Ar tai stangos, sąrėmių ištvėrimas, ar kai kaklelis atsidarinėjo, ar kai siuvo, ar kai galvutė ėjo ir pan. ?

O man tai saremiai, ir ypac jau pries pat gala, verkiau ir prasiau vyro, kad jis man cezari su gydytojais organizuotu... O visa kita tai man buvo juoku darbas, man ir kirpima dare, bet as visa laiminga, kad leliu pagaliau turiu tai net nejauciau kaip siuvo, ir tvarke

Baisiausia man buvo.... kai gimdymo eigoje dingo lelytes sirdutes tonai..... i taip du kartus.... daktarai jau buvo pasiruose cezariui.... bet siaip ne taip viskas baigesi laimingai.... Net dabar prisiminus tas akimirkas.. nupurto.... Didesnio siaubo nebuvau isgyvenus niekada......

man tai paskutiniai saremiai, kuriuos jauciau valandai iki gimstan leliui, nes iki tol buvau nuskausminta... nieko aplinkui nemaciau tik verkiau..., ir sakiau kad mirstu, dar spejau pagalvoti, kad geriau gimtu berniukas,( nors be galo mergaites norejau) nors jam nereiktu kenteti skausmu...

Man tai buvo viskas gimdyme buvo blogai , bet cia dzin, pamirsau is karto kai leliu ant pilvo padejo.Bet didziausias sokas buvo , kai tik pagimdziau ir netycia ant pilvo padejau delna. Viespateliau!!! Atrodo stubura palieciau. Ir butent tada mane apeme siaubas! Net bloga pasidare koks nerealus jausmas buvo......

O man nebuvo gimdyme nei vienos akimirkos, kad butu buve baisu Viskas vyko labai graziai, sklandiziai ir naturaliai...
Iki gimdymo pradzios buvo labai didelis noras suzinoti ka reiskia saremiu skausmas, suzinojau ... nors dabar klausiama nelabai mokeciau atpasakoti...
Po gimdymo aisku keistas jausmas toje vietoje kur buvo leliaus namai, buvo likes drebuciu pavidalo pilvas. Ir pirmos dienos, kol atsigauni nebuvo jau is maloniuju. Vienu zodziu daug nauju pojuciu vienu metu...

baisu buvo kai nutarė skatinti, nes kaip kokia sugedusi plokštelė galvoje aidėjo žodžiai "juokų darbas gimdyti natūraliai, jei neskatina dirbtinai..galėjau kryžiažodžius spręsti, nelinksma skauda bet pakenčiama, o va kai skatina tai man sąmonė temo..jei skatins būtinai prašyk nuskausminimo, nes skausmas nenatūraliai stiprus"..tokia buvo draugės instrukcija prieš pat gimdymą..Ir būtent to prireikė, man jau vien nuo minties sąmonės aptemo, o su nuskausminimu mane apgavo..Prašiau, bet sakė anksti, kai priminiau - pasakė per vėlu ir išvis geriau apsieiti be jo ( na nežinojau, kad mano gyd. prijaučiantis natūralumui..). Pats baisiausias momentas buvo kokius 15 min - 30 min. iki stangų, atrdoė sąrėmiai nebepakeliami, tikrai temo akyse, nieko nesuvokiau, tik susisukau į gniužulą ir lingavau.
Daugiau nieko baisaus nebuvo. Tos 16 skausmo val. pasimiršo tą pačią akimirką, kai gimė dukrytė. Stangų net nejaučiau, nes vos viena buvo, kirpimo ir siuvimo nejaučiau, o per sąrėmius vėmiua..(ir ačiū Dievui..kai vemi, tai bent į skausmą nesusikoncentruoji )
Bet gimdymas man neliko siaubo diena. Pakylėtai prisimenu, labai džiaugiuosi, kad ir neklausė manęs gyd. dėl to nuskausminimo ir kitąsyk kartosiu tą patį scenarijų..va, kad tik neskatintų..

