Sveikos mamytės

Mano dukrytei jau 2 metai ir 5 mėnesiukai .... deja, bet susirgo mūsų geroji auklė ir teko pradėti vesti i darželį

Bandėm pirmą savaitę palikinėti po labai nedaug, bet po kiek buvo, po tiek ir žliumbė...

Paskui apie 3 savaites visai nevedėm, nes vaikui buvo didelis stresas... Vaikas pasikeitė radikaliai Gaila vaiko... ir savęs, nes vaikas sėdi darželyje verkia, o aš darbe, parduotuvėje ir pan. jei matėt parduotuvėje vaikščiojančią apsižliumbusią moteriškę-tai aš

Prašau padėkit savo patarimais kaip tai palengvinti... Papasakokit kaip pas jus tai vyko...

Laukiu ...

Mamos, na nejaugi niekas nevedat i darželį ?

nu dar ne Kai sūnus vedžiau, jokių problemų neturėjau. Gal pabandyk ją kuo nors sudominti? Arba darželį pakeisti? Tikrai nežinau kuo tau padėt

Kai mano drauges mazoji panasiai elgesi, tai aukletoja ja po truputi po truputi vis kalbindavo, vis kazkuo sudomindavo ir nusiviliodavo. Is pradziu drauge grupej po pusvalandi praleisdavo, kol mazaja aukletoja pas vaikus nusikalbindavo.Dabar mazoji jau prie darzelio vartu mamai namo liepia eiti. gal aukletojos prastos, taviskei demesio neskiria?

Nunesk aukletojoms saldainiu, kavos.
Gal jos susipras, kad tavo vaikiuka priziuret reikia ir pratintis.

Mes ketinom vesti dukrytę į darželį, kai jai buvo pusantrų. Bt vis delsėm, atidėliojom... Dabar jai 2m ir 7 mėn., ir rytoj bus pirma diena daržely. Dabar ji labai veržiasi, kai nuėjom trumpam - verkiančia išsivedžiau iš ten, nes ji norėjo likti pas vaikus. Įdomu, kuriam laikui tas entuziazmas, bet bent jau pirmos dienos gal bus neskausmingos.
Maždaug mėnesį iki pradedant lankyti, aš jai pasakodavau apie tai, ką daržely veikia vaikai, žiūrinėdavom knygutes, kur nupiešta kokia mokykla, kiemas, parkas ar pan. ir aš vis tą piešinį "pritempdavau" prie darželio. Žodžiu pasakodavau, kad ten yra daug žaislų, kad vaikai piešia, mankštinasi ir pan. Apeidavom aplink visus darželius esančius netoli namų - žiūrėdavom, kaip žaidžia vaikai. Ir vis pabrėždavau, kad jie ten be mamyčių. Nežinau ar tai padėjo jai norėti darželio, ar tiesiog priaugo iki poreikio bendrauti.
Dar su ja buvom nuėję į pora darželių užsirašyti - tai apžiūrėti grupę su tėveliais irgi, manau, buvo naudinga.
Nežinau, ar ką pritaikysi...

Maniskis lanko jau metai, pradeju vesti nuo 2.5 m., irgi buvo visko ir asareliu, ir visaip kalbinti reikejo, bet priprato, dabar jau tik persirengia ir bega, net atsisveikinti kartais pamirsta .

O pratinau as ji po truputi, po puse dienos savaite vedziau, pirmas 2 dienas kartu su juo buvau, o po to viena palikdavau. Aukletoja kalbindavo kol iseidavau. Manau, kad aukletoja turetu daugiau demesio skirti, gal saldainiu reiktu nunesti, tai demesingesne butu. Ir jeigu jau pradejai vesti, geriau vesti pastoviai, nedaryti pertrauku, kad vel neatprastu. O kita vertus vaikas pats turetu pereiti visus etapus ir gerus ir blogus. Ir manau naturalu, kad jis siek tiek liudi, juk jis pakeicia iprastine aplinka, nera salia mylimu zmoniu, bet atsiranda draugai, aukletojos, kurie taip pat po kiek laiko taps artimi. Tai nauji potyriai vaikui, todel naturalu, kad jis reaguoja.

Mano drauge nunese i darzeli zuvyte (grupeje buvo akvariumas) ir patikejo dukrytei ja auginti ir rupintis, vaikui igi buvo tikslas eiti i darzeli.

