Na prisiklausiau ivairiu nuomoniu. Su vienom sutikciau su kitom tikrai ne. Na kiek zmoniu tiek nuomoniu.
Na tikrai nebuvau susidariusi idealios motinystes modeli.
Tik niekad nereikia moralizuoti ir patarineti toms kurios nera patyrusios ka reiskia auginti labai neramu vaika. Realybe vienokia, teorijos kitokios.
As labai gerai atsimenu viena aukle. su kuria kartu vaiksciodavom po parka su vaikais. Ji vis mane aukledavo kaip reikia auginti man savo vaika. Bet vat jos sunui gime labai nerami mergaite ir ji pati tada manes klause ka daryti. Nes viska isbande kaip ir as, o vaikas vistiek rekia.
Pas mus tai visa laika ta pati rutina. Jei jau vaziuojam kur nors tai visa laika tuo paciu metu. Tik pastebejau kad jei isvaziuojam tai jis auksinis vaikas. Bet neturiu galimybiu kazkur veztis tai namuose kuiciames.
Pavydziu toms kas turi mamas mociutes kas priziuri vaikus. As visai nieko neturiu. Mano tevai ir sese gyvena labai toli, o visi kiti draugai turi savo vaikus arba yra uzsieme. Turim viena moteriske, bet ji dirba tai pabuna labai retai.
Dar pas mus tokia situacija kai darzeli reikejo nukelti, o man sumazinti darbo grafika iki rudens. Tai praktiskai visa diena esam kartu. Ir neturiu dabar is ko rinktis ir tikrai neturim galimybiu kazka samdytis.
Na yra kaip yra, bet kaip pries kelias dienas pavyzdziui atsikele geros nuotaikos ir po kokiu desimt minuciu prasidejo isterija ir tesesi tris valandas. Tai is pradziu viska darai kad nukreiptum demesi. Kartais turbut belieka ant galvos atsistoti. Po to stengiesi nekreipt demesio. Po to jau isvararau i kita kambari kad pabutu vienas. Po to jau ir patys pradedam nervintis ir kai jau vaiaks eina nakciai miegoti nieko visai nebesinori.
Na bet tikiuosi kad amzinai taip nesites, kada nors ir i mano kiema ateis svente.
Bet kai sunus viena diena buna geras, tai as visa laika pagiriu koks jis geras, kaip as dziaugiuosi. Ir taip pasisemiu jegu.
Ir sekmes visoms mamoms auginancioms mazuosius terroristus

Sorry, bet nesuprantu taves. Kuri is musu cia moralizavo tau? Ar tu skelbei sia tema kad mes tik issilietume savo vargus bet nebandytume patarti viena kitai? Galbut esi viena is tu kad nori tik dejuot o ne ieskot kokiu budu pakeisti dabartine situacija? Nesu piktas zmogus bet vaje ant kiek uzkliuvo man sis tavo pasakymas Nenuvertink kitu patarimu;, galbut keleta is musu galetu ka pasidalint is asmenines patirties ar kitos is baigtos spec. sioj srity . Neturi sutikt su kiekvienos nuomone, bet nenumok ranka kad nepatarinetu tau niekas lyg kitu nuomone beverte.

Mano sunelis pirmus kelis menesius istisai 2 valandas klykdavo; As irgi JOKIOS pagalbos neturejau ir neturiu (vyras uzsieinetis, jo seimos cia ner, mama serga, sese irgi toli, ir net aukles neturime). Bet klausiau visu ir draugiu ir kolegu, skaiciau kiek literaturos kad bandyt kazka, bent ka, pakeist. Galiu tau pasakyt kad rutinos as irgi laikiausi, bet supratau kad tame buvo ir problema; vaikas ant tiek pripranta prie rutinos kad maziausias pasukimas i sona nuo jos sugriauna ju pusiausvyros saugumo jausma.
Pamazu pradejau keisti rutina: iseidavau i parduotuves su vaikais nors ir buvo per maziuko pietu miega. Ispradziu klykdavo, greit iseit reikedavo, bet palaipsniuj pradejo adaptuotis, uzmigt bent kur o ne tik namuose, butent savo lovytej. Ir dar del lovytes...visi mes ant pirstu galiuku vaiksciojom kad tik jo neprikelt. Vos sukrutedavom ieja i kambari, ir jis ant visu keturiu ir rekia. Absoliutiska tyla nera gerai vaikam miegui (gi netgi budami motinos jie girdi sirdies plakima, skrandzio virskinimo garsus...). Reikia namuose tureti kaip vadinamas "baltas tiuksmas", lyg garsas ant neveikiancio kanalo. Tureti pastovaus, bet tylaus triuksmo: ar TV ijungta, ar zmoniu balsai, ar raminanti muzika.
As uzleidziu "gamtos garsu" t.y: pauksciu, upelio, misko garsu CD per miega ir dabar galiu ieit i kambari ir vaiksciot, tvarkytis ir jis miega. Pries savaite perkeleme ji kartu su vyresniu broliuku tame paciam kambaryje. Visi mes kentem kelias naktis kad pakeiciau jo rutina, bet ir vel adaptavo ir priprato miegot naujoj vietoj. Nors dar jis reksnys, bet palaipsniuj gereja kadangi uzsiemem veiklos kazka pakeist matydami kad situacija negerejo pradzioj.

Nu va, patarineju , o gi autore to nepageidauja. Bet gal kitom pravers mano patarimai?,
As dingstu is cia ir linkiu ramybes jusu namuciuose

Uzjauciu jus.As ir kartais pasijauciu nusikalusi..Reikia stiprybes mum visom

labai tave suprantu, nes pati turiu neramų vaiką

Vaje atsiprasau kad taip grieztai parasiau. As jau ir pirma rasiau kad si tema tinka tik auginancioms neramius vaikus. Aisku kiek zmoniu tiek nuomoniu ir kiekvienas gali cia pasisakyti. Bet tikrai zinau tos kurios turi ramius vaikus ir aukleja kaip reikia auginti tikrai realybe skiriasi nuo tikroves. As visa laika klausiu nuomones is zmoniu su tokia pat patirtim, o ne kazkokiu mokslininku ar laikrsciose parasytu teoriju. Praktika ir patirtis tik tai labiausiai padeda

dideles tau kantrybes

Matai, neramumą mes kiekviena pagal save matuojam. Ir kas vienai neramus, kitai gali būti normalus vaikas. Tai daugiau požiūrio ir asmeninio prisitaikymo klausimas.