Pirmas gimdymas buvo nuo pradžios iki galo baisus, nes vandenys nubėgo ir po to prasidėjo skausmas kas kelias minutes. Aptemo protas, buvo momentas kai nesupratau kodėl aš toj ligoninej. Po to dar turėjau komplikacijų. Gimdžiau naturaliai be jokių skatinimų. Buvau sau prisiekusi, kad tai paskutinis mano vaikas. Bet praėjus visgi 10 metų , dar nutariau pagimdyti vaikelį. Bijojau gimdymo. Iš anksto sutariau su gydytoja, ji sakė tikrai ką nors darysim, kad neskaudėtų. Ir ką atėjus laikui, pasirinkau epidūrinę nejautrą,aišku priš pat stangas buvo tas didelis skausmas, bet aš buvau neiškankinta skausmų ir galėjau normaliai klausyti akušerės ir sekmingai pagimdyti. Pats baisiausias momentas tai stangos, kai vaikelis buvo išlindęs iki liemens, tai aš vis šaukiau , kad kirptų, nes l. skauda, trūko vienos stangos ir aš pagimdžiau. Taip, kad antras gimdymas paliko gerenį įspūdį

Na ir siaubakiska tema . Tai ir as pasiurpinsiu. Pirma atskirsiu zodzius "baisiausia" ir "skaudziausia". Skaudziausi buvo saremiai, apie juos nekalbesiu. O vat baisiausia... tai kai vaikuciai iseidineja, isstumimas ju. Man toks jausmas buvo, kad tuoj tuoj isvirskcia issiversiu . Jo, dabar tai juokinga , o tom akimirkom ne juokas buvo ...Bet vis galvodavau: kad tik sveikas, o mane kaip nors atgal "isvers", jei ka ...

Pirma karta gimdant man baisiausias buvo mediku abejingumas. Kai man jau prasidejo stangos, as paklaikusi laksciau i tulika atseit sikt. Atsisedu ant klozeto ir nesuprantu, ar as cia siksiu, ar jau gimdysiu. parlekiu i palata ir rekiu akuserei, kad tuoj apsis*****. O ta abejingu veidu pareiskia - sik

Jidrishtararai! pakliutu man ta bezdzione dabar i rankas, tai pati apsis****. Per ja antro gimdymo kaip mirties bijojau. Todel viska susiorganizavau taip, kad pagimdziau, kaip cariene. Visu stangu metu prie manes budejo visa mediku brigada.

man buvo pleciamas kaklelis, tai pirma karta kai tai dare vos neapsisiojau daktares, oi kaip skaudejo o dar ant nugaros tada gulejau o dar saremis uzeina klaikus, tai biasiausia buvo, kai po kiek laiko daktare vel liepe ant stalo gultis paziurai, va tada tai net mano vyras isejio greit is kabineto, negale jo ziuret i mane besikankinacia, o daktare jau nebespejo trauktis, apsiusiojau as ja Dabar juokinga man kai rasau, bet buvo liudna tada. O kas liecia plionkes trukinejima, tai isivaizduokit, nuo vieno saremio piko (ne nuo pabaigos) iki kito pradzios mazdaug buvo 20-25 sekundes, per ta laika as sugebedavau uzmigt. Stangu metu skausmo nejauciau visai, net kai kirpo nejauciau (mano vyrui tada skaudejo vien i zirkles paziurejus ).

Man skaudziausia buvo kai po gimdymo siuvo. Atseit turejo visai neskaudeti ir nuskausminamuju suleido bet jausmelis buvo labai slykstus. Gal del to kad saremiu metu skausmas lyg ir pereina i kita lygmeni, o po gimdymo ateina toks palengvejimas, kad tas siuvimas atrodo "Ir vel!!!!!". Atsimenu gyd. klausiu kiek ten tu siuliu dar liko. Sako, cia taip paprastai nesiskaiciuoja, siuvam ir gimdos kakleli ir dar ten kazka neatsimenu. Zodziu, brrrrrrrrrr

Vis tik didziausias sokas buvo, kai vos gimus vaikeliui, ji pasieme akusere ir nunese pediatrei ant stalo. Abi paziuri i vaika, susizvalgo ir snybzdasi "Matai?", "Oi, cia nieko tokio..." Norejau jau sokti nuo to stalo ir eiti ziureti kas ten dar atsitiko. Juodai sunervino. O pasirodo, kad kai vaikas verkia lupytes buvo ne kvadratines, o vienas kamputis siek tiek nusmukes.....