Tikiuosi kas nors tiks. Sekmes

Manau, jog būtų gerai, jei vaikas Tavo akyse neįžiūrėtų jokio streso, jokio susirūpinimo - vidinė ramybė ir pasitikėjimas tais, kuriems perduodi savo vaiką dienai.
Iš savo asmeninės patirties žinau, kad mergučę neigiamai veikdavo įvairiausios pertraukėlės, kai nevesdavau kokią savaitę ar dvi. Arba kai buvau įpratinusi prieš pietų miegelį paimti, o paskui nebeturėjau tos galimybės. Tiesiog buvo gaila "sugadinto" vaiko, kuris puola vos ne į isteriją, atvestas į grupę. Dabar mergučei penkeri su puse, mielai eina į darželį, mielai eina iš darželio. Per moksleivių pavasario atostogas pasiūliau pabūti namuose, tai ji rinkosi buvimą darželyje iki pietų, o tada - namo.

Tikrai galiu nuraminti,vaikai darzelyje pripranta,aisku yra retu isimciu,bet jau labai retu.Juk ir suauges zmogus,kai ateina i darba(pvz. nauja) nelabai jaukiai jauciasi,ar ne?Manau ,kad asaros yra neisvengiamos,jei is karto eina su entuziazmu,tai veliau vistiek buna tas graudusis periodas.Kai mano vaikai pradejo lankyt,manot as namie nesijauciau kalta,kad "palikau vargseli viena,ir kaip jis ten be manes?" O maniskis neverke -dar blogiau- tyliai kentejo,kol po 15 minuciu isbere veiduka tokiom demem. Tai aisku praejo po savaites,dabar viskas puiku. Tegul verkia,nereikia to bijoti,tai naturali reakcija,paverks ir praeis,tikrai praeis.Ir kuo mazesnis vaikas,tuo greiciau prisitaiko,o kai didesnis ,tai gali buti ir sunkiau-jau zino,kad lyg ir negrazu verkti...,o sirdele,tai plysta is ilgesio. O su tais saldainiais tai manau neskubekit,aukletoja gal ir trypcios daugiau apie jusu vaika,o vaikui,tai vistiek mamos noresis...Geriau islaukit ir kai pamatysit ir isitikinsit kad jie be jusu puikiai sutaria,tai ir nuneskit,kaip pripazinima,kaip padeka.

Ir as manu, kad cia aukletojos kalte, kad vaikas verkia. Jinai turetu kazkaip tikrai vaika sudominti, nes tokio amziaus jie labai greit uzsimirsta. As savo vaika vesiu nuo 2 metuku, tai irgi nezinau kaip bus, nes jis pas mane labai verksmingas. ir labai sunkiai prie nauju zmoniu pripranta

Pati dirbu darzelyje ir galiu pasakyti,kad tikrai labai daug priklauso nuo aukletoju...o tevu buvimas palengvina,bet is dalies ir pasunkina viska....mano grupeje viena mergaite daugiau nei menesi laiko pratinosi prie darzelio,nes mama ja vis atvesdavo ir pasilikdavo ilgeu nei pusvalandziui,o veliau ja pradejo vest tetis,kuris jai padedavo tik nusirengt,susitardavo kada pasiims,ji jam pamojuodavo per langa,truputely paverkdavo ir beveik visa laika leisdavo su manimi,nors as dirbu tik aukletojos padejeja...ji su manimi budavo kogero todel,kad as jai skirdavau daugeu demesio nei senmerge jau pagyvenus aukletoja...
Ir nesami teveliu saldainiai nevisada suminkstina aukletoju sirdis ar paskatina jas daugeu demesio skirti butent jusu leliui...
tik nepamanykit,kad as nusistacius pries pagyvenusias aukletojas...tikrai nea...yra ju ir nuostabiu,kurios dalele saves atiduoda vaikams... bet tik reikia jas tinkamai pasirinkti...

Aš nenešu kyšių nei daktarams,nei auklėtojoms,nei mokytojoms
Užtat visada pasveikinam kokia malonia smulkmenėle per kalendorines šventes,per gimtadienius ,ir visada per mokytojo dieną pasveikinu ir mokytoją ,ir auklėtoją darželyje.

