Neseniai užsiregistravau, tai ir aš ta tema pasisakysiu. Gimdymo metu niekas man nepatiko (nors praėjo daug metų, nieko nepamiršau ir oda šiurpsta vien nuo tos minties), tačiau neišleidau nė garselio, nes beveik visą laiką "išsijunginėjo televizorius" (sąmonę praradinėjau tiesiogiai proporcinigai sąrėmiams), todėl aiškiai nieko neprisimenu... Na, gal tik gydytojų aikčiojimus. Dukrytės išstūmimas buvo sunkus, nes jau visiškai buvau praradusi jėgas, todėl mane akušerės subėgę pakėlė, kad galėčiau susiriesti. O po visko labiausiai išgąsdino, kai gydytoja, kuri priiminėjo mano gimdymą (ji nuostabi ir aš jai labai dėkinga), persižegnojo, nes tik tuomet supratau, kaip "nekaip" viskas buvo. Skaudžiausia gi buvo po visų gimdymo "malonumų" eiti atlikti gamtinių reikaliukų. Dar ir dabar ašaros tvenkiasi prisiminus. Gal todėl, taip ilgai nenorėjau antrojo gimdymo, o dabar, kai jau pagaliau laukiuosi, taip bijau, kad, toks jausmas, jog nepajėgsiu pagimdyti...

tarpvietes siuvimas, pilvo maigymas... na zodziu paskutiniosios proceduros pagimdzius

man baisiausia buvo, kai gydytoja pasake jau prasideda, tai lipk ant to stalo gimdykloj, tai pagalvojau o dabar tai bus .... kadangi saremius as pravaiksciojau, aisku buvo skausminga bet istveriama, o po 3 stumimu leliu jau turejau ant ranku, taip kad tas pats procesas nebuvo labai baisus...

Nepatikesit, bet man gimdos kaklelio apziura

Man tai kažkaip nieko baisaus nebuvo...

saremiai man prasidejo 4 ryto.. ligoninej buvau 6.. iki 16 val saremiai buvo nestiprus, ir gimdos kaklelis atsidares buvo tik 5 cm.. salia manes buvo mano mama, ir vyro mociute, nes jos abi dirba ligoninej.. ir jos kalbjo apie gimdymus, apie tai, kad labai skauda jei skatina.. ir kazkur apie 16 val daktaras pasake, kad reikia skatinti.. tai ir buvo mano didziausia baime.. viso kito as nezinojau, todel ir nebijojau.. dabar, kai jau praejau per tai, ir daug skaitau apie gimdymus, ju yra labai daug..

Man tai baisiausia ir skaudziausia buvo,kai vaikelis turejo nusileisti zemyn ir liepe vaiksciot,uzejus saremiam budavo toks skausmas,kad net pykino...

As jau pagimdziau tris vaikus.
Gimdziau naturaliai, be jokiu nuskausminimu.
Pirma karta niekas nebuvo baisu gimdymo metu. Baisiausia buvo grizus namo, kai mano dukra "nukramte" man krutis iki krauju.
Kai gimdziau antraja dukra, baisiausia buvo saremiai pries pat stumima. Ir tai, kad antrasis gimdymas uzsitese gerokai ilgiau nei pirmasis. Gerai, kad vyras buvo salia. Tada gelbejo tik zinojimas, kad visvien viskas baigsis.
O stai didziausia baisuma isgyvenau laukdama treciojo gimdymo. Jo labai bijojau. Nes PUIKIAI zinojau kas ir kaip bus. Taigi baisiausia man buvo kai suvokiau, jog JAU ir kad reikia vaziuoti i gimdymo namus. Tas momentas, kai palikau uz nugaros jaukius ramius namus, vaikus seneliu prieziuroje, ir turejome isvykti gimdyti... Zliumbiau ... ojojoj... nei vyras nei gimdymo namu priemimo skyriaus darbuotojos manes nesuprato - "taigi jau trecia gimdai, ko cia raudi?".

