Bediskutuojant temoje apie naujas vedybas iškilo nauja tema. Juk dauguma mūsų pirmoje santuokoje tuokėmės ir bažnyčioje. Taigi, pagal viską esam prisiekę savo vyrams iki grabo lentos , bažnytinė santuoka nepanaikinama. Kiek teko girdėti tai yra tik keli ypatingi atvejai, kai santuoką gali bažnytinis teismas panaikinti: jei santuoka grėsė tavo gyvybei; jei šeimos tikslas nebuvo vaikai.

Aš tai turbūt būčiau galėjusi sau abu punktus prisitaikyti , nes ištekėjus pamačiau, kad su TOKIU vyru nebus normalio šeimos, o paskutinę dieną kai išsiskyrėm galvojau gyva neišeisiu, teko melo greibtis.

Iki santuokos buvau "praktikuojanti katalikė", o paskui teko eit išpažinties ir kunigas davė išrišimą tik iki tol, kol mano gyvenime neatsiras kitas vyras. Sakė daugiau gali išpažinties nebeiti, tai aš po to karto ir nebeėjau ir taip pikta man pasidarė - jaučiuosi ten raupsuota, išskirta. Dievas mato, tikiuosi - supras. Skaičiau diskusiją bernardinai.lt apie skyrybas - nieko gero, net ir jauni kunigai sako tą patį - tai sakramentas, kurį sulaužėm, tokia bažnyčios tvarka

Kai prieš santuoką ėjau į kursus bažnytinius, tai buvo atskira tema apie tai, kada galima bažnytinę santuoką laikyti negaliojančia. Dabar tiksliai tikrai neparašysiu, bet atsimenu, kad tada pagalvojau, kad norint, galima bet kurioms skyryboms ką nors pritaikyti. Tiek daug ten tų pavyzdžių buvo. Gal reiktų pasidomėti konkrečiau.
Bet vat kitas klausimas, kiek šanų, kad tai ne teorija, kad tai galima pritaikyti realiame gyvenime?

Mune, na as siuo metu baigiu pildyt dokumentus baznytines santuokos anuliavimui.
Kai papasakojau savo istorija kunigui Katedroj, jis labai puikiai mane suprato, pats pasiule bandyt anuliuot santuoka ir dargi surado visus reikalingus telefonus ir t.t.
Na kai ten nuejau kunigelis toks grieztokas pasitaike, bet...
Kaip suprantu, sansu ta santuoka anuliuot turiu, tik tai uzims laaaaabai nemazai laiko
Na, bandysiu, o ar pavyks - bus matyt

sveikos,
Mune, tu gali eiti ispazinties jei su kitu vyru nesi susituokus civilinej metrikacijos. O dabar, kai gyveni viena, tuo labiau gali.
Neturiu dabar kada rasyti daug sita tema, jei ka domins parasysiu daugiau, bet santuoka anuliuoti imanoma ir tai nera teorija. Zinau apie tai nemazai, nes studijavau teologija. Trumpai galima nusakyti taip, tai ne skyrybos, bet pripazinimas, kad santuoka, taip kaip ja supranta Baznycia niekada nera ivykus. Baznycia pripazysta esminius santuokos gerius -vaikus, meile ir dar vienas yra(nepamenu, galiu paieskot kam idomu)Jei kuris nors vienas sutuoktinis iki santuokos turejo nora neturet vaiku is viso, tai jau pagrindas anuliuot santuoka.
Asmeniskai galiu pasakyt, kad as padavus savo byla i Baznytini teisma. Kaip bus nezinau, bet noreciau buti laisva. Koks bus atsakymas galesiu informuot Ispazinties einu. Komunijos taip pat, nes nesu antra karta susituokus. Esu tikinti, man tai be galo svarbu.
Jei kam idomu, rasykit i AZ.