As turbut per daug i viska reaguoju. Ir gal puolu kitus gindama save. Bet tokia jau tapau. Anksciau budavau kitokia, na bet reikia ismokti keistis ir prisitaikyti. Man paguodos nereikia tuo labiau uzuojautos, bet jau buvau priejus toki kritini momenta, kad stogas ciuoze konkreciai.
Tikrai atsiprasau jei ka izeidziau savo pasisakymu. Gal per grieztai parasiau.
Isveda is pusiausvyros kitu auklejimai. Tamepaciame mieste gyvena vyro mociute, kuri priziuri svetimus vaikus, o musu negali priziuret ne tik kad uz pinigus, bet ir laisvu laiku nenoriai ateina. Tai jos retai ir teprasom. Ji labiausiai nervina mane. Ji visad pilna patarimu. Musu sunus dar nesneka tai ji man pareiske kad as su juo neuzsiimu ir nemokinu. Na zinokit norejau ja nusauti
Ji man visad uzmeta kad as viska darau blogai, nes jos vaikai buvo ramus ji neturejo problemu, o as nemoku auklet. Na as jai atsikertu, bet kad ir kaip nekreipciau demesio isveda is pusiausvyros.
Dziaugiuosi kad sunelis jau kelios dienos ramesnis.
Sekmes visoms

tai jau taip. atrodo, visi geriau zino, kaip vaika augint reikia zinai, vaikai buna ivairus - ramesni ir paduke. ne viskas priklauso nuo tevu ir nuo auklejimo
sekmes ir kantrybes

Su užuojauta žiuriuį tas mamas,kurios augina neramius vaikučius.Mano abu vaikai tokie per viduriuką,nors sūnytis buvo geresnis.Padėjimo neturiu(išskyrus SB).Būna dienų,kad tikrai nieko nesinori .Vyro sesuo turi dvi mergaites,mažoji 5 dienom jaunesnė už mano mažę.Ji visada sakydavo,kad jokio vargo auginti vaikus(gyvena pas tėvus),ir nesupranta tų mamų kurios nesugeba susitvarkyti su savo vaikučiais.Vasarą mes abi su vaikais išvažiavom į Palangą,ir ką jūs manot,jau ketvirtą dieną apsibliovė ir norėjo namo,nes viena nesugebėjo susitvarkyt .Tai va,nesmerkim,nemokykim ir neteiskim kitų,kol pačios su tuo nesusiduriam .

is tikruju stiprybes, kantrybes....
pas mane ne taip ziauriai neramus, bet panasiai. dukra gimdziau beveik 19m, jauna nieko nemokejau, bet kaip ir tu labai mylejau ir priziurejau svetimus vaikus, o jie mane. su dukryte zaidziau kaip su lelyte. aisku buvo vargelio, bet....dabar kai turiu sunu, kuriu be proto laukiau, nestumas buvo nuostabus, be jokiu stresu darbu ir t.t., niekaip negali suprast kodel jis toks piktas, nervuotas irzlus ir visoks kitoks kartais buna. kol buvo naujagimis verkimus nurasydavau dantukams. nu po dvi tris val ir neverke. bet... as irgi kitaip isivaizdavau vaiku auginima. dar galvojau gal as jau pasenau, nes sunu gimdziau 29m, bet kitos gi pirmaji tokiu metu gimdo. ko tik neprigalvoji kad isblaskt vaiko blogas nuotaikas, o tuo paciu ri save.niekam as jo palikt negaliu, nes jis neprisileidzia svetimu, o ir su giminaiciais tik dabar bando zaist, o kad be manes pasiliktu su kokia mociute - nera buve.bendrauja kol salia yra savi.
geriau multi b strong, magne b6 vitaminus - kazkiek gelbeja kol geri. dar issiprasiau seimos i aerobika, nes kazkada pati raisau referata "streso mazinimo budai", tai vienas is budu. tikrai padeda tas vienos val isejimas. cia jau dukra gelbeja ir isleidzia mama prasiblaskyt.
ir vis tikiuos kad paaugs ir baigsis tos blogos nuotaikos. arba kad visa nakti ramiai ismiegos. per nakti du kart maziausiai prabunda. aciu dievui jau neverkia o tik atsigert ar siaip paglostyt gana. bet kada gi mums miegoti ir buti linksmom.
labai tave suprantu ir del mociutes patarinejancios, pati turiu toki dziaugsma, kuri kasdien skambina ir klausia ar jau viska kalba, o jei ne tai tada patarimai ir ar nera jam kas blogai kad dar nekalba, ir t.t.
vienu zodziu laikykis, isaus diena ir musu kieme