Ir zinoma - visus baisumus ir skausmus kaip ranka nuima ta pacia sekunde kai uzgimsta naujas zmogutis

man baisu buvo, kai pradejo siuti , issireikalavau net 3 doziu nuskausminamuju , o pats gimdymas, tai net neisivaizduoju, kad galetu buti lengvesnis - 4 val prasidejo saremiai, tai as dar iki 6 val pamiegojau, tada atsikeliau, ilindau i dusa, pasidariau makiaza ir plaukus susitvarkiau, apie 8 val paskambinau savo ginei ir pasakiau, kad jau turbut gimdysiu ir man saremiai jau kas 5 min , tai liepe lekt kuo greiciau i ligonine... ten kol sutvarke dokus ir kt, praejo dar gera valanda (beje, gine dar pasake, kad nuskausminimo man neprireiks, nes nespes suveikti ), gimdykloj atsiduriau apie 9,30 val, o 11 val jau laikiau savo princese rankose...

o dabar jau greit turesiu antra princese, tik dabar labiau bijau nei anksciau , nors tikiuosi, kad viskas bus taip lengvai, kaip ir pirma karta...

kai prakirpo ir nuleido vandenis, pradėjau žliumbti Aš taip išsigandau, kad dabar net gėda Tik tuomet supratau, kad dabar mergužėle jau niekur nedingsi, reiks gimdyt

nebijok tik taip kai skaitai atrodo, o kai viskas vyksta nebeturi laiko bijoti ir nebe taip baisu buna, nors as antro laukiu , biski bijau , bet zinau, kad kai pagimdai dinksta visi skausmai ir esi labai laiminga.
Papildyta:
man tai baisiausi tie saremiu skausmai,

Pirmaji pagimdziau be jokio skausmo, naturaliai, netgi malonu buvo. Tikriausiai papuoliau i ta 1 proc. moteru, kurioms neskauda. Taciau siuvimas (prakirpo del to, kad mano regejimas prastas - del visa ko) buvo toks skausmingas Uzsaldymas is esmes neveike. Siuvo tris sluoksnius ,,gyvos mesos" (duotas vokelis negelbejo).
Antraji pagimdziau per 3-4 valandas, taciau suzinojau, kas yra gimdymo skausmas. Saremiai tokie skausmingai klaikus buvo, galvojau isprotesiu. Bet va siuvant (kirpo todel, kad pirmasis kirpimas neplystu) gerai uzsalde, nieko nejutau. Ir vokelio nedaviau.
Dabar treciasis pakeliui. Labiausia vistik bijau siuvimo....

labai bijojau tarpvietes siuvimo, bet jis man visiskai nebuvo skausmigas, gal kad nestipriai plysau

Man kai nepatyrusiai viskas pakankamai siaubinga pasirodė. Na pats gimdymas buvo pakankamai lengvas, nes mažylis tik 1882g... Bet pūslės kateterio statymas tris kartus ir vėliau placentos "ieškojimas" (kaip sakė akušerė) su metaliniu įrankiu tikrai ne tie malonumai, kuriuos norėčiau pakartot...

man tai viskas ok... tik kai siuvo nenoreciau to patirt dar karta

man gal buvo baisu pacioj pradzioj, nes man vaisiaus vandenys nubego labai anksti ryte, kai as dar miegojau. bet po to jau viskas buvo dzin, tik norejosi, kad viskas kuo greiciau pasibaigtu

man baisiausia buvo, kai gimdymo metu sake stumk, o as nebegalejau na, tikiuosi, kad per antraji gimdyma to nebus...

