Vis dvejojau rasyti ar nerasyti...bet poto pagalvojau, kad dukrytei bus veliau smagu skaityti kaip atejo i musu pasauleli!

Taigi istorija prasidejo nuo to, kad gyvenom su tetuku 7.5 metus...dar nebuvome susituoke...o sirdeleje jau krebzdejo mintis apie tave mano mazoji! Kai si mintis verzesi is sirdies gelmiu...nusprendeme, kad jau laikas ir nera ko cia laukti! Paskaiciavome, kad vestuviu diena nesimatytu pilvelio...viena grazia nakti, kai zvaigzdes buvo ryskios danguje....prasidejo tavo gyvenimo kelias mamytes pilvelyje....TU augai....spardei mamytei sonus, sonkaulius....bet visviena mamyte ir tevelis tave begalo mylejo....dainuodavo tau...sekdavo pasakas...kalbedavosi su tavimi...
Pasikalbedavome su vyru, kaip reikes vaziuoti i ligonine kai saremiai uzeis...kaip nepamirsti susideti i masina senai sukrautu tasiu...taciau...kai suejo 37 savaiteles...man pradejo eiti gleiviu kamstis, nieko nelaukus nubegau pas gydytoja...telefonu gydytoja nepatikejo....sako ankstoka...Vizitas pas gydytoja buvo lemiamas...ilgiausiai istemsi savaite....Kadangi buvau susitarusi su kita gydytoja...nuvaziavau pas ja i ligonine...na gydytoja pasiziurejus...pasake.. kaklelis atsiveres 1.5cm...na sako reikia dar paauginti truputeli....taigi VERDIKTAS GINIPRALIS 3 kartus dienoje....kadangi nuo siu vaistuku mano sirdele labai smarkiai dauzydavosi krutineje.....nusprendziau gal tiek to...negersiu....Taigi...laikas ejo o as vis negimdziau....pas gydytoja vizitas buvo po 2 savaiciu....dar vyrui juokiausi, sakiau ne pamatysi neistemsiu pagimdysiu anksciau....bet buvau neteisi. Na ir lemtingoji vasario 17d. Po gydytojos apziuros ...tokios naujienos kaklelis issilygines 2 cm atsiveres....deja negali vykti toliau gimdymo veikla nes vandenu maisas neplysta del to, kad tvirtai prisitvirtines prie gimdos sieneles...NEreguliarius saremius jau jauciau senai....ir budavo tokiu kad oi oi....tiek vyras tiek as norejome, kad kuo greiciau kuo greiciau...nes nei pasedeti nei paguleti....jau kaip uzeidavo keturiomis vaiksciodavau...gydytoja sako...Viskas vasario 19d. gimdysim....Sestadienio naktis buvo nepakartojama....skausmai baisiausi.....jau galvojau iki ryto 8 valandos neistemsiu....taciau vis pavykdavo nusnusti keleta valandu....
8 valanda ryto as Vilniaus Gimdymo Namuose. MAn duoda pasirasyti kazkokius popierius....kazka pildau....Poto liepe apsirengti gimdymo namu naktinukais...kurie buvo nekokiam stovyje ir chalatu. Palydejo i mane i gimdykla. Gydytojai atejus man buvo nuleisti vandenys....as net stebejausi kokie jie silti...vandenu buvo daug....ir tarp koju ikiso man vystykla ir liepe vaikscioti...gydytoja zadejo pasirodyti po 2 valandu jeigu neprasides gimdymo veikla skatins...na, bet mano mazoji saunuole, norejo greiciau pas mamyte ant ranku...kaklelis atsidarinejo puikiai...per 8 valandas buvo pilnas 10cm atsidarymas....as vis skaitinedavau kaip skauda tie saremiai, kad moterys sienomis is skausmo lipa.....man nieko tokio nebuvo (epidurinio grieztai buvau atsisakiusi)...dar akuseres klausiau ar skaudes labiau....na...skausmas buvo...bet jau tikrai nedidelis....na sulaukiau savo gydytojos...gydytoja sako va ir stangos prasidejo....jausmas nekoks....bet kenciamas....Su kiekviena stanga galvute issistatydavo...gydytoja jau rekdavo gimdom gimdom.... stangos baigdavosi...ji atgal....gydytoja pradejo dvejoti ar virkstele ne trumpa....na bet as kaip kovinga gimdyve kenciau stangas 2 valandas...bet jau ant galo....su dievais kalbejausi ir siurpinau gydytojus...nes mano gydytoja niekaip nesuprato kodel negaliu isgimdyti....PRasidejo malonus procesas....gydytoja ranka uzkabindavo galvute per stanga....ir bandydavo patraukti deja deja......nieko nepavyko....gydytoja liepe stotis gal taip lengviau bus isgimdyti....bet deja....siurpinau visus savo skausmais....siurpinau vyra...vargsas jis jau nebezinojo kur detis....siurpinau gydytojus....nes jau mate, kad man jau nebegerai....Gydytojas zodziai....turbut darom cezari nieko cia nebus....taip suspaude man sirdi, kad....taves mazyle negalesiu isgimdyti pati....kad nepajausiu ka tai reiskia.....kad tevelis negales virksteles nukirpti ir kad jis nematys kaip tu gimiai....Pasirasiau kazkokius popierius kur atnese anesteziologas....jau buvau ne tam stovyje kad skaityciau....uzkele mane ant tokio stalo ir veze koridorium....jau tomis akimirkomis....rekiau nesavu balsu.....kai uzeidavo saremiai....MAno brangiausiam vyrukui liepe laukti uz operacines duru...o as vis dar galvojau gal pavyks mano vyrukui sudalyvauti....anesteziologe...Bjauri boba nors tu ka....Saremiai buvo kas minute....pasodino mane, o kai saremis uzeina, juk negali normaliai sedeti ir nejudeti....pradejo rekti ant manes....kad negaliu issitiesti....kad nevykdau to ko ji nori....aciu dievui supratinga sesute pasitaike, sako jus palaukti tuojau baigsis saremis ir ji nurims....o anesteziologe...ner ko cia laukti greiciau suleisiu vaistus, greiciau viskas nurims....Na pavyko suleisti vaistus istepliojo mane jodu....nuo krutines nebejauciau nieko...asaros riedejo upeliais...kad nera vyro salia...kaltinau save, kad negalejau pagimdyti taves mano mazyle....kaltinau, kad vyras nepajaus, to jausmo ka reiskia nukirpti virkstele....sesute sako...mama pasukite galva i kaire va tenai pades jusu mazyle...
Vyrui kai buvo uzdarytos pries nori duris.....sukele daug emociju...vargsiukas skambino savo mamai ir tegalejo istart zodzius cezaris....sako pilnops akys asaru buvo....negalejau daugiau kalbeti ir sakiau paskambinsiu veliau....
Anesteziologe perspejo, kad vat tuojau tuojau isgirsite vaika....ir taip....tas nuostabus balselis....taip tai tu mazyle pakrikstyjai savo balseliu si pasauli...verkiau is dziaugsmo....is nusivylimo....verkiau nes emociju buvo perteklius.....tave mano mazoji nuvale....suvyste ir isnese....tada isviso asaros upemis pradejo teketi, kad taves neuzdejo man ant krutines....IR KODEL ir kodel as pati nepagimdziau.....daugiau taves mano mazoji....nemaciau....pamaciau tik kai tevelis atnese fotoapara kuriame buvo tavo nuotraukos....po paros mano angela atnese i palata...o tada tu jau buvai salia....ir prisiekiau sau...kad niekada niekam taves neatiduosiu....tu esi mano angelelis....mano angelelis....nusileides ant zemes......pas mamyte ir teveli....kurie tave begalo myli!!!