O mes nesituokėm bažnyčioj.Tiesiog abejoju ar teku už"savo"žmogaus,todėl kai užėjo kalba apie bažnyčią atsakiau kad susituoksim ten kai vaikus krikštysim.Vyras ir neprieštaravo,o savo mamai argumentus pasakiau kai jis negirdėjo.Kadangi greit išsiskyrėm-taip ir likau be bažnytinės.Tikuosi antrą kartą jau bus ir bažnytinė kartu su civiline

Na kad zinotum tikrai nemazai turetum buti studijavus baznytine teise, o ne siaip teologija - tiek kiek isvardinai turetu zinoti kiekvienas praktikuojantis katalikas.
Paprasciausias kelias (nors ne visada sekmingas) kreiptis per kuniga tiesiai i baznytini teisma - bus viskas aisku ir nebesiblaskys zmogus tarp ivairiu zmoniu turimu ziniu. Na zinoma vertinga, jei pasipasakos tos, kurioms tai aktualu ar kurioms tos santuokos buvo paskelbtos negaliojančiomis.. Paciai teko rankose laikyti svetimus popierius apie kuriuos buvo pasakyta "nedaug cia vilties "... Na bet kad esant pagrindui tikrai skelbia negaliojančiomis - faktas, todel jei galvojate, kad taip ir yra - butinai kreipkites. Tiesa tam reikes ir siokiu tokiu irodymu
O gal kam pravers sis adresiukas http://kaunas.lcn.lt/10/index.html Cia zmones iv.temom uzduoda klausimus Kauno Arkivyskupui...Spaudi eilute "uzduokite savo klausima" ir rasai, nors itariu kad sia tema paieskojus rastumete ir jau atsakytu klausimeliu

mokiausi baznytines teises, iejo i programa

[quote=Munė,2005 03 15, 21:41]
Bediskutuojant temoje apie naujas vedybas iškilo nauja tema. Juk dauguma mūsų pirmoje santuokoje tuokėmės ir bažnyčioje. Taigi, pagal viską esam prisiekę savo vyrams iki grabo lentos , bažnytinė santuoka nepanaikinama. Kiek teko girdėti tai yra tik keli ypatingi atvejai, kai santuoką gali bažnytinis teismas panaikinti: jei santuoka grėsė tavo gyvybei; jei šeimos tikslas nebuvo vaikai.

Kiek zinau, tiek parasysiu: vienas is atveju tikrai apgaule, jei tekejai nezinodama kazko (pvz. apie vyro liga, kokiaten ziv ar pvz kokia narkomanija), ir jei butum zinojus, nebutum tekejus; antras atvejis tikrai yra prievarta istekejimas. Toliau nerasau, nes galiu but neteisi.

Kiek zinau, tiek parasysiu: vienas is atveju tikrai apgaule, jei tekejai nezinodama kazko (pvz. apie vyro liga, kokiaten ziv ar pvz kokia narkomanija), ir jei butum zinojus, nebutum tekejus; antras atvejis tikrai yra prievarta istekejimas. Toliau nerasau, nes galiu but neteisi.

Na toliau siek tiek yra cia http://kaunas.lcn.lt/10/rodyti,842 jei nepasikeis adresiukas...
Siaip tikrai ta pati rasite eidami per jau anksciau mineta adresiuka

Kai aš apie tai užsiminiau savo vyrui. Na, kad dar nesu tikra, gal nesituokime bažnyčioje, jis griežtai pasakė: jei nesi tikra - iš vis nesituokime. Tada dar šiek tiek pamąsčiusi, viską apsvarščiusi, nutariau, kad vis dėl to, jis mano žmogus. Bažnyčioje gal dar tuokiausi todėl, kad tikėjau, jog palaimintoje santuokoje bus saugiau gyventi. Na, nesu didelė katalikė, bet dėl vestuvių ir krikštynų tai buvau apsisprendusi - ir vestuvės bažnyčioje, ir vaikų krikštynos tikrai bus.

Lenkiuosi iki zemes tavo vyrui - auksiniai zodziai. Galima diskutuot del baznytines santuokos, bet tuoktis kai nesi tikra ... O del to savas nesavas...Atmetus visokias mistikas ta mylima zmogu "savu" padarome mes patys, savo apsisprendimu. Tiesiog pamaste nusprendziame (kad ir virpancia sirdele ), kad stai jis ir yra arba ne tas "mano" zmogus. Laukti balso is dangaus, kad "stai jis tavasis zmogus" nereiktu - tiesiog pasiknaisiokit savo sirdy, noruose ar dar kur ir leiskit arba ne buti tuo "savuoju".

Visiškai pritariu. Gali metų metus laukti savo žmogaus. Nors iš tikrųjų, gerai neapgalvojusi, gali ji ir pražiopsoti.