Gal geriau pradėti leisti vaiką į daržą, kai mažiau vaikų grupėje, pavyzdžiui vasarą, tada mažesnis būrys žmogiukų, lengviau adaptuotis, auklėtoja gali skirti daugiau dėmesio.
Savąjjį pradėjom vesti nuo 3 metų. Mes su juo susitarėm, kad darželis yra jo "darbas" kaip tėveliai eina į darbą, taip maži vaikučiai į darželį, o didesni į mokyklą.
Pirmas tris dienas trumpai pabūdavom grupėje abu, aš sėdėdavau nuošalyje, tai jis vis pribėgdavo prie manęs, tai prie vaikų.... grįžę kalbėdavomės, kiek ten žaislų, kaip smagu, kokie vaikučių vardai ir visokius kitus gerus dalykus.
Po to jau palikdavau po pusę dienos, susitarusi, kad atvažiuosiu jo paimti, kai pavalgys pietus. Tai didelių ašarų nebuvo, nors vis susigraudindavo man išeinant bet atvažiavusi jo paimti, rasdavau gerai nusiteikusį.... Ir auklėtojos pasakojo, kad man išėjus visaip nukreipdavo jo dėmesį į įdomybes, kad nesiilgėtų mamos ir jis greita nustodavo verkti.

Sveikos mamytės

Mano dukrytei jau 2 metai ir 5 mėnesiukai .... deja, bet susirgo mūsų geroji auklė ir teko pradėti vesti i darželį

Bandėm pirmą savaitę palikinėti po labai nedaug, bet po kiek buvo, po tiek ir žliumbė...

Paskui apie 3 savaites visai nevedėm, nes vaikui buvo didelis stresas... Vaikas pasikeitė radikaliai Gaila vaiko... ir savęs, nes vaikas sėdi darželyje verkia, o aš darbe, parduotuvėje ir pan. jei matėt parduotuvėje vaikščiojančią apsižliumbusią moteriškę-tai aš

Prašau padėkit savo patarimais kaip tai palengvinti... Papasakokit kaip pas jus tai vyko...

Laukiu ...

Mes savąjį į darželį pradėjom leisti 2 metų ir 7 mėnesių. Maniau išprotėsiu. Nebuvo dienos kad jis neverktų, nors darželyje būdavo labai trumpai. Šiaip jis labai drąsus vaikas ir negalvojau, kad susidursiu su šia problema. Sunkiausia būdavo išsiskirti. Nepalik manęs mama, šaukdavo sūnelis ir stipriai apsikabindavo. Verkdavom abu kartu. Išeinu verkia, ateinu verkia. Auklėtoja liepė nekreipti dėmesio, atseit pripras. Buvo be galo skaudu...
Sakaiu nebevesiu į darželį...
Tai truko lygiai mėnesį. Net nustebau kai palikau vaiką, o jis neverkia. O po to pradėjo klausinėti kada eisim į darželį.
Taigi tik vienas patarimas, - šiek tiek dar bandyk palaukti. Reikia geležinės kantrybės. Tikrai labai skaudu matyti verkiantį vaiką. Nors tikrai yra vaikų, kurie taip ir nepripranta. Taigi... Lieka tik viltis.

Prašau padėkit savo patarimais kaip tai palengvinti... Papasakokit kaip pas jus tai vyko...

Labai sunku patarti kaip palengvint, galiu tik paguost kad vaikų, kurie taip ir nepripranta darželyje labai nedaug.
O tas vyksta manau pas visas panašiai: rytai tampa siaubo filmu, prieš tai buvęs geras "naminis" vaikas virsta piktu nervų kamuolių, su kuriuo į jokią viešą vietą išeit negali, kuris verkia kiekvieną vakarą prieš miegą, naktim pabunda klykdamas, nustoja valgyti, ir t.t. ir pan. Apie motinos psichinę būseną tuo laikotarpiu geriau turbūt nepasakot.....
Žodžiu, Palme, mano patarimas būtų, jei jau apsisprendei leisti vaiką į darželį, tai nusiteik visam tam baisumui ir leisk. Nes žinok viskas praeis po mėnesio - pusantro. Bet labai svarbu yra tavo pačios nusiteikimas ir ryžtas. Nes jeigu pradėsi leisti, o po to neleisti, nes vaiko gaila, tai nieko gero iš to nebus.
Tikrai ne tu viena apsižliumbus po parduotuves vaikštai
Sėkmės

Dėl pratinimo tai norėčiau pasakyti kad geriau stengtis nedaryti pertraukų, nes kai mes pradėjom eiti į daržą ir lyg ir pripratom, po ligos vėl buvo iš naujo stresas. Ir dar manau jeigu yra galimybė tegul į darželį veda tėtis, nes jis tvirtesnis ir vaikas nejaučia mamos nerimo, o tada ir jis pats jaučiasi tvirčiau, bent jau mums tai pasiteisino. Kiek su aukletoja kalbejau tai sako dažniausiai per 3-4 savaites vaikiukai apsipranta ir kuo mažesni tuo greičiau, nors aišku nuo vaikiuko priklauso, mūsų apie 3 sav. nelabai norėjo į darželį, o dabar jau 9 mėnesiai nebenori namo eiti iš jo

