Gal čia jau pasireiškia Elektros kompleksas. Gal visai be reikalo pergyveni.
Aš asmeniškai tikiu, kad niekada nevėlu suartėti su savo vaiku. Reikia tiesiog mylėti ir mokėti tai parodyti.

Niekas cia nepasireiskia ir nei del ko nepergyvenu,o dziaugiuosi ,kad vakas turi nuostabu teva,kuris domisi jos pasauleliu ir uzsiima jos ugdymu, ko nepasakysi apie daugeli vyru.Myliu savo vaikus ir to neslepiu.

Vaikams nenurodysi, kuriam iš tėvų rodyti ir kokį dėmesį. Vyras vaiku labai rūpinasi, todėl vaikas negali be tėvo eiti miegoti ir tiek. Labiau džiaugiasi, kai pamato grįžtant iš darbo, pirmiau pasakė "tėtė", o "mama" tai išvis frazė neaiški: gal mašina, gal maistas, gal kas. Tačiau tikrai su tuo galima susitaikyti, tik reikia laiko suvokti, kas vyksta ir kad tai yra geras dalykas Juk pasitaiko, kad vaikai auga nepilnose šeimose arba kad ir pilnose, bet tėvas nelabai myli vaiką. Ten, kur yra meilė, yra ir pavydas.. Turbūt, kai žmonės turi daugaiu vaikų, ne taip pavydžiai pamato dėmesio trūkumą, nes nelieka laiko

O su vyresnėliu pas mus būna tarpais: tarpas - tėtis mylimiausias, tarpas - mama mylimiausia

man irgi taip būna...

Na o man atrado, kad vaikai abu savo tevus myli. Jie tikrai jaucia meile ir siluma, kuria jiems suteikiat. Patikekit vaikas jus myli, net jei ir neivertina (jei vertint sugeba) jusu demesio ir rupescio taip kaip jus noretumet.

Mano vyras ir sūnus abu vandeniai ir šiaip panašūs... Bet mažiukas tai tik mane būna apsikabinęs ir ryte pabučiuoja ir t.t...Tėtis pavydi to švelnumo man...Bet ir aš jam sakau,kad vis tiek sunus tave myli...Ko čia pavydėt....
O geri santykiai bus tada,kai vaikas nebijos tėvų, galės jiems viską papasakot,kada su jais bendrausi kaip su sau lygiu ir panašiai...Tik vėl būtina riba,kad jos neperžengt...Tėvai turi būt vaikui autoritetas ir jų žodis-šventas...Bent tol kol yra išlaikomi tėvų

Vienintelis kelias nenutolt nuo vaikų - būt su jais, kalbėt su jais- tiesiog gyvent kartu ir jais rūpintis.
Turiu tokią patirtį: mane, kol buvau mažytė augino kaime seneliai, nes gimė mažesnis brolis, na žodžiu, nežinau smulkmenų,nesigilinau, bet tėvams, teisingiau mamai pasirodė per sunku pametinukai vaikai ..... Patikėkit, artimo ryšio su tėvais nėra, tik pareiga

o pas mus yra taip: kai bunam dviese mano mazutis glaudziasi prie manes,buciuoja,o kai grysta tevelis is darbo daugiau demesio skiria jam. Toks jausmas kad manes nebutu... Bet as dziaugiuosi kad vaikutis myli teti.Su manim atsidziaugia kai jo nera.

Labai svarbu myleti tiek, kad ta meile netaptu spastais vaikui. Jei tevai vaika laiko uz laaaabai trumpo "pavadelio", veliau kyla noras kuo toliau pabegt. Nereikia "dievinti" vaiku. Reikia suteikti laisves vystytis asmenybei. Cia is asmenines patirties.

TĖvai kažkaip turi taip vaikus užsiauginti, kad taptų jiems autoritetu nekartojant to. Va, žiūrėk, mes suaugę, atskirai savose šeimose gyvenam, bet vistiek vienu ar kitu klausimu mamos nuomonė svarbi ir lemiama. Reiškiasi, mama gerai vaikus auklėja, jei net suaugusiems vaikams turi svarų žodį.
Bet, vat, kad žinotum, KAIP tuos vaikus auginti, tai būtų lengviau.

