašiai buvau nupiešta ir aš. O iki tėvelio iš viko mažosios kantrybė nedalaikė. Juokiamės su vyru, o mažulę pagyrėm.

Turėjom tokią problemą. Tuomet mes darydavom taip : Duodavom nuspalvinti piešinuką ir paprašydavom, kad jam kažką pripieštų, tai kepurę, tai dar ką. Po truputį jis pamėgo tai daryti ir jau piešdavo ant lapo, o spalvinti atprasdavo

Mano mergučė piešia labai retai. Spalvinimo knygelių ar paveikslėlių nepripažįsta. Motyvas: "Kas nupiešė, tegu ir nusispalvina". Esu paruošusi įvairiausių piešimo priemonių, popieriaus - balto ir spalvoto, tačiau ji nerodo jokio dėmesio nei piešimui, nei kitiems dailiesiems darbeliams (pavyzdžiui, jei reikia, skritulį iš popieriaus iškerpa keturiais tiesiais judesiai, kas man kuo aiškiausiai primena kvadratą). Todėl būtų labai įdomu, kaip būtų galima paskatinti mergučę piešti.

Tačiau tai nėra tradicinės psichologijos ar pan. knyga. Ji vienos iš auklėjimo krypčių - Valdorfo pedagogikos kūrinys Todėl aiškinama šiek tiek per savo pasaulėžiūros prizmę. Bet man, neimant absoliučiai visų dalykų už gryną pinigą, buvo gana įdomu ją skaityti. Sakyčiau verta dėmesio.

Mano mazoji (jai dabar seseri) kai pradejo spalvint knygutes nuo kokiu 3 metuku, tai taip ir nesustoja. Spalvinimo knygutes ir piestukus visur tamposi su savimi. Jos spalvinimas zinoma vis tobulesnis, spalvu derinimas vis kitoks, o ir spalvina jau ne flomikais, o piestukais arba vaskinemis kreidutemis. Tiek, kad ji pati ka nors nor pripiesti, kazka parasyti prie paveiksliuko. Na lyg ir nieko blogo kol kas tame nepastebejau. Tas jos hobi daznai persipina su delionemis. Tai du pagrindiniai, megiamiausi jos uzsiemimai.

sendien mano gimtadienis

Тут есть
http://flogiston.ru/articles/therapy/children_drawing

Šį bei tą esu skaičiusi apie vaikų piešinius. Pabandysiu glaustai šiek tiek prisiminti pagrindinius teiginius.
Pirmiausia vaikai pradeda piešti "galvakojus". Tai labai būdingas jų nuoseklaus vystymosi etapas. Tada vaikui svarbus būna žmogaus bendras vaizdas. Detalių dar nesugeba išskirti. Tai tęsiasi gana individualiai, priklauso nuo vaiko raidos. Bet panašiai nuo to laiko, kai pradeda jungti skrituliukus iki kokių 4 metų. Piešia apskritimą-galvą, iš jo eina rankos ir kojos. Čia pasak psichologų vaiko būseną parodo pasirinkta spalva ir piešinėlio dydis. Didžiausią turėtų nupiešti save patį, nes apie 3-uosius metus būdingas gilinimasis į save, egocentrizmas. Pernelyg didelis santykinai su kitais šeimos nariais būna "palepinto", vaiko, kuris sureikšmintas šeimoje piešinėlis. Bet blogiau, kai pernelyg mažas. Tada reiškia,kad vaikas jaučiasi itin nereikšmingas. Paskui nuosekliai pagal dydį nupiešti kiti šeimos nariai parodo jų svarbą vaikeliui. Vienam svarbesnis bus tėvelis, kitam mamytė. Broliai ir serys turėtų visada būti mažesni už jį patį . Jei jis mažesnis, reikia susimąstyti, gal vaikui per mažai tėvelių dėmesio....
Vėliau, kai vaikas labiau subręsta, piešiniuose atsiranda detalių. Dažniausiai atsiranda rankos pirštai, nosis, ausys, plaukai ir t.t.
O iš svao patirties galiu papasakoti tiek. Pirmasis vaikas labai mėgsta piešti. Piešia nuo vienerių metukų. Dar nieko net suprasti piešiniuose negalėdavau, o jis man pasakodavo ką čia nupiešė. Sukurdavo visą istoriją, veiksmą. Labai juokingai vieną kartą nupiešė tėtį. Tai buvo "galvakojis" su gausybe kojų . Mat tada vyras dirbo per du darbus ir patoviai skubėdavo Čia kažkas nerimavo, kad mėgsta spalvinti. Manau tai tikrai nėra blogai. Aš kiek prisimenu save, tai tiesiog kaifuodavau spalvindama. Bet tai tikrai nesutrukdė mano sugebėjimui piešti. Neturiu nei vieno mikyklos laikų piešinio, mat mokytoja juos kabindavo mokykloj į stedą .
O jauniausias vaikas piešia kitaip. Jam labiausiai patinka "rašyti". Nuosekliai privingiuoja visą popieriaus lapą. Tai jo raidės. O kai ką nors papeckioja ir aš paklausiu ką čia nupiešė, gal laivelį, gal kokį obuolį, tai jis kategoriškai atsako, kad nupiešė paprastą apskritimą ir "makalynę" Matyt menine dvasia nekvepia...Na gal bus koks santehnikas .
Lauksiu daugiau pasakojimų šia tema. Man ji nepaprastai įdomi.

