Tai buvo jau pireš keturiolika metų, bet pamenu viską, tarsi būtų buvę vakar.
Gimdymo terminas buvo lapričio 23d. , bet mūsų mažylis(ė) neskubėjo į šį pasaulį, todėl paskutinio vizito pas gydytoją metu, pasirašiau, kad lapkričio 27 pati pasižadu prisistatyti į "krikščioniškus " gimdymo namus.
Rytą su būsimu tėčiu dar nuvažiavom prie Kauno marių, pasivaikščiojo ledu, pažiūrėjom, kaip žvejai šala laukdami savo laimikio, susikroviau mantą ir išvykom.
Priimamąjame buvau išbarta, kad vakare tavažiavau, nes į ligoninę sako reikia iki pietų pasirodyt. Per langelį mačiau savo vyro susijaudinusį veidą ir apsiverkiau, kad lieku čia viena. Uzpildė šusnį dokumentų ir palydejo į palatą seselė.
Tris dienas vis laukėm, nors nieko nevyko.
Su palatos likimo draugėmis (tokios buvom trys), vakare ėmėm laipioti laiptais iš nevilties, kad niekas nevyksta, pamanėm, kad paskubinsim savo mažyliu atėjimą, bet vėl buvom sudraumintos, kad esam ne sporto salėje, o ligoninėj ir be to sako nereikia čia mums nakčiai per budėjimą "siurpiziukų". Galvas panarinę, grįžom į palatą.
Mano draugėms ėmė leisti skatinamuosius, o mane apžiūrėjus gydytoja pasakė jaigu neprasidės veikla, rytoj tikrai ir tave pradėsim skatinti.
13val. Ramiai privalgiau pietų ir priguliau paskaityti žurnalą "tavo vaikas", tik girdžiu pokšt kažkas ir šilto ėmė tekėti per kojas, išsigandus šokau iš lovos ir apsiašarojau iš baimės, apėmė panika, tik gerai, kad buvo viena moteris, kuri viską jau buvo patyrusi ir mane nuramino.
Sąrėmiai buvo labai dažni ir skausmingi.
Patikrino gydytoja mane ir patvirtino, kad viskas vyksta gerai ir greitai.
Susikroviau savo mantą ir nulpau laiptais žemyn į gimdyklą.
Sąrėmiai vis dažnėjo ir buvo tokie skaumingi, kad nežinojau kur dėtis, bet viena mintis apie mano mažiuką(ę) neleido panikuoti, glosčiau pilvą ir kabejau, raminau savo mažylį, kad neišsigąstų ir pakentėtų, jau tuoj, tuoj galesim vienas kitą matyti, girdėti ir liesti.
Stebūklas nenumaldomai artėjo.
Sąrėmių metu gydytoja vis tikrino kokioj padety musu mažylis, tai buvo gana skausminga, bet sakė, kad taip reikia ir aš per sukąstus dantis kentėjau, tik nežinojau ar ilgai dar taip ištersiu, bet čia gydytoja apžiūrėjus paklause ar dar nera noro tuštintis, ir man patvirtinus jos klausimą, prasidėjo procesas.
atrodė, kad tai niekada nesibaigs, bet nuejus į gimdyklą supratau, kad jau tuoj, tuoj gims mano stebūklas.
Labai trūko vyro palaikymo, bet deja jo šalia nebuvo.
Todėl sukaupus paskutinias jėgas ėmiau stumti, pavaikščiojau po gimdyklą ir vėl ant gimdymo stalo "dirbau iš peties"
Kažkodėl labai keistai man nesinorėjo sėstis, bet uodegą atsigulus vis norėjosi kelti auštyn ir staiga man sako gydytoja: dabar jau nekelk sėdynės į viršų, bet gulėk tiesiai.
Jaučiau, kaip mano mažiukas slenka žemyn ir jau tuoj, tuoj aš jį išvysiu ir štai jau praneša man, kad matosi galvytė.
tik labai užspaudė ir išgirdau žirkliu čiakštelėjimą, pasidarė taip lengva, bet teko dar truputėlį pralaukt vieną sąrėmį ir štai mano kūdikėlio galvytė jau yra, po to viena petukas, po to kitas.
Dabar gydytoja iškelia mano stebūklą ir sako: sveikinam mamyte jums gimė dukrytė gruodžio 1mą dieną 18 val 10 min.
Visą nėštumą laukiau berniuko ir tikėjau, kad gims berniukas, tik tarp kitko buvome sugalvoją vardą mergytei Gretutė, bet tuo metu man buvo visvie mergytė ar berniukas, bet mano Saulyte jau buvo su manim, tokia mažutė, tokia šilta ir pati gražiausia pasaulyje mano mergytė.
Aš norėjau ją laikyti prie savo krūtinės ir džiaugtis be galo, bet deja savo eilės jau laukė kita gimdyvė ir mums neleido ilgiau pasidžaiugti, pasakę, kad tai tik simboliškas padėjimas kūdikio mamai ant krūtinės.
Kai siuvo visas mažylės atėjimo pasekmes, aš galvojau vien tik apie ją ir galvojau, kad dabar niekas jau nebesvarbu, veidu riedėjo džiaugsmo ašaros, aš buvau euforijoj. Stebūklas įvyko ir dabar jau niekas nebesvarbu...
Mano Gretutė sveika, o aš jau mamytė.