Atvirai pasakius puikiai žinojau kad ne tas.Tekėjau tik dėl pavardės, todėl kad jau laikas buvo nes buvau 25metų jau kaip ir senmergė.Nebuvo meilės tikrai,kažkaip nekaip jaučiausi vis dar būdama -aitė, ir kadangi aplink geresnių kandidatų nesimatė maniau gal pabandysiu kaip ten tas santuokis gyvenimas atrodo..Tik labai jau jis trumpas buvo,todėl po teisybei ir nepajutau...Plytom neužmėtykit už atvirumą

Na, aš išsakysiu savo nuomonę tuo klausimu. Prašau nesupykti ir neįsižeisti, nes čia tik mano asmeninė nuomonė, kurią privalu gerbti, bet neprivalu su ja sutikti.

Tai vat. Tuoktis vien dėl to, kad pakeisti pavardę, tikrai nėra tikslinga. Pirmiausia todėl, kad vyro pavardė nėra tavo. Ji tik ženklas, kad vyras priima tave į savo giminę ir sutinka, kad tu būtum jo vaikų motna ir, kad tavo genai labiausiai tiktų pratęsti giminę. Aišku, tu tuo pačiu atžvilgiu, priimdama jo pavardę,sutikti įeiti į jo giminę ir ją pratęsti. Asmeniškai aš, skirdamasi su vyru, niekada nepasilikčiau jo pavardės. Vaikas tegul bus su jo pavarde. Juk jis ne mano vienos. Negaliu aš jo pasisavinti.

Kaip jau ir sakiau. Kiekvienas žmogus gyvena pagal savo taisykles ir kiekvienas turi nuomonę kiekvienu klausimu.

Ir dar AIRRA, jei norėjai pajusti "santuokinį" gyvenimą reikėjo pagyventi susidėjus. Juk tai tas pats, tik be įsipareigojimų.

O gal galima konkreciau. Nuo ko pradejai? Kokius popierius pildei? Ar reikia liudininku? ir t.t.
Ash isitikinusi kad anuliavus savo baznytine santuoka man butu ramiau ant dushios. Bet kaip tai padaryti? Jetus juk varu buvau varoma teketi. Stovejau prie altoriaus ir kukciojau, kad nenoriu. Kas gi manes klause, juk tada buvau nepilnamete.

Vineta eini tiesiai pas savo parapijos klebona ir sakai "noreciau kreiptis del santuokos paskelbimo negaliojančia i baznytini teisma" Na ne kiekvienam gal patiks, bet jis ir turi uzsiimt sio reikalo tvarkymu. Tai uztrunka zinoma, bet jei tavo atvejis tikrai toks kaip rasai, turek vilties. Pakartosiu dar karta adresa, kuriuo galima internetu uzduoti klausima arkivyskupui http://kaunas.lcn.lt/10/index.html Atsako arba jis pats arba is kurijos. Bet pradeti vis tiek ko gero tektu nuo parapijos kunigo, savo istorijos atpasakojimo (kokiomis aplinkybemis istekejai) ir t.t. Bet ta t.t. jau turi pasakyti kunigas, kuris sio reikalo imsis. O kaip seksis parasyk...

Ko gero taip


Na geriau pagalvojus tai ir mergautine pavarde ne nuosava, o tevu O del tos valstybines santuokos ner ko cia pestis...negerai kad i seima lengva ranka - antra vertus uzteko proto neit iki altoriaus... O valstybiniai istatymai su savo santuokiniu gyvenimu leidzia daryt ka nori kaip mes juos bevertintume - nori 7 kart issiskirti - prasom ir t.t. Aisku nebutina tuo naudotis, bet siuo atveju zmogui pasiseke - nes turejo iseiti is gal ne visai apgalvotos situacijos. Su baznytine galvot labiau tektu.

Na, jus cia visos rasote apie legalius budus nutraukti baznytine santuoka, bet is esmes, tai tik mano nuomone, viskas priklauso nuo zmogaus poziurio i tokia santuoka. As tekedama baznycioje buvau isitikinusi, kad palaiminta santuoka truks ilgai ir bus tvirta. Anaiptol. Esu tikinti Dieva, lankau baznycia, bet manes nezeidzia faktas, kad zmogus iskyre mano seima.
Esu girdejusi apie kitokius b.santykius nutraukimus: kunigai uz tam tikra mokesti sutuokia poras antra karta arba rekomenduoja asmeni. Isvada, jei patys kunigai netiki sakramento sventumu, tai gal tas sakrementas nera jau toks grieztas ir neiveikiamas???

