Mano trimetis sunus darosi agresyvus ir pestukas vos pabuves darzelyje. Grizes musa jaunesni broli, kartais ir auklei spiria.

I darzeli pradejau leisti pries metus. Pries darzeli buvo padykes, bet ne museika. Dabar gi ir aukletoja skundziasi, kad vaikus musa, grupeje yra du pestukai, tarp kuriu ir maniskis. Namuose jaunesnis brolis (1m) kencia, ziurek tai pastums, tai su zaislu suduos ar elementariai viska atimineja, ka sis i rankas paims. Tiesa, pabuves namuose pora dieneliu pasikeicia, lyg ir nurimsta, paslaugesnis, mielesnis tampa. Pradedu manyti, kad darzelis padare tokia itaka.

Patarkite, ar verta vesti i darzeli, gal namuose su aukle bus geriau? Bet kita vertus jam ir su bendraamziais pabendrauti reiketu... SOS visai pasimeciau...

Šiaip aš gal tokiu atveju pabandyčiau pervesti vaiką į kitą grupę, jei yra tokia galimybė. Gal dabartinėj grupėj yra koks negeras mikroklimatas, gal auklėtojos nepakankamai dėmesio vaikams skiria ar dar kas nors... Gal tai ir nieko nepakeistų, bet gal pabandyti verta.
Iš kitos pusės, gal vaikui nepatinka eiti į darželį (gal jam kyla tokios mintys - brolis tai mat namie pasilieka, jam gerai..) ir jis taip išlieja savo pyktį. Nu tokiu atveju, tai net nežinau, kokios priemonės galėtų padėti

As tiesa sakant galvojau pervesti i kita grupe, musu aukletoja tokia nelabai kokia, visa laika susiraukusi (turbut, kad retai ka atnesu ), bet kol kas noreciau luktereti, o gal kitoje grupeje bus tas pats, arba dar blogiau? O gal aukletojai daugiau saldainiu nesti?

Beje broliui jis nemanau, kad pavydi, nes jau senokai isaiskinau, kad brolis irgi i darzeli eis, kai paaugs (juk jis irgi namuose iki 2.5 metu sedejo). O pykti tai jis is tiesu ant brolio islieja, ypac kai nubaudziam, i kampa pastatom, ir kas svarbiausia broli skriaudzia pasislepes, kad mes nematytumem . O taip norisi, kad visdelto broliukai, geriausiais draugais butu

O del darzelio vistiek abejoniu islieka , nes aukle gera turiu, kuri ir knygutes paskaito ir daineliu primoko, tik ar to uzteks?.. Darzelyje siek tiek daugiau uzsiima ... beje ten ir draugai...

Manau,kad vaikui trūksta individualaus mamos ar tečio dėmesio ir meilės. Reikia būti kantriai ir prisotinti emocijų rezervuarą,tai yra pabūti tik su juo vienu, būtų gerai kur nors , nors kiek laiko kartu praleisti.Pagirti, neva labai džiaugtis koks jis bus šaunus ir geras brolis mažąjam,ir t.t.Gali būti kad auklėtojos su trūkumais ar bent jau netobulos, bet svarbiausia- namai ir mamos meilė. Sėmės.

Aš nemanau, kad darželis gali "sugadinti" vaiką. Tiesiog kolektyve būdamas, vaikas turi kovoti už pripažinimą, už vietą po saule, kartais ginti savo garbę ar nuosavybę. Kolektyve vaikas suvokia, kad ne visada yra greičiausias ir pats pačiausias, kad kartais tenka nusileisti kitam, nors ir ne visada to norisi. Vaikas mokosi pažinti save. Tai mums, suaugusiems, atrodo teisingos vienokios bendrabūvio taisyklės, o vaikai viską bando spręsti saviškai, kartais jėga, agresyvumu. Manau, reikėtų parodyti daugiau švelnumo ir pakantumo, į tokios "išpuolius" nesureaguoti kaip nors emocingai, o stengtis ramiai viską išsiaiškinti.
Mano mergučei antraisias - trečiaisiais gyvenimo metais irgi pasireikšdavo kažkokia agresija. Bet nesiejau jos su darželiu. Man tai buvo panašu į savo asmenybės suvokimo ir pažinimo bandymus.

Labai daug ir nuo aukletoju ir nuo vaiku grupeje priklauso. Maniskis buvo jau visai agresyvus, nes jautesi nuolat esas puolamas - todel buvo gynybine pozicija viename darzelyje, kitmae staiga tie dalykai dingo. Manau, akd jei jis vadas darzelyje, jis nori ir kitoje sistemoje (t.y. seimoje irodyti savo svarbuma jega. kai jo svarbumas seimoje irodomas kitais budais, jis aprimsta. Be to man atrodo, kai buna koks kolega, su kuriuo ne taip baisu iskadas daryti, tai ir iskadu daugiau.