Įsivaizduojat, mamos... ,
Dukrytei sukilo nuo streso aukšta temperatūra (38,5), vakar iškviečiau gydytoją, nes jau trečia savaitė beveik nieko nevalgo, sulyso, nervų kamuoliukas, man jau stogas važiuoja... Šiandien nuvažiavom atlikti tyrimus... kraujo, šlapimo ir kardiologo konsultacijai, nes išgirdo širdies ūžesiuką, kurį įtaria dėl streso ... ir kardiologė ir terapiautė patarė vaiko nevesti į darželį bent iki rudens nsa vaiko tai tikrai gaila... pastoviai jai nėra jėgų... pastoviai nori pagulėti... į valandą kokius 3 kartus...
Esu labai pasimetusi ir nervai įtemti kaip stygos... ir dabar spausdinu ir žliumbiu ... o sėdžiu darbe... ai...

Ačiū už atsakymus...

Vargsiuke, jei kaip gaila maziukes , negalvojau, kad darzas gali iki tokio streso privesti . Gal tikrai tokiu atveju dar nevesti , tegu dar ugteli truputeli. Laikykites

Palme, laikykis
Man buvo lygiai tas pats su vyresniąja dukra, tada palaukėm metus ir nužygiavom su dainom... Ir viskas buvo gerai... Jeigu gali, tai tikrai dar palauk, dukrytė tavo maža, spės į daržą prisivaikščiot....
Palme, viskas bus gerai, pamatysi
p.s. Aš pati buvau "nedarželinis vaikas" dėl daugelio dalykų, apie kuriuos kitose temose rašiau; ir visada sakiau, kad nevesiu savo vaikų į darželį, jeigu jiems ten bus blogai...... Bet gyvenimas viską sustatė į vietas taip, kad vedu ir džiaugiuosi....

Grįžtant prie temos. (Teorinės žinios) Kad nenutiktų taip, kaip temos autorės vaikui, patariama likus 3-4 mėn. iki vaiko išleidimo į darželį, pradėti jį tam ruošti. Čia keletas žingsnių:
1) Pasakokite vaikui apie vaikų darželį, aiškinkite, kodėl vaikučiai ten vedami, kodėl jūs norite, kad jis ten eitų.
2) Kai einate pro vaikų darželį, linksmai priminkite vaikui, kaip jam pasisekė, kad greitai galės jį lankyti.
3) Smulkiai papasakokite vaikui apie vaikų darželio režimą: kas, kada ir kaip ten daroma. Kuo smulkiau ir aiškiau pasakosite, tuo ramiau ir tvirčiau jausis mažylis, pradėjęs lankyti darželį.
4) Pakalbėkite su vaiku ir apie sunkumus, kurie gali iškilti vaikų darželyje. Aptarkite į ką tokiu atveju reikia kreiptis pagalbos ir kaip tai daryti. Nesudarykite vaikui iliuzijos, kad viską, ko jis užsinorės, auklėtoja išpildys. Paaiškinkite jam, kad grupėje bus daug vaikų ir kartais jam teks palaukti savo eilės.
5) Susikurkite su mažyliu tam tikrą atsisveikinimo tradiciją, ženklus, kurie leis vaikučiui lengviau paleisti mamą ir nueiti į grupę.
6) adaptacija gali tęstis iki 6 mėn.
7) Vaikai puikiausiai jaučia, jei tėvai abejoja darželio lankymo tikslingumu. Bet kokias jūsų abejones sumanus mažylis išnaudos tam, kad pasiliktų namuose
8) Kuo daugiau santykių su vaikais ir suaugusiais mažyliui pavyks užmegzti darželyje, tuo greičiau jis ten adaptuosis. mokykite vaiką kreiptis pagalbos į kitus žmones, kai prireikia, vadinkite grupiokus vardais vaikui girdint. Kuo bus geresni jūsų santykiai su auklėtojomis, kitais tėveliais ir jų vaikais, tuo lengviau bus jūsų vaikui.
9) Venkite kritikuoti darželį ir jame dirbančius specialistus vaikui girdint. Ir niekada negąsdinkite vaiko darželiu!
10) Adaptacijos metu stenkitės emociškai palaikyti mažylį, dažniau jį apsikabinti, pabučiuoti.