Lengva zvelgti is salies,patarti ir t.t.,kai paciu vaikai toli grazu ne isterikai..Maniske-darzelio aukletoju etatinis siaubas,mano didysis galvos skausmelis ir vistik-sirdies dziaugsmelis o esu is tu grieztu mamu, kurios ir i sikna ikrecia uz kandziojimasi,spjaudymasi,musimasi,isterijas,kritimus ir pan.Zaviuosi mamomis,angeliskai besirupinanciomis savo vaikais, bet as tokia nesu, ir vaikas ne toks,taigi,kiekvienas pagal savo temperamenta.Manau ir vaikai kazkiek kaip tevai:mam nervuojasi,tetis dar uzdeda"kad daugiau vaiku nebus",mam dar labiau i panika, kas cia per monstriukas namie!!O vaikas tai viska jaucia..Vat ir gaunasi uzburtas ratas.
Dar vienas pastebejimas is tos puses,kad zinoti tiksliai kokia mam esi:griezta ar svelni.Manau taip gaunasi pas idealius tevus,kurie augina nerealius vaikus.Gyvenime-tu esi toks,kokiu tau iseina buti.Toks yra ir tavo vaikas.As save laikau griezta,mano mociute sako,kad dar nemate,kad kas tiiiiiiiiek buciuotu vaika.Nikoles kriksto mama ir visi pazystami dovanojologinius zaidimus ir lavinamasias priemones, nes visi be isimties zino, kad nepaisant koki as busiu pavargusi-savo angelui atrasiu laiko ir kokybiskai praleisime savo akimirkas kartu.Visgi-nesu tobula, niekada tokia nesiekiu tapti,o galiausiai-manua,kad tai nerealu.Bandome susidraugauti su mazaja,kai esame dviese-netgi beveik pavyksta, taciau ji rado buda, kad viesumoje gali sauniai"atsigroti".Ir ka as darau?O gi stengiuosi vengti viesumos kartu su ja.Vsio-tiek tu romanu Siulau paskaityti DR.Gryno knyga apie vaiku psichologija ir pamokymais, kaip ir patys tevai turetu elgtis konkreciose situacijose"Mazylio tramdymas".
Didelis palaikymas mamoms, kurios augina velniukscius ir atsipalaiduokite-tai nesites amzinai,o,kai baigsis-galesite didziuotis taip,lyg butumete ikope i Everesta

Kantrybės ir sėkmės,mamukai

Yra labai elementari taisykle-
LAIMINGA MAMA, LAIMINGAS VAIKAS.

Pasistenk pazvelkti i visus sunkumus is pozityvios puses( juk sveikas, juk tavo ir t.t.)
Pasistenk savyje ieskoti ramybes( lankyk joga, meditacija, masaza nugarai, veidui, galu gale dar ka nors!), rask savyje ta laimes hormona, kuris nugaletu visas deprasijas susijusias su vaiko neramiu elgesiu.
Nenorekime buti idealiomis mamomis ir tureti idealu vaika. Taip nebuna.
Bet tu turi sveika vaika! O tai svarbiausia ir didziausia laime!
Kartais uztenka issimiegoti para ir viskas atrodo kitomis spalvomis.
Nes su dabartinemis tavo nuotaikomis( suprantu, kad jos, tos nuotaikos, nuo vaiko neramumu, bet tu turi buti kaip uola, kaip siena!, taves negali ismusti TIK vaikiski klyksmai), kitokio vaiko elgesio ir nesitikek.
Turi buti nuosekli( jeigu griezta tam tikrais klausimais, tai griezta iki galo).
Pabandyk sviesos terapija. Dar ka nors netradicinio.
Tikrai yra iseitis, tik turi jos ieskoti, nenuleisti ranku.
Sekmes!

O zinot as pradejau tikrai kitaip jaustis naudojan paprasta metoda - numigti pietu miegelio su vaikuciu....Tikrai daugiausia mamos pervargsta per diena ir tada lenda visokios juodos mintys ir isitempus daugiau buni, ir nervina viskas ir t.t. As visada prisigalvodavau milijona darbu vaikui uzmigus, na sakydavau visiem lengva jum sneket eiti miegoti...juk skalbimas, namu tvarkymas, valgio darymas ir t.t. juk tiek laiko sugaista bus....o is tikruju niekas niekur nepabegs, galu gale su didesniu vaikuciu galima ir viska jau kartu atlikti, ir is tikruju visai kitos nuotaikos pamiegojus, ir visa vakara linksmesne, ir vaikuciui pakantesne, ir su vyru jau panakvineti norisi...

labai sutinku su tavo nuomone. Tikrai gyvenime zmogus esi toks, kokiu iseina buti. Ryte atsikelus visa laika apgalvoju, nusisypsau ir pasakau sau, kad va busiu gera linksma, bet teisinga. Bet kartais buna tokiu situaciju, kad nebezinai ka daryti ir visa tai ka ryte sau pasakai nueina niekais.
Na bet as dziaugiuosi, kad dabar dienos sviesesnes darosi ir ilgiau lauke pabunam, jis zymiai ramesnis.
As tikrai dziaugiuosi, kad sunus sveikas ir dabar ramesnis ir visa laika ji giriu uz tai.
Siap dabar sunelis tikrai geresnis, tik blogai kad neturim kas mus ar mane isleistu kur nors pabut vienai. Turim viena zmogu, bet jis gali tik karta per dvi savaites. Ieskojom kitu, bet niekas nenori atvaziuoti keliom valandom. Dar pataikem ant kitu tokiu moteriskiu kad siaubas.
Na visoms irgi sekmes.

Rašai, kad sūnus žymiai ramesnis, geresnis. O čia ko pasekoje? Ar pabandėte paklausyt kitų mamyčių patarimų ar kažką pakeitėte savo elgesyje? Labai įdomu būtų sužinoti, pasidalink