Ne nutraukt...tiesiog buna taip, kad ji sudaroma negaliojanciai, todel kaipo santuoka net nera tikra. Taciau ta reikia irodyti. Čia kaip ir isteisinti zmogu, kuris nekaltas uzdaromas i belange. Tai nerodo, kad jo kalte atleidziama - tai rodo tik tai, kad tos priezasties del kurios jis sedi ne nebuvo. Na apie machinacijas musu teisineje sistemoje nekalbu - tik paaiskinu taip vadinamo santuokos paskelbimo negaliojančia esme.
O del visokiu pavyzdziu - nenoriu labai tokiais pavyzdziais tiket, bet jei kunigas laimina tokia pora, kurios pagal baznytines nuostatas laiminti negalima, tai ta pati santuoka velgi sudaroma negaliojanciai. Tad kam tas vargas? Beje tokiem kunigeliam irgi ko gero butu nelabai saldu, jei pabandytu daryti tokias "abrakadabra" . Tad naudos is to jokios..

Statusas ne toks pats susidėjus gyventi.O smerkti manęs irgi nebūtina-kas iš to kad dauguma išteka iš meilės,bet kuo ta santuoka po to virsta?Ir skirdamiesi riejasi kaip šunys,nes meilė neapykanta virsta,o mes gražiai išsiskyrėm ir nei vieno blogo žodžio nei jis apie mane nei aš apie jį...

Malonu, kad čia yra daugiau sesių teologių. Aš taip pat tokia. Ir išsiskyrusi. Ir vėl susituokusi. Tiesa, tik civilinę santuoką sudariusi (taigi, bažnyčios akimis gyvenu konkubinate), nes dar nesusitvarkiau su pirmosios, bažnytinės santuokos anuliavimu arba tiksliau sakant, dar tik ruošiuosi kitą savaitę kreiptis į bažnytinį tribunolą. Santuoka buvo sudaryta Kauno arkivyskupijoje, bet dabar tiek mano ex, tiek aš gyvenu Vilniuje, todėl kreipsiuosi į Vilniaus arkivyskupijos tribunolą. Ir nebūtina kreiptis į kleboną (na nebent nesi tikras, ar tavo atvejis būtent toks ir nori patarimo).
O dėl bažnytinės teisės tai tu, Karbyne, neteisi. Mes jos bent 3 ar 4 semestrus turėjom. Ir iš visos kanonų teisės, ne vien šeimos teisės.
Į Vilniaus arkivyskupijos kuriją galima kreiptis dėl specialios formos ar anketos nuo pirmadienio iki trečiadienio nuo 10.30 iki 13 val. berods.
Tai tiek. Brangute, kur mokeisi ir kada baigei, gal esam pažįstamos? Gali parašyti ir į asmeninę.

As kalbejau apie ta dali, kurioje kalbama apie seimas. Cituoju:

Atidziau skaityt reikia Visa kita cia turbut nelabai ir aktualu. O tu ziniu konkretaus atvejo nagrinejimui verskis kaip nori, bet mazoka. Tam jau buna specializuotos studijos magistranturoje ir toliau.
Beje, kad nieko nesuklaidinciau tai mano santuoka tikra, galiojanti ir jokiu abejoniu del jos galiojimo nekyla.
O i klebona siulau kreiptis todel, kad per ji zmogui susigaudyti paprasciau siaip...ir ta pati tribunola atrasti

Žinių, kurios padėtų nustatyti, ar santuoka įvykusi ar ne, pakanka net ir teologijos nestudijavus. Nes jeigu žmogus davė priesaiką kitam žmogui PILNAI NESUVOKDAMAS KĄ JIS PRISIEKIA arba JEI ŽINAI, KAD DUODI KREIVĄ PRIESAIKĄ, KURIOS VIS TIEK NESILAIKYSI ir į bažnyčią ėjai tuoktis tik dėl artimųjų spaudimo. Aš ištekėjau taip ir neatsigavusi po nelaimingos meilės, o mano ex vedė mane todėl, kad manė pasirinkęs lengvesnį gyvenimą (jam reikėjo rinktis arba būsimą kunigystę arba pasiturinčią nuotaką). Po vedybų žmogus nueidavo į bažnyčią tik per kieno nors laidotuves arba per metines šventes, jei tuo metu būdavo savo) gimtajame miestelyje dėl viešosios opinijos), taigi, su vedybom ir jo "religingumas" kažkur išgaravo. Tik va dabar jis turi problemą: kai paliko mane su sūnum ir išėjo pas meilužę, tai negali kartu su ja važiuoti į gimtinę, nes jo tėvai taip pat bijo, ką žmonės pasakys. Tai va, ir jam būtų smagiau, jei mūsų santuoka būtų pripažinta neįvykusi.

