Laba diena,

Auges patare kreiptis i jus del darbo sutarties. Situacija tokia:
Mane kviecia i kita darbeli konkuruojanti firma, viskas butu ok, bet pries 2,5 m pasirasiau sutarti siame darbe, kurioje nurodyta, kad isejusi metus negaliu dirbti pas konkurentus.
1. Tik atejusi i darba pasirasiau sutarti (2002-06) - kurioje tik info kur, kada mane priima, kokiam darbo laikui (4 val / per diena/ vadybininke). Sutartis galioja iki 2002-09. Sekantis puktas jau numato, kad tai yra bandomasis terminas. Apie jokius pratesimus kalbos nera.
2. 2002-09 pasirasyta kita sutartis, kurioje daug salygu, joje numatytos 14 darbo dienu atostogos per metus (darbo laikas jau nurodytas: 8:30 - 17:30, tai yra 8 val, 2 iseigines per savaite)
3. Si sutartis velgi numato, kad as priimama dirbti vadybininke nuo 2002-09 iki 2003-09). Kalbos apie pratesima vel nera.
4. Sutartyje yra punktas apie tai, kad metus po darbiniu santykiu pasibaigimo negaliu dirbti pas konkurentus ir pati ikurti konkuruojancio verslo, numatytos dideles baudos.
5. 2003-03 pasirasytas priedas prie PIRMOSIOS sutarties (kad perkelta marketingo vadoves pareigoms).

Pas sekretore, darbo sutarciu aplanke yra tik pirmoji sutartys ir priedai. Sutarciu su salygom nedirbti pas konkurentus, apie atostogas ir pan nera, jos greiciausiai pas imones vadova.

Tai ar galioja si sutartis?
Aciu

Nėra jokių įstatymu numatytų apribojimų keisti darbo vietą darbuotojo noru, todėl Jūsų darbo sutartis su "baudomis' ir kitomis apsurdiškomis ir neteisėtomis sąlygomis ir guli pas direktorių "stalčiuje", o tikroji legali sutartis kurią esant reikalui pateiks "sodrai" ar darbo inspekcijos inspektoriui tai ta kuri guli aplanke pas sekretorę.
Pateikiu Darbo kodekso ištraukas:

4 straipsnis. Darbo įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai
1. Darbo įstatymai nustato:
1) darbo teisės taikymo sritį, uždavinius ir principus;
2) gyventojų užimtumo teisinius pagrindus;
3) kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo taisykles bei šalių atsakomybę už įsipareigojimus;
4) minimalųjį darbo užmokesčio dydį, taip pat darbo apmokėjimo sąlygas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose;
5) maksimaliąją darbo laiko trukmę ir minimaliąsias poilsio laiko normas;
6) minimaliųjų lengvatų, garantijų, kompensacijų dydį ir kitų darbo teisių lygį;
7) pagrindines darbuotojų saugos ir sveikatos normas bei taisykles;
8) profesinių sąjungų ir kitų darbuotojų atstovųteises darbo srityje;
9) pagrindines profesinio pasirengimo ir kvalifikacijos kėlimo nuostatas;
10) darbo drausmės užtikrinimo pagrindus;
11) materialinės atsakomybės sąlygas ir dydį (ribas);
12) pagrindines darbo įstatymų laikymosi priežiūros ir kontrolės nuostatas.
2. Vyriausybė, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos turi teisę pagal savo kompetenciją priimti norminius teisės aktus darbo santykių reglamentavimo klausimais. Vyriausybės, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų norminių teisės aktų nuostatos, pabloginančios darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas ir kitidarbo įstatymai, negalioja.
3. Įmonėse, įstaigose, organizacijose pagal jų kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka gali būti priimami vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, nustatantys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais darbo įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais nereglamentuotas darbo sąlygas ir papildomas, palyginti su nustatytomis įstatymuose bei kituose norminiuose teisės aktuose, darbo, socialines ir buities lengvatas darbuotojams arba atskiroms jų grupėms.
4. Negalioja trišaliai susitarimai, kolektyvinės sutartys bei vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai dėl darbo sąlygų, pabloginantys darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Tais atvejais, kai šis Kodeksas ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

94 straipsnis. Darbo sutarties turinys
1. Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas.
2. Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja šiam Kodeksui, įstatymui arba kolektyvinei sutarčiai, taikomos šio Kodekso, įstatymų, norminių teisės aktų arba kolektyvinės sutarties nuostatos. Ginčą dėl darbo sutarties sąlygų taikymo sprendžia darbo ginčų nagrinėjimo organai.

106 straipsnis. Išbandymo terminas
1. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai.
2. Įstatymų nustatytais atvejais norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai, bet ne ilgesni kaip šeši mėnesiai.
3. Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe.

107 straipsnis. Išbandymo rezultatai
1. Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės kompensacijos.
2. Jei išbandymas yra nustatytas norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui, išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris dienas.
3. Kai išbandymo terminas yra pasibaigęs, o darbuotojas tebedirba, nutraukti darbo sutartį leidžiama tik bendraisiais pagrindais, nustatytais šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje.
126 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui
1. Suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį.
2. Nė vienai iš šalių darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota

127 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu
1. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio.Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju.
2. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas, jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris dienas, jeigu jis jau yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos.
3. Darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties (šio straipsnio 1 dalis), tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms ir kt.
4. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu.

Pabraukiau vietas kurios apibudina Jūsų klausime išsakytas sąlygas. Darbdavys iš Jūsų gali reikalauti 127 str. 3 dalyje numatytų išlaidų atlyginimo tačiau jei tai buvo aptarta legaliai sudarytoje sutartyje, o ne sutartyje "iš stalčiaus". Apribojimai keisti darbą yra laikomi apribojimais bloginančiais darbuotojo padėtį ir yra negaliojantys.