Ir kraupi ir juokinga tema Nu man tai viskas buvo liux, jei iskirptume is to filmo kokias 10min per saremius skaiciau zurnala, miegojau ir t.t. kai jau prasidejo stangos, tai juokiausi nes kokias 25 min stumiau siaip sau - mokinausi saremius jauciau taip kaip lengvus menesiniu skausmus, nes man jos budavo ojojoj!!! tad viskas buvo sh.. tai va. baisiausias tas momentas kuomet galvute jau prie pat isejimo - tai tas stumimas man buvo baisiausias nes paskui vaikas issove kaip propke o tas baisumas tai toks, kaip ATSIPRASAU bet kitaip nesugalvoju kaip issireikst - nu kaip butu viduriai uzkieteje ir va laaaaabai dideli daikta noretum isstumti te nesupyksta vaikiukai, bet negimdziusioms tai tikriausia bus lengviau suprast

tiesa buvau su epiduriniu nuskausminimu. Ir dar - ne tai kad jau baisiausia bet laabai nemalonu buvo kai siuvo, nors ir padidino doze nuskausminimo, bet budavo tik paziuri i mazyte ant pilvo ir visas skausmas isgaruoja!
dar guledama ant gimdymo lovos kalbejau telefonu su artimaisiais, tai visi juokesi kai paklausta "na kaip"sakiau kad galeciau krosa begt jei nebuciau susiuta o gimdyt jei taip tai galeciau dar 10K!!!

Turbut baisiausia buvo,kai siuvo.Jau atrodo viskas praejo,ir vel viskas is naujo.Mane,kaip ir Rasma,apgavo su nuskausminimais,is pradziu per anksti,po to per velai.o kai siuvo,atseit papurske kazkokio ledokaino,ar kaip jis ten vadinas,sako,uzsaldys ir neskaudes.Ne velnio jis nesalde Na aisku ir saremiai baisus buvo,kai atrode nuo skausmo tuoj plionke truks

Siaip tai man baisiausio nebuvo - man tik buvo pakankamai slykstu, kai siuvo po plysimu... Norejau nuspirti pribuveja savo . Neskaudejo, ale truputi aptemde Gyvybes Dziaugsma...

Bet mane labai nustebino mano saremiai... Vandenys nubego penktadienio vakare, o gimdziau is pirmadienio i antradieni nakti... Laukiau laukiau, kol te labai skaudes ir reikes kokiu vyro masazu, o teko daryti priesingai ir kaip nors sukelti tuos saremius, kad tik jie butu: laipiojau laiptais, tupinejau, daug vaiksciojom su vyru kalnais ir pakalnem ir t.t. Ir niekas nepadejo (buciau zinojus - gulejus buciau visa ta laika ir ilsejusis tarp tu gan retokai pasitaikanciu ir nelabai skausmingu saremiu). Galiausiai (likus trim centimetram iki visisko gimdos kaklelio atsidarymo), nusikalusi kaip suva nutariau, kad gal lai leidzia skatinamuosius, nes paskui pati vaikucio neistumsiu, nes neliks jegu... Tai priestaravo visiem mano planam ir graziom svajonem gimdyti ne ligoninej ir vandeny, taigi dar gerokai nuverkiau posma pries ta sprendima... Bet viskas buvo ne taip jau blogai, daugiau jokiu intervenciju neprireike .