aciu

Na mes piešiam tikrai daug. Ne kiekvienas pradinukas per 4 mokslo metus nupieštų tiek piešinių, kiek kad jau turim mes. O spalvinti knygeles nelabai mėgo ir kažko nemėgsta. Jau geriau kurti pačiai. na o ką tie piešiniai reiškia, tai neieškau psichologinėse knygose atsakymų. Studijų metais tų knygų perskaityta krūvom, tad nieko naujo nebeišmąstys. O jūs paprasčiausiai padėkit priemones ir leiskit fantazuot. Pripras ir patiks. Sėkmės.

Dukrytė labai mėgsta piešti, kai pradėjo lankyti darželį jos piešiniuose atsirado tamsių spalvų, truputį buvau sunerimusi. Dabar piešinukai šviesūs, spalvoti, dažniausiai piešia mane, save, brolį, tėtį. Kiekvieną kartą kai ką nors nupiešia bandau pati sau tą piešinį interpretuoti, bandau spėti ką vaikas tuo metu galvojo, kas jam yra aktualu.
Geriausius piešinukus sudėjau į segtuvą, manau, tikrai bus įdomu po keliolikos metų peržiūrėti.

Mes taip pat taupom piešinius. Žinoma, kad bus smagu vaikui juos po kiek metų žiūrėti, o gal net savo vaikams parodyti išliks.

Sveikutės,
studijavau socialinius mokslus ir psichologiją kaip gretitinę specialybę. Taip pat atlikau praktika ir trejus matus dirbau mokykloje su įvairaus amžiaus vaikais. Tad apie piešinių analizę turiu susidariusi savo nuomonę.... (Aišku, negaliu teigti, kad ji visiškai teisinga. Ji - subjektyvi )
Dar studijuodama buva tuo siaubingai užsikrėtusi ir studijavau ne vieno autoriaus siulomas piešinių interpretacijas. Tačiau susidurusi su tuo praktikoje, supratau vieną dalyką - NIEKADA NEĮNTERPRETUOK PIEŠINIO BE JO AUTORIAUS!!! Ta prasme, kad visada reikia klausti vaiko ką jis čia nupiešė, kodėl tokią spalvą pasirinko ir t.t. jei darbe būčiau rėmusis vien tik teorijomis - tai ir insesta šeimoje, ir smurtą, ir prieraišumo sutrikimą būčiau galėjusi "pripaišyti" ne vienam vaikui..... Piešiniuose visda stebiu kokią pažangą padarė mano vaikai - nuo galvakojų iki žmonių su vis daugiau smulkių kūno dalių (pvz. blakstienos). Nepersistenkite interpretuodamos.... jei vaikas mėgsta oranžinę spalvą, tai jis dar nėra suicidas, nors kai kurios teorijos taip teigia....

NIEKADA NEĮNTERPRETUOK PIEŠINIO BE JO AUTORIAUS!!!