na baisaus kaip ir nieko nebuvo, bet skaudziausia, kai per paskutini stumima plysau.. tada ir uzklykiau pirma ir paskutini karta per visa gimdyma
ir dar labai skaudejo po gimdymo kol apziurejo ten viska, taip uzjautreje viskas buvo ir gal psichologinis nusiteikimas, kad va jau pagimdziau, o dar cia ramybes neduoda

neatsimenu nieko baisaus, o juolab baisiausio per gimdymą paskaudėjo normaliai, bet baisumu to nevadinčiau. siaubas būtų buvęs CP, silpni ar dingę vaikučio širdies tonai, bloga sveikatėlė, skatinimas gal, bet viskas buvo sklandu, natūralu, todėl nebuvo ko bijot. galėčiau viską pakartot kad ir dabar
Aaaa, prisiminiau, labiausiai išsigandau, kai reikėjo durt kateterį po gimdymo (bijau adatų) visi juokės tada

Man tai baisiausia buvo jau po gimdymo, pirma karta nueiti i WC didelio reikaliuko. Nu taaip bijojau Dabar kai va rasau tai zvengiu, bet tada ne juokai buvo

man baisiausia buvo kai dejo kateteri šlapimui (nors nieko nejaučiau del nejautros) ir kai išiminejo (irgi nieko tokio, bet man nuo tokiu proceduru tai silpna darosi).... ir galvojau mirsiu kai reikėjo pakeisti pleistra pjuviui... tai visa balta grižau i palata ir ejau ramstydama duris iš silpnumo... nežinau kodel, bet vat nuo šitų dalyku baisiausiai jaučiausi... nei saremiai, ne pati operacija nebuvo baisu visiškai...

Baisiausia buvo, kai akusere neitaike kateterio i vena istatyti, laabai skaudejo daugiau nieko baisaus nebuvo!

Baisu buvo, kai pradejo strigineti vaiko tonusai

kadangi man siuvo, tai 2paras po gimdymo nejau ''didelio reikalo'' daryt, kentejau o siaip baisiausias momentas buvo, kai vaiko galvyte niekaip normaliai neisistate, vis sonu bande list. tai jau apie cezari ejo kalba, bet po keliu valandu normaliai isistate nors jau neturejau jegu, tai prasiau, kad pjautu , bet kazkaip isstumiau

man baisiausia- gimdos kaklelio plėtimas rankomis, NES nuvažiavau į GN kai kaklelis buvo atsidaręs 7cm, ir paskui sustojo. Tai rankomis jį plėtė akušerė..Fu

man tokio momento visai nebuvo

Baltu pavydu pavydžiu toms, kurioms gimdymas atrodo, kaip gražus prisiminimas. Ir aš taip norėčiau. Tikiuosi, kad būsimasis (antrasis ) gimdymas toks ir bus.

Tikrai bus! linkiu viso ko geriausio, svarbiausia gerai nusiteik!

man ziauriausia buvo saremiu skausmas kai pradejo leist skatinamuosius

Man baisiausia buvo, kai nuleidus vandenis stangos prasidėjo, nežinojau ką daryt nes iškart vedė gultis, kad širdutės klausytųsi

baisiausia kai niekaip negalejau isstumt ir pradejo vaiko toniukai krist
bet viskas baigesi gerai

Bandau nusiteikti. Baisiausia buvo, kai pastojau: vis prisimindavau pirmąjį gimdymą ir depresuodavau. Na, o dabar kažkaip jau aprimau, suprantu, kad niekur nedingsi, vis tiek reiks gimdyti.