Teko laukti savojo stebuklo 17 valandų tad gerokai išalkau ir ištroškau, o gydytoja neleido daryti nei to nei to, atseit maža ką - o gal teks daryti cezarį ir pan... tai man baisiausia buvo kad niekas neatneša man 16-os cepelinų, kaip aš prašiau (kodėl 16 cepelinų, dabar jau negalėčiau pasakyti, bet tuo momentu man taip atrodė ) Na, o kai jau iš tiesų artėjo rimčiausias baisiausias momentas, buvau labai laiminga, kad buvau tuščiu skrandžiu, nes vėmiau tulžim ištisai, nors atrodė nėr iš ko vemt jau seniai....

Astyte, maziau skaityk baisiu dalyku.
Pirmaji gimdziau naturaliai (baisiausias buvo tas laukimas paskutines tris val.), o antraji - su epidurine nejautra - taigi paskaitem zurnala ir per 10 min. susitikom su Adomu - baisiausia buvo, kai is kitos gimdyklos isgirdau kaip gimdyve dejuoja, prisiminiau pirmaji gimdyma, kojos pradejo drebet, vis laukiau kada gi man taip bus. Nesulaukiau.... viskas vyko ramiai

Ot jau norejau sakyt kad visas gimdymas man buvo vienas malonumas (ne as nebuvau nuskausminta, ir ne as ne mazohiste), taciau po paskaitymo cia prisiminiau ta banguojanti sukritusi pilva kai vaikas gime, bet baisiausia buvo kaip kazkas rase ginekologone apziura po gimdymo pries isvykstant namo, tiesa su skietikliais neskiete, tik pirstais apziurejo, bet atrodo kad as tada nesusilaikiau ir visgi spyriau gydytojais, nelabai pamenu, nes skausmas buvo toks astrus, kad turbut kad ispyriau, nezinau jau. Tiesa apziura buvo ne ant to lektuvo, o tiesiog ant kazko panasaus i gimdymo lova, kojas buvo kur iremt, bet as gulejau.

Apziura po gimdymo pas mane irgi buvo tikrai labai svelni, o va del nuskausminamuju, tai kadangi viso gimdymo metu buvau skatinama ir nenuskausminta Tai pasakiau, kad kai sius tai suleidzia nuskausminamuju arba begsiu nesiuta lauk Tai suleido ir tikrai neskaudejo, jauciau toki znaibyma, ir tik viena siule jutau, paskutine, matyt toj vietoj nebuvo nujautrinta. Daznai mamos bijo kaklelio siuvimo, tikrai kai ji siuna neskauda visai, as irgi bijojau sakau suleiskit ka nors, bet akusere nuramino ir pasake kad neskaudes, ir tikrai neskaudejo, o va pries siuvant tarpviete nuskausminamuju suleido, matyt pagailejo issikankinusios ir suleido gal tikrai nemaza doze.

Visom besilaukianciom ir skaitanciom si skyreli, tikrai sakau nebijokit, atminkit, kad gimdymas kad ir koks jis bebutu, jis baigiasi, o va vaikutis augantis kiek baimiu atnes tai ohoho, o tos baimes nesibaigs iki kol busit gyva Beto net ir dtipriausia skausmas isnyksta vos pirma karta palietus silta maza kuneli, prisispaudusi prie jusu krutines. Oi, vos neapsizliumbiau atsiminus tai

Man tai skaudžiausia buvo sąrėmiai - jie tęsėsi be galo ilgai (16 val), o po to kai prkirpo vandenų pūslę, tiesą sakant nelabai beprisimenu, nors kad baisiausias skausmas būtų tad irgi ne, tik skaudėjo išeinamąją angą, kur galas žarnos išvirto ir po gimdymo ilgam turėjau skausmingų problemų su hemorojais. To ir dabar bijau labiausiai.
O baisiausia buvo , kai po gimdymo, supratau, kad galiu numirti, nes niekaip nesisekė sustabdyti kraujavimo. Nebejaučiau nei rankų, nei kojų, lašinę šešios seselės šiaip ne taip pastatė ant piršto , subėgo gal trys gydytojai, o anesteziologo negali rasti (gimdžiau Jokūbe , be to sekmadienis).Kraujo irgi neturi, reikia IV grupės, užsakė, tai atvežė po poros val. Visi arti panikos, tai ir man taip graudu pasidarė, vyrą net užmiršo iš to pasimetimo išvaryti, tai tas pasiėmė lelių ir laksto perbalęs po gimdyklą... Po to nusprendė daryti gimdos grandymą be nuskausminimo, nors nepasakyčiau kad baisiai skaudėjo, tiesiog atsiijungdavau ir vėl atgaudavau sąmonę. Bet viskas baigėsi lyg ir laimingai.
Ir gerai kadtą Jokūbo ligoninę uždarė.

