Sveikos, mamytes,
as viena auginu dvynukus - berniuka ir mergaite.
Su mergyte jei ir turiu problemu, tai jos tokios jau iveikiamos bei retai pasitaikancios, jinai pas mane isvis auksine.. jei sakau, kad kazko negalima, tai ji klauso. beveik nerodo oziuku, megzta "skaityti" knygutes ir piestit, jei paprasau kazkokios pagalbos, tai 80-tyje proc. is 100 galiu jos sulaukti, ji tvarkingai eina salia, ji negriuna ant grindu vidury parduotuves ar gatves, ji graziai zaidzia namie ir t.t.,... vnz.: fu, tfu, tfu

deja,... to negaliu pasakyti apie savo gazuoli karstakosi ir begalo emocinga suneli nu neklauso jis manes nors tu ka.... ir prisiglaust jis megzta, ir svelniai apkabinti, bet.. ne autoritetas as jam . tai as ne taip paduodu sakute, tai masinyte netaip palieciau, tai per greit kazka padariau, o turejau dar kelias akimirkas islaukti ir tik tada daryti... ir vat tada prasideda rekimas, verkimas, pykciai, griuvimas ant grindu, daiktu metymas i sienas arba grindis, koju trepsejimas ir spardymas.. ir tai gali testis ilgai.. i diena tai kartojasi po kelis kartus (cia as kalbu tik apie vakara, nes dienos metu jie darzelyje, o savaitgaliais tokios isterikos pasitaiko dazniau).. bet jo elgesys pasikeicia, jei salia atsiranda vyras. kai turejau drauga, tai kai budavome visi keturiese, tai labiau verkdavo mazute, negu sunus, jis tiesiog lauke demesio is vyriskio ir bande jam itikti..
jau nebezinau kaip man elgtis su juo.. kiekviena diena ji baru, net paciai jau atsibosta, buna, kad apsimetu, jog nematau eilinio jo "paisdykavimo", kad tik jo nebarciau, jei kiekviena jo nusizengima bandau paversti juokais, tai jau po keliu valandu, jis isvis tampa nevaldomas... jau pradejome lankytis pas psichologe, nes mano vienos proto nebeuztenka tam, kad rasciau kelia link jo teisingo auklejimo

kazkada ziurejau viena laida per rusus apie nusikalstamuma, jie ten paskelbe labai nedziugia statistika, kuri bilojo apie tai, kad net 90 proc. visu nusikalteliu vyru Rusijoje uzaugo nepilnose seimose, kur is tevu budavo tik viena mama...

o kaip jums vienoms sekasi auginti berniukus? ar cia tik man vienai taip, ar yra daugiau vienisu mamu, susidurianciu su tokiomis problemomis?

Labas! Taip, auginu berniuka, irgi paselusi ir energinga. Siaip iki 3 metu man ji sekesi neblogai aukleti, bet paskui - skyrybos, kurios jam tikrai atsiliepe. Nes ir pati buvau gilioj depresijoj - nesugebejau tinkamai rupintis vaiku, tai dabar tenka taisyti klaidas. Zinai, Viktute, as taikau labai paprasta metoda - kai neklauso, uzdraudziu savaite ziuret filmukus, ir grieztai ta draudima vykdau. Jei jis vis praso, sakau ne, ir vis primenu, kodel negali ziureti teliko. Arba neperku norimo zaislo pvz. "iki Kaledu". Ir t.t. Vat uztat jei buna geras - paskatinu, nuvaziuojam kur nors, kur jis nori, paskaitau ilgiau pasaka vakare. Jei visai neklauso, tai zino, kad pasakos vakare nebus. taip ir tvarkausi, dabar beveik auksinis vaikas o buvo visai ne kas, buvo net musti mane pradejes
Siaip ta metoda, kuri as taikau, psichologai vadina "priezasties-pasekmes" metodu. Jei elgsies taip, tai bus sitaip. Ir vaikas turi galimybe pasirinkti kaip jam elgtis. Jei zino, kad primuses sese, negaus zaisti mylimo zaislo, jis gerai pagalvos, ar jam sese musti, ir galbut pasirinks graziai elgtis. Tai va

Mano berniukas , nors auga nepilnoje šeimoje, nėra apleistas abiejų gimdytojų. Su tėvu palaiko nuolatinį ryšį.
Mane labiausiai kankina mintis, kad kasdienybėje sūnus nemato vyriško pavyzdžio, ta prasme, šeimyniniame gyvenime.
Žinau, kad kitaip nebus ir jo niekaip nekompensuosiu.
Kartais bijau, kad sūnus nemokės gerbti savo žmonos, nemokės gyventi partnerystės principu.....nes tokio pavyzdžio nėra.....

