Nereik tinget ir grindis daznaiu paplaut...pff...atsirado problema
O seip pacituosiu, ka jau kitoj temoj buvau rasiusi:
Mano suneliui 4 menesiai, gyvenam name, turim jorka, anglu buldoge, belgu avigani- malinua, ir paprasta katina (ai, dar akvariuma) sunys gyvena namie, jokiu voljeru neturim, yra kambariniai. Nuo pat pirmos parsivezimo dienos leidom sunim susipazinti su nauju gyventoju, visi prieme ramiai, lyg ir zinodami jau, kad bus pagausejimas. Is pradziu atsargiai elgiausi, priziurejau, stebejau sunu rekcijas, labiausiai bijojau del aviganio, nes jis grynai mano suo, visada budavo su manim, miegojo prie mano lovos, net i vonia eidavo kartu, kaip seselis koks man jis,mano meile didzioji, tai bijojau, kad neuzpavydetu. Bet sitas suo super protingas is karto suprato, kad tai naujas seimos narys ir ji reikia gerbti bei saugoti. Dabar is ryto ibeges i kambari pirma lekia ne pas mane, o prie Mazvydo, stengiuos neleisti, bet vis tiek nutaiko proga, kad lyztelt jam per koja, ar pakausi O tada tik pas mane. O jau kai vaikas verkia...neimanoma, nes suo is karto staugt pradeda, atlekia, kaukia, ziuri i mane tokiom aklim, lyg as kalta, lyg ta vaika skriausciau, nu geros jis sirdies, negali pakesti vaiko verkimo
O va ziuriu Mazvydukui jau 4 menesiai ir jau pradejo rimtai dometis sunimis, is pradziu tik stebedavo, o dabar kai Brutas- didysis musu belgas kur salia sedi, tai tuoj stengiai paciupti, tik capt su rankyte i gaurus ir pesti, tada aisku ranka pilna plauku, reikia eiti plauti, vis tiek pirstai siam amziui visada burnoj. Su naminiais gyvunais minusas tik tas, kad biski daugiau darbo del tvarkos, na kad ir tas ranku plovimas, kai suni vaikas ciupineja, ar kai suo rankas priejes palaizo, nes 4 men kudikis vis tas rankas sau i burna po to kisa, na ir grindis reik labai daznai plauti, nes 3 sunys vis tik seriasi, o kai prades lelius ropoti, teks ypatingai daug demesio tvarkai skirti. Bet man visa tai niekis, palyginti su tuo nuostabiu vaizdu kaip mano vaikas su sunim bendrauja ir matyti ta nuostabu rysi jau nuo tokiu ankstyvu jo gyvenimo dienu. Beja, dziaugiuosi, kad ir suo jau 2 metus rudeni tures, tai jau to proto yra, tinkamas amziaus skirtumas tarp ju
Tik va katinui prie vaiko lysti neleidziu, nes tas neaisku kur valkiojasi, namo grizta tik paesti, dykaduonis. Del manes jo namie galetu is vis nebuti, as tik uz sunis. Arba bent tokius gyvunus, kurie ne tik paesti ateina

Nesupykit, nu bet keistai jus mastot .... o tai anksciau negalvojot, kad suni isigyjama maziausiai 10-iai metu kad veliau bus seima, mazi vaikai? Siaip is jusu parasymo suprantu, kad visiskai neaukletas suo, net jei seimininkui dantis siepia .... Pati laikau ne pirma suni, ir apie seima galvoju, man nera nieko graziau, kai vaikas augagyvunais. O siaip reikia ir sunis ir vaikus auklet. Mano manymu vaikai greitai uzauga, veliau nereikes saugot taip, o ir suo apsipras su vaiku.
Del plauku - as esu pripratus kasdien prasisiurbti namus, argi cia problema? O kas tam vaikui atsitiks, kad sliauzios po tas grindis, ir ten metysis keli plaukai. Lauke dar ne tokiu dalyku prisiragauja vaikai ...
Ir isvis, kas butu, jei kiekviena seima, turinti gyvuna, ir tik atsradus vaiku, pradetu mastyt kur ji iskist .... labai blogas supratimas zmoniu, gaila
Papildyta:


Nu super !!!!! respect kaip sakant
Labai grazu, ir manau kai vaikutis paaugs, bus patys geriausi draugai su suniu. As tik uz gyvunus namie !!!!!!!!!!!!!

