Butu labai idomu, jei kt. pirmokeliu mamos pasidalintu savo patirtimi. Savaja rugsejo pirmaja uzrasiau i vadinamaja sustiprinto dailes mokymo klase. Manoji jau nuo mazumes galva pametusi del dailes, tad pasirinkti nebuvo sunku. Taciau mums abiems iki siol taip ir lieka misle, ka reiskia tasai sustiprinimas ir su kuo anas valgomas. Puikiai suvokiu, kad tai nera dailes mokykla ir tiketis, kad cia bus tiesiog nuo galvos iki koju pasinerta i meno labirintus tikrai nesitikejau. Manau, kad daugmaz isivaizduoju, kokiu pretenziju galima tureti specializuotam bureliui/mokyklelei [etc] ir kokiu bendrojo lavinimo istaigai. Bet vis tik tai, ka konkreciai mano dukra gauna [?] per tas dailes pamokas mane mazu maziausia stebina. Teko girdeti, kad mazameciu daile apskritai yra gana subtili sfera, cia svarbu neperlenkti lazdos, nepakenkti, neuzgozti saviraiskos, kurybiskumo ir paties kurybos unikalumo. Pgl. kai kurias teorijas daznai skatinama vengti akademiskumo, kanonizacijos, dailes mokyma traktuojant kaip procesa, kurio metu mokomasi kuriant ir neatvirksciai. Na ir fafalialia. Visa tai puiku, bet. Manosios paneles dailes pamokos man labiau primena laiko uzmusima ar koki beviltiska fakultatyva, ne daugiau. Pamokos pradzioje mokytoja uzduoda tema, o likusi laika [dvi pamokas is eiles] vaikai piesia. Viskas. Na, dar pamokos pabaigoje keletui vaiku istriama gerai, grazu ar pan. dviskiemenis zodis. Ir taip iki siol, nors mokslo metai baigia sutirpti. Temos: rudeni piese rudeni, ziema - ziema/Kaledas, pavasari - pavasari/Velykas. Iki siol tebesinesioja tik flomasterius [na, jei kas labai nori, gali atsinesti piestuku], daugiau jokiu priemoniu nenaudojo. Per pirmaji susirinkima dailes mokytoja, ishdidziai prisistaciusi besanti mokytoja eksperte, kazka miglotai vogravo ir apie guasa, ir apie tusa, taciau tos kalbos ir liko tik kalbomis. Galvoju, kad vis tik turetu buti kazkokia dailes mokymo metodika, nes visiskas taisykliu nebuvimas atrodo kazkaip keistai. Juk tai vienaip ar kitaip irgi disciplina, turetu egzistuoti kazkokia nors punktyrine programa, suformuluoti kazkokie tikslai ir uzdaviniai... Tad domu, kaip sekasi jusiskiams? Ir dar - tema temoje. kaip jus isivaizduojate tokiu dalyku, tarkim dailes ir darbeliu vertinimo kriterijus? Ar gerai, kai pedagogas persa savo estetinius prioritetus ir baksnodamas po vaiko kurineli raukosi: sitos geles kotas per storas, si sirdele per didele, o sita gyvi is viso istrink, nereikia. Apskritai, ar jus ir jusu vaikas suvokia, ko is jo tikimasi.

As eilini karta ilisiu su Suzuki mokykloje taikomais prioritetais (as tik ten panas vedzioju, kas susije su daile ). Flamais piesti galima tik matematikos pratybu sasiuviny ir spalvinant popieriniu leliu rubelius (kad butu rysku). Sausai piesti galima tik kreidelem ar piestukais, kad vaikas pajustu seselius, spalvos kaita.
Jei rudeni piesia rudeni, tai turetu daryti skirtingom priemonem, o tuo labiau abstrakcioje temoje nemanau, kad mokytojai deretu aiskinti kas tinka. Nu aisku jei ant sniego piesia zydincias rozes, tada kitaip.

Keista, kad tik flomasteriais piesia gal nepastebejot, gal jie naudoja ivairesne technika? programa be abejo turetu buti, gal pradzioj paprasykit mokytojos paaiskinti, gal dukra per mazai pasakoja, juk pati pamokose nedalyvauja.t
O del vertinimo, tai jis tikrai neturetu buti neigiamas ir kritikavimas prie gero nepriveda, vaikas gali tiesiog nustoti dometis jam patikusiu dalyku.