Aš savo pirmąjį sūnų užauginau praktiškai viena. Padėjo mama, po to kurį laiką gyvenau su antru vyru, bet ir vėl išsiskyrėme. Todėl paauglystė ir visi sunkesni periodai buvo ant mano pečių. Ir ką - užaugo vaikas, neiškrėtęs praktiškai man jokių paauglystės netikėtumų, esame draugai ir džiaugiuosi, kad tokį sūnų turiu.

Bijojau to paties - kaip be vyro vyrišku užaugs. O ir užaugo. Mano keli auklėjimo principai:

Buk drauge ir draugiška.
Sudarydavau plačią "leidžiu" skalę ir tik reikšmingomis situacijomis, pasakydavau - "ne". Tada dar pabrėždavau, kad tu gi žinai, aš tau leidžiu viską ko paprašai, bet jeigu sakau ne, tai ir reiškia "ne" ir draudimas yra pagrįstas. (Ne visada aiškindavau pagrindimą, kartais sakydavau - mamos širdelė taip sako)

Jei bendraujate su vaiko tėvu, reikia demonstruoti šiltus, vienas kitą suprantančių ir susišnekančių santykį.

Viktutei patarciau pabandyti berniuką paversti savo patarėju ir pagalbininku. Tarkim dėl sesės, pasitarti su juo ką nors kaip geriau daryti, kaip padėti sesei ir t.t. Kad berniukas jaustusi turintis sprendimo galimybe, dalyvavimą kartu ir atsakomybe. Manau jis nori savotisko demesio ir jo ivertinimo.

O mano panelė tokia pati, ir aš kol kas net nežinau, nuo ko pradėt, kaip ją "prisijaukint"

jusu mazei dar tik metukai...

a temos autorei tai reiktu berniuka griezciau aukleti ir ribas nubrezti
kas galima ir ko ne atskirti
ir savo zodzio laikytis

ji dar mazute. juk negali dar su ja tartis, bandyt aiskint - jei to napadarysi, tai negausi to ir to...
nors jau ir tokio amziaus vaikui reiktu zinot, ka galima, ko ne

oj, stiprybes mamytem

Nedazna problema, Gali prie progos paskaityt siek tiek psichologiniu knygu, graziai ten aprasyta viskas...Gera yra R. Žukaiskienės "Vaiko raidos psichologija"...
Ir šiaip linkę nusikalsti, "chuliganavoti" asmenys, daznai augo nepilnose seimose, arba seimose, kuriose vyras atitinkamai nesugebedavo pelnyti autoriteto savo vaikams...

Siuo metu skaitau Rudolf'o Dreikurs'o "Laimingi vaikai - issukis tevams". Gera knyga.. skaitant, atrodo viskas kaip ir normaliai, bet vat taikant praktikoje ne siaip grieztai gaunasi, o labai grieztai.. Nors turiu pasakyti, kad isteriku pas ji jei ir nesumazejo, bet jos sutrumpejo tfu, tfu, tfu...
Siaip, manau, kad turi jis daugiau problemu, ko pasekme yra jo elgesys.. Uz keliu menesiu jam jau bus 3,5 metu, o jis dar nekalba, tad intensyviai lankome poliklinikos logopeda, bet ji zada siusti mus i vaiko raidos centra. Rytoj as ji vedu pas neuropotologe, nes pastebejau, kad susijaudinus (nepriklausomai teigiamas ar neigiamas jaudulys), jam prasideda nervinis tikas.