man asmeniskai nenormalu kai gimsta vaikelis ir ateina i namus kur gyvena gyvunai .....bet aisku ju neismesi svarbiause ne pirkti suneliu irr kaciuku kai jau yra mazas vaikelis

Oi tik ... Mes va keliames i nama ,laukiam gandro ir naujo gyventojo sarpejaus -beje viena jau turim suo ne kiaule sonais s...ais

Va kaip mes tvarkomės


Kai vaikius sirgo, išvis nesitraukė




Man nuostabu kai šeimoj leliukas auga su gyvūnėliu

Koks istikimas sargas pas jus Elee

siaip gyvunai vaikams tikrai nekenkia, maziau alergiju poto tik buna. Mes turim kate aukle, nuo pirmuju dienu tupejo man ant pilvo,tik as dar nesupratau, ko ji ten tupi o ji jau pajuto, kad esu ne viena. Dabar jau aukle toliau laikosi, nes bando vis ja uz uodegos pagaut mazoji:)

Mes turim prancūzų buldogą. Kai gimė mūsų dukrytė, jam jau 3 metai buvo. Bet geresnio sargo už jį nėra. Jis yra pilnateisis mūsų šeimos narys ir turi visas teises susipažint su mažyle, pauostyt, atsigult šalia, pasidėt galvą ant kojyčių.
Manau, kad svarbiausia nepalikt šuns be dėmesio. Juk kol nebuvo mažylio, visi jį glostydavo, rodydavo jam dėmesį. Jis pripratęs su mumis visur keliauti, miegoti kartu lovoje, plaukti baidarėmis, važiuoti prie jūros, net į Žemuosius tatrus kartu lipom. O dabar vieną dieną Op, ir antraeilis jis tapo. Mes tai tik parsivežę iš ligoninės gražiai supažindinom, pasakėm, kad dabar tu būsi mažosios asmens sargybinis ir žinokit, jis taip ir jaučiasi. Visuomet šalia jos, jei kas ateina, visu kūnu užstoja, kad ne per arti prieitų. Todėl labai jėga, kad niekas nelindo nešiot ir čiupinėt mažosios, nes Sūris (mūsų šuns vardas) neleidžia
O jei neduosi susipažint, pauostyt, stumsi šalin šunį, jis tikrai gali įsižeisti ir pradėt keršyt vaikui ar reikalaut dėmesio. Nežinau kaip kitų šunų veislės, bet labai bijojau, kad šis taip nepradėtų elgtis.
Tai štai, dabar jau beveik 4mėnesiai mažylei ir jokių problemų nematau. Galiu ramia širdimi palikti juos miegančius viename kambaryje.

kai gime mazoji musu suniui buvo 2 metai iki tol buvo lepunelis, visur visada su mumis, labai prisirises, miegodavo tik ant lovos kartu su mumis. Suzinojom kad laukiuosi ir persikraustem i savo buta - nuo to laiko suns neleidome ant lovos kad priprastu is anksto - jokio streso jam del to nebuvo kai atsirado mazoji jis nelabai kreipe demesio i ja, o dabar jai 4men ir suo kartas nuo karto prieina palaizo rankytes ar kojytes, buna kad ji paguldyta ant lovos o jis atnesa ir padeda salia jos savo kamuoliuka kad si pazaistu su juo prie jos zaislu nelenda visai nes to bijojom, jis labai mego sukramtyti o jau mergaitei kiek laimes, vos parodau suni iskart cypimas ir krykstavimas prasideda, beja pirma karta nusijuoke balsu taippat is suns, su vyru dar juokaujam kad ji sakys ne "mama" ar "teti" o suns varda
o siaip manau kad suo labiau kreips i ja demesi tada kai si prades vaikscioti

suo su kudikiu sunkiai suderinama.

šuo su kūdikiu lengvai suderinama, tik reikia mokėti ir netingėti dirbti su šuniuku, kol kūdikis pakeliui

būtent nereikia pamiršti šuns, kai gimsta vaikas, mokyt ir šunį ir vaiką.