Dar skaitant psichologų komentarus apie "nedarželinius" vaikus įstrigo vienas patarimas atkreipti dėmesį į stresą patyrusio, užsisklendusio savyje vaiko žaidimus namuose. Reikia tyliai pasiklausyti, stebėti mažylį: ką jis šnibžda savo mylimiausiam žaisliukui, ką žaidžia. Gal pratrūksta emocijom, keistai elgiasi. Reikia mėginti atsargiai paklausinėti apie darželį, arba geriau inscenizuoti žaidime (su lėlėmis, žvėreliais) tam tikras situacijas iš darželio gyvenimo. Jei buvo patirta trauma, geriau imtis viską sutvarkyti iškart, galbūt su specialistų pagalba, kol ji neperaugo į kompleksą.

Laikykis Palme laikykis Ir jei tik turi galimybe palaikyk pusmetuka dar namuciuose Tikrai vaikui per didelis stresas.
Negaliu taves paguosti kaip kitos mamytės, kad po kiek laiko vaikučiai apsipranta Kiekvienas vaikas yra asmenybė ir kiekvieno mažiaus pripratimo periodas skirtingas. Maniškis nuo rudens keliauja ir vis dar rytais ašarom apsipila Dabar ismoko manipuliuoti mano jausmais- mamyte, meile mano, aš tave taip myliu, o tu mane palieki... Nu patikėkit tai daug skaudžiau nei ašaros
O mums padeda trumpos pertraukėlės Ilgiausia vaikinas išbuvo namie dvi savaites- tai pirmas kelias dienas mama rūpėjo mažiau nei žaislai

Mes irgi jau lankom darželį, kažkur daugiau nei mėnesį (mums buvo 1.3 m.). Pirmus kartus kai nuvedžiau, tai puolė prie žaislų, manęs net nereikėjo. Vėliau, kai suprato kad palieku ilgesniam laikui ( dvi savaites ėjo po pusdienį), prasidėjo ašarytės, bet tik kol uždarau duris. Vėliau auklėtoja, labai faina moteriškė, sugeba jį nukalbinti, pralinksminti. Ir miega dabar mano mažius darže ir valgo. Lyg ir apsipratom. Tik va kad ligos pradėjo lįsti lauk, tai nelabai gerai.

O mes turime ir geresnių naujienų ...

Pradėjome eiti į kitą darželį-privatų... ir jai ten labai patinka... na bent jau kol kas, kol nepalieku.
Bandžiau išsiaiškinti kas jai nepatiko senajame-sakė, kad ten ją barė už tai, kad ji verkė ir mamos norėjo ir labai vaikai rėkia

Kažkas tam senam darželyje atsitiko

Na gal viskas pasitaisys, nes buvo taip blogai, kad net pas psichologą buvom...

Ačiū už palaikymą

palme, o i koki eina? papasakok prasau

na va, aš džiaugiausi džiaugiausi, kad maniškė veržiasi į darželį... Dabar sirgo 3 savaites, nuvedus po ligos pirma dieną paašarojo truputį, o šiandien jau klykiančią palikti teko Pietų miegui dar nepalikau, galvojau nuo rytdienos pradėt, bet dabar nebežinau

O mano vaikui uztenka, kad kitas vaikas paima uz rankos ir prasideda asaru pakalne Tai isivaizduoju kas darzelyje desis

Džiaugiuosi, Palme, kad jūsų reikalai pasisuko į gerąją pusę. Mes panašų adaptacinį stresą išgyvenome prieš metus. Vaikas tris mėnesius verkė nuo ryto iki vakaro, nieko nevalgė ir pan. Visi kartojo, kad taip turi būti, kad pripras. Nei velnio. Jeigu nėra jokio pagerėjimo, problema jau ne vaike, o darželyje. Mūsų bliovimai liovėsi tą pačią dieną, kai pasikeitė grupės auklėtoja. Dabar negaliu sau atleisti, kad šitiek laiko kankinau vaiką.

Mano zuikis jau irgi prie darželio pratinasi... jau antra diena... Vakar lyg ir neblogai atsilaikė, valandelę vienas pabuvo, net nesuverkė , nu bet šiandien tai net nežinau , toks visas pasimetęs, nei žaislais domisi, nei prie vaikų eina, tik mane apsikabinęs sėdi, net graudu žiūrėti ex... taip gaila... o kai pagalvoju, kad palikti reikės...