Mano vyresnysis buvo taip pat labai neramus, naktim nemiegodavo, diena hiperaktyvus. Buvau visai nusivarius, nuo nemigos ir vaiko prieziuros. Per pirmus tris menesius numeciau savo priaugtus 20 kg per nestumas ir dar 8 papildomai. Nuo nuovargio uzmigti negalejau, nes girdedavau kaip vaikelis vartosi ir pampersas siugzda Lauke miegodavom vezimelyje, bet kol uzmigdydavau, tai siaubas, turedavau gan stipriai kratyti vezimely i prieki ir atgal staigiais judesiais, nes kitaip nepadedavo. Karta net vyras kazkoks neislaikes prie manes priejo ir sako, uz ka taip ta vaikeli kratot Bet tai budavo vienintelis budas ji nuraminti ir uzmigdyti. Pamiegojes, ir dar neprapleses akiu taup imdavo rekti, kad slapia vien nuo to rekimo budavau ir niekas nepadedavo, kol nepamaitindavau, tai stengdavausi toli nuo namu nevaziuoti su vezimu Ai daug buvo visko, ir viskas jau isvargta, dabar jau kiti vargai, mokykla, pamokos...Antro vaiko ilgai nenorejau...kai nusprendeme susilaukti, jis neskubejo...Dabar maziukui 1.5 metuku, vaikutis geresnis, ramesnis. Naktim neduodavo miegoti, bet su pirmuoju nepalyginsi.
Sekmes visoms, ir vaikas vaikui nelygus, pirmas gali buti neramus, o antras -ramus, o gali buti ir atvirksciai

Pastebejau kad lauke bunant jis ramesnis. Tai jei geras oras begam i lauka. Labai dziaugiuosi, kad dienos ilgeja ir po pietu miego galesim iseiti. Bet vakarais jis vistiek isterikuoja. Bet ne pries miega, o dvi valandas iki miego. Bet dziaugiuosi kad iki pietu buna geresnis.

pilnai sutinku su tavimi.O ko cia plesytis.nenuvalysi dulkiu siandien nuvalysi rytoj.As ir taip visada sakiau.

Oi, buciau as situos zodzius anksciau paskaicius.... Auksiniai zodziai Daug ka dariau labai panasiai (del dienotvarkes, ribu), bet va, sau laiko mazai rasdavau.
Tai turi dabar labai rimtu pasekmiu.

Labutis...

Na su mano mama turėtumėt apie ką pakalbėt

Ir su visa mano gimine.

Dabar papasakosiu kas yra tavo mažyliui. Vaikas paprasčiausiai su charakteriu. Mušimas nepadės. Mama mane mušė vieną kartą kol pavargo- bet aš nenusileidau. Jei ką man buvo 3 metai. Aš klykdavau naktimis, rami pabūdavau gal kokias 5 min. mama paduodavo visus savo papuošalus, visus blizgučius- tada pabūdavau net 10min rami- per tą laiką ji stengdavosi padaryti man valgyti. Man reikėdavo viso dėmesio, pasaulis sukosi apie mane. Jei ko negaudavau ištikdavo isterija- jos smūgiai nenumalšindavo- priešingai tada naktį nemiegodavo niekas visame name. Paaugusi buvau nenuorama- man visko reikėjo, viską žinoti, visur lipti- kieme nebuvo nei vieno medžio į kurį nebūčiau įlipusi- nei vieno bendraamžio berniuko kurio nebūčiau primušusi Mokinausi labai blogai. 3 klasėje apsigalvojau- pradėjau mokintis labai gerai- buvau pirmūnė- tik elgesys patenkinamas.kodėl taip? nežinau. Ir dabar negaliu pasakyti. O ir mano atmintis tų laikų su pertrūkiais- tiksliau neatsimenu nieko iki kokių 5m. O vėliau- absoliučiai viską. kai kas juokauja kad mano atmintis kaip pas dramblį.
Kalbėti pradėjau tik 3 metų. O kam? Jei užtenka parodyt pirštu suzyst ir būna paduota? Jei nepaduoda- isterija. Ir dar kokia... nieko nekalbėjau- kol vieną vasarą nenulėkiau pažaisti pas kaimynus- ten manęs nesuprato- per dieną prakalbau. Mama ant kėdės net šleptelėjo iš nuostabos.
Nei minutės ramybės, paklusnumo... buvau toks vaikas kad mano seneliai iki šiol sakė- na kas per vaikas... ir iki šiol kad ir koks zyzna būna ištisai sako: "Nu bet iki Klepesovos toli"

Na galiu paguost tik tuo: užaugau- surimtėjau. Esu gan bjauraus charakterio bet moku jei reikia ir pasijuokt iš savęs. Taip išaugamas tas atviras bjaurumas. Bet kas iš to? prasidės paauglystė. po jos jau kitas etapas...

Galiu pasakyti tik tiek: LAIKYKITĖS.

Adeliukai, lb jus uzjauciu del tokio sunkaus vaikelio, suprantu kad kai kuriais momentais motinyste apkarsta...taciau norejau pasakyti, kad nebijokite prasyti pagalbos, ir pati pailsekite butinai, pasirupinkite savimi jei bunate pervargus i situacija glite zvelgti siek tiek perdetai, nebetureti jegu ir kantrybes .zinokie, kad vaikelis jaucia jusu emocines nuotaikas, jusu nuovargi, todel gali buti, kad dar zirzlesnis buna ...
kitas dalykas - manau butina laikytis grieztos rutinos .nezinau kaip pas jus yra, bet mazam vaikui taj yra labai svarbu tai (sakau is patirties ir literaturoje radau taip parasyta)) miegoti, keltis, valgyti - viska mazdaug panasiai...ir dienos lai buna panasios, letos , ramios, niekur neikite, neskubekite. isitikinkite kad nera kitu veiksniu kurie ytakoja tokia vaikelio emocine busena.
mes buvome "isvaziave" is savo rutinos, tad turejau labai dideliu problemu, neuzmigdavo naktim, verkdavo istisai...tada isitikinau, kai vaikeliui svarbu yra savi namai, sava seima ir rutina
stiprbes.

