Mes esam trise - dukrai 3m, sunui ka tik suejo 1m. Siuo metu gyvename Vokietijoje, bet siais metais rudeny zutbut noriu sugrizti i Lietuva.
Turiu tokia minti susirasti vienisa mamyte su vaiku ar vaikais, ir kartu bendrai issinuomoti nama. Finansiskai kazin ar tai butu naudinga, bet esme tame, kad jauciuosi vienisa. Kasdienis mamos darbas, namu ruosa, ir visada vienai - mane labai vargina. Gal ne mane viena? Norisi pasisneketi ir ne tik su vaikais Jau nekalbant apie tai, kad kartais truksta silto zodzo, padrasinimo,paramos. O svarbiausia - atsakomybes pasidalinimo. Ka daryt, kai sergi ir kitais panasiais extra atvejais? Tai labai baugina. Pagalbos laukti neturiu is ko. Ir siaip, isivaizduoju drauge butu lengviau daugeliu atzvilgiu. Ka manot apie toki "projekta"? Ar pavyktu? Ar gali taip buti, kad moterys su motermis dar sunkiau sugyvena nei su vyrais? Ir aisku, pagr klausimas, kaip ta kita "sugyventine" rasti?

aš taip gyvenau metus laiko su vaiku ir su drauge, kuri turėjo dukrą. nu fainai visai buvo. tikrai ir linksmiau, ir išleidi viena kitą kur nors, ir jei darbe užtrunki yra kas vaiką iš darželio pasiima. ir buities rūpesčių mažiau, pagaliau finansiškai labiau apsimoka nei vienai nuomotis. yra su kuo papliurpt, pasiguost.
o kaip susirast, nu tai nežinau . mano atveju tai buvo sena pažįstama. su visiškai svetimu žmogum gali ir nelengva būt sugyvent

As irgi siek tiek bijau del visai svetimo zmogaus - kiekvienas turim savo normas apie tvarka namuose, vaiku auklejima.. Nors tikiuos, jau retai psaitaiko tokiu krastutinumu kaip lebavimas namuose, pakeltas tonas ir fizines bausmes vaiku atzvilgiu. Mamytes dabar labai apsiskaiciusios Ir tikiu, kad su protingu zmogumi visada galima rasti kompromisa.
O kodel taip trumpai gyvenote kartu? Cia irgi problema, kad pastovumo negali garantuoti

Idomi mintis Bet manau visvien jau turetu buti nors kiek pazystamas zmogus, ar bent pries tai pabendrauta. O kadangi tu ne LT dabar tai sunkus variantas.
O dar pliusas, kad vaikams smagiau, jiems ir bendrauti norisi ne tik su mama

As UZ logiskas idejas.. jei tik pavyks rasti patikima, protinga moteri su tokiais pat tikslais ir noru sugyventi - kodel gi ne.. bet turetu buti baisoka pradeti nuo bendro gyvenimo..
..linkiu sekmes..

na ir duoda moteriskaites, gal kartu ir vyneli gersite ir viena kitai kutensite?

nzn, bet ideja ieksot nepazistamo gyvent kartu turint vaika ir dar su vaiku skeptiskai i tokias mintis ziuriu...


temos autore jaucias vienisa vokietijoj. LT juk vistiek yra kazkokiu draugu, pazistamu, gal nesijaus tokia vienisa, ir nebus butinybes gyvent su visiskai nepazistamu zmogumi, kuri, kaip surast irgi nelabai isivaizduoju
negi paduosit skelbima kur - vienisa mama iesko kitos vienisos mamos gyventi kartu!

sekmes

na siaip su nepazystama, tai as gal net nesirysciau gyvent kartu bet vat su sena drauge, tai kodel ir ne

O as pas save priemiau gyventi buvusios klasiokes sese. Pries tai ja buvau maciusi gal pora kartu. Tiesa, pati ta mano klasioke nuo tokios minties mane atkalbinejo . Taciau as kol kas nesigailiu. Mano dukra viena nakti bijodavo miegot, o darbas pas mane pamainomis. Taigi dabar jinai turi kaip ir nuolatine aukle . Zodziu jinai uz nieka nemoka, bet buna su mano vaiku, kai as dirbu. Is pradziu pati bijojau, kad nuolat esantis pasalinis zmogus namuose mane nervins, bet visai bereikalo .