Jus tai didelius vaikiukus į darželį leidžiat, o štai aš savo mažają ( 1 metukai ir 3 men) į lopšelį pradėjau leisti
Tai pirmą dieną labai smagiai liko ir kai po poros valandų atėjau pasimti, net dėmesio į mane nekreipė, antrą dieną jau buvo šiek tiek ašaryčių, o trečią tai išvis verkdama liko (o aš plyštančia širdimi į darbą ėjau ), pasirodo dantukai maniškei dygo, tai tada ir ligos užpuolė (2 sav. namuose prasėdėjom)... Praeitą savaitę vėl pradėjom eiti, tai manoji tik įsikibdavo man į kojas ir verkt O juk palikdavau tik porai valandų... Penktadienį tai jos ašarų mano širdelė neatlaikė, tai net nepalikau - nešiausi į darbą Šią savaitę jau nekaip kitaip su vyru nebeišlaviravom, tai mergaitę paliekam iki maždaug 16 val - ryte paverkia, o štai kai atėjau šiandien pasisimt tai apsidžiaugė mane pamačiusi, bet dar puolė paskui vaikus ratais lakstyt - ko gero po truputį priprasim... bet širdelę oi kaip skauda, juk ji visai mažytė dar

Oi, kaip gerai kad Palmei palengvėjo. Viskas priklauso nuo vaiko- vienam tas šurmulys ir didelis būrys-jėga, kitam- stresas. Mums tai irgi kainavo nervų. Pirmas dvi dienas taip pat buvo gerai, po to kokius tris mėnesius -tragedija . Vėliau aprimo, o prieš pavasarį ta atmosfera jau lyg įelektrindavo- tik įėjęs į rūbinę pradėdavo nesveikai juoktis, markstytis ir t.t. Žodžiu įdomiausis dalykas, kad mūsiškis labai ilgai ten buvo lyg nesavas. Anot auklėtojų, gyveno kaip savam uždaram pasaulyje. Situacija pasikeitė po metų- pradėjo eiti į kitą grupę, tai yra su tom pačiom auklėtojom, bet su kitais vaikais- buvo jau prie grupės "vyresniųjų" (3-4m, tai jam buvo lygai 4). O tais pirmaisis baisiais metais buvo prie pačių mažųjų (3-4 m, tai buvo lygiai 3). Ir nepatikėsit -jokių problemų ir kraštutinumų. Taigi būna ir taip -ne tik auklėtojose, bet ir grupės atmosferoje kažkas tokio matyt.... Ir tikėk ta plačiai paplitusia nuostata, kad su vyresniais geriau .

Mano mažius irgi jau savaitę darželyje. Pirmą dieną pabuvom pora valandų dviese lauke, tai jam net neprireikė manęs. Kitą dieną atėjom, tai jis puolė žaisti su vaikais, bet tuoj pat sunegalavo, apsivėmė, tai grįžom namo. Po to sekė savaitgalis. Pirmadienį galvojau paliksiu porai valandėlių vieną, atėjau po pietų, o jis ramiai su vaikučiais ir auklėtoja bendrauja ir pats į lovytę atsigulė (manęs nematė), tai ir palikau iki pavakarių.
Jam jau 2 metai ir 8 mėnesiai, tačiau labai mažai kalba ir nemoka pasakyti, ar patinka jam darželyje ar ne. Vienas toks įdomus dalykas, kad į darželį lyg ir normaliai eina, bet pamato vieną iš auklėtojų ir visas - "ate", apsisuka ir tempia mane atgal. Galvoju, gal nesuranda bendros kalbos su auklėtoja...
Jei per mėnesį neįpras, bandysim keisti. Na, ilgiausiai manau lauksim pusantro mėnesio. Panašiai buvo su aukle.. - nemėgo jos, po to kai pasekėm ją, atleidom iš karto..

Po atostogų mano mergička irgi ašaras lieja darželyje. Bet ką darysi

O mes tai nuo rugsėjo keliausim ir net neisivaizduoju kaip cia bus.

Mes irgi nuo rugsėjo eisim...Tai man dreba širdelė be buteliuko mano 2,7 metukų vyras dar neužmiega seniai reikėjo atpratint,bet to nepadariau...o dabar bus tikras stresa,kadangi manau auklėtojos nesiterlios su tuo jo buteliuku...ir šiaip jis dramatizuotojas ,jei kas negerai - mėgėjas įsibliaut,ir tada oi ilgai nenutyla,nei aš nenuraminu.Labai bijau tokios situacijos,jei jam nepatiks ir jis apsisukęs užsimanys namo ką tada reiks daryt?jei prievarta paliksiu,kitą dieną galiu jo ir surišto nenutempt...
Nu vienu žodžiu,vieni nervai man.