is vis nekalba
ar dar nemoka?
gal del to jauciasi blogai ir todel vyksta iserijos nes nemoka pasakyt ka nori

jis bando, bet jam nelabai gaunasi.. siaip as ji suprantu, bet gal 80 proc. is 100.. istikruju isterijos nevisada buna del to, kad kazkas jo nesupranta, gal kokie (ir vel proc. ) 20-30 proc.
paskutiniu metu pastebejau, kad pradedu rasti bendra kalba su juo, tik... pries kokias 1.5 savaites pradejo jis sau leisti mane retsykiais pliaukstelti gal tai "demokratinio" auklejimo (pagal Dreikurs'a) pasekme?... net nezinau, nes anksciau, kai buvau maziau "demokratine", jis sau to neleisdavo... bet gal dar per anksti daryti isvadas

na tai mamos visada savo vaiku kalba supranta

mano bernas ir pradejo kalbeti 3
bet normaliai tai gal 3,5
dabar lankomes pas logopeda
ir dar psichologe ir butent minejo kad jei vaiko kalba veluoja, tai ten kazkaip kazkas pasidaro
kad jis nemoka savo emociju isreiksti
jo nesupranta kiti, isskyrus tave
tada jis visas savo mintis isresikia tokiu vat pyksciu musimusi ir tt

gal jus ji ir logopedui pristatykit, vistiek daug ka pasakys
a kaip darzelyje jam sekas?

akmuo i vienisu mamu darza?



o mergaite kalba?

Del to, kad is vienisu mamu seimu isauga chuliganai ir t.t. drysciau gincytis. Skaiciau "Kaip uzauginti tikra vyra be tevo seimoje" - ten teigiama, kad geriau jau berniukui augti vienam su mama, nei su abiem tevais, kai tevas sedi kasdiena prie teliko ir su vaiku nebendrauja. TEigiama, kad nemazai didziu ir garsiu zmoniu, net prezidentu yra uzauge tik su mamomis.

MAno dvimetis irgi su charakteriu. Dabar pradejau ji statyti i kmapa, jei negraziai elgiasi. O buna, kad agresyviai griebia uz veido, jei kas nors nepatinka, puola ant draugo. KAmpe laikau dvi minutes. PO to tenka atsiprasyti ir susitaikyti.

JEi uzeina isterija ir apsimestinis bliovimas - isnesu i kita kambari, uzdarau duris ir palieku paverkti. PAsakau, kad kai atsibos verkti, tada gales ateiti. Apsiramina ten vienas labai greitai:)
PArduotuveje ir gatveje dideliu isteriju dar neteko tureti. Kiek teko skaityti, svarbiausia motinai nepanikuoti, nekreipti demesio i aplinkiniu zvilgsnius. As jei yra galimybe stengiuosi i prekybcentrius vaiko nesivesti.

mama_gulbe > Mes lankomes pas logopeda jau nuo lapkricio, lankomes labai intensyviai. bet ji man sako, kad reikes berniuka greiciausiai vesti i vaiku raidos centra.. o darzelyje taip jiems abiems vienodai sekasi.. siaip nesu pastebejusi, kad turetu ten draugu.. siuo metu mes sergame, tad namie nuo kaledu. vaikai labai dziaugesi, o kai paklausiu del darzelio, sako, kad nenori ten.. vasara lankeme kita darzeli, tai ten buvo visai kitaip bet, deja, teko pakeisti darzeli, nes su vaikais persikrausciau gyventi kitur

leliux > taip, mergaite kalba.. neuzsiciaudama

na o del akmens metimo, deja,..tokia jau ta statistika, manau, kad ji yra pagrista ne tuo kiek tevu seimoje, o tuom, kad salia nera tvirto pavyzdzio, sutinku visais 100 proc., kad ir pilnose seimose gali nebuti vyrisko pavyzdzio. is vienos drauges teko girdeti, kad jos sesuo turi problemu su 4 metu sunumi, sunaus elgesys erzina ir teva, bet vietoje to, kad pasikalbeti su sunum, jis eilini karta duoda pastaba berniuko mamai, kad ta nesusitvarko su vaiku..lyg jis visai ne prie ko todel, manau, berniukas ir elgesi taip, nes nejaucia vyrisko tvirtumo, o tik pasimetusios mamos reikalavimus.
man atrodo, kad si statistika nera paskutiniu metu, nes siuo metu vienos auginancios vaikus mamos pasikeite. tad gali buti, kad uzaugus siai kartai, kuria mes dabar auklejame, musu berniukai turi daugiau sansu tapti tikrais vyrais
nes mano nuomone, visada geriausias auklejimas - tai asmeninis pavizdys. jei esi silpna ir uzpykusi ant viso pasaulio, tai ir vaikas bus silpnas ir piktas. juk tik silpnas zmogus gali vogti (nes jam neuztenka drasos paciam uzsidirbti), tik silpnas gali nuzudyti (nes jis bijo prieso arba pasiduoda panikai).