Man tokia ideja skamba visai priimtinai. Tik siulyciau neskubeti rinktis "kaimynes", kuo placiau paplepseti ivairiom temom - apie buiti, vaiku auginima, alkoholi, vyrus, pinigus... Nes zmones tiesiog skirtingi. Ir ne visada imanomas kompromisas.

Man ir gi ta mintis atrodo visai nebloga.
Juk negyvens visi viename kambaryje, kiekvienas savo kampelyje, savo erdvėje. O kai norėsis susitikti ir pabendrauti tai visada galima bus padaryti, tarkime, virtuvėje. Ir padėti viena kitai galima, ir vaikai turės su kuo pažaisti.
Žinoma visokių žmonių būna, ir požiūrių į gyvenimą įvairiausių pasitaiko. Bet galima kažkiek pabendrauti, paplepėti, vaikus supažindinti Be to ir toks bendras gyvenimas TIKRAI nebūtu amžinas, juk gyvenimas pilna netikėtumu

Na, pastovumo gyvenime negali garantuoti niekas O ypač šitokioje situacijoje. Man rodos, bet kurios vienišos mamos gyvenimas su kita panašaus likimo moterimi jau iš pat pradžių yra kaip ir laikinas gyvenimo periodas, juk kiekviena nori anksčiau ar vėliau turėti savo namus, savo šeimą ir savo asmeninį gyvenimą.
Tai gera idėja ir išeitis, tačiau tikėtis pastovumo tikrai nederėtų.

Lietuvoj mano gimines Jurbarke,o Kaune - tik vyras, uosviene.. Bet is ju greiciau kokios nelaimes sulauksi, nebent pagalbos.Draugai be vaiku irgi ne kas diena ir ne kas savaite nores pas tave i svecius vaziuoti
Mielai gyvenciau ir su pazistama, tik kad tokiu nezinau

Visai sauni mintis, as uz, bet tik atsargiai rinkis kaimyne, kad paskui nuostoliu dideliu neturetum. Gal kas is draugu pazistamu iesko ko nors panasaus, pasiklausinek. Sekmes

Pati ideja gal ir nebloga, bet nemanau kad gyvenime tik drauges pakaks, ka darysit, kuri issikelsit jei atsiras sirdies draugas , apie zmones daugiau suzinome kartu gyvendami ir kyla problemu kiek del to, juk ko gero nei viena nesituoktumem, jei zinotumem, kaip veliau nutiks, rinktumemes ta, su kuriuo tikrai galima gyventi iki mirties (tada ir skyrybu nebutu), be to seimoje derinami dvieju zmoniu ir ju bendru vaiku interesai, ir tai daug problemu iskyla, bent jau pradzioje, o cia jau dvi skirtingos moterys, su vaikais kurie irgi turi savo interesus, iprocius ir t.t., reiktu taikytis nebe dviems, o visiems 4,5, ar net 6 Manau sunku butu, nebent su tikrai senai ir gerai pazystamu zmogumi ir neilga laiko tarpa

na pastovumo tokiu atveju nelabai ir gali būt. gi reikia toliau savo gyvenimus tvarkyt. mūsų atveju buvo taip: draugė pagaliau įsigijo nuosavą būstą, o aš išsikrausčiau pas savo būsimą vyrą. tiesiog pasikeitė mūsų ir finansinės galimybės, ir asmeniniai gyvenimai.
bet šiaip tie metai buvo labai faini . dar ir dabar kai kuriuos momentus su nostalgija prisimenu

prieš kokius 9m.buvau isiskyrusi su 2 vaikais mama.gyvenau savo bute.gerai pažystamai šeimoje buvo dideli nemalonumai tai priemiau pas save pagyvent laikinai.buvo visko :buitis lengvesnė,linksmiau,bet ji susirado drauga o savo mažius 5 ir 3m. vis dažniau man po darbo ir naktim užkraudavo jos vyras grasino mano buto langus išdaužyti kad priemiau ja pas save.žiūrejau jos vaikus nes nemokėjau atsisakyti ji buvo įsimylėjusi nieko aplink nematė.po kiek laiko man truko kantrybė:darbas,4 vaikai ir buitis liepiau tvarkytis vienaip ar kitaip gyvenimą ir žiūret pačiai savo vaikus ji gryžo pas vyrą dar pragyveno 4m.ir isiskyre.taigi tokia mano patirtis