is pasakojimo tikrai atrodo kad viskas ivyko tik vakar Taip tikra Sveikatos jusu seimynai

grazi istorija sekmytes

Ačiū mano stebūklas jau didelis, kaip matote nuotraukoje. Po jos dar ir brolis yra
Skaičiau tas jaudinančias istorijas ir negalėjau nepasidalinti savo patirtimi.
Aprašysiu ir antąjį gimimą, tik gak vėliau.
Norėjosi pradėti nuo pradžių

Graziai aprasyta istorija, tikrai atrodo, kad dar visai nesenai gimdei, saunuole, kad viska, kas grazu taip gerai atsimeni, sekmes auginant vaikucius

Labai grazi istorija
Bukit laimingi

Paprasta, bet miela istorija

Silta ir grazi istorija,atrodo viskas taip ramei be streso Lauksim antros tavo gimdymo istorijos
Ir vardas mergaite grazus labai

o vat nuotraukyteje matosi toooks mazas lelius antras? saunu, kai viskas pakankamai lengvai, aukit laimingi

o as galvojau ten tu su suneliu...

tai lengva ir grazu lauksim antrojo pasakojimo

Sekmes ir sveikatos

Tikrai,kad atrodo,kad vos pries keleta dienu gimdei. Nors matyt vaiko gimimas is ties stebuklas ir kiekviena mama ta svarbu ivyki atsimena visa gyvenima
Laukiam antrojo vaikiuko gimimo istorijos

as savo pirmagimio labai laukiau. nestumas buvo lengvas, nekreipiant demesio i tai, jog priaugau 40 kg prasidejo viskas pariciais ir viena diena anksciau negu buvo numatyta. apie ketvirta ryto pajutau nelabai skausminga jausma pilvo apacioje, atsikeliau, pavaiksciojau, pasiziurejus i laikrodi...oho jau skausmeliai kas 5 min ir stipreja!bet galvoju sau, gal dar ne. juokingiausia buvo tai, kad vyras jau prie duru apsirenges ir visas pabales pasiruoses vezti i ligonine, o as tai dar tik su naktiniais nuraminus vyra, atlikau reikaliukus tuoleta, nusiprausiau po dusu, vis pakviepuodama kas 5 min, tada liepiau nusirengti vyrui nes visas susiglamzytais marskiniais - islyginau. ir vis save raminu, nejaugi JAU. apie 5 ryto sugalvojau paskambinti daktarui ir paklausti ar as jau gimdau . daktaras sako tai tu vaikeli jau gal atvaziuok jei kas penkias minutes jauti skausma. besiruosiant i ligonine skausmai pardejo dazneti iki 3-2min. kaip siandie atsimenu, kox nelygus kelias iki ligonines, visas duobes suskaiciavau ir sulinius, nes jau skausmas buvo panasus i skausma atvaziavus i ligonine ir patikrinus - jau 5 cm kaklelis atsidares. na taip ir atsiduriau gimdykloje. tiesa dar vyra teko ikalbineti pasilikti, nes labiau uz mane bijojo iki 8 ryto taip ir pratempem kas 3-2 min saremiuose, o vandenys dar nenubege. puse devyniu nutarem prakirpti vandenis, o tada ir parsidejo visas malonumas, skausmai kas puse min, bet kantriai laukiau, nes taip norejau savo angelelio.ir taip iki puses 12. kaklelis atsidare pilnai, o maziaus galvute neisistato, per toli nors tu ka taip ir nutarem kad tenka daryti cezari, tuo momentu sutikau su bet kuo...kai operacineje padejo suneli ant krutines, tas dvi akeles ziurincias i mane atsiminsiu visa savo gyvenima nera geresnio jausmo kai pamatai ilgai laukto ir svajoto vaikiuko. vyras ir as labai laimingi. visoms sekmes

tai vat, kaip jums pasiseke, o man antojo kaip reikiant net neparode, tik pamelusi uzpakaliuka pamaciau ir ta turbut taip pat prisiminsiu visa gyvenima

labai grazi istorija
goduke, o tau savaja reikejo atskirai patalpint, ne prie komentaru