kai jam uzeina isterijos, darau lygiai ta pati jau nuo rugsejo (nes nuo tada gyvenu viena su vaikais ir niekas man nedraudzia ju akleti)
o nepanikuoti pradeju tik neseniai..gal atbukau?...

girdejau kad palikti viena reikia tiek pat minuciu kiek vaikui metuku,o ir po to turi pats pasakyti kodel buvo ,,istremtas,,,turi suvokti uz ka

as irgi nesutinku su ta nuomone, jad vienisu mamu vaikai isauga chuliganais...daug kas priklauso nuo vertybiu,kurias skiepijam vaikams...nuo to, kaip bendraujama su jais... o kas liecia parduotuves, maniskiai problemu nekelia, nes pries eidami ten jau aptariame, kiek pinigu turim ir ka reikia butiniausia pirkti...
manau pries bausdami turime ivardinti,, kodel yra pastatomas i kampa, kodel "istremtas" i kita kambari...

a nu tai savaime suprantama,bet ir po to-kad neuzmirstu


dar yra tokia knyga ,,Mazylio tramdymas,, 2007m,dar neskaiciau,skirta vaiku nuo 1iki4metu auklejimui

o tu vaikus pagal knygas maitinai ir aukleji??? niekada neauginau pagal parasytas knygas, kaip aukleti vaikus... jie individualybes, tai kaip gali tikti visiems?????

Nebutina aukleti pagal tokias knygas, bet jose gali rasti nemazai atsakymu. Ten nera aprasoma viena situacija, ten pateikiama daugybe pavyzdziu.
As siuo metu skaitau Dreikurs'o "Laimingi vaikai", gera knyga, bet ne su viskuom gal sutinku, neviska galiu pritaikyti.

ar as taip rasiau? be to parasiau ,kad neskaiciau tos knygos ,bet skaityt zadu,o nauduot,bandyt naudot-tai jau pagal situacija,gal ne durniai kokie tas knygas raso