Tai tikrai, labai buna vienisa vien auginant vaikus ir matant tik 4 sienas. Is patirties zinau kad is liudesio ir kaukti kartais norisi.
Ideja tikrai labai idomi. Gal kazkam pasirodys ta mintis net trenkta, bet nevalingai prisiminiau pavyzdi is gamtos. Juk gyvunu gaujose neretas atvejis kai sudaromi jaunikliu "darzeliai", kai viena/keletas pateliu priziuri visos gaujos jauniklius arba siaip keletas kokiu nors liuciu bendrai augina savo liutukus ir pan. Atsiprasau uz pavyzdi is gyvuneliu gyvenimo, gal kam juokinga pasirode bet net gyvunai instinktyviai vienas kitam padeda naujos kartos auginime, tai ko negali zmones?
Tik jau rast ta moteri bus sunku . sekmes!

Smagu ir mums buvo taip gyventi, tuo laikotarpiu turbūt nebūčiau išgyvenusi viena nei fiziškai, nei psichologiškai.

labukas...as ka tik issiskyriau su ,kadangi nebepakenciau moralinio smurto...likau viena,su dviem vaikais...dabar man be galo sunku,nes esu visiskai vienisa...mama mirus,tevas turi kita seima jau seniai,nebendraujame visai.o vienai--likti su dviem vaikais-baisu.nors vienas jau 13-metis,o antram-4.9metu.gyvenu vilniuje,bute.turejau draugu-bet kai likau viena-migam isgaravo jie.buvo planai isvykti i turkija,arba i anglija,bet trukde vyras,vis dar tempiau guma,nors reikejo sprendima priimti anksciau,buti ryztingesniai...bet pavelavau i traukini...nebuvo kliutis mano vaikai,bet,dabar hmmmmmmmm..... stai toks finisas.suprantu tave,,ir tikrai noreciau likimo drauges,ir,gal buciau nieko pries,pries tavo pasiulyma

manau visai nieko mintis, tik va reikia del visko sutarti ir jei zmogus protingas, viskas issprendziama...
o finansiskai tai 2-3 kamb buta yra pigiau nuomotos nei 1kamb...
pati galvoju kad butu gerai susirasti su kuom butu galima issinuomoti 2-3 kamb buta, taciau niekas is pazystamu neketina ieskotis buto...
jei atsirastu moteris kuri noretu kartu issinuomoti buta tai rasykit i az, susitiktumeme aptartumeme viska ir gal ka sutartumeme...
pritariu tai nuomonei kad geriau nuomotis su pazystamais, bet jei tokiu nera...

Įdomi mintis... Tik sunkiai įgyvendinama...

NERA TO BLOGO KAS NEISEITU I GERA NIEKO NERA NEYMANOMA

Kaip saunu dvi vienisos mamytes su vaikais. As sutikciau isnuomoti savo buta. Taip butu saugiau ir geriau (as taip manau).

Na manau gera iseitis kai neturi kur eit, jei neturim uz ka susimoket, gal pigiua aisku butu, ir seip manau visai neblogai bet kaip bus kai viena is kaimyniu ras koki sau vyruka:)

Sveiki,
kadangi brandinu minti likti viena su savo suneliu, tai ir pati mastau apie tokia "sugyventine". Aisku dviem moterims gali but ir sunku susigyventi... cia jau reikia charakterio panasumu ir panasaus poziurio i gyvenima ir vaiku auklejimo..
Jeigu iki rudens nerasit sau antros puses, galim pabandyti susigyventi tik as vilniete..nezinau ar noresite i Vilniu atsigabenti...