Nu va daugeja nomoniu ir patarimu. kiekvienam savos bedos ir savitos situacijos.
As galiu pasidziaugti, bet bijau, kad vel vaikas nesubludytu, mano mazylis tikrai ramesnis. Kai tik geras oras einam i lauka ir bunam kol jau pavargstam. Aisku visko buna ir isteriju ir klykimo, ir naktiniu verkimu, bet jau maziau. Kaip bus toliau matysim. Visoms sekmes.

as dabar pradedu galvoti ar yra nezyzianciu vaiku na kol viena turejau,kazkaip ne taip viskas atrode,bet kai yra du pametiniai vienas dykas kaip biesas,kitas zyzia kaip ikirptas...zodziu kaskoks totalus kosmaras...jau nebera tos vaiko auginimo euforijos,kai vienas tebuvo,esu ziezula be sluotos zozdziu visoms stiprybes

Pas mus su vyresneliu problemos po biski baigiasi tfu,tfu kad neprisikalbeti.Galim kaip zmones i parduotuve nueiti,nebekrenta nezyzia,ismoko kad pirma reikia sumoketi paskui valgyti ar zaisti ir kantriai laukia padaves kasininkei.Namie maziau isteriju,tiesiog ismokom nekreipti demesio ir ''nelysti i uodega''.Cypia-apsisuki nueini ir ramu,paskui paiskini ir sako kad viska suprato,kad klausys teveliu.Manau jis tiesiog auga ismoko pasakyti ko nori ir spiegti nebereikia pamate kad jai jis geras ir mes geri,nuperkam ko nori(aisku su saiku),o mazasis tikras angeliukas,tikiuosi su juo tokiu problemu neturesim,esu be galo pavargusi,atrodo kad isimiegu gerai,nakti ramu,nesikelia bet laukiu tos dienos kada grysiu i darba

Adeliuk skaitau tavo istorija ir lyg skaityciau apie savo sunu, beje jis tokio pat amziaus kaip ir taviskis.
Pas mus viskas prasidejo nuo gimimo, iki jam suejo 3menesiai, per ta laikotarpi miegojau normaliai lovoje 4 naktis, visos kitos su juom cypianciu ant ranku.Kas liecia pagalba is artimuju, situacija kaip ir pas tave , salia nebuvo nieko kas galetu duoti paiilseti,namu ruosos darbus darydavau su juom ant ranku,ir vis laukdavau zadetu 4 poto 6 ir t.t. menesiu kada neva jis is sito viso isaugs,nes visu diagnoze buvo kad cia pilvukas.Taip pat pramyniau visu daktaru kabinetus,galvodama kas jam blogai, bet visi kaip vienas tviritno kad jis sveika vaikutis viskas jam gerai. Aisku kad jis neisaugo, kuo tolyn tuo prastyn , jis iki pat 15 menesiu man kas 3 valandas keldavosi nakti atsigerti misinuko, kiek pastangu atpratinti, aisku jos nuejo veltui, nes jau kai nematai kelio is nuovargio, ir eiline nakti nebekyla rankos jo cypinti ir neduoti to reikalaujamo misinuko, nes jei sukeisdavau buteliukus su vandens tai tokios isterijos budavo.Diena nemiegodavo irgi, pastoviai turedavau buti saliai, nes jis tiek judedavo lakstydavo, kad man uztekdavo sekundei nusisukti ir jis jau budavo kur uzsigaves.
Pakankamai anksit pradejau ji leisiti i darzeli, pati pradejau dirbit, sirdele skaudedavo pastoviai ji paliekant, is darbo begte begdavau pas ji, bet situacija nelabai keitesi.Keitesi tai kad as tuo momentu pailsedavau darbe ir naujom jegom kibdavau i jo auklejima, stengdavausi nekelti balso kai jis neklausydavo ir panasiai.
siandien kaip kad minejau jis virs 2metuku, visi sako kad hiperaktyvus vaikas, ir turek kantrybes isaugs - nebetikiu tuom.
Darzelyje jau nekarta teko sedeti pas direktore kabinete del jo elgesio.....
Namuose jau ismokau kaip su juom bendrauti, ir jis pats namie labiau klauso,jei neklauso eina apmastyti savo elgesio i savo kambari, kai klauso, mes uzsiimame, spalviname skaitome ....
Nebenori sesti i vezima, pesciom irgi toli nepaeina, sveria 16kg, tenka kas diena panesioti, klausytis jo oziu pakeliui ryte i darzeli, tai reikstu velavima i darba .... o veluoti negaliu , jei bandyciu sodint per jega i vezima, kaimynai pagalvotu kad vaika bandau uzmusti, nes jei bandai kazka pries jo valia daryti spiegia kaip pjaunamas
Kas liecia viesas vietas, nemeluoju bet kas antras musu gryzimas is darzelio baigiasi mano asaromis, nes jis uzkelia tokias isterijas, pradeda cypti, ir visa tai jei kazko uzsimano, pvz lektuvo
As ji beproto myliu, isbandziau viska, bet istikro ne visos supranta, kad poto tokiu dvieju metu gyvenimo yra tikrai sunku ramiai bereaguoti i tam tikras situacijas, kartais is jegu neturejimo jau nieko nebelieka kaip tik susitaikyti su jo oziais, priimti vaiko taisykles, ir as asmeniskai tai jau darau nesamoningai,nes nebeturiu jegu ..... Kai jis isterikuoja, as ir pratrukstu(nevisa laika pavyksta ramiai nekeliant balso reaguoti i tai) kai jis buna geras mes turim pati geriausia laika, ir tas akimirkas as beproto vertinu
kiek as izeidimu prisiklausiusi savo adresu, kiek kaltinimu del vaiko auklejimo, tik tiek kad ne vienas is tu zmoniu kaltinusiu mane, nera kad per praejusius du metus nera normaliai ismiegojes visa nakti (palei sia diena maniskis vis dar keliasi 2 kartus per nakti) o apie laika sau as isviso tyliu, susitvarkai tiek kad darbe klientu neisgasdintum ir tiek, o apie tv paziurejima ar knygu paskaitymas - pamirsta visiskai