Vat apie tai nepagalvojau, ačiū Tau, 2 mažių mama

Mano vaikui buna periodai spalvu, tai oranzine, tai violetine, tai zalia ir raudona. O kartais jis piesia piesia, derina derina spalvas ir pasidaro makaliuze..tada pamasto ir sako, truksta juodos ir dar pamozoja tokiam piesiny psichologas galva nutruktu

Vajetus, tai apskritai mano dukros mėgstamiausia spalva, iki šiol dar nesu girdėjusi tokios teorijos...
Bet iš tikrųjų tai atseku aiškius ryšius: jos pirmoji suknytė buvo oranžinė, ilga. Ja apvilkta ji taip didžiavosi, taip plaikstėsi, taip maivėsi, ypač prieš tėtį, kad supratau: gimė maža moterytė Va nuo tada jos mėgstamiausia spalva - oranžinė. Piešiniuose - taip pat. Nė įtarusi nebūčiau, kad tokia spalva gali reikšti ką nors neigiamo

Bet ir apskritai interpretuoti vaiko piešinį be vaiko labai sunku. Juk mums kokia juoda keverzonė per visą lapą gali pasirodyti kaip šiurpiausia pabaisa, o, žiūrėk, ima ir išaiškėja, kad čia mažylis bandė nupiešti raudoną gėlytę mėlynu viduriuku ir žaliu koteliu, bet spalvos susiliejo, vaikas dar bandydamas taisyti piešinį ką papeckiojo, ir še tau rezultatas - baisingas išsikėtojęs per visą lapą juodas voras, teoriškai liudijantis apie vaiko išgyvenamas baimes, nesaugumą ir pan.

Daznai pas mane i darba ateina viena mergyte,2.5-3 metu.Visuomet nori su manim "rasyti".Kai pirma karta isgirdau nusistebejau,kad ji gali rasyti pasirodo,ji paiso.Pagrinde paiso rutuliukus,taskelius,bruksnius ir tai buna pauksteliai,gelytes ir.t.t butinai su visokiom istorijom.Kai paprasau nupiesti mama ir teti vel gi rutuliukai.Papraso kad ir as ka nors nupiesciau,labai atidziai stebi.Labiausiai jai patiko kai paisiau ja-su ausytem,karoliais,blakstienom-ziurejo isiziojus.Paskutiniu metu ja domina liutai,bet ant lapo tik taskeliai...

Dar daugiau....tas pats autorius savo piešinį kelis kart per tą pačią dieną gali painterpretuoti skirtingai

O tu tikiesi, kad tokio amžiaus turi piešt žmogeliukus ir liūtus? Viskam savas laikas.

Oi, kaip gerai... Mane nuraminot... O tai jau stresuot pradejau, kad maniske niekaip neislenda is fonu piesimo. Nupiese ir musu seimyna. Po dvi akis ir pagaliukai is ju. "Cia kojos". Mama labai didele, ji - normali, sese -mazesne, o tetukas maziuliukas... daug dirba...
Bet man vis tik neramu, kai aplink ja vaikai jau normalias gelytes piesia, o maniske ne Net berniukai ir jie kazkaip geriau piesia. O maniske papraso piest, bet tas noras po 5 minuciu isgaruoja. O as vaikystej piesiau, kad oho ho.
Pastebejau, kad noras piest paciai praejo po to kai darzelyje daugiau duodama spalvinti, o ne piest ir patiems fantazuoti.

Kada jūsų vaikai išmoko nupiešti "normalų" veiduką?
mano dukrytė (jai 2 m. ir 9 mėn.) nupiešia skritulį, jame -akis ir viskas na, dar kartais pripiešia barzdą
po to prašo, kad pripiesčiau šypseną... Arba taip ir palieka piešinį be burnos...

mano vyresniukui be 5minučių 3metukai. jis piešia daug daug traukinių

Mano mažyte irgi daug piešia. Kai buvo maždaug pusantrų metelių, išmokiau ja piešti žmogeliukus (RUS): Tochka tochka, dva kriučiochka, nosik, rotik, oborotik, ručki, nožki, ogurečik, polučilsia čelovečik. (Kai sakiau, piešiau viska ką minėjau). Taigi manau vaiko piešiniuose galima įžvelgti ir musų pačiu pastangos ir indelius. (čia aš apie detales). Dabar jinai yra 3 metu, moka ir širdelę nupiešti ir namelius ir medelius, ir gėlytės.... Taigi reikia mokinti vaikus taisyklingai piešti, apskaičiuoti piešinio didį, išrinkti spalvą ir t t. Tai didelis mokslas, ir tik pagal filosofu ir psichologu išvedžiojimus, tikrai negalima daryti išvadų. Nes galima netgi pačiai sau įvaryti depresiją, mat vaiko piešinius interpretuosi kad jis vienišas šeimoj, linkęs į suicidą ir dar mažą ko.