Man atrodo, kad tai yra superine ideja. Ir linksmiau, ir butu kam ant paties paverkti, ir vaikams linksmiau, o jei ir poziuriai i gyvenima sutaptu, tai mamytes geriausiomis draugemis pataptu ilgam. Aciu uz tokia ideja!!

Audžiu mintį pasinaudoti šia idėja Gal kas turit psiūlymų? Auginu dukrytę 2metukų viena, esu ne iš Vilniaus, bet norėčiau kraustytis į Vln, tik vienai sunkoka būtų nuomotis visą butą, o pas kokius šeimininkus irgi nenoriu, nes kai esi su vaiku, tai norisi, kad žmonės, su kuriais gyveni būtų rimti, o ne kokie mėgėjai pašėlti ir t.t..

Jooo.. na, išsakysiu savo nuomonę (taip pat esu vieniša mama ), kuri bus priešinga daugumos nuomonei...

Mano nuomone, toks dviejų vienišų mamų sugyvenimas viename name ar juolab, bute yra VISIŠKA NESĄMONĖ, nes...

1. Jau net ir begalinės meilės pagrindu sukurtai vyro ir moters šeimai, kurią dar be visa ko, sieja ir seksas, kyla begalė buitinių konfliktų būtent dėl tų pačių buitinių reikalų, o jų , ypač gyvenant su vaikais- pilna. O čia- dvi moterys...Kils nesutarimų (TIKRAI!) , nes viena gali jaustis perdaug išnaudojama, gali nervinti svetimi vaikai, gyvenimo įpročiai skiriasi ir pan.

2. Kas bus, kai pas vieną iš "sugyventinių" pradės užeidinėti draugas, o čia namie kita, taip pat meilės ištroškusi????? Viena lakstys, o kita su jos vaikais sėdės Ar vyrioką tą patį vilios??? Ar jiems kavą į lovą nešios ir dar savo kambarėlyje jos vaikiukus priglaus kol jie savo kambaryje meile užsiiminės ??? Ką galvojate taip nebus- TIKRAI BUS! Nebent pačios vienoje lovoje miegoti pradės!

3. Kaip bus sprendžiami vaikų tarpusavio konfliktai (taviškis skriaudžia maniškį)?

Žodžiu toks sugyvenimas gal ir galimas tarp lesbiečių, tačiau tikrai ne tarp normalios orientacijos moterų, kurios NORI ir TURI gyventi savo gyvenimą. Čia aš nekalbu apie trumpalaikį "pagyvenimą" atostogų metu, kas mano nuomone yra normalu, o apie kasdieninį gyvenimą...
Papildyta:


Puiki mintis- užkrauti savo vaikus "draugei" ir migruoti į Turkiją Va, būtent, kodėl toks mamų sugyvenimas kai kam labai patrauklus...

O jei iš liūdesio nesinori vienai būti, tai reikia pačiai su savimi tvarkytis, kreiptis į psichologą arba gydytis depresiją, jei reikia, bet ne tokias nesąmones prigalvoti

o as pvz pasinaudociau sita ideja tuo atveju, jei - namas - nemazas, ir ji galima padalinti i dvi zonas - kur kiekviena mama turi savo gyvenamaji plota, buiti, ir viena kitai nekliudo. Butu saunu, jei butu skirtingi iejimai.
tada bendra buitis tiek ir tebutu - susimoketi nuoma, bendra kiema susitvarkyt, ir rastiskai isipareigot viena kitai tvarkingai moket mokescius bei nelist i akis, jei nera abipusio poreikio.
O vaikai - manau, jei kartu jiems smagu zaist lauke - puiku, tegu. Jei smagu kartu zaist kambary - prasom, bent jau is mano puses nebutu priekaistu.

Ir pvz as manau, metams - dviems as sutikciau taip pagyventi. Tada isnuomociau dabartini buta, ir nebetampyciau sau ir vaikui nervu tol, kol rastume sau kita busta, atitinkanti musu poreikius.

