Mano vyresnis vaikas (11m.) naktimis eina i tualeta. Viena tokia nakti eidamas pamate mus besimylincius:( Kita ryta mes kalbejomes apie tai. Seniai jau apie siuos dalykus zino, zino ir jog tai normalu, bet... pamacius ivyko keista reakcija. Dabar, jei ryte pamato mus su teciu apsikabinusius - verkia ir sako nenorinti to matyti. Ka daryti, gal i gydytoja kreiptis? Jei dienos metu ar vakare apsikabiname, buciuojames ar panasiai - jokiu emociju, bet butent ryte.
ojojoj...
pabandyk parashyti vaiku psichologui. chia yra toks skyrelis.
Vajei
Vaikui sokas - ir jai sunku su tuo susidoroti. Pasikonsultuociau su specialistu ka daryti.
Mes irgi buvom ikliuve. Oi oi oi
Oi, ne taip cia viskas paprasta
Būtina su vaiku pakalbėt-kad tai yra natūralu,normalu ir t.t.Nežinau ką jūsų vaikas "tuo" klausimu jau žino ir ką dar turėtų sužinot, bet manau 11 metų-tai jau tas amžius,kad turėtų žinot daugiau.Svarbiausia, kad norėtų sužinoti.Mano bendradarbės sūnus 6 metukų, labai nori brolio ar sesės ir tėvams sako, kai norėsit leliuką "daryt", išvežkit mane pas "babą", kad netrukdyčiau bučiuotis
Nu geras Is kur toki supratinga vaika gaut?
atsimenu tikra ivyki: visai mazas berniukas, pabudes nakti , tam paciam kambari, pamate kaip tevas aistringai puole mama...is soko apako
po daugelio metu sugrizo regejimas... ivairiu lygiu stresu pasitaiko. teoriskai vaikas zinoma viska zino- juk gyvename informacijos amziuj: kompiuteriai, gatve...internetas, bet bet..... vaika gasdina pati fiziologija. na prisipazinkim, ir mums, dideliems ne visad IS SALIES lytinis aktas liuks ir estetiskai atrodo, jei, pvz, ziurim koki filma su "nevykusia" scena...o cia dar vaikas. jis turbut zino, jog tetis myli mama, etc etc, bet nenutuokia, jog ta meile gali taip "klaikokai" atrodyti... reikia padeti vaikui pergyventi stresa, kalbetis tik tiek, kiek JIS SIUO METU PRISILEIS, o gali buti, kad nores issisakyt tik po metu keliu. dabar svabiausia, nesibuciuot vaiko akivaizdoj, jei jam sukelia kancia.
Svarbiausia, ne tai, ka mate, bet kaip tai suprato. Vaikas meiles santykius gali suprasti kaip agresijos akta. Del to gali issigasti. Apskritai vaikas, ypac 11 metu, jau nutuokia apie kazkokius ypatingus santykius tarp tevu, turbut yra girdejes apie fizinius santykius tarp suaugusiuju, bet dar neturi tiksliu ziniu apie tai.
Reiktu klausti vaiko, kaip jis jauciasi, kai mato, kai teveliai apsikabina ir buciuojasi. Del ko verkia.Tada galima ir ji kartu apkabinti ir pabuciuoti. Vaikui galima paaiskinti, kad mylintys vienas kita suauge zmones savo jausmus reiskia ivairiais budais-taip pat ir fiziskai, pavyzdziui, buciuojasi, apkabina vienas kita. Kitas suaugusiu meiles parodymo budas yra kai jie buna vieni ir nuogi, jie liecia vienas kita. Kai vaikas uzaugs, jis irgi taip pat darys. Be abejo, geriausia uzsirakinti, kad vaikas neieitu i miegamaji. Jei nera spynos- butinai uzsidaryti duris, ir vaikui turetu buti pasakoma apie tai, kad jis neitu i miegamaji, kai durys uzdarytos. Privalo pasibelsti ir palaukti, kol tevai atidarys.