Mano dukrytei 3m. su trupuciu
mane pradejo neraminti tamsus jos piesiniai
da rnieko konkretaus ji nenupiesia, bet spalvas megsta tamsiais, juoda ir ruda
ka tai galetu reiksti? nerima ir baime?

na va radau straipsniuka :
http://www.pinolina.lt/vaiko_piesiniai/piesimas

tai siek tiek ramiau

Va ką radau apie vaikų piešinius:

VAIKO PIEŠINIAI: AR GALIMA IŠ JŲ KĄ NORS SUŽINOTI? Spausdinti El. paštas
vaiko_piesinysGeltona spalva — tai šviesa ir džiaugsmas, raudona — meilė, morkinę mėgsta optimistai, o juodą — asmenys linkę į depresiją. Ir daugybė kitų spalvų ir jų aiškinimų, įvairiai siejamų su žmogaus charakterio savybėmis, pomėgiais ar užslėptomis ydomis. Taip pat kiti piešinių „ženklai» — linijos, apskritimai, taškeliai, kryputės — ar jie gali atskleisti vaiko raidos ypatumus? Apie tai konsultuojamės su psichologe Lina Cirtautiene.

- Visų pirma norėtųsi sužinoti, ar visus vaiko sukurtus piešinius galima interpretuoti? Kokio amžiaus vaiko piešiniai jau gali būti naudojami psichologinei ekspertizei?
- Pirmiausia norėtųsi paminėti, kad bet kokią psichologinę diagnostiką būtina atlikti psichologo kabinete, o ne namuose. Negalima vertinti vaiko piešinio, kurį jis piešė namuose, paprašytas vieno iš artimųjų. Norint įvertinti vaiką metodikomis, kurių sudedamoji dalis yra piešimas, pasakojimas apie paveikslėlius ar pan. labai svarbus dalykas yra aplinka, kurioje vaikas piešia. Jis neturi matyti asmenų ir objektų, kuriuos piešia (pvz., tėvų, brolių ir seserų, namų). Jei mama prašys vaiko nupiešti šeimą, tikėtina, kad jis nupieš tik mamą, nes ji tuo metu yra šalia.

Tyrinėjant psichologo kabinete sukurtą piešinį galima kažką pasakyti apie vaiko emocijas. Tačiau tai nėra objektyvus tyrimas, nes visada gali būti atsitiktinumų (pavyzdžiui, konkretūs dienos įvykiai ir išgyvenimai, kurie įtakos piešinį), todėl visuomet piešiniai yra vertinami kartu su jų autoriumi. Paprastai analizuojami vyresnių kaip 4-5 metų vaikų piešiniai.

- Ar vadovaujantis vaiko piešiniais galima spręsti apie jo intelektinę raidą? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

- Interpretuojant vaiko piešinius galima spręsti apie jo intelektinę raidą (bet tik apytiksliai) ir apie psichologines problemas. Tuo tikslu dažniausiai piešiama žmogaus figūra. Prieš piešiant psichologas vaikui paaiškina ką jis turi nupiešti. Patiems vaiko piešinių nereikėtų vertinti, kilus klausimams visada geriau konsultuotis su specialistu. Kartais tėvai klausia ar beausiai, bekakliai žmogučiai rodo kokį nors vaiko raidos sutrikimą. Tačiau tai nėra koks patologiškas simptomas. Ausų vaikas žmogučiui nenupiešia, nes jos yra mažai matomos, dažniausiai dengiamos plaukų. Beje, ausų dažnai nenupiešia ir suaugusieji. Taip pat ir su kaklu. Žmogučius vaikai pradeda piešti nuo „galvakojų». Tai detaliai pavaizduota galva ir iš jos nusitiesiančios dvi-keturios linijos (rankos ir kojos). Vaikas taip vaizduoja žmogų, nes tokį mato save žvelgdamas žemyn. Tokia vaikų piešinių raida: taškučiai, linijos, kurios perauga į apskritimus ir panašias formas, galiausiai taip ir atsiranda vadinamieji „galvakojai», kurie po truputį virsta žmogeliukais.