Auginu 3 berniukus ir dukryte.Visiskai nesutinku,kad nepilnose seimose isauga nusikalteliai.Savo giminej turim pavyzdziu,kai viena issikyrusi su vyru alkoholiku mama isaugino labai gerus,rupestingus vaikus,kurie yra tikrai geri tevai savo vaikams.
Kai issiskyriau,mane irgi slege tie "tyrimu duomenys",ilga laika jauciausi nekaltai kalta,kad vaikai auga be tevo.Taciau tada dar turejom seneli,kaip vyro pavyzdi,deja,tik pora metu iki jo mirties.Vaikams tragiskai reikejo vyro,ypatingai dukrai:atsisesdavo ant atejusiu pazystamu vyru keliu ir nenoredavo paleisti.Po kurio laikp sutikau zmogu,su kuriuo gyvenom kartu neilgai,bet per ta laika susilaukem dar 2 berniuku.Netikiu,kad auginu nusikaltelius.
Jus paskaitykit 15-18 metu senumo literatura apie masturbacija,kas buvo rasoma:kad nuo to susirgsi smegenu isdziuvimu ir numirsi po keliu masturbacijos metu kaip sifilitikas...Pasirodo,vos ne 90 % zmoniu tuo uzsiima,ir nieko,sveiki,gyvi.
Taip kad tom visom literaturom reikia tiketi su tam tikra kritikos doze.
O berniuku auginimas kitoks nei mergaiciu.Jie musasi,dauzosi,priesinasi,daugiau sulauzo zaislu,baldu...Mes,kelios jaunos seimos,turejom beveik vienodo amziaus vaikus:vieni 2 mergaites-jos visada buvo geros,ramios,paklusnios,as turejau sunu ir dukra-pastoviai pesdavosi,gincydavosi,musdavosi-ramybes nebuvo.Bet kas daresi toj seimoj,kur buvo 2 berniukai,tai sakes-vien mano apsilankymo pas draugus metu ne karta duzo lempos,luzdavo lovos,spintos(juk nuo ju virsaus reikia sokti mojuojant kardu ir rekiant karo suki),ne karta jie susizeide,koja,ranka susilauze.Pabuvus ten as sakydavau:aciu Dievui,pas mane sunus ir dukra,nes ten-tikras beprotnamis.Na ir dave Dievas man dar du sunus,kad suprasciau,kaip niekados negalima "pasidyvyti".Dabar pas mus daznokai buna beprotnamis.Bet mazieji sunus labai skirtingi.Keturmetis gaili trimecio ("juk jis musu maziukas" jo zodziais) ir eina "kautis" su vyresniaisiais,bet,jei gauna i kaulus,tai saukiasi maziuka i pagalba arba pats maziukas puola ginti brolio.Tos ju kautynes-savotiska berniuku ugdymo mokykla.Ziuriu,ir suauge vyrai siaip,ant bajerio pasistumdo,pasikumsciuoja.Jiems ,matyt,to reikia.
Ziurejau laidoje "Aukle skuba i pagalba" ,kaip tetis buvo skatinamas taip padukti,pasikumsciuoti su sunumis.
Del to nekalbejimo,man logopede sake,kad berniukai leciau vystosi,veliau pradeda kalbeti nei mergaites,ir yra normalu jiems nesneketi iki 4 metu,bet jie turi moketi parodyti,ko nori,atsakyti "taip,ne" i paprastus klausimus,suprasti jusu sakomus zodzius.Vyriausiasis pradejo sneketi 3 metu,is karto sakiniais,o mazieji labai anksti prasneko,ypac maziausiasis-gal todel,kad girdejo broliu,sesers kalba.
Be to,vaiku temperamentai yra skirtingi.Maniskiai yra labai aktyvus,tik spek suktis su jais,kartais juodai uzknisa.Kai noriu pailseti,pasiimu ramiausiaji-maziuka- ir iseinu kur pasivaikscioti.Plius dar ir zvaigzdziu duoti charakteriai skirtingi.Kokia pedagogine priemone tinka vienam,visiskai netinka kitam.
Is literaturos man patinka Jan Uwe Rogge "Tevai nustato ribas",1-2 knygos,Ros Kempbell"kak liubit svoego rebionka" ir "Kak spravliatsia s gnevom rebionka"(yra ir lietuviu kalba,atrodo,leido Kataliku pasaulio leidykla) ir dar dievinu gruzinu pedagoga Amonasvili .As skirciau daugiau demesio berniukui is tos dvynuku porytes-kartu su juo daryciau namu ukio darbus,ir vis snekeciau,snekeciau,dainuociau-kartais jiems lengviau ismokti eilerastuka ar dainele nei sneketi.Dainuojant daznai ir tikai sumazeja.Sekmes

Pritariu visoms kurios nepalaiko nuomones, kad nepilnose seimose auga vien chuliganai. Be abejo- buna visko, bet siuolaikines vienisos mamos pakankamai emancipuotos ir tvirtos, kaad isaugintu tvirtus ir rimtus vaikus. Pavyzdziui mano ex zodis budavo tas pats kas ir nieko. O mano tiek tada tiek ir dabar- visada svarus ir isgirstas.
Dabar isvis puikiausiai zino visas taisykles bet vis kazka pabando prasimuliuot, nusukt....todel ismokom kita susitvarkymo su vaikais metoda- pakanka pasakyt PYYYYPPPT- ir vaikas zino, kad mama jau be kantrybes (arba apsimeta tokia arba tingi kazkelinta karta kartot elementaru dalyka ) ir reikia ziuret kas ne taip..... tada ziurima aplinkui- aha netvarka,- susitvarkyt, aha, be slepeciu- susirast, aha rubai nesutvarkyti- susitvarkyt... visai nieko, ziuriu, metodas- ir man daug ausint burnos nereikia ir vaikai pradeda mastyt ziuret kas ne taip- juk jie visi puikiai zalciai zino kas galima kas negalima ir ka butina daryt- bet kiekviena diena vis nori kantrybe isbandyt ir nubreztas ribas patikrint ir jei pavyks- praplest.... optimistai bent jau jmanieji siuo klausimu- jiems pakliuvo griezta mama, bet mylinti ir negailinti pramogu

JEi uzeina isterija ir apsimestinis bliovimas - isnesu i kita kambari, uzdarau duris ir palieku paverkti. PAsakau, kad kai atsibos verkti, tada gales ateiti. Apsiramina ten vienas labai greitai:)
o ka darit jei vaikas nepasilieka kambari???/aš saviŠki palieku bliaunati kambari,iŠeinu.tai jis iŠpaskos begioja, iš kambario i kambari,kur aš ten ir jis.ir bando apsikabint.nebezinau ka ir darit

Argi galima nuspeti vaiko klystkelius kai jam tik 4m.Nesamone ir tai kad mama negali dorai uzauginti vaiko-pagrindas yra bendravimas ir pavyzdys.Svarbiausia nepraleisti spragu paauglysteje.Sekmes ir nenusiteikit blogybem.