O man tai buvo baisiausia naktis gimdykloje pries gimdyma. Prisiklausiau baisiausiu dalyku, kai moterys prakeikia savo vyrus ir gailisi, kad "jiems dave", kai keikiasi, plusta visa pasauli, nebenori jokio vaiko, kai atsisveikina su vyru, nes jau galvoja mirstancios...
O vaziavau gimdyti su visai kita nuostata - man gimdymas buvo naturalaus skausmo laikotarpis, kurio metu i pasauli ateis mano sunelis... Kiekvienas saremis buvo mazas sunelio zingsnelis i gyvenima... Tai daugiau panasu i svente, nei i pasaulio prakeiksma, kuri girdejau is kitu gimdyviu lupu.
Gerai, kad mano protas neaptemo nuo tu vargsiu moteriskiu ir pagimdziau labai normaliai. Nuostata gimdant yra labai svarbi, jei galvosi kokia tu vargse ir kaip tau skauda, gali net isproteti...
As ta sveika nuostata issaugojau ir tamsiausiomis minutemis, vyras man pasakojo graziausius vaizdinius, kaip mes visi trys sokame per bangas, kaip visi ciuoziame nuo kalnu, man tai padejo nugaleti ta prasta aplinka. Bet kita kart bendroj gimdykloj tikrai negimdysiu...

Man irgi labai baisu daros. Nors dar tolokai ir vis bandau nusiteikti pozityviai, vis tiek baimė išlieka. Norisi ir susipažinti su visais galimais skausmais skausmeliais ir kartu užsimerkti ir nieko nežinoti Vis tiek įtariu, kad jau kai atsidursiu ligoninėj bus ir silpna, ir negera... Man ir pačiai juokas ima iš savęs, bet silpna net kai kraują ims Nebijau lyg ir, bet temsta akyse ir gana Vyras tai juokias, sako, kaip tu pagimdysi, jei kraują duot bijai Bet aš nebijau, man tiesiog pasidaro silpna, išsijungia šviesa akyse ir kvit Nu, mergos, bijau aš to gimdymo labai. Žinau, kad viskas praeis ir labai džiaugsiuos lelia, bet užsikoduot nuo baimės ir to, kad praktiškai neįmanoma tuo metu kontroliuoti situacijos (bent iš jūsų pasakojimų taip supratau) sunkoka...

Susitarusi buvau, nes prieš tai pati bene tris metus Jokūbo ligoninėj sanitare dirbau. Tik va gydytojos pavardės nebeatsimenu- sena buvo, tai tikiuosi jau seniai pensijoje.
O mergytėms, laukiančioms pirmojo savo gimdymo, didžiausias patarimas- nebijokite. Treniruokitės, ir geriau su vyru, kaip reikia kvėpuoti- didžiausio skausmo metu susikoncentruosite į tai- ir skausmas tikrai tampa mažesnis. O vyras reikalingas tam, kad griežtai rimintų, ką reikia daryti kai smegenys "atsisako"- juk jau patyrėt, kad pas nėščias vyksta smegenų minkštėjimas ?
Ir nėr visa tai taip baisu- juk iek moterų ryžtasi gimdyti antrą, trečią ir t.t kartą- nuo šito skausmo nemirštama.
Beje, dantų skausmas man daug baisenis ir jokiu būdu nesiduočiau gydytis be nuskausminimo...

dazna minite taisyklinga kvepavima.... o koks jis turetu buti? a? tas taisyklingas kvepavimas?