Piešiant šeimą, galima spręsti apie vaiko psichologinę būseną, savęs suvokimą. Paprastai centre vaizduojamas svarbiausias šeimos narys (juo gali būti ir pats vaikas), pakraštyje — mažiau svarbūs nariai. Šeimos narių svarbą atspindi ir vaizduojamų figūrų dydis, tarpusavio santykis. Paprastai jaunesnius brolius ir seseris vaikas vaizduoja mažesnius už save, tėvus — didesnius.

- Ar reikšmingos vaiko naudojamos spalvos? Ar reikia susirūpinti vaiko emocine būsena jei jis staiga pradeda viską piešti ar spalvoti juodai?

- Nereikėtų, vaikai iki maždaug 5 metų amžiaus daugiau tyrinėja spalvas, jiems patinka ryškios, ant popieriaus lapo gerai matomos spalvos. Tokios yra juoda, mėlyna, raudona. Mažyliai kuriam laikui tarsi susižavi viena spalva, gali visą spalvojimo knygelę nuspalvinti naudodami tik žalią ar morkinį pieštuką. Kita vertus, egzistuoja teorijos, kurios teigia, kad vaiko piešinių spalvos atskleidžia jo emocijas. Kitos teorijos vertina daugiau formalius piešinukų kriterijus: popieriaus lapo dydį, formatą, pavienių pavaizduotų elementų dydį, formas, naudojamas linijas ir dėmes, pasirinktas spalvas ir judesio perteikimą. Tuomet, remiantis šiais kriterijais yra daromos išvados. Pastebėta, kad dažniausiai vaikai renkasi didelio ar vidutinio formato popieriaus lapus, vaikai linkę į neurozes - mažus. Taip ir lapo forma, piešiamos figūros, linijos ir kt. gali nurodyti atitinkamus charakterio nestabilumus. Ši teorija taip pat aiškina ir spalvų naudojimą. Manoma, kad stabilios psichikos vaikas rinksis visą spalvų skalę, išskyrus juodą ir baltą spalvas. Vaikai linkę į depresiją ir neurozes — vengs geltonos ir raudonos bei daugiau naudos juodą ir baltą spalvas. Tačiau ši teorija bando nagrinėti natūralią vaiko veiklą — piešimą. O vaikai piešia visur ir visada. Tam, kad nustatyti vaiko psichologinę būklę ir polinkius reikalingi kompleksiniai, pagal specialias metodikas atliekami tyrimai. Vien pagal piešinių spalvas nieko spręsti negalima.

- Ar normalu, jei vaikui popieriaus lape nesiseka pavaizduoti nieko konkretaus, tik tarpusavyje nesusietus taškučius ir linijas?

- Viskas priklauso nuo vaikelio amžiaus ir net lyties. Paprastai mergaičių vizualinis-motorinis suvokimas susiformuoja greičiau, įgūdžiai yra geresni. O berniukų atvirkščiai. Apie penktus metus, psichologai specialių metodikų pagalba gali nustatyti ar vaiko vizualinis-motorinis aplinkos suvokimas yra išsivystęs, ar yra kokių nukrypimų.

Norėdami palavinti vaiko sugebėjimą vaizduoti konkrečius objektus galite drauge piešti paprastas formas: kryžiukus, taškučius, apskritimus ir kvadratėlius. Nupiešę popieriaus lape eilę figūrų paprašykite vaiko jas nukopijuoti. Tik jokiu būdu neverskite jo to daryti, neįkalbinėkite jei jis nenori. Stenkitės pamokėlių metu išsaugoti ramybę ir gerą nuotaiką.