sveikos visos,
pastoviai pasiskaitau sia temele. bijau ir girtis bet mes 'ramejam' jei taip galima pasakyti. nakti vis dar kelias tai karta tai du, tai tik siaip susapnaves, tai atsigert. beda kad gert nori ne vandenuka, o arbatele ar sultis. bet cia jau musu paciu klaidele. taisom. dabar liko ne bereiksmis verkimas, kai nezinodavom kodel, kas ir kaip, ir kai neleisdavo guost, supt, uzklot ir t.t.Liko tik mazi oziukai su ragiukais, su kuriais tai graziuoju tai piktuoju kovoju. suknu aisku, nuotaikos irgi ivairios...uzrasiau nuo rudens i darza, bet jis apart savu su niekuom nebendrauja, nezinau kaip jam seksis, noretusi geriausio.(dukra verkdavo kai ateidavau is darzo pasiimti, nes dar su vaikais pabut noredavo )tikiuosi paveldejo broliukas seses bendravimo ypatumus.
beskaitant visu komentarus prisiminiau kazkokio genijaus zodzius ( cia skirta manipuliuojantiems vaikuciams):
"Valdžia šeimoje guli ant žemės. Protingas vyras pasikėlęs ją nuo žemės, pasidalins su žmona. Jei pasiims ją protinga moteris, ji pasidalins su vyru. Tačiau jei Valdžia pasiims vaikas - jis tikrai su niekuo nesidalins." nezinau man patiko ta mintis ir tikrai tame yra tiesos.
sekmes visoms ir patyliukais dziaugiuos kad mano mazius rimteja. aisku pasitaiko ir bereikalingo asarojimo, ir kritimu ant zemes, bet cia susieju su auklejimo problema - tetis bando viska leisti, o mama bando ivest tvarka, taip ir gaunas kad vaikas pasimetes.

Adeliukai, zinai, as niekada nelyginu vaiku. niekada neguodziu tu, kuriom sunku su sveikais vaikais. man visada kaip kokia moistika, kai mama prie neigalaus vaiko n kartu/. ir to niekada nepalyginsiu su svaiko vaiko atsikelimu. bet nesigilinkim. tiesiog, mamos, manau, kad turim vertinti, tai ka turim, ir bet kokiu atveju sveikas vaikas, jis kazka issauga tas beda, o va neigalus tikrai ne visada

na as puikiai suprantu visas tas mamytes, kurios augina neramius vaikus...Mano dukrytei 1,5 metu. Siaip ji labai geras vaikas, bet......super aktyvi, nerami, uzsispyrusi ir pansiai. Diena dar butu kaip ir nieko, nes turim griezta dienotvarke ir jos laikomes minuciu tikslumu, bet nakti.... kiek kartu keliuosi nakti net nebeskaiciuoju, esu pastoviai pavargusi, neissimiegojusi, nuo zyzimo jau stogas vaziuoja is pradziu galvojau, kad nakti blogai miega ir pastoviai verkia, nes nori gerti, valgyti ar soskyte iskritusi, taciau jau nuo metuku as nebemaitinu pati ir soskytes seniai atsisakem....Galvojau pas neurologa nuvest, bet pasnekejom su vyru ir nusprendem kad to nedarysim, nes dar prirasys kokia hyper aktyvo vaiko diagnoze ir po to vilksis vaikui visa gyvenima...Siaip as ir stengiuosi nekreipti per daug demesio i isterijas, zyzimus or pan. Vaikas turi grieztai zinoti, kas galima, o kas ne. Jei pradeda be priezasie klykti, palieku viena kambari, po keleto tokiu atveju isterijos kaip ir baigesi, nes pamate, kad as nereaguoju
Siaip man dukryte yra visas gyvenimas, labai ja myliu. Nors esu pervargusi ir issekusi, taciau stengiuosi buti kuo kantresne ir rupestingesne, bet jokiu budu nepersistengiu, svarbiausiai saves nepamirstu:nueinu ir i kirpykla ir manikiura pasidaryti - vaikas privalo suprasti, kad mama turi ir savu poreikiu...Taciau nepaisant visu siu dalyku, gaila pripazinti, kad as visada svajojau apie 3 vaikus, taciau manau dukryte yra pirmas ir paskutinis vaikas.....

Perskaiciau ir taip pagailo mamytes kiek tie vaikiukai atima mum nervu na,bet viskas susitvarkys,isaugs....pirmas mano vaikis ir buvo neramus-iki dvieju metu nebuvau miegojusi nei vienos ramios nakties,aisku taip kaip jum nebudavo,bet man tuo momentu atrode,kad baisiau nebuna ir tada pasakiau sau,kad vaiku daugiau nebus,nes uztenka man tu nervu gadinimo..na,bet supu ant keliu savo antra suneli ir dabar atrodo,kad mano vargai buvo niekis palyginti su tuo ka vyresnelis sumasto aukit didukai ir viskas susitvarkys

As kai turiu ramesnias dienas pasvajoju apie antra vaikiuka, bet tas buna labai retai
Turejau pakankamai ramu savaitgali,buvom gamtoj, vaikstinejom, mazai zmoniu buvo mazai ir isteriju, va tik vakarienes metu kavinej, buvo keletas zmoniu is pomidoru apmetyti, moteriskei vienai koja pakista, o siaip palyginus normaliai
Rasiau patarimo vienai psichoterapiautei, tai liepe kreiptis i psichologus, kam teko tai daryti,ar yra kokia nauda?
Kas liecia medikamentus, tai kankinciaus iki galo bet jokiu slopinanciu vaistu neduociau, esu labai pries vaistus..... bet va patarimo kaip bendrauti/elgtis su tokiu vaiku labai reiketu

sveikos mamytes o as galvojau, kad tik mano domas jis neblogas vaikas, bet lb aktyvus, atrodos nieko blogo nedarydamas, neikur nelysdamas jis tiek triuksmo sukelia barasi su savim, laksto, nu vijurkelis gyvas vaikas
istiesu ne maniau, kad motinyste gali suteikti tiek dziaugso, o motiniska meile tokia didele