Šiuo metu vyresnioji taip prisirisusi prie manes. Be mamos ne zingsnio. Kas tik truputi, tai tik su mamyte. Dabar jai 3.5 metu. Nors pries kokius 1-1.5 buvo tik su tecium. O mamos kaip ir nereikejo.
Matyt cia eina tokiais tarpais. Kai vieno labiau reikia, o paskui jau kito

As pergyvenu del mazejancio rysio su vaikiuku. pradejau dirbti ir labai mazai laiko lieka pabuvimu isu dukryte. pastebejau, kad ji labai uprisirisa prie mociutes , su kuria buna per dienas, o ne prie manes ar tecio... net skaudu ir neramu... aisku svarbiausia kad jai tikra igera su mociute- aukle, bet kai pajauti ta atotruki suspaudzia sirdi

Atrodo neseniai rasiau, kad mano dukryte neprisileidzia nei manes nei tecio ,o va dabar atvirksciai,pasidare tikras mamiciukas ,jei reikia kur nors pasijudinti tai iskart zirzimas,verkimas !Aisku is dalies smagu kad dukryte taip nori mamos,bet kartais ir erzina,kai noriu (atsiprasant i tulika nubegt),zek jau ir dudas paleidzia !

Ryšys su vaikais užsimezga tik per bendravaimą. jei nėra laiko su vaikais pažaisti, pakvailioti, o tik juos prižiūrit atlikdamos buities darbos, kartu jų žaidimuose nedalyvaujat, tada laikui bėgant atsiras problemų... reikia perkainoti vertybes, lai palaukia indai kriauklėj, bet geraiu pažaiskit kokį stalo žaidimą su vaikais ar išeikit į lauką kamuolį pasvaidyt. Iškart paklusnesni ir meilesni vaikučiai taps.

kaip pirštu i aki,ne kitaip.visada savo mažiems vaikams skirdavau kuo daugiau dėmesio,o ne namams.vaikiukams augant juos ėmiau itraukti i bendrus darbus ,smagiai paplepėdami,pajuokaudami vis daugiau ir daugiau darbų kartu padarome
tėvai augindami vaikus turi visada žinoti griežtas ribas,ko nori iš vaiko,ko jį skatinti ar drausti.tarkime,nerealu pora metų skatinti imti pavyzdi iš darbštaus tėvelio,jo meno kažkokio mokyti,o apėmus kokiam pykčiaui-menkinti,niekinti ir drausti tėvelio veikla.arba ryte leidžiama tai,ko kita diena jau nebeleidžiama.ugdyti autoriteta,net gi herojų,leisti ar drausti ką ,skatinti,reikia nuolatos,nepriklausomai nuo aplinkybių.

mes, asmeniškai nuo pirmųjų pirmagimio dienų su vyru ,sukūrėme savitas taisykles,disciplina,pagal kuria sėkmingai auginame jau trečiąjį.jei baru aš,tėtis neapgina.prasikalto tėčiui-nesikišu aš.pats vaikas renkasi,kuris tėtis lepina labiau,leidžia kažką,tai ir ipranta ,,lipti ant galvos,,kol griežtesnioji pusė nemato.todėl vaikų tarp mudvejų ryšiai labai artimi,vienodai auklėjami ,vienodai ir atiduoda mums savo meile,pagarba.bet vos pasirodo močiutė,abu mažieji paleidžia vadžias :šoka ant lovų,netvarko žaislų,mušasi ir t.t žodžiu priklauso tas ryšys su vaiku ir nuo bet kokių tėvų veiksmų,draudimų ir t.t.
žodžiu ,nemanau,kad augant vaikui pakanka tik žaisti ,kalbėtis,manau,nuo kūdikystės turi būti išugdomas pasitikėjimas,tarpusavio pagalba,supratimas.