man baisiausias buvo tas momentas, kai supratau, kad saremiai jau reguliarus - ir reikejo pasiryzt ciupt terbas ir vaziuot gimdyti... nebijojau nei skausmo, nei pacio gimdymo - labiausiai nenorejau zopos kelt ir i ligonine tystis...

o del kvepavimo - mano nuomone, kvepuoti kazkaip ypatingai nereikia... nes ne kvepavimas, o demesio nukreipimas nuo saremio sumazina skausma... kai galvoji, kaip cia kvepuoti, uzmirsti galvoti, kaip skauda.

tai gal as kazkokia nenormali, prisiskaiciau visokiu cia baisiu momentu, o pati ir neprisimenu ne vieno, paskaudejo aisku truputi 1,5 val. ir gime bembiukas per tris stumius. Prisimenu tik kad labai nuobodu buvo laukti. Ryte nuvaziavau i gimdykla ir visa diena ten prabuvau, vaiksciojau, mezgiau, skaiciau, miegojau, kol pagaliau viskas pasibaige. Gal jei butu skausmai kankine butu kitokie prisiminimai, bet beveik iki pat galo skausmo nejutau, nors jokio nuskausminimo nedare.

Vat ir likau be baisiausio momento.

Per abu gimdymus baisiausia buvo saremiai, nors jie man gal tik kokia valanda tesesi. Zodziu, greitai pagimdziau Bet pats baisumas man prasidejo, kai grizau namo(Cia kai dukra gimdziau),nes sukilo temperatura, variau pas gydytojus, pasirodo, gimda neisvalyta buvo, vale man ten ja, po to stiprius antibiotikus geriau. Vaikas buvo neramus, dienom-naktim verke iki 1,5 men, pati blogai jauciausi, nu kosmarai, kiek prisimenu.Gimdziau Kauno klinikose(del didelio kraujospudzio ir itariamos sirdies ydos), buvau girdejus, kad ten prieziura , bet va gimdos ir neisvale iki galo Zodziu, jei is anksto su gydytoju nesusitari, tai sud......ir gaunasi, neziurint kur gimdai

Man buvo baisu, kai iejau ir pamaciau gimdykla.
O paskui buvo baisiausia gimdos kaklelio atsidarymo tikrinimas, nes labai nemaloni procedura, pradejo ziauriai pykinti ir aisku baisu yra saremiai. O kai dar be epiduro... Bet visi baisumai baigesi, kai pamaciau savo mazule ir ka po to jau dare man daktarai, niekas neskaudejo

na man baisu nebuvo.. tiesiog gal galeciau pasakyti apie skausmingiausia etapa.. .. kiekvienas etapas kai jis tuo metu vyko atrode skaudziausias... bet dabar po visko galiu pasakyti kad skaudziausia buvo kai po gimdymo siuvo.. o del baimes.. nera ten ko bijot.. gal siek tiek neramu.. nes mintyse tik viena mintis.. kad tik gimes viakutis butu sveikas ir jam viskas butu gerai...

Baisiausias dalykas buvo, kai 5 val. ryto man bemiegant taip i tulika uzsimaniau... ir paskui iki ryto pykausi su viduriais... Ir kvailute dar paskmbinau mamai, mol pasiskusiu, kad vidurius paleido.... Tikrai galvojau eiti arbateles gerti nuo viduriu... Bet mama sako - tu gydytojai skambink, gimdai gi jau... Voje tada ir buvo baisiausia
O jei rimtai, tai nezinau, ka man ten dare (tikriausiai kakleli plete).. skaudejo ziauriai..
Sugebejau per stangas net laselines adata sulankstyti...
Na bet kaip visos cia sako - kai jau mazyle man padejo ant pilvo, tai visi skausmai praejo - nei nejauciau kaip siuvo, nieko...
Tiesa, del apziuru po gimdymo - tikrai dare.. ir kazka dar ten kiso... O dar man siuvant kazka patempe, tai istisai skaudejo.. turejo siula viena nukirpti...

Gimdos kaklelio pletimas rankomis.