Nuspėti gal ir negalima. Bet prognozuoti - taip. Nepilnamečių nusikalstamumo ir šeimos ryšys.

Tas pavizdys apie statistika buvo tik vienas paskutinis sakinys, o toks ispudis, kad visa tema tik apie tai, nes visi tik "kabinasi" uz to, kad nusikalteliai gali uzaugti tik nepilnoje seimoje - vieni sako taip, kiti ne..
Pateikta statistika yra ne sio amziaus ir net ne paskutinio desimtmecio, todel laikyti ja konstanta jokiu budu negalima, cia tik pavizdys.

Mielosios mamos > tegul jusu akiu neapakina tas sakinys apie pasenusia nusikalstamumo statistika, problema ne tame ir tema ne apie tai. Ar kas nors cia sako apie vaiko klystkeliu nuspejima ar prognozavima?? Cia kalbama apie berniuku ugdyma be tevo pavyzdzio.

MEDINI > baikit raganu medziokle, tie laikai jau praejo.

Manau,berniukams butinas vyrisko elgesio pavyzdys.Jei tik yra, tegul jie bendrauja su dedem,seneliais,geranoriskais kaimynais,jei nera gero tevo.Jei tevas nera monstras,alkoholikas ar degradas,tai bendravimas su juo butinas.Meiles vaikui niekada nebus per daug,tegul tik buna kuo daugiau tu mylinciu zmoniu.Mama neatstos tevo ar vyrisko pavyzdzio.

Sveikos,
štai ką galiu pasakyti viena auginu hiperaktyvų berniuką (nuo gimimo iki 7 metų, dabar turiu draugą) ir tikrai yra sunku, bet aš jo tikrai nepriskiriu prie nusikaltelių, nors ir dauguma taip sako. tiesiog reikia stiprybės, griežtumo, dienotvarkės ir viskas lėtai lėtai susitvarko. reikia daug daug laiko. man tai oj kiek dar reikia laiko ir darbo įdėti, kad vaikas suaugtų ir priprastų prie mūsų visuomenės

bet kuriam vaikui reikia pavyzdzio... bet kartais gyvenimas gyva ju pavyzdi atima ir nieko negali padaryt... issiskyrusioms lengviau, jei tetis bendrauja su vaikais... sunkiau toms, kurios ne savo noru tapo naslemis.. ir nereikia aiskinti, kad vienos mamos nemoka auginti vaiku, kad ju uzauginti berniukai-potencialus nusikalteliai... tai gryna nesamone... viskas priklauso nuo seimos ir tradiciju

būtent viskas priklauso nuo mūsų, nuo mūsų stiprybės

Atėjau pasriūbauti, mergos. Kažkokia sunki savaitė, nesusitvarkau su savo bernu. Jam 8 metai. Kažkaip barėmės visą savaitę, jis man pasakė "tu su savo moralais man jau atsibodai, tau viskas negerai ir negerai. Nenoriu! Nedarysiu!"....
Neišlaikiusi pasakiau, jog jei nepatinka, gali kurį laiką pagyventi su tėvu (o tėvas griežtas labai), nes aš su juo jau nebesusitvarkau:(
Jėzau, paskui širdį suspaudė....bet iš kitos pusės, nu nafig, atsakomybę visą vienai tempti....

jeigu tėvas grieštas ir dar bendrauja su vaiku tai tikrai gera išeiti,
o kad sunku su 8 metų bernu tai patikėk žinau kai vaikas pasako mama tu negera aš tavęs bijau, arba sako tu man neaiškink skaudu girdėti tokius žodžius bet jie vaikai ir taip tikrina ribas, kas jam galima, o kas ne. o jai taip elgesys pasikeitė reiškia ir rėžimas pas jus gal pasikeitė, gal į mokykla neina, gal kažkas naujo prisidėjo

na taip.. mano 10 metu vyrukui taip buna... zinau, kad sunku.... kartais but gerai, jei tetis butu.. bet negaliu nieko pakeisti ar pasiulyti pas teti nueiti...jo tiesiog nera... tada palieku ji viena i iseinu i kita kambari... praejus kazkuriam laikui ateina ir atsipraso.. mes jau ipratom kad kitaip nebus...