Svweikutes pasiguosiu biski ir as...mano zuikuciui 3 metukai. auginu ji viena,tecio nera net mates.lanko darzeli, siaip yra meilus zvalus vaikas.bet kartais kaip uztemimai uzeina jam. dirbu, dabar darzely atostogos, jis buna diena su auklyte musu gera seimos drauge. parejus is darbo puola man vaikas i glebi, mamyte myliu pasiilgau. kai liekam vienu du toks ispudis kad kas ji pakeicia....zyzia, rekia kas nepatinka bliauna, to nenoriu to nedarysiu ten neisiu aplamai tu eik mama lauk ir tt.po 5 minuciu apsisukes vel oi mamyte kaip as tave myliu.
baigiu isprotet ta prasme net nznkaip elgtis. kai lankydavo darzeli toks vakarais nebudavo viskas buvo gerai (juk irgi visa diena nesimatom)
stengiuos skirti jam visa savo laisva laika, zaist visur vaziuot gerai leist laika...gal kazkam panasiu situaciju buvo? patarkit
aciu

KATIUSA, mano vyresnėlis kai supyksta irgi taip sako: "eik mama į darbą, arba nereikia tetės" ir pan. Skaudu, aišku tokius žodžius girdėti. Bet po kurio laiko įkirtom sistemą. Kai pas jį ožys įlenda, mes jam liepiam eiti į wc ir išvaryti tą ožį. Jis turbūt taip ir supranta, jei kas nepatinka, galima tiesiog išvaryti.

bandziau ir as ta pati. mainais arba gaunu atsakyma Ne Neisiu Pati ir eik Nieko nenoriu ir tt...jei bandau tiesiog iseit kad nematytu manes minutele bega is paskos bliauna mama paguosk.....bandziau ir uzdaryt kambario duris kad vienas atvestu. rekia dauzosi kol atvesta.....

aplinkos pasikeitimas - savotiskas stresas
mes pvz i darzeli einam ir vasara, bet pirmas vasarinio darzelio lankymo savaites buvo sunku-kitos aukletojos, apjungtos grupes - stresas, tai atitinkamai matosi ir elgesy, nuotaikoj , jautrume ir tt

pas mus iskilo tokia problema su darzeliu kad likus 2 savaitemm iki mokslo metu pabaigos musu grupes is 17 vaiku 13 susirgo vejaraupiais. buvo paskelbtas karantinas iki liepos 20 dienos. mums nuo liepos 1 buvo skirta vieta kitame darzelyje kuri turejome liepa lankyt. bet kadangi mano vaikas nera surges vejaraupiais ir nesusirgo dabar, musu neims i kita darzeli kol nepasibaigs karantinas. pas gydytoja issiaiskinau kad tas poziuris apie karantina ir vaiku neleidima i kita darzeli yra seniausiai pasenes ir jokie karantinai neskelbiami jau seniausiai del pazengusiu gydymo metodu. kai pabandziau tai paaiskint vedejai musu darzelio, gavau atsakyma kad saukstai po pietu ir musu vietele jau atiduota kitam vaikui (as taip supratau kad sirdy ji pripazino kad esu teisi ir nors ta vieta buvau uzsisakius jau vasario menesi, nes zinojau kad atsotogas gausiu tik rugpjuti, ji manes net neatsiklause kaip darysim lankysim kita darza ar ne ir tt)...zodziu noriu nenoriu tenka ji laikyt namie

Sveikutes,
as irgi pradedu nervuotis - kaip bus po menesio- kaip pradesiu eiti i darba ir vaikeliuka paliksiu su mociute.. Jau dabar jauciu tipo konkurencija- kai vaikas labiau pas mociute nori- nei pas mane (kai esame dviese- tada labai gerai bendraujam ir abi). jau po keliu pasaugojimu - pastebejau lepinima, ikiru nesiojima, grizusi namo- as 3 dienas atstatineju viska i savo vietas, tai kaip bus po menesio... net bijau pagalvoti.. nors sakoma- tegul mociutes buna angelai sargai- bet bijau, kad nesutrikdytu buvusiam graziam bendravimui..
NEPERGYVENK, manau anksciau ar veliau vaikeliukas ta tikrai atsirinks.. as to irgi tikiuosi..

Tegul vaikus auklėja auklės ir mamos, o močiutės tuo ir lieka - angelais sargais. IR nebebus problemos, kas prie ko labiau prisiriš.

Tarp manęs ir sūnaus yra artimas ryšys. Kažkada jis man davė pastabėlę, kad aš myliu savo darbą labiau nei jį, nuo to karto labai stengiuosi kuo daugiau bendrauti, kalbėti, diskutuoti, nors kartais būnu ir labai pavargus. Tad mamytės nenuleiskite nosyčių , viskas bus gerai . Raskite laiko pabendrauti su jais, nors atrodys jums, kad poilsis, ramybė būtų geriau už pašnekesį su jūsų vaiku.
Visoms sėkmės ieškanr to nepaprasto ryšio.

