Gal kas skaitete Franco Kendalio knyga "Ypatingi tevai, ypatingi vaikai"? As perskaiciau, man labai patiko. Siulau ir kitiems. Kai kuriuos dalykus pasirodo ir nesamoningai atlieku taip, kaip ten parasyta.
Ar yra tokiu mamu, kurios taiko sia knyga kasdienineje praktikoje?

Nezinau, gal neteisingai suformulavau antraste. Tiesiog noreciau suzinoti, kokias pedagogines, psichologines knygas mamos skaito ir, svarbiausia, kaip iseina jas taikyti praktikoje.

Pries metus skaiciau John Gray "Vaikai kile is dangaus". Labai patiko, galvojau, kad tikrai taikysiu sia sistema. O tai, ka pamaciau vasara, mane gerokai atsalde. Grey'us paskutine griesciausia forma laiko vaiko palikima viena (1metuku vaika - 1min., 2-2, 3-3 ir t.t.). Bet tai, pasak autoriaus, ne bausme, o tiesiog budas, kad vaikas nusiraminru, vyresnis apgalvotu viska ir t.t. Vasara teko atostogauti prie ezeru tokiuose mediniuose nameliuose. Ir ten viskas gerai girdeti, kas vyksta kitame kambariuke. tai va, ten gyveno seima su dviem vaikais, vienam is ju treji metai (treciu metu krize ). Mama taike Grey'aus metoda. Ir man buvo siurpu. Nes kai ji vaika palikdavo viena toms trims minutems, tai vaikas taip klykdavo siaubo, baimes pilnu balsu "Mama, as viska padarysiu, as busiu geras, tik nepalik manes vieno. Mamyte..." . Net man asaros tekedavo. Taigi, kaip tada iseina? Kai skaitai, grazu, o kai ziuri is salies, tai siaubinga?

Julija, cia diskutavom apie pedagogines ir psichologines knygas : temoje ankstyvasis ugdymas: http://supermama.com/InvisionBoard/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=425

Sakykim ir garsioji Nikitinu sistema. Kai vaikas susizeisdavo, jie jo neguosdavo. O patys veliau prisipazino, kad klydo, nes vaikai buvo abejingi kito zmogaus skausmui.
Todel labai noreciau padiskutuoti sia tema, gal mamytes perskaite kokia knyga ir joje esancias idejas sekmingai pritaike, o gal atvirksciai?

aisku, na naujokui atleiskit, dar ne viskla perziurejau