mes su vyru po puse metu draugystes nusprendem kad norim vaikiuko ,o dabar jau planuojam antra

7 metai kaip pora, 7menesiai kaip susituoke,o svajoti apie leliu pradejom po vestuviu, bet daryti nusprendem praejus 5men.po vestuviu. na mano vyras man pasake taip: as noriu buti jaunas tetis tad iki 25 noriu tureti jau vaika! va mano vyro nuomone ir pati manau kad mes norime buti jauna seima!

Mes pradejom planuoti po 3 men. po musu pazinties beje tuomet jau gyvenom kartu gavosi per pora menesiuku

Pradejome vaikiuka planuoti po 10 metu draugystes, jau buvom tada 4 metai kaip vede. Bet jau norejome pries du metus tik nebuvo tam salygu.

O dabar labai stengiames sulaukti kuo greiciau

Mes rimtai apie vaikus pradejom kalbet treciaisiais vedybiniais metais, vis juokaudavom kad per 3 metines jau busim trise (na beveik taip ir buvo, tik trecias dar pilvuke gyveno)

niu va.. o as jau po 4 men draugystes pradejau noreti vaikucio su tuo zmogumi. daba is proto kraustaus kaip noriu nors anksti gal dar...

mes pradejom planuoti po 1.2metu draugystes,gavosi per 3menesius,o per vestuves buvau 7 savaites kaip ne viena

Na pas mus tai toks vienas iš ekstremalesnių atvejų Kadangi abu jau trečią pažinties dieną nusprendėme, kad norime vaikelio.Po savaitės pažinties apsigyvenome kartu ir turbūt būtume iškart kvietę pas save vaikelį, bet kadangi aš rūkiau, tai nustojus norėjau, kad organizmas nors šiek tiek apsivalytų nuo nikotino, planavom, tam skirti apie pusmetį, bet teiškentėjom 4 mėnesius Po savaitės sužinojom, kad mes jau nebe dviese
Matyt dėl to ir mūsų santykių etapai vystėsi kosminiu greičiu, nes vaikutis skubėjo. Aš tikiu tuo, kad ne tėvai pasirenka vaikutį, o pats vaikutis pasirenka tėvelius.

o mes rimtai pradejom kalbeti apie vaikus II pazinties diena... Taip ir nusprendem, kad nesiskirsim - norim kartu seimos, vaiku... ir kuo greiciau (laiko gaila buvo)..

Me buvom susituokę 3 metai kai susilaukėm vaikelio o pažįstami virš 5ių. Labai natūraliai užsimanėm ir tiek, kažkaip abu pajutom kad kažko mums trūksta, ta meilė per kraštus veržėsi ir tapom Galbūt labai geras variantas neskubėti labai bet ir gumos netempti.

o stai mes... kartu esame jau 4 metai, susituoke 7 menesiai! apie bendrus vaikus pradejom kalbeti tik prasidejus musu draugystei taip ir supratau, kad tai mano busimas vyras ir kantriai laukiau musu vestuviu! kazkaip pries vestuves nenorejau pastoti (gal ir senamadiska, bet norejau jaustis saugesne), o dabar jau antras menuo kaip bandom!

mes irgi norejom anksciau, bet va planuoti pradejom po vestuviu, nes norejom, kad vaikutis butu pradetas seimoje

tiksliai pasakyta
na mums dar praejo keli menesiai po vestuviu kai vyras prispaude as kazkaip vis nerystingai KT kiekviena vakar isgerdavau, tai vyras jau sake, kad pakeisiu tas tavo KT i kokius vitaminus na bijojau, kad nutraukus KT mano ciklas bus nereguliarus (turiu jau tokia beda nuo paauglystes ir tipo skaiciau kad su nereguliariu ciklu pastoti sunku, o stai vyro sese ir pastojo ir turejo nereguliaru cikla), bet poto spjoviau i viska ir meciau KT!
norim buti jauni teveliai! na jau nebe tokie ir jauni...

Su pirmu vyru ir neplanuotai išėjo 6 mėn. po vestuvių(Buvom jau 6 metus su virš išdraugavę). Šiaip dar būtume nesiryžę, todėl labai džiaugiuosi, kad taip išėjo, nes pora metų po vestuvių likau našlė (dukrytei buvo 10 mėn.).Dabar turiu draugą, kartu esam 11 mėn. ir jau pradėjome šauktis gandrą

na mes kartu du metukai...draugystes pradzioj jau vadinom vienas kitas vyru ir zmona... po metu draugystes pradejom galvoti apie leliu na o dabar as jau ramiai nepraeinu pro vaikuciu rubelius,zaislus ir t.t. pamacius kokia arba mamyte su leliuku, visada smarkiai suspaudziu draugui ranka..jis manaja taip pat.. ir abu suprantam ka tai reiskia be galo norim savo mazo angelelio..noriu pajust dar vienos sirdeles plakima po manaja...noriu... bet vestuves tik kitais metais..o pries vestuves susilaukti leliuko kazkaip nedrasu zinau kitu nuomone, kuri mane labai nervina ,mokslu dar ir du metai liko.. ir taip, noretusi mazuciui duoti viska kas geriausia,o pirmiausia tai siltus, ramius ir jau SAVO namucius...tad laukiam...