Aš ir savo didžiaja i lopsi jau vedu , dar tik 1 savaite, vedu 10 val ir pasiiimu po pietu valgio 12 val. kai nuvedu buna asaru ir kai mane pamato atejusia, tai verkia iki pasikukcijimo... , streso turiu nerealiai. ir mane dabar labai saugo, kur tik eina, pasižiuri ar as esu...ir uz rankos dazniau mane pasiiima, ir glaustosi daug dazniau. Nu zinokit, stogas prades vaziuoti, . Adaptacija laaabai reikalinga ne tik jai, bet ir man.

Maniškė eis nuo spalio greičiausiai. Mes susidursim su dviguba problema: pirma, ji neteks savo mylimos auklytės ir turės eiti į darželį, antra, mes persikeliam į Vilnių ir ji netenka išvis jokios savos mielos aplinkos - draugų, kiemo ir t.t. Man širdis stoja, kai apie tai galvoju. Bet kiti sako, kad taip gal net geriau - pasikeis visa aplinka ir bus vienas adaptacijos periodas. Ką manot? Patarkit, kaip ją paruošti?
Apie darželį aš seniai jai kalbu. Ji su kitais vaikais net eina ten pažaisti. Bet kas bus, kai reikės palikti visai dienai? Ir be auklytės? Ir be mamos? Siaubas, net galvot negaliu. O turiu būt rami dėl jos.

Kaip graudu Tikrai užjaučiu,bijau kad ir man taip bus...tai gal auklėtoja nekokia,arba vaikų daug?
Ir dar prisiminiau vieną dalyką - vaikai labai nemėgsta,kai juos vėliau atvedi.o ypač drovesniam vaikiukui nejauku būna,kai jis ateina tada,kai jau visi susirinkę,visi ką nors veikia,o jis pasijunta nesmagiai.Man su dukra taip būdavo.Kai pradėjau vesti anksčiau,kai dar vos keli vaikai būna atėję,tai pastebėjau kad ji labai greit adaptuojasi,įsilieja į kolektyvą,o kai atvesdavom vėliau,neidavo į grupę,nors stumk.

šiuo periodu reikia kuo dažniau apsikabinti, prisiglausti, pamyluoti vaiką. O stresą savo - slėpti, nes labai greit vaikiukas pajunta ir ima manipuliuoti.

Mums visas šis reikalas prasideda nuo rytdienos, kol kas kalbam apie tai, kaip apie "šventę"

Sėkmes Jutai ir Tau Aurėja, vakare papasakokit ,kaip jum sekes

Nuvedžiau 8 val. ryte. mes buvom pirmosios, šiandien turėjo ateiti pirmieji 3 naujokai su mamomis. Palaipsniui pas mus visa grupė sueis iki rugsėjo. Tai va, Juta žaidė visą valandą viena, su manim ir auklėtoja. Akys va tokios nes žaislų nematytų krūvos Puldinėjo nuo vieno prie kito. Šiek tiek pusryčiavo. Užsimezgė pirmas kontaktas su auklėtoja, matosi kad Jutai patiko. Po to atėjo dar viena naujokė ir mes su ta kita mama išėjom namo, palikom vaikus vienus su auklėtoja. Atsimojavom be ašarų. Sakė ateiti apie 12 val. pasiimt po pietų valgio. Neseniai paskambinau pasiklausti, ar nereikia anksčiau ateiti, auklėtoja sakė, kad vaikas be kaprizų, viskas gerai, žaidžia lauke, susirado draugę ir viskas ok. Tad ramu. Pirmas dvi savaites sakė būsim tik iki pietų.

Niu šaunuolė Juta . Mums pirma diena laaabai patiko, o jau 2 sava. baiges.vis dar asaros. kai palieku, o kai pareinu paimti, tai vel pradeda verkti, nors pries tai yra tyla va, ir naktimis dukryte pradejo sokineti iš lovos. Žiūresim kaip toliau seksis. Ir jum sekmes

Va, jau 4 dienas kaip einame nuo 8 iki 12:30 val. ir dar nė vienos ašarėlės nebuvo Gražiai ryte atsisveikiname (siunčia man oro bučinuką, susitariam kada ateisiu ir "ate") ir iškart išeinu į namus. Eina darželin noriai, pati keliasi anksčiau ir bėga praustis, ir vis mane skubina, kad greičiau greičiau einam darželin. Nežinau, kaip bus toliau, kai tarkim jinai pajus kad tai yra rutina, kad kas rytą vis tas pats ir tas pats, bet gal ir toliau viskas taip seksis, jei ten bus įdomi veikla.
O ruošti vaiką pradėjau darželiui dar prieš 4 mėnesius. Viską dariau pagal šitą straipsnį (papunkčiui) - spauskite čia ("Kaip paruošti mažylį darželiui") ir man rodos pasiteisino