Absoliuciai sutinku - tik vat procese ta dar ir irodyt reiketu. Paciai teko laikyti rankose byla (tiesa, ju nagrinejimu neuzsiimineju), kurios esme tokia - "tekejau jauna, galvojau, kad myliu (jis taip pat). Taigi susituokeme is didziules meiles. Pradzioje gyvenome graziai, bet veliau pradejo rysketi toookios charakterio savybes [....] Dabar gyvenimas pakrypo taip, kad sutikau patikima zmogu, noreciau su juo gyventi palaimintoje santuokoje, todel prasau perziureti ir anuliuoti pirmaja." Na, verskis kaip nori, bet sis atvejis (kad ir kaip butu gaila zmoniu) sansu turi nedaug - aisku jei nebus atrastos ir irodytos nepaminetos aplinkybes. Stai cia ir reikalingos zinios.
Pvz. Vinetos atvejis man atrodo laabai akivaizdus, taviskis painesnis... nes esme gi kas vyksta priesaikos davimo momentu, o ne po jos. Aisku velesni ivykiai gali pasitarnauti irodant tos priesaikos davimo nebranduma, taip kad..
Tik keista, kad tavo ex turedamas tas zinias sugebejo tuo suzaisti - as net ir santuokos pripažinimo negaliojančia atveju vargu bau ar pasirasyciau laiminti antrakart tokio zmogaus santuoka. O atsigavima ar ne po nelaimingos meiles irodyti sunkoka, bet ... gal ir imanoma.

O ar tvarkyti baznytines santuokos anuliavimo dokumentus galima pradeti be buvusio vyro? Net neisivaizduoju kur jis yra, 5 metus net pas vaika nesirodo. Ar jis butinai turi duoti sutikima anuliavimui?

Na pradeti tikrai galima, o veliau jau bus matyt. Beje, kai pakanka irodymu, tai tas sutikimas ar nesutikimas visiskai nereikalingas, nes cia ne skyrybos o procesas, kuris turetu irodyti, kad toji santuoka buvo sudaryta negaliojanciai, t.y. kad jos kaip tokios ne nebuvo.

Matai, tam procesui reikalingi liudininkai. Mano didžioji meilė tikriausiai nesutiks veltis į tą reikalą, nes tai buvo dvasininkas, bet jis visokeriopai mėgino sulaikyti mane nuo šios santuokos (kalbėjosi su mano tėvais ir aiškino, jog aš nežinau, ką darau, kad viskas "ant karštųjų ir iš pykčio"). Tačiau aš turiu liudininkų ir be jo, kurie puikiai žinojo tą situaciją. Galų gale, santuokai buvome absoliučiai nepasiruošę, nei vienas, nei kitas. Nuo pat pirmos vedybinio gyvenimo dienos kabojom ant mano tėvų sprando. O štai kai teko sėstis savo užpakalio ir išlaikyti šeimą, tuomet ir prasidėjo. Netgi vaikelis buvo pradėtas be jokios atsakomybės iš mano ex pusės, nes jis nesirūpino juo. Ir dabar tai daro tik formaliai.

Na as apie tai ir kalbu, nes dazniausiai be ju su irodymais sunkiai ... Bet priesaikos davimas zinant, kad jos nesilaikysi turetu irgi savo pasekmes nest (ne tik "išvadavimą" nuo santuokos)... Cia sakykim tavo ex taikau (is to kiek nupasakojai situacija - nes objektyviai nezinodama antros puses versijos jos neivertinsi )
Ir isvis - neprasidekit mergos su kunigais. Nes nieko gero is to dazniausiai vis tiek nebuna