Springelt,
Tikrai tik flomasteriais [na, manoji mudvieju iniciatyva daznai nusinesa piestuku ar kreideliu]. Ivairesnes technikos iki siol neragavo. Mano dukra pasakoja man viska nuo a iki z [kt. sykiais, su sia tema nesusijusiais, kartais net nustebina del to, nes be uzuolanku pateikia net ir paciai nepalankia informacija]. Beje, jos pastebejimai neretai ismusa is veziu neitiketina branda, bet tokia ji buvo visada, nuo tada, kai pramoko kalbeti. Ofkoz, as jos netardau, jai paciai turbut svarbu viska pasipasakoti. Del pokalbio su mokytoja ideja kuo puikiausia, tik, deja deja, as tam prastai sutverta. Puse gyvenimo buvau ziauriai kompleksuota butybe, antroji puse [gyvenimo] varu privercia kai kuriu kompl. nusikratyti, bet tai procesas. Man tai beveik fobija - kalbetis su nepazistamais ar menkai pazistamais zmonemis. Isijungia tiek FIZIOLOGINIU trukdziu, net paciai juokinga. Iprastoje aplinkoje galiu but komunikabili kiek tik reikia. Todel man visados galvos skausmas, kai reikia spresti kazkokias problemas. Butu liuks, jei savo mintis ir klausimus tokiais atvejais galeciau isdestyti rastu, nes gyvas pokalbis mane [dazniausiai] paralyzuoja, juolab, jei jis zada ar gali buti nelabai malonus pasnekovui. Bet tai jau visai kita tema. Del vertinimo sutinku. Nors pastebejau, kad perdetos liaupses irgi ne i sveikata. As pasakojau apie darbu pamokele, tasyk gamino mamytems atviruka kovo 8-ajai - manoji sakesi labai stengusis, taciau isgirdo ka isgirdo [skaudu buvo del tokio konteksto, nes mokytoja neapsiejo ir be stai tokio komentaro 'kas labai graziai padare, tas labai myli savo mamyte" - suprask[?], kad maziau pasisekusiu darbu autoriai savo mamytems staciai abejingi...]. Per daile ar kt. pamokas, kai prireikia piesti, manoji galetu uzmigti ant lauru, taciau paciai jai tai nelabai patinka [citatos: o kodel negali pagirti visu vaiku, juk visi stengesi ... man buvo nepatogu, kai mokytoja kt. tevams rode mano pies. , sakydama "jus tik paziurekit, kaip jinai piesia!", as manau, kad tiems tevams daug idomiau butu buve pamatyti kaip piesia ju vaikas... etc etc]. Manau, kad kiekvienas vaikas palankiomis aplinkybemis gali labai idomiai atsiskleisti, bet vyraujantis paziuru sabloniskumas daznai privercia vaika prie ju derintis.

man smalsu gal cia Vilniuje ta mokyklele?

Tikrai taip

Jei as teisingai speju, tai net galiu isivaizduoti apie kuria mok kalbate
tada tikrai nueikite svelniai pasisneketi, sakykite, kad pati domites, o drovuma teks pabandyti nugaleti ir vaiko darbai tada taptu grazesni

Atsiprasau, tiesiog siaip, smalsu, pagal kokius kriterijus susidarete ispudi, kad zinote, apie kuria mok. eina kalba. Mano galva, tokiu mok. mases, nieko labai ishskirtina....

Iks, Tu man pasirodei tokia protinga, ko tau kompleksuot? Bet... is kitos puses, kazhin, ar labai ka pakeistu tas pokalbis.
Man, pavyzdziui, yra susidares toks ispudis, kad nemazhai yra mokyklu tik "prisilipdziusiu" kokia menine pakraipa, kai realiai ten vyksta tas pats kaip eilinej mokykloj, o is shiu paskaitymu, tai net blogiau. Jei vaikas ish tiesu megsta pieshti, leisk ji i Dailes mokykla, tai gali praversti net zhiurint i tolimesne ateiti ( jei supratai , ka noriu pasakyti ) .