Aisku galiu palinketi tik kantrybes, mano anyta taip vargo su dvynukais iki 3 metu, buvo issekusi nuo viso sito, daejo iki ligonines, ja pagulde del issekimo, duok dieve kad jums kuo greiciau visa tai baiktusi, gal viskas pasikeistu jei leistumet paskui i darzeli, nors tai ir gi negarantija, kad jis nurims, arba kai paauks ir suvoks pats viska, nebebus kaip ir del ko sokdinti tevus, nors rasau ir pati abejoju savo zodziais.

na, galiu pasakyti, kad ir aš kitokią motinystę įsivaizdavau. visada galvodavau, kad būsiu labai gera mama, būsiu savo vaikui draugu, bet kaip rodo realybė - man pritrūksta kantrybės draugauti su savo dukros ožiais ir tokiais isterijos priepoliais, kad tenka griebtis ir garsios gerklės ir kartais diržo pamosavimo, nes jau geruoju niekaip nesutariam dėl kai kurių dalykų. negaliu sakyti, kad dukra tikras velniukas, bet jau ožkiško užsispyrimo tai per akis. pvz., jei paima kažkokį daiktą, kurio jai negalima imti, bandai aiškinti kad tai ne žaislas ir jo imti vaikui negalima arba liepi surinkti tai ką išmėto - tai prasideda tokie ožiai, kad baisu - ji tuos daiktus dar pradeda mėtyti - specialiai. yra tekę gauti ir man iš lėkštės, kai paprašiau atsargiai padėti lėkštę atgal iš kur paėmė. tai ne padėjo, o paleido į mane. subari dėl to, tada labai įsižeidžia pradeda taip spiegti, kad kaimynai gali pagalvoti, kad mes tą vaiką skerdžiam. vaikui 2 metai - bet kas pa ją galvoje dedasi - sunku pasakyti.


geri patarimai, bet...

Man ir sunku su maniškėmis, irgi netaip įsivaizdavau viską. Bet šiaip kartais suprantu, kad ir aš iš tų savo merginų per daug noriu. Nemanau, kad normalu norėti, jog 2 metų vaikas susirinktų išmėtytus daitus. Pradžioj tai gali atrodyt žaidimas, bet vėliau užknisa. O be to kartais tokiose situacijose savo vaikuose įžvelgi save Aš ir nenoriu klausityi ką man kiti sako, na ir niekas nenumiršta, o viskas išaugama, tik sunku susitaikyti su tuo, kad nevisi elgiasi taip kaip nori. Bet šiaip vaikas ir asmenybė, turi savo xarakterį

Uzjauciu visas mamas, kuriu vaikuciai nuolat verkia ar zirzia. Mano sunus, jei nemiegodavo, tai verkdavo iki kol jam suejo 6 men. Mat kankino pilvo diegliai. Bet kai to nezinai, varo i nevilti ir depresija. Vyro sesuo sakydavo, jog jokiu budu negaletu to pakesti. Taip jau susikloste, kad jos vaikas iki puses metu valge ir miegojo, o dabar istisai verkia, nelaimingas, daznai net isterikuoja. Siuo metu ji geria antidepresantus ir nezino ko grieptis.

Laikykis mamyte.

Ir parasyk kaip sekes siomis dienomis?

Mes neturim tokiu dideliu elgesio problemu. Gal tik atsibosta mergaites savarankiskumas .Neleidzia net prisiliesti , kai reikia rengtis, ar nori kitaip jai padeti. Iskart tada rekimas, klykimas. Siaip nakti ne per seniausiai keldavo po du kartus , nes prasydavo gerti. Dabar ateinu, paaiskinu, kad visi miega , tai lyg ir nustojo reikalauti
Pazistu viena mama, kurios sunus iki 1.5m. nemiegodavo nei diena , nei nakti ( tik po 15 min.). Bet sios problemos baigesi.Tiesa, anksti keliasi, velai gulasi, darzelyje museika, bet labai protingas, gabus.

Užjaučiu tas mamytes , kurios turi neramius ir verkiančius vaikučius Net nežinau ką ir patarti, nes manoji nuo gimimo miega naktim, gal kelis kartus ir esu kėlusi, žinoma parodo ooožius ir dar kokius bet tas būna ne dažnai...

Sėkmės auginant

Kantrybės jums Stenkitės kaip nors iki 3 metų išsilaikyti (Aišku, tie trys metai ne visiems vienodai ateina: vieniems jie ateina ir 2m. , o kitiems ir 4m. reikia sulaukti) Maniškis jau daugmaž pradėjo naktimis miegoti, tik kad l. anksti keliasi. Tai ir ožių sumažėjo - vis tik ir pačiam vaikui reikėjo išsimiegoti.
Labai svarbu režimas, nenuolaidžiavimas ir tų pačių taisyklių laikymasis