Na, už kreivą priesaiką jo nieks neekskomunikuos. Jo kursinis ir kambariokas seminarijoje taip pat vedė mano klasiokę. Jis našlaitis, kurį augino senelė. Norėjo vaikis gerai gyventi. Pasirinko seminariją. O po to pasimaišė mergužėlė, kurios tėvas bankininkas ir bac vedybos. Bet vos ne nuo pirmų vedybinio gyvenimo metų jis naudojosi "gėlyčių"paslaugomis ir puikiai leido uošvio ir žmonos pinigus žaisdamas su žaidimų automatais ir nieko nedirbdamas. Uošvis apsukrus pasirodė, ir butą ir automobilį man regis formino prieš įvykstant santuokai. Tai jeigu kas, jis špygą gautų. Tai tas erelis, kai jo žmona laukėsi antro ir gulėjo dėl kažkokų problemų ligoninėje, buvo pas mane atvažiavęs ir mėgino parsigriauti... Svolačius. O kai su jo žmona kalbėjoma apie neištikimybę ir aš pasakiau, jog neištikimybės ir dar su peteliškėm niekada neatleisčiau, ji man pasakė : "Tau tik dabar taip atrodo, atleistum, juk vyro tai reikia". Ją suprantu. Jai visuomet buvo sudėtinga susirasti vaikiną. Be to, gal tai tas atvejis, kai myli ir gali viską atleisti.
O štai mano exo geriausias draugas priėmė šventimus, tapo kunigu, padirbėjo gal porą metų, savo mokinei, kuriai tikyba dėstė, ir seksologijos pagrindus išdėstė, nes gimė dukra. Po to jis metė kunigystę. Susilaukė dar vieno vaiko. O dar pernai teko girdėti, kad jis jau su antra žmona du vaikus turi... Dieve, Dieve...

Na neekskomunikuos... buna ir kitokiu budu. Bet visa kita tai tikrai - na as viena kita istorijike is tokios serijos irgi zinau, bet vis tiek . Laimei dar ir tikru idejiniu pasitaiko . Ir kunigauja sau graziai... Na ne viena ir tokia istorija gi...
O anie tai biski parazituojanciu atvejai - bet cia jau asmenybiu problema. Gaila aisku, kad sugeba tokie i dvasininku luoma ilist

Kokių kitų būdų? Jis juk nepraktikuojantis, tai jam nusišvilpt. Jį tik skandalas sujaudintų. Todėl jo gimdytojai ir draudžia sugyventinę atsivežti, todėl važiuoja į tėviškę tik su sūnum. Dabar gali visiems sakyti, kad čia aš tokia anokia. Kaip mano buvusiems uošviams palengvėtų, jei santuoka būtų pripažinta negaliojančia. Gal tuomet ir marčią galėtų pamatyti. O aš atsidūriau keblioje situacijoje. Dabar ieškau darbo, bet į katechetikos centro duris tikrai nesibelsiu, juk aš gyvenu nuodėmėje, konkubinate. Kaip tuomet galėčiau auklėti jaunimą, kokį pavyzdį rodyčiau? Nors, tarp mūs ų mergaičių, prieš Dievą jaučiuosi nusikaltusi tik tiek, kad savo smegenis į atostogas buvau išleidusi tekėdama už savo exo. Dabartinis mano ryšys yra SĄMONINGAS, t.y. noriu ir nugyvensiu su šiuo žmogum visą gyvenimą ir džiaugsme ir varge, gerbsiu, mylėsiu ir iki mirties neapleisiu. Auginu su juo labai trokštą ir lauktą vaikelį. Jis rūpinasi ir augina mano sūnų iš pirmos santuokos.

Tai ko ji taip jaudina ka kiti pasakys ar pagalvos apie si atveji? Tevu iki siol bijo?
Na tavo situacija del darbo aisku kebloka, bet kokia etika ar filosofija juk galetum destyt. Na zinau tokiu atveju Tiek kad einant i mokykla nuo 2007 vien teologijos arba bet kokio kito dalyko (kad ir pvz.lituanistikos, informatikos) nebeuzteks. Reikia tureti ir pedagogine - psichologine kvalifikacija. Aisku cia galioja tuo atveju jei studijos buvo teologines. Jei zmogus studijavo katechetika (t.y.jei tokia buvo studiju kryptis, o ne keli semestrai) - kas kita.

Tėvų iki šiol bijo, taip. Ir labai svarbi vieša opinija. Juk kilęs iš mažo miestelio, kur žmonės vienas kitą pažįsta. Mūsų vedybų istorija buvo sukėlusi didžiulį susidomėjimą, todėl jausdavau žmonių žvilgsnius, kai eidavom to miestelio gatvėm.
Taip esu baigusi teologiją, turiu magistro laipsnį. O į mokyklą eičiau tik bado prispausta. Tai ne man. Ketinu persikvalifikuoti.