Na kad nelabai daug tokiu mokyklu

Maniske lanko daile papildomai mokykloje, tai darbu ivairove stebina

As manau, kad nieko cia nepakeisi. Galima lankyti dailes bureli.
Pas mus mokukloj tai viskas normaliai. Piesiam guasu, kartais, kai neatsinesi guaso piestukais. Retkarciais vitraziniais dazais ar spalvotais tusinukais. (Bet taip buna labai retai)

Pati mokiausi panašioje mokykloje visus dvylika metų. Mums nuo pirmos klasės buvo pasiūlyta naudoti akrilinius dažus, tačiau net tėvai nesugebėjo mums jų nupirkti ir nupirko guašą. Juo mes ir dirbome. Pirmoje klasėje, per pačias pirmas pamokas mum išdėstė kelis pagrindinius dalykus apie mūsų darbus. Mums pasakė, kad mes privalome guašu uždažyti visą popieriaus lapą, paaiškino, kad negalima dažyti grynomis spalvomis (parodė kaip naudotis palete), pasiūlė susiliejančias vietas pataisyti apvedžiojant pagrindinį objektą ir pan. To pakako. Temos irgi buvo tokios pat. Jos tik iš pirmo žvilgsnio atrodo banalios. Pirmoje klasėje mus mokė tikras dailininkas (savo dvasia ir viskuo kitu įdomus ir didelę patirtį sukaupęs tapytojas). Antroje klasėje mum pateko labai akademiškai mokanti moteris. Ji buvo pikta ir mums davė sunkias temas, taip pat peikė prastą guašą ir pan. Pas ją piešti net nenorėjome. Vėliau jau ėmė mokyti ir natiurmotus paišyti. Mokytojai keitėsi. Kartą per pusmetį pieštuku iš natūros paišėm ir iš natūros tapėm natiurmortą (pradėję geometrinėmis figūromis baigėme savo atsineštomis lėlėmis ir paukščių iškamšomis). Aišku, tai ne dailės mokykla, bet to pakako, kad tie, kuriuos dailė patraukė, tebetapytų iki šiol (dvylikta klasė) ir tikrai ne prastai. Nemanau, kad turėtumėt labai nerimauti, tik pasiūlykit vaikui guašą vietoj flomasterių. Bent mums flomasterių naudoti neleido, nes ten negalima maišyti spalvų. Be to, padengti A3 formato lapą flomasteriais yra tikrai sudėtingiau nei tai padaryti guašu.

Na, net keista, kad dailės pakraipos mokykloje piešiama tik flomasteriais. Dažniausiai dailininkai ju vengia.

O dėl akrilo, tai irgi abejoju, kadangi jie labai grei džiūna, o uždžiuvę nebeprasiskiedžia, paletės nenusiplauna, teptukai sugadinti. Jais dirbti reikia gerų įgudžių, net dailininkui su jais susidūrus pradžioj būna sunkoka.

Labai geras vaikams yra rusiškas guašas (akvarelė) parduodamas dailinikų parduotuvėse. Vilniuje tokia yra Pamėnkalnio g. sankryž., prie Cvirkos paminklo. Guašas parduodamas dėžutėje, 12 sp. kainuoja apie 15 L. Jei negaila galima nusipirkti pagrindiniu vaiko spalvu didesniu buteliuku ir juos dėti į jau išbaigtus indelius. Guašui uždžiuvus jį galima vėl atmirkyti pripylus šiektiek vandens, dažas neprapuola.
Dar gera parduotuvė yra netoli Rūdininkų g.

Tose parduotuvėse ir popieriaus visokio galima vaikams nupirkti. Aišku spalvotu geriau nepiknaudžiauti, kad neatprastų nuo fono, kurį turi patys nupiešti.
Aš saviškiui perku rusišką akvarelinį popieriu, bet ne bloknotus, ir rusišką vatmaną. Lapai dideli, nebrangūs ir palyginti neblogi.

Senukuose buvo labai geri pieštukai ADLER, gana minkšti, intensyvių spalvų, nes prastesnius reik stipriai spausti, o spalva vistiek lieka blanki. Tos pat firmos buvo ir sausa pastelė, kvadratinė, pati su ja dirbu. Nors dažniausiai dailės reikmenys prekyb. centruose kainuoja pigiai, bet yra prasti, aš jų savo vaikui neperku


Išsiplėčiau, bet, kadangi, tai mano "arkliukas", tai negalėjau sustoti

O kas link tos mokytojos "ekspertės" tai patyliu... Tiesiog, gal jai taip lengviau

Daile jega:)