Neverta liūdėti dėl cezario na kaip jau atsitiko taip svarbaiusia kad su jumis jūsų gyvenimo džiaugsmas

Būkit visi trys laimingi

aciu uz palaikyma!!! Zinau turiu nuostabia dukryte ir pati nuostabiausia vyruka!!!

Apsiblioviau nuo tos vietos, kur parasei, kaip vyras mamai skambino.... Busit puikus tevai ir nuostabi seima, o cezaris tai niekis, palyginus su tuo, ka visi turit - kiekvienas is jusu turi dar du savus

apsiasarojus sedziu..

[COLOR=redsveikinu]sveikinu labai grazi istorija
ir nereikia saves kaltinti del cezario, dukruze, nors ir siek tiek neiprastai, bet vis tiek i si pasauli atejo tik jusu deka

Ir as sedziu apsiverkus Dideles dideles sekmes augiinant savo angeliuka

Apsizliumbiau....



Ir vat klausimas kilo... O negi neimanoma nustatyti, kad cezari reikia daryti ir anksciau??? Tiek kankinti moteri ir tik paskui sugalvoti, kad nea... - cezaris.... Kazkaip man kraupiai skamba...

aciu visoms uz grazius zodzius!!!

del cezario...zinok matavo dubens kaulus ir sake viskas tvarkoje....tik kai prapjove pamate kad vienas kaulas issikises 1 cm daugiau!


BEt as visiems sakau...buvau nusiteikusi kad labiau skaudes ir viskas baisiau bus...bet tikrai taip nebuvo!! NEbuvo tu tokiu dideliu skausmu...na tik gale...bet tikrai gimdyciau jeigu galeciau pati dar ir dar karta!!!!

Jaudinanti istorija,bet svarbu,kad su gera ir laiminga pabaiga
Vaikai,tai laime
Cia jusu seimynelei graziai

nepergyvenk del cezario - svarbu juk rezultatas, ar ne? nekaltink saves, pagalvok, kad cezario deka dabar turi savo angeleli, sveikuti ir puikuti tai juk svarbiausia

Kad ir kaip gimtu vaikutis, svarbiausia kad jis kartu ir dziugina tevelius Jugi svarbiausia, kad taip mylit ir rupinates... Sveikinimai

skaitau, ir asaros rieda....

Svarbu, kad viskas gerai baigesi... vaikiukas tavo labai grazus

Labai smagu, kad pasidalinai savo jausmais ir išgyvenimais. Tu esi tikrai labai labai gera mams, visai nesvarbu, kaip pagimdei. Tai buvo tavo ir tavo vaikelio kelias, skirtas jums, todėl mylėkite tą kelią, tą pradžią. Užjaučiu labai dėl anesteziologės (nu ir bobų būna ) ir dėl to, kad pirmą dieną nematei savo mažytės. Įsivaizduoju, kaip tau buvo sunku. Aš turbūt būčiau bliovus krokodilo ašarom. Sėkmės jums visiems trims: pačiai geriausiai mamai, šauniam tėtukui ir mielai mažylei.

Labai gražiai aprašei savo gimdymą ir jausmus. O dėl gimdymo, kad nusiramintum, siūlau perskaityti naujo "IEVOS" žurnalo numerio laišką. Jį parašė mano sesutė. Prieš tai ankstesniame numeryje vyko diskusija apie gimdymą be skausmo, apie ryšį su vaiku ir t.t. Taigi, mano sesutė parašė atsakymą. Jos laiškas tikrai prasmingas. Paskaityk.Sėkmės jums augant.