Aš suprantu, bet...Taip sunku, nu taip sunku, kad....Nu praeis viskas, žinau, nu bet eina sau.....
Aš perdaug jam leidžiu šiaip. Man reikia būti griežtesnei, bet negaliu, nemoku, neturiu jėgų ir sveikatos.
Į būrelį eiti nenori. Pamokas jis paruoš vėliau, tvarkytis nenori, o jei priverčiu - suverčia daiktus nuo stalo bet kaip į stalčius, atseit stalas jau liko švarus, bet užtai stalčiuose - balaganas.
Į lauką eiti nenori, į parduotuvę - tingi. Jei keliu balsą - tuomet sako, kad aš jam aiškinu. Bet gražiuoju nedasibelsiu iki jo.
Verkiuuuuuuuuuuuuuu.......
Papildyta:
Dar suima toks piktumas nerealus, kai jau ką nors nupirkti, tai ne pas tėvą, o pas mane kreipiasi, nes žino, kad tėvas nenupirks. Tai tik pirk ir pirk ir pirk. Tai dabar siutas toks suimė, paskiau, viskas - iki vasaros - jokių pirkinių!!!!!!!!! Pasakiau, kad dabar MAN viską pirksim, aš irgi jau antri metai su taip pačiais bateliais pavasariniais, be to, nei ką gražaus turiu apsirengti, nei ką, nei niekur neišeinu, nei apskritai sau nieko negaliu leisti, nes visą algą sukišu tik JAM ir JAM.
Vakar pasakiau, kad viskas, dabar aš apsipirksiu sau. Vat kad ir nueisiu ir išsirinksiu sau gražius auskarus pvz, o ką?

tai va ir pati atsakei į savo klausima erikia grieštumo, dienotvarkės grieštos.
o kai mano vaikas taip padaro su žaislais, aš tada ateinu ir pasakau, jai tau žaislų nereikia aš juos susirenku ir išsinešu. jai rėkia aš pasakau su rėksniu aš nesikalbėsiu ir palieku viena kambaryje. jai neklauso manęs sakau turi pasėdėti 30 min. ant kėdės ir negali pajudti ( tai pati didžiausia bausmė, nes jis toks judrus, kad net pamokas daro vaikščiodamas )
na va stiprybės tau ir reikia pokalbių, jau didelis vaiksi gali stipriai ir atvirai su juo paskalbėti, bet ramiai
Papildyta:




gal ir gerai pasakei, tik nereikia sakyti ant pykčio, tada vaikas jausis kaltas, kad yra blogas, o jai blogas tai gali elgtis dar blogiau. geriau pasakyk, kai tu viska turi o mama nieko neturi, todėl eisime kartu man viska pirkti mano vaikui tai padeda

O dar man žinot kas yra? Gal ir jums tas pats? Aš tiek persisunkus pykčiu vyriškai giminei....nu tiek!!!!!!!!!!!!!!!!!!! O sūnus juk irgi vyriškos lyties, tai prie sūnaus stengiuosi valdyti emocijas, bet būna taip, kad prasiveržia panieka visai vyriškai giminei....
Vakar jis pasakė, kad nesimaudys kasdien, nes jį užkniso, kodėl jis turi kasdien maudytis vakarais? Aš neištvėriau ir žiauriu balsu pasakiau, kad "marš į vonią, smirdančių kojų savo namuose nepakęsiu!!!! O jei neprausi pimpaliuko - tai žmonai būsi šlykštus, o jei suges nors vienas dantis, tai aš jam už plombas nemokėsiu ir t.t."