Ar tikrai čia geriausias variantas? Tėvai aišku apsisaugo, vaikas nemato, bet pats užrakinimas durų. Kokios pasekmės vaikui? Ar jokių? O kaip jam paaiškinti, kad tėveliai kartais užsidaro, užsirakina ir jo neįleidžia? Ar paskui nebus taip, kad jis pats tupės savo kambary užsirakinęs ir tėvelių neįleis?
Mano nuomone, taip. Vaikas nuo mazens gali suzinoti apie tai, kad jo teveliai nori tureti privacia erdve ir vaikas privalo ja gerbti. Norint paaiskinti vaikui, del ko jo neisileidzia, galima pasakyti, kad teveliai kartais nori pabuti vieni.
Zinoma, kad gali buti, kad veliau, paauglysteje vaikas gali uzsidaryti, uzsirakinti ir buti vienas, jei nores. Ir svarbu, kad tada tevai gerbtu jo teise buti vienam, leistu buti vienam, kol jis pats nuspres iseiti ir pasakyti, kas atsitiko.
Suprantate, visa beda yra tame, kad mes gyvename dvieju kambariu bute, kur abu kambariai yra pereinami. Vaikas nakti eina i tualeta is savo kambario per musu kambari. Cia nei spynos, nei uzdarytu duru negli buti. Tuo metu uzdarome duris, bet jokio privatumo neturime, nes jos bet kuriuo metu gali buti atidarytos... Beje, salia musu dar vienas vaikas miega... Tokios salygos:((
Visa esme tame, kad po to ivykio, vakare gulint mes negalim net apsikabinti, nes eina i tualeta, pamato apsikabinusius, vel pradeda verkti ir sako, jog nekencia tecio. Blogai, kad numatyti, kuriuo metu eisi i ta tualeta - visiskai neimanoma. Keisciausia, kad dienos metu, jokiu emociju nebuna: mes galim ir apsikabinti, ir pasibuciuoti - tai visai naturalu, bet nakti... Siuliau eiti pas psichologa, bet nesutiko ne is tolo. Nors as labai atsargiai ir graziai tai dariau. Sake nepasakos "visokiems" savo minciu, jausmu ir t.t. Nebezinau, ka daryti. Labai prasau patarkit!
Kiek galima patarti internetu, as parasiau viska. Kadangi vaikas sako, kad nekencia tecio, tai turbut teti suvokia kaip agresoriu, pyksta ant jo ir turbut jauciasi bejegis kazka pakeisti (nes rasote, kad verkia).
Jam gali buti naudingi keli uzsiemimai su psichologu, kad sumazetu agresija teciui. Manyciau, kad beveik visada pirma karta vaikai nenori eiti pas psichologus, bet dazniausiai paskui pavyksta uzmegzti kontakta, ir jie lankosi noriai. Jeigu psichologas matys, kad vaikas labai priesinasi, tai per pirmuosius susitikimus ir nebandys jo klausineti tu dalyku, apie kuriuos vaikas nenori kalbeti. Pas psichologa pirma karta Jus butinai nueikite kartu, ne vienas vaikas.
Vaikuciu atmintis labai gera, nuo mazu dienu reiketu saugotis tokiu dalyku..
Mes su vyru pasibuciuojam, bet visa kita darom, kai neseka kitos akytes. jei jau tokie dalykai vyksta, bandysiu vaika nuo mazens tokiems dalykams ruosti. Turbut buna kazkokiu knyguciu, kad vaikuciams suprantamai butu galima paaiskinti. У меня была похожая ситуация. Во время разговора сын спросил прямо--МАМА КОГО ТЫ БОЛЬШЕ ЛЮБИШЬ- пришлось объяснять, что дети самое дорогое....., но и у меня должен быть муж, а у него отец..... Проблема мне кажется, в том что играет обыкновенная ревность и надо ребенка убедить в своей любви, чтоб не было и тени сомнений
Kažkada ir man buvo panašiai. Tik atvirkščiai, aš buvau tas vaikas, kuris aptiko savo tėvus besimylinčius. Neatsimenu dabar gerai, kiek man tada buvo metų, bet turbūt apie 11-12. Ir tikrai jau žinojau ir supratau, ką jie tada darė... Bet jokio streso ar šoko man tikrai nebuvo
|