Mano sūnus iki 5m. kažkodėl labai mėgo juodą spalvą. Be jos jis niekaip neapseidavo. Tai kai leidau į darželį net gėda buvo, visų piešiniai spalvoti, šviesūs, o maniškio tamsūs, daug juodos. Galvojau, pagalvos, kad gal šeimoje problemos, ar šeima nenormali. O nuo 5m. piešiniai pradėjo šviesėti, pasidarė labai spalvingi.

mums ši knyga labai patinka

tik as nerandu jos pirkti dabar

Kai mokiausi Socialines Pedagogikos specialybes, kaip tik turejom toki kursa - interpretuodavom vaiku piesinius Siaip labai gera dr. G.Chomentausko knyga apie tai...Labai aiskiai ir gerai aprasyta

Labai įdomi tema mano sunučiui du su puse. O piešti akvarėle ir guašu dievina ypač Jau visa savaitė, tik nubunda ir pirmas žodis noriu piešti dažais Ir taip gali po tris keturias valandas tai popieriau lapu reikia daug,,,
Pradėjome nuo taškiuku po to rutuliukai dabar jau stebiu linijas piešia.
Turiu keleta klausimėlių dar turbūt normalu, kad jis visas spalvas plaka į vieną Tai būna ir ant lapo spalvų mišrainė ir dažai oi kenčia nuo mažojo menininko
Ankščiau duodavau spavinimo knygutes, bet labai greit jų atsisakėme. Ar tūrėtų kažką reikšti jei jis ant pavaizduoto žmogaus veido pribraižo jį sutepa ir tik veidą
Beje pats jau pradėjo piesti veiduką akytes nosį ir gan proporcingai tik be burnos o ausų nepamiršta tik jos jau kitam lapo gale

Jei vaikai labai mėgsta paspalvinti,siūlau nueiti į svetainę http://www.coloring-book.info .Tikrai yra įdomių piešinukų.

o man tame straipsni nepatiko sako kad vaikas negali nenoreti piesti mano tai nenori as jam leidziu malevotis su dazais ant lapo negramo viskas burnoj ir ka nori tadaryk o jei piestukais siulau tai jis man liepia piesti pats nenori piesti ir nepiesia
vyresnelis ir nuo mazens piese tamsiomis spalvomis mazdaug nuo 4m eme svieseti

Vat ir aš svarstau- vakui greit keturi,o jis nupiešia krūvą nesąmonių iraiškina- čia šuo,čia gėlė.Ar taiblogai?

Gal kas susigaudo vaiku piesinuku interpretaciose?
Vaikas piesia pagrinde tik viena spalva, pvz. paima melyna: ir saule, ir zmogeliukai, ir namukas buna melini

Man auklėtoja darželyje irgi kažkokią knygą rodė, tik nepamenu pavadinimo. Bet manau,kad tikrai įdomi būtų, nes ten konkrečiai net su pavyzdžiais parodyta, ką reiškia piešinukai vaikučių. Pvz.: jei piešia žmogelius su atitrūkusiom galūnėm, nesujungę prie kūno, tai dažniausiai tokie vaikučiai yra iš išsiskyrusių šeimų arba neturi vieno iš tėvų. Nežinau, kiek čia tiesos, bet pastebėjau savo kelių pažįstamų vaikučių piešinius ir tikrai pasitvirtino. Tai norėčiau visai tą knygą pavartyti.

maniske bando piesti tai ka mato.pamate kaktusus piesia juos.pamate bites per filmuka piesia jas.zodziu kaip uzeina.buna piesia zmogiukus vien,buna gelytes.

pas mus jau baigesi tamsiu piesiniu periodas, dabar piesiniai linksmi ir spalvingi

maniskis piesia saulytes, gelytes, miska, masinas ir savo draugus- ji supanti pasauli

O maniskiai piesia traktorius beveik istisai, nes labai dziaugiasi kad gauna pas seneli pavaiuoti - tai kokiu tik nepripiesia

Kas moka angliškai - gan trumpai aprašyta, ką vaikas kokiame amžiuje piešia ir kaip lavėja jo kūrybiškumas...
http://www.learningdesign.com/Portfolio/Dr...l#anchor2492825

o. dėkui
Papildyta:


mūsų dar ir dabar nupiešia kažką abstraktaus, bet tame tikrai nematau nieko blogo...



4,5 m. pradėjo rastis daugiau spalvų, bet labai ilgą laiką viskas buvo žalia. kaip supratau, ir jam, ir man - viskas gražu, kas žalia