,,Lengviau ir greičiau prie darželio pripranta tie vaikai, kurių tėveliams vaikų darželis – vienintelė išeitis."(citata).
Va su šituo tai labai sutinku Kai abiems reikia į darbą,tai net nekyla abejonių - vest nevest...Vedi ir dar džiaugies,kad kainuoja pigiau nei auklė O ir vaikas,jausdamas tėvų tvirtą nuomonę šiuo klausimu,jaučiasi tvirčiau,eina nes atrodo kad kitaip ir būt negali,pasirinkimo,kaip sakoma,nėr
Tik gaila čia aš ne iš savo patirties...Pas mus kaip tik atvirkščiai - aš kol kas namie,vyro darbas irgi pusiau namie,tai jaučiam kažkokį netvirtumą ....atrodo,jei vaikas nepripras - nevesim...Ir jau psichologiškai kažkur pasąmonėj tam ruošiamės... vaikas gali nesuprast,kodėl jei mama namie,jį kažkur prievarta grūda
Mes pradėsim nuo kitos savaitės....Tai man neramu kaip prieš kažkokį egzaminą....

o pas mus tas pats - aš nuvedu į darželį ir grįžtu namo prie kompo dirbt. Bet ji puikiai supranta, kad tai yra darbas, nes net ir nežino, kad mamos darbas gali būti ne namie - ji taip nuo kūdikystės mato ir priprato. Todėl jai visai natūralu, kad tėtės darbas kažkur kitur, o mamos - namie. Tad sėkmės ir jums!

maniškė šįryt visą kelią iki darželio straksėjo dainuodama ir vis paskubindama mane - mamyte, greičiau greičiau į darželį! Nežinau kiek tas veikia ir padeda, bet aš kas rytą dukrytę žadinu pakiliu linksmu balsu vis kartoju: pažiūrėk, kokia graži linksma diena! Koks linksmas vaikutis atsikėlė, koks gražus rytas ir t.t. ir pan. - taip ji nubunda su šypsena. Įjungiu muziką, pašokam abi, pakrykštaujam ir visą kelią iki darželio mes eidamos kalbam - kaip gražu viskas aplinkui, kokios gėlytės linksmos ir t.t. Nuotaika pas vaiką būna superinė Šįryt auklėtoja sako: jau seniai neturėjau tokio gero vaiko

Kaip, Aurėja, Tau smagu . Kad ir mums taip būtų . Aš irgi stengiuosi pratinti savo princesytę pagal tą straipsniuką - vis pasakoju, kad ji eis į darželį, kad bus nauojos auklytės (ji labai myli savo), kad jie žais, valgys, miegos, o aš eisiu į darbelį ir ateisiu vakare - o va čia ir dingsta šypsena, ir prasideda - "nenoriu, kad išeitium ". Bet gal kaip nors įveiksim.

Kaip Jūs manot, aš planuoju pradžioj, kad prie daržo pratintų močiutė - nuvestų, parvestų per pietus, pabūtų. Bet pagalvojau, ar, kai aš pati imsiu vedžioti, neprasidės pratinimas iš naujo?

Tai tau,Aurėja,pasisekė man tai dar neramu ir dėl kėlimosi ryte,jis mėgsta ilgiau pamiegot... ir tinginiukas eiti pritingi... na,aš kalbu kaip ir visos mamos,kurios pirmą kart ves savo atžalas darželin... mane draugė ramina,sako,ko tu pergyveni,pripras,juk taip pat ir mes visi užaugom...Na,žiūrėsim.Rytoj einam žvalgyti aplinkos...

Ai, dar prisiminiau. Tiems vaikams kurie ilgai stresuoja, ypač prieš miegą ir atsibudę, pas mus darželyje pataria atnešti mažą nuotraukų albumiuką- kad būtų jis ir mama. Tada kai užeina ilgesys (ir lovytėje) mažius tą albumėlį varto ir taip jam ramiau. Ilgainiui to abumo prireikia vis rečiau ir rečiau...

Va šitą problemytę tai ir mes turėsim, prie darželio pratins auklė. Kas panašiai darėt, gal ką patarsit...
Iš anksto, ačiū