Mes kai pradejom draugauti labai greitai supratom, kad visa gyvenima busim kartu , tai ir apie vaikucius pradejom kalbetis, ypac MB, jis jau senokai noriu vaikiuku, bet as tai tik neseniai pasijutau subrendusi tam, be to, esu tokia idealiste, man ir buitis ir viskas turi buti visad super, tada jau galiu ir tolaiu i prieki galvoti Tai vat, jau pradedam galvoti apie stebukliuko atsiradima

po poros menesiu tiesiog abu pradejom nesisaugoti is pradziu reciau, o paskui visiskai nors specialiai neplanavom , tiesiog galvojom, kad jei turesim leliu bus o jei lelius dar nesiskubins ateiti irgi nieko blogo

sveikinimai sulaukus savo leliuko! lengvo nesiojimo ir augimo!
saunu kai viskas taip lengvai ir greitai...

aciu aciu galvojau kad vaikus auginti lengviau ai bet nieko

na man irgi kai kada tokios mintys aplanko ypac kai pabunu sveciuose su hiperaktyviu vaikuciu koki vakara na tada jau savajam sakau - nebenoriu aisku buna tai labai laikina nes labai noriu savo leliaus

Pradėjom kalbėt ir svajot po pusės metų buvimo kartu Vis tebesvajojam
Noras atėjo ne su metais, o su savu žmogumi

Su pirmuoju MB 4 metus neplanavom ir neišėjo,tad likimas taip lėmė,kad išsiskyrėm.Dabar su naujuoju žmogučiu po dviejų mėnesių draugystės pradėjom ir norėt,ir planuot,ir planus vykdyt .Tikiuosi likimas bus lemtingas

linkim sekmes!!! tikiuosi greitai sulauksit savo angeliuko

Ačiū

Po 2 metu pradejome planuoti vaikeli. Kaz kur per 3 men. pavyko pastoti.

Vedę jau netoli 4 metai, dar prieš tai metus draugavome. Ir dar iki dabar kažkaip neapsisprendžiam susilaukti vaikelio. Laukia statybos, dideli remontai, dar didesnės pinigų išlaidos. Todėl tas noras kažkaip nukeliauja į antrą planą
O gal tai dėl to, kad jau nuo 2005 m nesisaugant nieko ir nesigaudavo?..

Kai pradejom planuot vaikeli kartu buvom jau beveik 6 metus, apie 2,5 is ju susituoke.

ale greituciai
ka daret, kad pastotumet? ka stebejai? ar siaip viskas gavosi greitai?
Papildyta:


matyt nelabai ir norejot, o juk sakoma, kad lelius pats pasirenka kada pas tevelius ateit...
nemanau, kad staybos, remontai turetu buti kliutis leliui pradet! svarbiausia patys turit noreti!!!
jei pradetum kazka skaiciuot, sekti save, gal pradetu sektis? linkiu, kad jums viskas tik i gera pasisektu! nenusimink, ir plauok!!! o nenustumk i antra plana - lelius jaucia kada jo norima, o kada nelabai! durnai gal skamba, bet toks jau gyevimas...

MB leliuko uzsimane kazkur po 1,5 metu draugystes.As nenorejau,nes nesituoke,atrode kad mazai pinigeliu turim,kad nesusitvarkysiu ir t.t. Po pusmecio as pasidaviau ir po menesiuko uzkibom