Pirmo gimdymo metu baisiausia, kai plėtė kaklelį rankomis ir po gimdymo siuvo be jokių nuskausminamųjų.Antro gimdymo metu nemalonų įspūdį paliko, kai mane palenkė į priekį ir aš aiškiai pamačiau pusiau išlindusią savo dukrytę.Man ji pasirodė, kaip mažas kirmėliukas lendantis į šviesą, tokia išsigandusi, užsimerkusi, na nemoku aprašyti.O šiaip mano gimdymai labai trumpi, apytiksliai su visais sarėmiais apie 2 val. Visoms tokių linkėčiau
Papildyta @ [mergetime]1081873329[/mergetime]
Eglek, ne visoms gimdos kaklelį plečia rankomis, tiesiog mane patikrino, gimdos kaklelis jau buvo atsidaręs 8, tai gydytoja paskė, kad truputį (švelniai tariant) pakentėk ir mes tau pagreitinsim.Tai labai skauda, bet trunka keletą akimirkų, o sąrėmis visdėlto ilgesnis.
Papildyta @ [mergetime]1081873550[/mergetime]
Apskritai, antrą vaiką baisiau gimdyti, nes jau žinai kas tavęs laukia.

vaje o man ant tiek atsibodo laukti saremiu kai nubego vandenys kad kai po nezinau kiek laseliniu skatinamu ir t.t. prasidejo saremiai as vos is dziaugsmo nesokinejau bet cia tik is pradziu veliau kaip zinia skausmai stiprejo tai kazkodel dingo noras sokinet bet kai daktare atejo apziuret kaip atsidarineja gimdos kaklelis salia stovinciai akuseriai pasake ziurek ji dar sypsos nu nieko greit nebesisypsos.... kazkaip nejauku pasidare sakau gal as cia be reikalo taip... nu bet veliau supratau ka jinai turejo omeny....

man tai visas gimdymas buvo baisus. as buvau visiskai rami, tikejausi, kad nusiskausminsiu ir viskas bus chiki, bet deja, epiduras nesuveike, nepataike man ten kur reikia, ir nutirpo kazkur i peciu puse, tiesa ta pajutau tik kita diena... be to man skatino gimdyma, nes vaikuciui grese pavojus, ziaurus dalykas tas skatinimas, bet ka darysi, teko gimdyt sukandus dantis, momentais svajojau, kad greiciau numirciau ir visas tas kosmaras baigtusi... bet vos mazyle islindo, viska pamirsau, o paskui buvau gatava i palata pescia eit, jauciausi tokia stipri bet kad ir kaip baisu ir skausminga butu, visa atperka mazyles sypsenele, galbut neiskentus skausmo gimdymo negali ivertint koki lobi turi. juk sakoma, kuo sunkiau kazka gauni, tuo labaiu vertini

nepatiko man labai, kai darė klizmą, kai plėtė kaklelį, pusvalandis paskutinių sąrėmių, stūmimas, tarpvietės masažas tuo metu, apžiūra iškart po gimdymo , kas būtų, jei būtų dar reikėję kirpt, siūt

Man nebuvo baisu nei pirmo gimdymo laukt, nei ishgyvent, nei dabar antro laukt. O kam bijot to, kas neishvengiama, ka pats 'ishshaukei'?
Man tokie 'jautrus' momentai buvo, kai perneshiojau beveik dvi savaites, o niekas nevyko, tai gydytojas galu gale nusprende skatinti, nors ash labai nenorejau. Tai truputi liudna buvo... Po to idejo piliule kakleliui minkshtint ir sesute labai siule migdomuosius (mat buvo vakaras), kad ishsimiegochiau ir galechiau rytoj pailsejusi praeit visus saremius ir gimdyma. Labai abejodama sutikau ir ka jus galvojat - prasidejo saremiai po valandos ar dvieju. Nu tai kaip zombis visa nakti: pamiegu 5 min, po to su saremiu kamuojuos. Vyras sake, kad man jau ten nykshtukai vaidenosi palatoj...
Skausmingiausias momentas buvo, kai ryte atejo patikrint daktaras, buvau jau atsidarius 4 cm ir tuo metu nubego vandenys. Va tada pajutau visa saremiu smarkuma. Visgi dar sukandus dantis tylejau, nes norejau gimdyt be nuskausminamuju. Tachiau curka buvo vandenyse apsikakojusi - kas visus truputi suneramino, tad daktaras parekomendavo epidurini, kad gimdymas kuo sklandzhiau praeitu. Po to viskas ejo kaip sviestu patepta ishskyrus viena stumimo momenta, kai dukra uzhstrigo ir nelindo lauk. Jau akushere pradejo shneket apie reples. Va tada truputi ishsigandau, spustelejau ir pagimdzhiau pati