O jis pasakė "tu užknisai su savo higiena, tau tik praustis ir praustis..."....

o tu gali kur nors nueiti ir nuo visko pailsėti, visa dėmesį skirti tik sau nes ryškiai tau trūksta poilsio ir nuo visko atitrūkimo
o vaikas jaučia, kad nekenti vyriškos lyties atstovų, kad ir kaip beslėtumei vaikai patys viska supranta, jie nepaprasti, mažyliai ir viska jie žino ir supranta, tiesiog reikia būti atviresniems

Tai kur gi aš išeisiu?
Atsotogų laukiu, važiuosiu į kelionę, bet ir vėl, negi aš jį paliksiu, o pati varysiu ? Paimsiu ir jį..... Bet kartais (ir ne taip jau kartais) taip suima pyktis, kad galvoji "nafig aš turiu vargti"?

nesvarbu kur išeiti, gal turi pomiegį, kad ir pasivaikščiojimas parke, po parduotuves, kvepalų pauostyti,ką labai mėgsti daryti. pasakyk vaikui, kad nori pabūti viena (ir švelniai, kad suprastu) užsiimk savo tik savo malonumui. o vykti tikrai gali į atostogas ir viena. aš pamenu, kai pirma kartą savo vaikį išleidau į stovykla 12 dienų maniau kad neištversiu. bet nieko viskas gerai. ir aš atsigavau ir mano vaikas atsigavo. jai tik turi galimybę, kad vaikas su kuom gali pabūti pasinaudok. nes kuo tu geriau jausiesi tuo tavo vaikas bus geresnis ir stipresnis

tai palik sunu pas teva kol busi atostogu.
o atostogu butinai varyk, nors kad ir savaitgaliui i koki Europos miesta ar baltijos salis. paimk drauge, pasipuoskit, nueikit i koki pub'a ten, prisikikenkit ir ..
kodel manai, kad sunus be taves per sias dienas neisgyvens? kas jam atsitiks? ar save grauzi, kad kokia bloga mama esi, kad vaika isdrisai viena palikti? juk cia tik keliom dienom, o veliau visas gyvenimas jusu dar laukia.
buk nepriklausoma, nes siuo metu priklausai jam, o jis jaucia tai, jaucia, kad esi jo verge, gal todel taip ir elgesi.

būtent

Ryskiai jis bando ribas-ka gali leisti ir ko ne.Taip daznai su vaikais buna.Pasakyk,kad tavo namuose yra tokios taisykles,gali jas uzrasyti ir ant sienos ar saldytuvo pakabinti,ir jis privalo ju laikytis.Jei nesilaikys,bus baudziamas-neleisi zaisti kompu ar dar ka nors megiamo daryti.
Plius dar matau jo manipuliavima tavimi.Kai prades nervinti,ramiai suskaiciuok iki 20,pasidaryk arbatos, o kai jis aprims,ramiai,bet grieztai pasikalbek.
Pati laikausi siu principu,bet kartais juodai isnervina ,tada einu kilimu dulkinti ar malku kapoti...Kai isleidziu gara,tada atsisedu rimtai pasneketi.Tada galiu be bereikalingu emociju pasakyti,kad privalo laikytis tokiu ir tokiu taisykliu.Kai yra ne vienas vaikas,tokie pokalbiai turi dar auklejamaji poveiki kitiems vaikams- zino,kaip mama reaguos i ju issisokimus,tupi pasislepe ir klauso,ka sakai broliui.
Bet cia ne tik berniuku auklejimo ypatumai,tas pats su mergaitem,ypac paauglysteje.
O del daiktu pirkimo,tai pirmiausia batai turi atsirasti pas mama,o tik po to pas vaika,mano nuomone.Nes tu dirbi ir ji islaikai.Tada nesijausi visa laika besiaukojanti ir neisauginsi savanaudzio.
Nors daliai atostogu palik sunu pas teveli,labai sveika tiek vaikui,tiek teciui.Ir dar surasyk sarasa teciui,kokiu rubu ar mokykliniu reikmenu vaikui reikia.O pati pailsek ir nesijausk auka.Tavo auka niekam nereikalinga.

labai gerai pasakyta,

vaikai labai gudrūs, jai gali manipuliuoti tai tuo ir naudojasi, kad viskas būtu tik jam ir jam

paskaicius jusu isgyvenimus tai man taip baisu pasidare,kad ir mano vaikas bus maziukas neklauzada kazkaip ir nesinori man kad jis uzaugtu kol vaikai maziukai tol maziau ir problemu,bet kai vaikai auga tai ir problemu daugiau atsiranda

taip jie ekspermentuodami ir krėsdami velnius auga ir mokosi savarankiškam gyvenimui

man db nera lengva susitvarkyt su jo "oziukais" (nos jis dar maziukas) bet kas bus kaip paugs? baisu net pagalvoti

na o kuom pasireiškia tie ožiukai

o bus tikrai sunku, nes tu jau bijai
kam save taip nuteikineti?