QUOTE(Daiva&Lauris @ 2005 03 21, 19:34) Pas mus buvo labai panaši problema. Psireiškė po 3 mėn., kai atidavėm aukei auklėti. Tas buvo prieš kokius du mėnesius, tęsėsi apie mėnesį, o dabar jau kokios 3-4savaitės - vėl angeliukas. Naktį irgi pašokusi iš lovos verkdama bėgdavo pvz į vonią, į rankas paimti ir apraminti nesiduodavo - klykdavo ne savo balsu. Belikdavo laukti kol išsikrioks ir tada jau nulūždavo. Aš iš pradžių labai jautriai regavau, galvojau apie auklės pakeitimą ir panašiai, tačiau vėliau pastebėjau, kad ji elgiasi taip tik man esant, dažnai vakarop (turbūt kai ima jausti nuovargį). Atrodo iš esmės nieko nepakeitėme jos gyvenime (apart to, kad su ja namuose dieną vieną savaitę buvo tik tėtis). Ir kažkaip praėjo tos isterijos. Manau, kad čia asmenybės formavimosi tarpsniai - kai nori pasiekti savo. Jei nusileisi- tai kartosis nuolat, o jei nereaguosi - gal ir greičiau baigsis. Tik nepamiršk nusiverkusį paskui pamyluoti... Dar paskaitinėjau kitų mamyčių žinutes šitame forume - tokie priepuoliai matau tęsiasi net iki 3-5metų. Taigi, linkiu tik kantrybės...
Sveika,
as zinoma ne psichologe, bet aiskiai matosi, kad vaikuciui siuo metu sunku. As dukra bandziau leisti i darza truputi didesne - 3 m., is pradziu ejusi su noru, po kokiu 2 sav. pradejo nebenoreti i darza, kol galu gale karta palikau ja ten "kriokiancia". Pagrindiniai klausimai musu leksikoje pasidare : "Mamyte, as Tave labai myliu - nevesi manes i darzeli???" Nemanyciau, kad cia vien vaiko "noras pasiekti savo". Mums buvo galimybe ir nevesti jos i ta darza, todel pastaraja ir pasirinkom. Siaip vaikas labai pasikeite, jai tarsi zeme ishslydo is po koju - pvz. Visada lauke lekdavusi kur "akys mato", dabar pradejo eiti salia manes, isikibusi i kelnes, pasidare bauksti, isitempus. Tik po kokiu 3 menesiu neejimo i darzeli pamazu pradejo trauktis tas baisusis jos klausimas ir as pastebejau, kad ji vel darosi tokia, kokia buvo... Cia zinoma, musu istorija, visiskai nereiskia, kad tai reikia prisitaikyti Jums, tiesiog manau, kad nera viskas jau taip paprasta QUOTE(Daiva&Lauris @ 2005 03 22, 15:06) Aš irgi nepsichologė, bet turiu irgi nervingą pupą. Pabandyk pagirdyt homeopatinius ACOSEDUM. tik pagerėjimas nes iš karto ateina, o po kokių trijų savaičių. Jei vaistai tiks, tai pradžioj dar nervingesnis gali pasidaryti. Bet tai tik ženklas, kad vaistai tikrai tinka...Pakenkt tikrai nepakenks, o gal kiek padės... Šiaip dar siūlyčiau su kitom grupės lopšely vaikų mamom pabendrauti. Gal ir kitiems taip buvo, gal auklėtojos nekokios...
Viena draugė savo mergytę pervedė į vyresnių vaikų grupę, tai sakė, labai padėjo. Ko gero nelengva tiems pumpuriukams darželyje, kur "draugas" pašonėn daužia, o auklėtoja ne guodžia, o subara dėl peštynių. Mano dukrai iki šiol darželis asocijuojasi su "tu manęs nemyli, todėl ir vedi". Nors didelė jau, bet liūdesio bangų su isterijų bangelėm padaugėja būtent, kai lanko darželį
Nemanau, kad tokie priepuoliai yra normalu; vaistukais gi pasekmes gydomos, o kur priezastis? Pirma, tikriausiai, apie tai ir reiktu pamastyt. Atsimenu, mano brolis kai buvo mazas, po pirmos dienos darzelio prarado kalba savaitei...Tevai nebevede, tai atsigavo, jam stresas tokia forma pasireiske, kitam galbut oziais...O kai mokyklinis amzius atejo, mama bijojo, kad tas pats nebutu, nes mamytukas buvo, bet kur tau, buvo viskas puikiai, matyt, uzteko saugumo namuose, pasiruose vaikas tolimesniam zingsniui. Gal tokiam maziui truksta buvimo su mama, o ne su auklemis ir darzeliuose?Gal nesijaucia, kad gali bet kada pasitiketi, jaucias isduotas nuvestas i darza ar pas aukle paliktas...Aisku, darbai mamytes spaudzia, bet pamastykim, kas svarbiau, ir kaip geriau. Zinoma, as grieztai pries ypatingus nuolaidziavimus, kurie neretai buna oziu priezastimi...
mano mažiukui 1,8 m.tai irgi turim tą pačią problemą su ožiukais.
Tai atsitinka lauke, kadangi jis nori eiti ten kur jis nori, daryti tai ką jis nori, o jei aš to nedarau yra kritimas ant žemės ir žviegimas Nežinau ar plaiuštelėti per užpakalį, gal tai padėtų, ar gražiai kalbėtis? Patarkit, o tai ėjimas į lauką man tokia kančia
žinai eva man nei pliaukstelejimas , nei gražumu tiems ožiams nepadeda.
Labas, labai grazus jusu vaikas
Dažniausiai pačios mamos juos tokiais ir padaro
QUOTE(Danielisa @ 2005 12 08, 03:49) Nesutinku. Visi vaikai panasiai reaguoja i stresa, baime, nesauguma, jiems nezinomus, naujus pojucius, nesuprantamus jausmus. Tiesa, reakcija dar labai priklauso nuo vaiko budo, energijos - suprantama, kad aktyvesnis vaikas, audringiau ir reaguos |