Labas mamytem,
nors mano sunelis neramus buvo pirma menesi, kol pati maitinau, bet po to nurimo, gaves misinuko. o nustojo naktim keltis valgyt mazdaug nuo ketvirto men. taciau kai sukako metukai, pradejo neramiai naktim miegoti, nepadejo net raminamieji, ( homopatiniai ). keldavaus net nezinau jau kiek kartu, jau neskaiciuodavau. tai sedi, tai stojas, tai dar ko jam noredavos, kad panesiociau. ir tik kai jam suejo 1,5 m persikraustem i kita vieta gyvent, atskirai, nuo mano mociutes. su ja visai i gala nesutariau, nes nuolat reguliavo tiek buiti tiek vaiko prieziura. todel nuolatos namuose tvyrojo itampa. todel nebeiskentem su vyru ir issikraustem ,patikekit vaikas silkinis ir diena ir nati buvo. dziaugiuos iki siol siuo poelgiu
taciau dabar suneliui jau beveik dveji, ir nzn ar cia tok amziaus periodas, kad nesusisneku, tarytum tycia atvirksciai daro, nei liepiu. buna dienu, kad neklauso juodai, net is nevilties verkiau kelis kart,tai jis kaip ir sukluso, na bet tik tam kartui. karta net su ranka per sedyne jam bumtelejau, bet nestipriai, nepadejo. be to sazine griauzia iki siol.
taciau mano mintis ta, kad vaika auginti tikrai yra laaaabai sunkus darbas. nesvarbu ar ramus ar neramus, vistiek tai reikalauja daug nervu, jegu, atsakomybes ir pasiaukojimo. pasakysiu, mane tiesiog nervina tie, kurie mum su vyru sako :na dabar pats laikas jums jau ir apie antra pagalvot, reik suneliui sesutes ir t.t. palaukit sakau, ar zinot kaip sunku ta viena uzauginti ? isaukleti doru zmogum?
be to musu sunus sunkiai atejo i si pasauli, cezariukas jis. niekaip nepavyko pagimdyti. galiausiai neplanuotai isoperavo, o per ta laika mazylio galvute suspaude gimdos kaklelis, tai atsipeikejus kai pamaciau savo vaika pasakiau savo vyrui :brangusis musu sunus kiausingalvis po kiek laiko normalizavosi galvyte. tai gi linkiu tiek jums visoms, tiek besilaukiancioms ar tik planuojancioms, ir tiek sau daug daug kantrybes ir jegu.
p.s. bet tai nereiskia, kad vaikas - tai vargas, ne. vaikai taip pat suteikia labai daug dziaugsmo ir ramybe sielai.

Skaitau,ir atrodo ,kad apie mano mergaitę rašo.Suprantu ir užjaučiu.Man atrodė,kad mano tokia zizlė.Mūms tai nevisada taip būna,bet kai užeina atrodo,kad neatlaikysiu.Išsvajota,išlaukta,ant rankų išnešiota.Gal kažko per daug,nesuprantu.Sūnus būvo ramybės isikunijimas.Kartais sako:mama,kaip tu gali visą dieną klausyti ir būti su ja.O aš atsakau:jus mano abu vaikai,myliu jūs abu,nesvarbu kokie jus esat.Ji dar maža ir aš tikiu,kad išaugs.Stiprybės

Puikiai tave suprantu.Nors mano dukrytei dar tik metukai,bet jau tiek praėjau,kad ohoho.Metai šie man ėjo,kaip amžinybė.Pavargau taip opat,kaip ir tu nuo motinystės.Iki pusės metų dukrytė rėkdavo ir dienom ir naktim.Keldavausi naktį kas penkioliką minučių.Po pusmetuko šiek tiek tapo lengviau,bet vistiek...Retai,kad ji būna geros nuotaikos.Net naujoj aplinkoj,jai greit viskas pabosta pradeda zyzti,o paskui ir rėkti.Ir tikrai,kad mus tokias mamas gali tik suprasti mamos,kurių vaikiukai neramūs,tuo jau taip pat įsitikinau savo kailiu.Man buvo duotas kartą patarimas,kad priimti taip,kad ne mano vaikas toks,o,kad aš nespėju su jos tempais r,kad bus gyventi lengviau,bet kai tas žmogus kelis syk kartu pabuvo šalia su mano vaiku,tada jau mačiau,kad šiek tiek suprato,kad aš neperdėtai taip sakau,kad mano dukrytė sunkus vaikas.Aš taip pat ne taip įsivaizdavau motinystę.Viena tik tikimybė,kad,kai bus treji metukai bus lengviau.Bet iki jų dar visi dveji metai Ir tai,tik yra tikimybė,kaip ten bus ištikrųju ir kokia dukrytė bus,nežino niekas.

Stiprybes mamytei Manau buk grieztesne vaikui,nekreipk demesio i jo kaprizus ir tikrai tenkinkit maziau jo noru

sveikos, as kazkaip niekad motinystes neisivaizdavau idealios ir ji tokia ir nera. Savo vaikiscia labai stipriai myliu, del to manau verta pirmus metus atkenteti ir dar kelis pakenteti, o po to jau tikiuos pagerejimo Tik kai vaikui suejo pusantru po truputi pradejau jaustis savimi.
Irgi kartais girdisi is mamu oi koks geras vaikas, koks ramus, kaip miega, tai arba mamos pagrazina, arba istiesu ju vaikai letesni, bet tas letumas nemanau, kad gerai.

Manau kad kiekviena mama turi nusistatyti savo taisykles tarp jos ir vaiko ir ju laikytis. O tos visos teorijos yra niekai. Kiekvienoj seimoj savos taisykles. Pavyzdziui sako kad vaikams netinka prekybos centrai, o kai mes su musiskiu ten nuvarom tai sunus laimingas, nieko jis nereikalauja issilaksto ir po to namuose buna ramus.
Na susnus gal ir geresnis. Nors buna visko.
Sekmes visoms

Na taip sakyti tikrai nėra gražu. Patikėk, yra ramių vaikų, kurie miega, valgo, žaidžia, pažįsta pasaulį ir neklykia be priežasties Negalima savo patirties visoms apibendrint Jei aš, pagal savo mažę rašyčiau, tai irgi sakyčiau: kiek vaikas verkia, tiek kalta mama, nes pasmus taip yra: vienintėlė ašarų priežastis jei mama vėluoja paguldyt, na bet kažkaip aš suprantu, kad ne visi vaikai tokie ramiakai, yra kurie sunkiai užmiega, ar pilvuką skauda, ar dar kas, o tu taip kategoriškai ant visų "varai". VAIKŲ YRA ĮVAIRIŲ, nespręsk tik pagal savo vaiką.

Visu pirma su mamyciu diena visas mamytes!As nescia tapusi zinojau-bus nelengva.Ir buna visaip:kelias dienas taip puiku,kad net neisivaizdavau kad taip gali buti,buna kad kelias dienas taip sunku kad taip pat nebuciau pagalvojusi kad taip bus..Bet tikrai nemanau kad augant suneliui "vargelio"mazes.Teisingas posakis yra"Mazi vaikai kelius spaudzia,dideli-sirdi".