Na mes tai kol kas tik šunį mokėm (sūneliui du mėnesiai, šuniui keturi metai)... Bet tas mokymas buvo, kad negalima lysti prie vaiko ir jo daiktų, negalima įsirangyti ant vaiko pleduko (tą vis pabando retkarčiais padaryti, bet visad gauna daug pylos), negalima loti namie... Na žodžiu, šuniui gyvenimas pasikeitė kardinaliai, bet kol kas sutariame, nemačiau kad šuo piktai reaguotų į vaiką, tik šiaip kartais užsinori pasižiūrėt, kaip anas kvepia, lyžtelt.
Smagu išeiti į lauką trise, man ne taip nuobodu, kai vaikas miega Šuo trumpaplaukis, bet plaukų vis tiek randu ir ant sūnelio žando ir ant drabužėlių, nors ir valomės dažnai. Tai čia gal ir bjauriausias aspektas...

mano suo irgi vis nori dukryte pauostyt, palaizyt - ir as jam ta leidziu dabar jau prikisu ja salia jo, jis uosto o jinai kimba visais delnais i jo kaili (kuris itin ilgas ir tankus) beabejo siam suskausta bet kai suskausta jis ne puola, neurzgia, neloja o pradeda laizyti jos rankytes

na jau ne,nemegstu kai sunys gyvena namuose.sunys man patinka,bet savo vietoj,kieme voljiere.o gyvent su suniu is vien niekados.

Mano vyras tai labai bijo, kad maziulis nuo musu suns kokiu bakteriju nepasigautu Leidzia tik ziureti vienam i kita, bet jokiu budu ne liestis. Sakau jam, kad kai mazius prades ropoti, tai tada lietimosi neisvengsim

As leidziu suniui suneli apuostyti, karta ir kojyte palaize, dziaugiausi, kad pripazista. Siandien sunelis bande glostyti suni, kuo toliau, tuo labiau juo domisi

Musu suniui buvo 3metai, kai parsivezem mazaja namuciu. Nelabai suprasdavo kame saknys, kai neleisdavau uzgult ant mazes, nes suva toks grubus pas mus jei eis tai per galvas, niekad neapeis tai tik tiek ir saugot reikejo, dabar jau atsargiau elgiasi. Kuo maze didyn tuo suo atrodo vengia jos, bet ilgainiui susidraugaus. Kol kas damos nesipyksta

Mano nuomone(tik mano) šuo nesuderinama su kūdikiu- gyvūnas visada lieka gyvūnas, maža ką

Pas mus kate namuose. tai blogiausais aspektas , kad visur katino plaukai.
tai bet kol kas vaikas namuose tik savaite, katinas nelabai eina i saliona, kur mazoji gyvena, o mes mazaja mazai nesam i miegama, kur katinas gyvena..
siaip kol kas katinas pribijo mazosios del jos garsios kakarynes......

Pas mus namuose dar iki kudikio gyveno dalmantinas. Dalmantinai tylus sunys, sutaria su vaikais, taciau seriasi ne sezonais, o istisus metus, kasdien Reikia juos reguliariai sukuoti, bet dabar as tam jau laiko neturiu, tad gyvenam kudlose uztad tvarkytis turiu kasdien.. Ir vistiek vaikas pasliauziojes visalaik aplipes tais seriais buna. Kartais jau nervas taip apima, kad ta suni atiduot kam nors norisi, bet nu gi seimos narys, negalima taip... Beto su vaiku kaip sutaria, tas pas ji nuropoja, patampo uz ausu, paznaibo. Dabar jau su vaikstukai per namus vaiko. Bet suo niekada nieko vaikui blogo nera padares, o kartais ir palaizo zanduka Kai paaugs, bus tikri draugai. O kai einam per miesta su vezimuku ir suniu, visi vaikai tik pamate is tolo saukia "O Dalmantinas!", leidziu paglostyti. Tik keista del mamu, kaip jos leidzia vaikams prie svetimo suns begti glostyti, gerai, kad maniskis myli vaikus, o jei koks piktas?

Turim suni namuose ir nemaza, mazyliui jau 8 menesiai, na nzn kaip pas kitus , bet musu suo seriasi du kart per metus, todel plauku nera daug, bet kiekviena ryta pereinu grindis ir surenku viska, kadangi musu suo nelipa ant baldu ir nemiega lovose, tai mums suns egzistavimas netrugdo. Vaikai ir suo puikiai sutaria, suo leidziasi tampomas uz ausu ir nosies suo niekada neima vaiku zaislu zino kad laizyti vaiko irgi negalima