Man tai baisu buvo kai jau padare epidura, pagulde ant stalo nezinojau ko tiketis ir ko laukt, bet viskas praejo taip greit, kad nespejau beveik ir pajust, kad mazylis jau siame pasaulyje

o man buvo baisu, kai panorau s...kt visai buvau uzmirsus, kad tai gimdymo pozymis dabar tai juokinga...

man buvo baisiausia, kad gimes vaikas neverks, kai tik istumiau iskart kvapa sulaikiau ir klausiau ... ir po poros sekundziu isgirdau pati nuostabiausia bliovima

Tai graziausia muzika tokiu momentu

sutinku,man nebuvo ziauraus momento,nors ir skausminga buvo,prisienu kaip nuostabu momenta

Baisiausia kai jau norejosi stumti bet neleido, dar liepe laikyti viena koja prispaudus prie pilvo, kad vaikas greiciau judetu i prieki ir tai reikejo daryti saremio metu, galvojau, kad mirstu ir niekas nesupranta koks tai skausmas...bet pora tokiu pratimuku ir jau galejau stumti, fuuu

Man irgi...ir kai jau reikėjo stumt, o man nebeleido stumt, nes galvytė negerai buvo įsistačiusi. Tos 15 minučių, kol suleido nuskausminamuosius ir išvežė daryt extra CP, buvo kažkoks kosmosas - vietomis net trūkinėjau nuo skausmo...

Baisu buvo PO. Pradejau nakti kraujuoti, susidare didziule hematoma, skaudejo ziauriau negu per saremius. Palengvejo kai pagulde ant operacinio stalo ir pamaciau anesteziologa! Pirma mintis net gi buvo- koks fainulka Buvau visai pamirsusi, kad guliu iki puses plika!
Ir dar vienas baisus momentas. Kai atveze is operacines nebuvo vaiko.... Isnese i neonatalogija! O man tokia tragedija buvo!

Aha, vat ir man šitas buvo baisiausia, kaklelį plėtė nuo 0cm, visiškai jokios veiklos nebvo, nors ir leido skatinamuosius

pirma gimdziau Klaipedoj. atvaziavom, pasieme kazkoki kabli, zirkles ir nuleido vandenis. padejo tas zirkles ant gyd. stebejimo stalo gimdykloje ir isejo. po 8 val. prasidejo pats stumimas. vaikas didelis, gimdymas pirmas - nemoku, neisstumiu. nervuojames abi su akusere. girdziu: "nieko nebus, reiks kirpti..." ir matom su vyru - pizu pizu pizu nueina iki to staliuko, kur tos zirkles pragulejo 8 valandas (per tas val. i gimdykla buvo uzeje belekiek zmoniu, o jos tiesiog ten gulejo ne kokioj pakuotej ar dezutej. ir dar vyras atvykes jas pakele, pavarte ir sako "o kam jos cia?") ir atsinesusi ta iranki net nedezinfekavusi mane prakirpo!!! isgirdau trakstelejima ir apstulbau... skausmo jokio, bet irankis nesterilus buvo!!! tai buvo pats slyksciausias momentas mano pirmajame gimdyme
tiesa, gavau skatinamus. epiduras nesuveike - per velai net du juos padare visa laime, kad skatinamus leido tik apie 15 min., bet skausmelis norejosi save susiplesyt... panos, prasykit nuskausminamu, kai prades sneket, kad skatinamus gausit
Papildyta:

ja ja - tas tai nesamone - as irgi nesupratau, kad taip reikia stumti... visgi kazkaip nesmagu

man baisiausia buvo saremiai pries pat stangas- vienu momentu pasirode, kad kas pilva plesia

Baisiausia man buvo išgirsti kad kas nors blogai Kai jau gimė dukrytė laukiau tik vieno - kad pasakytų, kad viskas jam gerai, sveikas, gyvas, neuždusęs ir t.t. Pasakė

Va, man lygiai tas pats. Skirtumas tik tas, kad man gimė sūnelis

o man baisiausiai buvo kai man kojines nueme ant to stalo:)))))))))))))))))

Nuo to momento, kai užėjo noras stumti, tai nebeliko jokių baimių ir baisumų. Baisiausia buvo gydytojos tikrinimai kiek atsivėręs kaklelis ...

baisiausia buvo ant gymdino stalo atsigult,o kai prasidejo saremiau,i viska buvo ,kai kaskas pasake nusi.... ,stumk ir viskas

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.