Man atrodo, kad tokie santykiai "iš išskaičiavimo" yra žymiai tvaresni nei "iš meilės" , nes tada mažiau asmeniškumų, kiekvienas gyvena savo gyvenimą, o kartu jei yra poreikis galima ir pabendrauti. O be to, kiek jau čia tų porų gyvena iš meilės, dauguma gyvena nes yra pripratimas arba tiesiog taip patogiau. Dėl vyrų, manau suaugę žmonės gali iš anksto aptarti tokią situaciją, ir priimti bendrą sprendimą. Gyvenau 6m bendrabutyje su ir su 2 ir su 1 kambarioke. Per tuos 6m nebuvome susipykę nei karto Jei būčiau vieniša mama, būtinai pasinaudočiau šia idėja.

Manau, kad puiki idėja tokia specifinė komuna, kur vyrai tik mažamečiai

jeigu kelios vienišos mamos kartu nuomotųsi namą, reiktų sutarti kažkokias taisykles, kompromisus, kad visos būtų patenkintos. Bet idėja - tikrai puiki

Gyvenciau tikrai ne triju kambariu bute ir ne mazesniame plote tik ten, kur tureciau atskira savo erdve su mazyliu. O siaip tai... manau sita ideja gal nieko motinoms kurios neturi kur eit is karto po skyrybu, kaip laikina stotele.. taciau visada gyvent... juk net vyro atsivest negalesi ir svetainej to paties vyno prie zidinio ar tv isgert nes kur nors virtuvej malsis kita mama arba sedes savo kambari uzsidarius, kad tik netrukdyt. Na, truputi bendrabutis

Sveikos,

laukiuosi 5 mėnuo. Kovą turėtų gimti vaikelis. Šiuo metu nuomojuosi kambarį su bendranuomėmis trijų kambarių bute (Vilniuje), tačiau sužinojęs, kad laukiuosi, šeimininkas įspėjo, jog su vaikeliu likti tame bute negalėsiu. Esą keičiasi jų pačių, šeimininkų, planai, gal jie iš viso to buto nebenuomos ir pan.

Taigi artimiausioj ateity liksiu be gyvenamo būsto.

Gal atsirastų iš šio forumo skaitytojų kokia nors jauna mama (ar būsima mama), kuri yra panašioje situacijoje: ieško, kur gyventi, arba jau nuomojasi didesnį butą ir galėtų priimti į vieną kambarį?

Labai norėčiau nuomotis kambarį (buto neišgalėčiau išsinuomoti) kur nors ramiame Vilniaus mikrorajone ar kvartale. Mokėti galėčiau ne daugiau kaip 800 Lt per mėnesį. Būtų puiku, jei tai būtų kambarys dviejų kambarių bute (ar didesniame), kurio kitoje dalyje gyventų taip pat mama su vaikeliu, jauna šeima ar galų gale vienišas žmogus, nebijantis kūdikio verksmų už sienos.

Jei Jūs manote, kad galėtumėte man padėti, arba pati ieškotės nuomojamo būsto, nedelskite ir atsiliepkite! Būsiu labai dėkinga.

Konstancija

Na ideja pati gal ir nebloga, bet as negaleciau gyventi su pasaliniais zmonem, name ar bute teisiog man reikia ramybes. Cia jau nuo zmoniu priklauso.

Puiki ideja, bet manau kad pries apsigyvanant kartu reiketu susipazinti, pabendrauti. Noreciau kitais metais su tokia mamyte gyventi kaune, jei tik norinciu yra parasykite i az

Cia eina kalba apie isgyvenima.Manau gyventi mamytems dviese yra labai normalu.Jei tureciau didesni plota, butinai jus priimciau pas save.Laikykites,bukite stipri,saugokite leliuka.

Pritariu, cia kazkoks pasleptas lezbieciu maslas itraukti dar viena merguzele i lezbietiska liuna.

Kvailesnes versijos tikriausia jau neimanoma iskelt

Kiekvienas masto pagal savo sugedimo laipsni

Mama su pirmoku sūnumi ieško "bendrabučiokų". Nuomojamas butas - Senamiestyje, Išganytojo g. (už 1400 litų, tad kiekvienai būtų po 700 litų). Jei domina, į a.ž. parašysiu mamos kontaktus.