Tai kam ta katechetini isvis mini, jei apie mokykla net negalvoji?
Cituojam:

Gerai jau gerai ... draugaukim

Tai ir miniu tik todėl, kad jei dar kokius porą mėnesių nesusirasiu darbo, tai jau ir badas prispaus... Dirbau 2 mokyklose. Turiu dvi patirtis: vieną šlykščią, kitą malonią. Vaikai mane mėgo ir darbą regis naudingą dariau, ne tik žodžiais artimą mylėti mokiau, bet vienos mokyklos vadovybei buvo tai dzin, jiems buvo svarbiausia gražūs suolai ir poteriai, o visa kita... Neatlaikė nervai nuolatinio spaudimo, išėjau. O kitoje mokykloje iš etikos į tikybą vaikai pradėjo pereidinėti po to, kai atėjau į jų mokyklą. Vadovybė stebėjosi, nes iki tol buvo atvirkštinis procesas. Pasigyriau.
Nu nesu aš

Nus cia kaip sakant bent kol kas ne mano kompetencija ,bet smailikas

Nu va, o sprendžiant iš postų tono atrodai tokia kompetetinga visose srityse.
Apskritai, ten kur sutinki brolį ar sesę katalikę, tai jau iš tos artimo meilės kaip žiebia

Malibu --> mano situacija labai primena tavaja . Pirma karta tuokiausi is reikalo , tevu spaudziami padareme tai ir baznycioje . Po 4 metu jis susirado meiluze, mes issiskyrem. Dabar esu susituokus su zmogum, su kuriuo tikrai zinau, kad nugyvensim kartu iki galo . Turim suneli, jis be galo myli ir mano susnu is pirmos santuokos.
Va mes irgi mastom nesti popierukus del baznytines santuokos anuliavimo. Mums labai svarbu susituokti baznycioje, nes jauciam, kad esam vienas kitam skirti ...

[quote=Karbyne,2005 03 18, 11:22]
nes esme gi kas vyksta priesaikos davimo momentu, o ne po jos.
nebutinai Karbyne.Dabar jau kalbama apie posantuokines kliutis, kurios daro santuokini gyvenima neimanoma. Apie tai, kad islenda tokie dalykai, kuriu akyliausias zmogus nebutu pamates draugavimo metu.

nebutinai Karbyne.Dabar jau kalbama apie posantuokines kliutis, kurios daro santuokini gyvenima neimanoma.
Tai kas islenda po santuokos kartais ir rodo kokia kliutis buvo pries santuoka...Bet cia nediskutuosiu, nes tikrai vat siame punkte nesu kompetetinga (nors rods kad nea)...reiktu pasidometi

Tikiuosi tu cia apie save, nes as tik leidausi i diskusija, kuri forumuose siaip ir yra pageidautina. Skaityk lengvesnes nuotaikos ir viskas bus Ir as tokia ziezula gal nebeatrodysiu

Ilindau i jusu tema,nes esu su siuo dalyku susidurusi .Mano baznytine santuoka pripazinta negaliojancia.I baznytini tribunola kreipesi mano buves vyras,as tik gavau reikiamus dokumentus,juos uzpildziau,sudalyvavau poroje apklausu ir santuoka nutrauke.Uztruko tai apie metus laiko .Dabar turiu rasta kad galiu tuoktis antra karta baznycioje.O priezastis labai paprasta.Kai as pastojau jis pasake,kad vaiko nenori.Tai buvo vienintelis argumentas.

Gal galėtum plačiau paaiškinti?
Nelabai supratau. Nes, kiek aš žinau, bažnytinę santuoką nutraukia tik dėl kažkurio vieno kaltės. Tai popierius padavė jis ir kaltino save, kad nenorėjo vaiko?

As esu susituokus ir baznitine santuoka ir civiline(baznitine norejo vyras),praejo beveik 6metai po santuokos ir nesiklosto musu gyvenimas taip kaip noretusi.Tikriausiai issiskirsim ir kad nereikalausiu baznitines santuokos anuliavimo tai tikrai.Gal kam nepatiks tai ka parasysiu - tai yra tik mano nuomone ir nepriimkit nieko asmeniskai.As sutikau tuoktis baznicioje del to kad pati ceremonija ten yra iskilmingesne o ne konvejeris kaip ZAGSe,ir tikrai netikiu kad baznycia suteikia laimes ar meiles daugiau,ir nematau jokio skyrtumo susituoke zmones ar issiskire oficialiai,bele tarpusavy gerai sutartu.Ir man visai vienodai kad baznitine santuoka skaitosi iki grabo lentos,antra kart baznicioj nesituokciau ir buvusia santuoka galiojancia nelaikiciau(jai su zmogum nieks neseja tai koks skyrtumas kad kazkur parasyta jog jis mano vyras).