Papildyta:

kaip atskirai?
Papildyta:

kieviena istorija yra unikali, neabejoju, kad ir tavoji bus grazi, lauksiu pasakojimo (QUOTE)

gal cia reiktu klaust labiau patyrusiu, bet manau ten, kur "nauja tema", ir visos tavo komentara galetume paskaityt kaip atskira gimdymo istorija

ai aciu, bet as norejau pasidalinti ispudziais, nes sitie dalykai nesikartoja linkiu ir tau sekmes, ir kaip jau sakiau laukiu tavosios istorijos iki

na idomu kaip jauciasi si mamyte, kai liko iki didziojo susitikimo tiek nedaug

taip antras mazius irgi jau yra, tik jis ne pats atejo, bet per operacija, bet saunu, kad ji turim. Mergaite jau panele, o sitas, kaip zaisliukas.
Papildyta:

parasiau ir antra, tik nekokia gavosi, nors imk ir perrasyk, mazius vis sukiojosi aplink ir trukde, tai negalejau susikaupti.
pavadinau antrasis gimdymas

Dziaugiuosi,kad jums viskas gerai.SEKMES augant!!!
O del to,kaip buvo pasakyta,kazkokio gydytojo nuomone(kaip suprantu is pasakojimo),del ka tik gimusio kudikelio padejimo ant mamos krutines-nesutnku.Jie traktuoja,kad tai nera svarbu,kad tai tik simboliska.O as turiu daug informacijos,kad tai yra be galo svarbu ir mamai ir paciam vaikiukui.Gimdamas kudikelis patiria stresa ir baime.Mamos silta krutine ji(ja) nuramina,suteikia saugumo jausma.Vaikas mama uzuodzia pagal jos kvapa,jau pazistama(girdeta isciose)sirdies plakima,balsa.Juk tas musu pasaulis,i kuri islenda vaikiukai,toks saltas,o jiems taip reikia silumos .Mamytei,ka tik pagimdziusiai leliuka,tai pirmas lietiminis,vizualinis susitikimas,su vaikiuku.Ji taip pat nusiramina,jaucia pilnaties jausma.Sakoma,kad net kudikio pirmasis pabuvimas ant krutines,padeda greiciau sugyti mamos zaizdoms,kurios igyjamos gimdymo metu.
Pamenu,kai pati pagimdziau savo mazyle,tas pirmasis kontaktas su vaikiuku,man buvo be galo malonus,isimintinas ir svarbus.Pries gimdyma buvai skaiciusi,kad jai pagimdzius vaikiuka,gydytojas neduoda jo pasiguldyti ant krutines,turi pilna teise pareikalauti(aisku,cia eina kalba apie nerizikinga,sklandu gimdyma) .
Tai stai mergaites,as manau,kad jai gydytojai pasako,kad vaiko padejimas ant krutines yra nesvarbus,tai gal jie daugiau galvoja ne apie mamyte ir ta maza leliuka,o apie save t.y.kad tik greiciau viska atlikus .

Ir as taip manau, bet ka darysi, kai gimdykoje esi viena be vyro, o uz duru kita jau laukia savo eiles, tikriausiai kartais taip nutinka dejagdg

Aciu, parasiau ir antra tik ne taip, kai to norejosi, mazius vis zujo aplink ir trukde isijausti, nors imk ir parrasyk

jai jau parasei taip ir turi but

Gal ir tavo tiesa, tik man ji kazkokia nevykusi gavosi

aukit sveiki

Na, sis gimdymas, kaip bebutu, jau buvo pries 14 metu, visai nemazas laiko tarpas... Gal dabar ta pati gydytoja jau taip ir nebesakytu...

Zinok ir as to nuosisrdziai tikiuosi
aciu dievui, kad su laiku viskas keiciasi ir dabar mamytes jau daugiau demesio ir supratimo sulaukia, to visoms ir linkiu

Labai grazi istorija