Visiškai aš nebijojau,tik šiek tiek nedrąsu.Vis gi pirmas vaikelis buvo.Kai lauksim antro,žinosim ko tikėtis.Baimė lieka baime, o skausmas daro savo.Akimirka net buvau suabejojusi ar iškęsiu.Bet gi kur dėsiesi, reiks iškęsti.Paskutiniai sarėmiai buvo tikrai skausmingi.Guodžia tik tai,kad tai nesitęs amžinai.Ir po visų skaismų,kai pamačiau savo zuikutį, pasijaučiau kaip naujai atgimus

Man baisiausia buvo, kai po 7 val skatinamuju, kai jau saremiai buvo vos ne minutes ilgumo ir vos ne kas minute, sesele patikrino ir pasake, kad kaklelis tik 1 cm atsidares Tada pagalvojau "o kaip bus su likusiais 9 cm?" Ir dar pradzioj buvau issigandusi, kai gydytojas pasake, jog maziukas apsikakojo ir liepe "uzsakyti" spec. komanda, kuri skubiai apziuretu maziuka, jei kas butu blogai.
Taciau viskas buvo gerai: epidurinis padejo iskesti skausmus ir pagreitinti gimdyma, o maziukui nieko blogo nenutiko.

Neprisimenu nieko baisaus, gal tik erzino, kad negalėjau daryt, ką norėjau - man karšta, o liepia langą uždaryt, paguldo su aparatais ir "pamiršta", o aš noriu vaikščiot ir pan. Baisiausias buvo pirmas mėnuo po gimdymo - siūlių gijimas, mastitas, baisus miego trūkumas

Man nesiseke stumti, kankinausi 3 valandas, dar be nuskausminimo. Cia baisiausias momentas, o saremiai - pakenciamas skausmas, nebijociau antrakart ju patirti, o va stumti...

na man baisiausia buvo kai gydytoja pasake kad ne taip Stumiu ir galiu traumuoti vaikeli, tai gerai kad vyras salia buvo tai jis su manim kartu ir kvepavo kaip reikia ir stume tik niekaip nesupratau kodel jam geriau iseidavo nei man gal kad jam tuo momentu ziauriai neskaudedavo ?

nu zinokit jau metai su virsum praejo po gimdymo o as dar iki siol antro nenoriu(butent gimdyti bijau)...kai prisimenu 3 paras saremiu o paskutine para kas minute ir ir tokio pacio ilgumo.... ...ir kai visi daktarai eina ir sako 1 cm o reik 9 tai zinokit jau buvau ir ant vaiko pykt pradejusi-ko jis lauk nelenda....na o paskui kai pamatai mazuti tai viskas pyktis atlegsta...bet gimdyti tai....sakiau tik prasides saremiai iskarto susileisiu epiduri

Man pats baisiausias momentas gymdymo metu buvo saremiai pries pat gymstant dukrytei, atrodo III gymdymo periodas vadinasi.
Kadangi buvau prijungta prie aparato kuris fiksavo saremius ir vaiko širdies tonus-pasijutau bejege ir norejau begti iš gymdymo sales namo ir kartojau vis vieną frazę "Daugiau negaliu".

Bet kai po gymdymo pamačiau savo pilvą....... tai buvo dar baisiau.

O taip, iš gymdymo eigos aš dabar tik prisimenu laikodį,kuris kabejo ant sienos ir langą, už kurio stipriai snigo ir buvo audra.