Sveika,
Man buvo panašiai. Išvažiavo su mano mama atostogauti savaitei, ir kai grįžo tai vaiko nebepažinau. Labai suaugo ir savarankiška paliko, ir zyzimai prasidėjo. Jei paliksi pas savo mamą, tai pasakyk ko negalima daryti, nes paskui vargas bus. reikia. kad visi vienodai su vaiku elgtusi, nes jis pasimes jei visi skirtingai elgsis.

Taigi ir as po savaites atostogu kitoje salyje katik.. tuoj i darba leksiu... ir zinai, maniau- kad per sia savaite su anyta (ta pacia-kuri priziures visa laika kai as dirbsiu) kazkas labai pasikeis... o dabar grizusi matau- kad nesuklydau pasirinkdama sau aukle-anyta, kiek daug ismoko naujo, kokia rami, gera ir rupestinga.. zinai, galvoju-kad ji net uz mano mama geresne- kaip aukle... nors negrazu taip sakyti, bet zmones skirtingi-tiesa ... ir cia- be barniu, tokia ramybe, jaukumas, ramuma..... ..... ..... Manau mergaitei mano bus labai gerai... o labai bijojau- kad po savaites grizimo- man reikes meile uzsikovoti... nereikejo! mane labai greitai prisimine- ir rankutes istiese... kaip buvo malonu!!! matyt kiekvienas vaikas skirtingas... aciu dievui, kad leido tik pailseti normaliai.. o dar ir neispaikino- atvirksciai... labai gera mergaite... net geresne- uz buvusia... as dziaugiuosi

Mamytės, perskaičiau labai įdomią ir naudingą knygą - Ivonne Delaflor, "Pozityvus vaikas ir jam skirta Meilės Kalba". Tikrai verta paskaityti, ir žodžių gražių yra

Mano vaikas taip pat labiau myli tėtį. Kai būnu su juo viena arba tryse su močiute - prisiklijavęs prie manęs. Bet tik tėtis grįžta iš darbo - viskas, mamos "nebėra". Kai einam tryse pasivaikščioti, nė už ką nenori man rankos duoti. Tik kad tėtis visur būtų su juo

Noriu pakomentuoti:[ Mano vaikas taip pat labiau myli tėtį. Kai būnu su juo viena arba tryse su močiute - prisiklijavęs prie manęs. Bet tik tėtis grįžta iš darbo - viskas, mamos "nebėra". Kai einam tryse pasivaikščioti, nė už ką nenori man rankos duoti. Tik kad tėtis visur būtų su juo].
Tai visiskai normalu. Kai bunate su mociute vaikas pasitiki Jumis labiau nei mociute , ir nori buti su Jumis. . Kai sugrizta tevelis , jis tiesiog jo pasiilgsta, todel reikia dziaugtis , kad gaunate truputi poilsio.Tegu tevelis irgi vaiku pasidziaugia. Tuo tarpu Jus tik stebekite, arba aplamai eikite daryti kitus darbus.

va cia tai teisingai
tik kaip sunku kartais buna atrasti to laiko

Kol kas mama myli labiau,nes valgo MP,toliau ?

cia klausimas, pamastymas ar kas?

Mamos diskutuoja:ka vaikas labiau myli,mama ar teti?As rasau ,kad kol kas mama ,o toliau bus matyt.

Gal kas norėtumėt šiandien, trečiadienį, 18 val ateiti į Tomo Girdzijausko paskaitą apie vaikų auklėjimą? (Basanavičiaus 29a . II a, 7 auditorija. )100 Lt. Trukmė 4 valandos.
Buvau jo dviejose paskaitose: apie vyrų ir moterų santykius bei pažintis. Man labai patiko.

bet tokia kaina

Uz tokia kaina ne uz ka neiciau,geriau vaikams uz tuos pinigus saldumynu ir zaisliuku nupirkciau