Aš visai nelaikau durnumu tokio dalyko, kad vaikai ateina tada kada reikia ir pas tuos tėvelius, kurių reikia. Viskas tvarkoma iš aukščiau, tik ne viskas mum iki galo suprantama.
Matai, mes apie kūdikį vis pagalvojam nuo 2005 m. Tačiau, jei sakyčiau, kad dedam visas pastangas į jo atėjimą, tai meluočiau. Esame truputį tinginiukai , be to praeiti trys metai buvo labai sunkūs - abu intensyviai dirbome, o aš dar ir dieniniam studijuodavavau (buvau pervargus, nedamiegojus..). Taigi, praktiškai kartu nesimatydavome, o tik prasilenkdavome.
Bet nesu ir iš tų, kurios karštligiškai bet kokia kaina nori turėti lelių. Būtent tikiu, jei bus lemta, anksčiau ar vėliau pačiu tinkamiausiu laiku jis ir ateis. O aš visuomet pasiruošus nėštumui, nes nei rūkau, nei geriu, stengiuosi palaikyti gerą sveikatą (tiek savo, tiek vyro), karts nuo karto vartoju folinę rūg.
p.s. būtent ir laukiu to stebukliuko, kai mažiausiai jo tikėsiuosi

Mes gyvenam kartu 3 metus, is tų trijų metų 7 men kaip vedę. Iškart po vestuvių pradėjom planuoti vaikelį, bet niekaip nepastoju

Mes pirmo susilaukėm po 2,5 ,metų po vedybų, pastojau per pirmą mėnesį. o kartu buvom jau apie 4,5 metų.

Po dviejų metų buvimo kartu. Kaip tik atšokom vestuves ir iškart pradėjom mažylį planuoti, pavyko iš antro karto

Mes kartu jau beveik 5 metai, pradedam dabar leliuka kviestis. Tik staiga "prisiminem", kad reikia susituokti. Vyrui tai labai svarbu....nes jam pirma santuoka...labai labai laukiam leliaus...

Sveikinu - labai puikus žingsnis, ir leliukui bus smagiau

Mes planavom po vestuvių (po maždaug 1 metų bendro gyvenimo )

mes suplanavom po to, kai isigijom savo buta (po vestuviu jau buvo daugiau nei 3 metai praeje.....)

as su SB kartu jau 1.8men. jis turi du vaikus, o as kliedziu apie savo pirmaji jo mazylis yra hyper irgi, bet manes tas neatbaido, nes ir MB ir as neesam leti

na mes kartu buvom jau 6etus kartu kai nusprendėm, jog po poros metelių pradėsim aktyviai dirbti šia kryptimi
Tačiau mažoji nusprendė kitaip- ir dabar abu negalim atsidžiaugti- pagal planus dabar aš turėčiau pastoti- o lėlytei mūsų jau vieneri metukai

Na kagi, isiterpsiu ir as pradraugavome 8metus ,pradejome galvoti apie leliuka, vasara atsokome vestuves , ziema jau

Na mes nusprendėm kad jau reikėtu sukurti šeima kai draugystė ėjo septintus metus.

O mes nei planavom, nei neplanavom. Atšventėm vestuves, išvažiavom kelionėn, nesisaugojom ir tik "bac", testas teigiamas.

As uzsinorejau po 4,5 metu draugystes, rimtai pradejom planuoti tik po 9 metu kartu, kai susituokem, bet kol kas nesiseka. MB ir dabar dar labai didelio noro planavimui nerodo, sako "kada nors reikes", o as bijau, kad ir taip jau velu

po 3savaičių. Sugyventinio noras toks buvo

Mes 8 metus kartu prabuve pastojom. Ir nestumas santuoka uchhh kaip pagreitino, nes vis nebuvo kada: tai vieni mokslai, tai kiti, darbai po to, namai...Labai staigiai viskas susideliojo i savo vietas

Mudu jau 7 metai kartu ir pagaliau pradejom nenaudoti jokiu apsisaugojimo priemoniu

kodėl? gal ir nevėlu jei jums apie 30 tai jau reiktų, gi norėsit ir anūkus paganyt...

todėl man atrodo, kad ne "kiek metų draugavote ir pastojote" esmė, o kiek jums jau stuktelėjo

mes pastojome po 2 metų draugystės ir 6 metų santuokos, kai sustvarkėm finansiškai gyvenimą, be ne tik tas lėmė.

Sveikos gyvos! Mes planą - chuliganą kurti pradėjom po 11 metų. Labai jau nepalankios sąlygos iki to buvo.... Kov1 iškabinom šūkį virš lovos: "Šalin KT! Tegyvuoja pilvūzai!" Dar vis "braižom" ir laaaabai abu tikimės, kad "prisibraižysim"

sveikos susituokti suplanavome lygiai po metu nuo draugystes pradzios ir diena skyresi tik viena diena o vaikeli planuojam jau dabar, tai yra po daugiau dvylikos metu buvimo drauge....

Nenusprendėm, tiesiog vaikiškai saugojomės (nes beveik tokie ir buvom) ir pastojom. Ir turim. Bet dabar, po beveik 12 metų gero saugojimosi, bandom specialiai vėl, kad gyvent būtų įdomiau