Gera mintis ir as tokia kazkada turejau. Reikia labai atsakingai i viska ziureti ir gali susirasti sau patikima drauge. Tik turi atsizvelgti i vaiku suderinamuma, nes kitaip , net jaigu ji Tau labai patiks, o jusu vaikai nesugebes po vienu stogu miegoti bus ne kas
Papildyta:

As su mielu noru priimciau pas save toka drauge.

Na atejo metas ir man pasiskelbti cia,...

As su suneliu (jam tuoj 3 metai) ieskome kitos mamytes su vaikeliu kartu nuomotis buta Vilniuje.

Esu nuziurejusi keleta butuku visai nieko iki 1000 Lt, tai iseitu po 500 Lt+komunaliniai...

Dar neisivaizduoju kaip visa tai atrodys, taciau daugiau nebegaliu kesti savo "mylimojo" draugijos...

Del issamesnes informacijos rasykite man i AZ

Mintis Juk dviese ir drąsiau ir linksmiau ir prasiblaškyt lengviau išeit.. Žodžiu, privalumų daug. Bet sutinku su vienpaneles mintim, kad reikia žiūrėt į vaikų suderinamumą ir dar savo jausmus kitos mamos vaikams. Aš, pvz., negalėčiau gyvent su mama kurios vaikas ar vaikai dar visai mažas/maži, nes mane erzina visokie cypimai, rėkimai..


Atrodo, visi suaugę esam, o kaikurie vistiek dar nesugeba atskirt kambariokų (ar bučiokų, jei taip tiksliau ) nuo sugyventinių

viskas normaliai, studentai susieina ir nuomojasi ar namą, ar butą, žmonės kokioj Anglijoj irgi taip daro, keliese viename name gyvena, pasiskirsto kas ką daro ir ramiai gyvena, manau, ir mamytėms įmanoma taip jei neerzina kiti vakai ir t.t

Pritariu. Ypac,dabar,kai situacija Lietuvoje prasteja ir kai kam darosi sunkiau islaikyti vienam visa buta,pavyzdziui .Dviese, jau vien tuo atzvilgiu lengviau
Pati esu panasioje situacijoje .

As taip pat nenoreciau gyventi su kita vienisa mama,del siu,Kurmiukes isvardytu priezasciu...Na,nebent del ekonominiu sumetimu,esant beviltiskai situacijai,laikinai,kol reikalai pasitaisytu...O,jei su kita mama gyvent,vien del to,kad smagiau butu,tai isties yra daug kitu budu prasiblaskymui
Papildyta:

Cia,sakyciau,biski skirtingi dalykai-kartu gyvenantys,jokiu seimyniniu isipareigojimu neturintys studentai ir vienisos mamos

Aš mielai gyvenčiau kartu su kitą mama ir jos vaikais, tik jei kiekvienai šeimai būtų po savo vonios kamb ir tuoletą. Vyrtuve jau pasidalintumeme. Svarbiausia, kad sutaptų požiūris į ukį. Tikrai dviese lengviau negu vienai.
Lietuviai yra pakankamai introvertiški žmones, todėl pas mus ir neįprasti tokie dalykai.

Kazi,ar tai yra priezastis,juk ir didziausiam ekstravertui butina privati erdve
man irgi zmones ir draugija butini kaip oras,bet sitai as gaunu kitais budais,taciau noris tureti savo kampeli,kad prie nieko nereiketu taikstytis,ir prie taves niekas nesitaikstytu Na 5 metus pragyvenau studentu bendrabuty ir vargo nemaciau,bet dabar su vaikeliu, bent jau man, reikia daugiau privatumo,na,velei sakau,nebent,jei kitos iseities tikrai nera

Jus visi6kai teisi. Tiesiog jums taip reikia. Su J8mis sutikku, tačiau man kitą mama netrugdytų, jei ji gyventų savo kamabariuose o aš savo.