Aš tai manau, kad tėcio labiau pasiilgsta tai ir bučiuja Kai aš pareinu namo po darbų, tai irgi bučiuja, nes būna labai pasiilgęs

jau 2 mėnesiai, kaip grįžau į darbą. labai bijojau ir nervinausi, kaip bus su tuo ryšiu, kad jis nesusilpnėtų. kol kas nieko negero nepastebiu, tik aišku, laiko, kurį skiriu ne savo dukrytei, labai gaila. bet grįžusi po darbo, kalbuosi, pažaidžiu su ja, skaitau eilėraštukus. jeigu nespėju ar būnu labai pavargusi, tai bent prieš miegą pasiguldau pas save į lovą ir atsiglaustom už visą dieną stengiuosi pabučiuoti dažniau, bet neįkyriai, akių kontaktą palaikyt, nosim ar kaktom susiglaudus gulėt, kad dukrytė nejustų meilės ir dėmesio stygiaus. svaitgaliais visada būtinai leidžiam laiką kartu.

Tiesiog bendraukite su juo ir dziaukites, kad vaikas myli ir pats yra mylimas,juk meile nematuojama,jus neilysit i jo sirdute ir jo meiles nepamatuosit,tiesiog vaikutis dar mokosi reiksti jausmus,matyt teveli reciau mato,tai jam ir svelnumo skiria per mazesni laiko tarpa daugiau,laikui begant meile ismoks paskirstyti,jos visiems pakaks,tikrai nera reikalo del to nerimauti

aukso zodziai,sutinku

As augu kartu su vaiku. Kitaip as nemoku. Negaliu sakyti, kad mano ir vaiku blogas rysys. Mes esame artimos.

Na su kopijom tai nesimato kas ka labiau myli.Dukra tai jau nelabai linkus meilikautis,gal kad maziui laikas mano skirtas,pyksta ant manes.Pati as kalta...Ir tu nesijaudink,dar pauage mazei elksis kitaip.

as irgi manau,kad aukso zodziai

Aš švelnios natūros, santykiai su MB švelnūs, vaiką mylime beprotiškai. Dukrytė jau kopijuoja mūsų elgesį, apsikabina stipriai pabučiuoja, labai dažnai giriame , sakom,kad mylime, bučiuojame. Dukrytė mus su MB apsikabina ir glaudžia mus vieną prie kito,kad bučiuotumėmės manau, vaikas turi augt ramioj atmosferoj,kur žmonės nebijo rodyt jausmų , nuolat primint kokie svarbūs esame vienas kitam, o per prievartą nepriversi suartėt...

sutinku 100 procentų, nors berniukai daugiua prie mamos linkę

Kam reikia galiu atsiusti knyga 5 vaiku meiles kalbos.Ten apie tai kalbama

Auginu sunu,jam dar tik metukai ir menesiukas,bet meiles "priepuoliai"buna retai..Gal todel kad jis nemato kaip pas mus seimoi kas apsikabina,buciuoja,Todel kad sunu auginu viena.Ir nors stengiuosi rodyti visaip jam savo meile,myluoti ir apkabinti,is jo mazai to sulaukiu.Ir labai bijau,kad sunus nemokes parodyti jausmu,kad galbut atsilieps jo gyvenime tai.

Ka daryti? Myleti, ir ta meile parodyti, vaikui, kad jis yra mylimas, brangiausias , svarbiausias. Isiklausyti i vaika, jo norus, jausmus,jei maziukas,nesioti, myluoti( nebijokit, neisleps), maitinti krutimi, buti salia, o jei jis vyresnis, jau, isgirsti ji, neatsumti" mazdaug, neturiu laiko, eik zaisti", atsakyti i jo daugybe klausimu, padeti pazinti pasauli, skaityti kartu, piesti,ir t.t. padeti, kai jam kas nors nepavyksta, padrasinti, niekada nepeikti.Is mazu dalyku atsiranda dideli, va tada ir bus stiprus rysys.
Maniskis labai artimas man , meilus, sako " mamyte,as tave myliu, iki dangaus, kiek visos planetos, ir dar tiek kiek dramblys sveria, tokia mano meile didele" Niekas jo to nemoke. Prieina, apsikabina, prisiglaudzia, pabuciuoja. As irgi daznai ji apkabinu.

tai yra svarbiausia kalbetis, kalbetis. Vien meiles nepakanka. Toks artimas bendravimas tik stiprina tarpusavio rysi. Labai gaila, kad dauguma teveliu nesupranta kaip tai yra svarbu su vaiku bendrauti kasdien, o ne i savaite karta.