O žinai November, kaži ar tavo bažnytinė santuoka ...., bo iš to kas parašyta nesimato sakramentinės santuokos esmės suvokimo...
man visai vienodai kad baznitine santuoka skaitosi iki grabo lentos va šitas rodo, kad tuokeisi nesuvokdama vieno iš esminių tikslų ...Nepriimk asmeniškai, tiesiog bandau analizuot situaciją (tiesa šiek tiek mėgėjiškai, nes, nors ir susidūrus su bažnytine teise, nesu jos specialistė)...

Blondine, gali ir dėl abiejų ...tik ne nutraukt, o pripažint negaliojančia vadinas (t.y.rasti faktų, kurie rodo, kad santuoka sudaryta negaliojančiai ar dar kas...Rezultate reiškia, kad jos nė nebuvo)... Nors paprastai pasaulietiškai žiūrint tai atrodo taip pat. Vaikai yra vienas iš esminių bažnytinės santuokos tikslų...jei jo atsisakoma, tai gali rodyti, kad vat diedas to vieno, bet esminio tikslo ir nesuvokė (negalima tuoktis bažnyčioje su nuostata niekada neturėti vaikų. Jei nori ir nesusilauki - kitas atvejis- viskas sau gražiai galioja) O tas nesuvokimas santuoką negaliojančia gal ir daro. Tik aišku tai sprendžia bažnytinis teismas.
Ale anuo atveju ir man įdomu, jis ką ten rimtai pats nešė popierius apie savo nenorus, ar skundė, kad "žmona neklauso", o gavo po zaslugam - nu kad pats kaltas tik eigoj suprato?

Karbyne, pasufleruok man, ar galima anuliuoti bažnytinę santuoką, jei vienas sutuoktinis nesirūpina šeima?

[quote=Karbynė,2005 05 08, 16:53]
O žinai November, kaži ar tavo bažnytinė santuoka negalėtų būti anuliuota, bo iš to kas parašyta nesimato sakramentinės santuokos esmės suvokimo... Aišku tai ir nėra prvaloma griežta prasme, bet tokiu atveju ir santuoka toji negaliojanti....
man visai vienodai kad baznitine santuoka skaitosi iki grabo lentos va šitas rodo, kad tuokeisi nesuvokdama vieno iš esminių tikslų ...Nepriimk asmeniškai, tiesiog bandau analizuot situaciją (tiesa šiek tiek mėgėjiškai, nes, nors ir susidūrus su bažnytine teise, nesu jos specialistė)... kaži tik kaip su įrodymais eitų?

Oi,tuokiausi tikrai viska kuo puikiausiai suvokdama ir sventai tuo tikedama,tiesiog dabar taip viskas susikomplikavo ir susipainiojo net mano galvoj,kad ir pati isanalizoti negaliu tai ir kitems sunku suprasti kas prie ko.Tiesiog norejau pasakyti,kad jai gyvenimas nenusiseke ar patis nesugebejome jo sutvarkyti,asmeniskai man jau santuokos anuliavimas nieko nereiks.Net nezadu pradeti oficialiu skyrybu,tiesiog iseisiu kada pribresiu,o skyrybos veliau.... Gal sunku suprasti,bet mano situacija yra tokia.

Nipasakysiu nieko išsamaus ...čia reik klaust pas tuos, kurie tą išmano...na tas nesirūpinimas turi būt kažkaip susietas su santuokos tikslų ar dar ko nesuvokimu..nežinau ar tai visais atvejais susiet galima... va čia numetu jau nuo manęs neatsijamą adresą...Kauno kurijos , kur arkivyskupas ar koks kitoks į kilusius klausimus (tik nereik kartais skaityt intonacijų - retkarčiais ). Gal ten jau užduotas panašus klausimas arba šiaip galima klaust...
Nu paklausinėjau truputį...sakė reik žiūrėt konkrečią situaciją ir į priešsantuokines nuostatas, požiūrį į šeimą...Bet įtariu skamba kaip "abrakadabra" , na tą turi aiškintis tie žmonės , kurie imasi to reikalo... kartais tai įrodoma...

Vat vat - požiūris į šeimą, tame ir esmė.
Ačiū tau labai.

Dėkui už atvirumą . Įtariu daugiau nei pusė bažnytinių santuokų Lietuvoje vyksta dėl "pakazūchos"...