atrodo,kad melas neisvengiama problema...

Tyrimai rodo, kad nepasiturinčiose šeimose vaikai meluoja dažniau, nei turtingesnėse, dažniau meluoja žemesnio intelekto vaikai, tačiau sunku pasakyti, kodėl: ar todėl, kad protingesni geriau sugeba prognozuoti melo pasekmes ( ir todėl laikui bėgant išmoksta meluoti nepriekaištingai), ar todėl, kad jiems mažiau to reikia, o gal todėl, kad šie vaikai yra ne tik gudresni, bet ir sąžiningesni?
Kad melas susijęs su socialiniu neprisitaikymu, yra aišku, tačiau kas čia priežastis, o kas – pasekmė?

Rodos, neabejotina, kad vaikų melas – tai tiesioginis prasto auklėjimo šeimoje rezultatas, tačiau kodėl toje pačioje šeimoje augantys vaikai turi skirtingą polinkį melui?

“Susitaikykite su tuo! Vaikai jums meluos visą gyvenimą. Išvengti to neįmanoma”.- parašė knygos apie melą įžangoje paauglys, kurio tėvas ir knygos autorius Kalifornijos universiteto psichologijos profesorius Polas Ekmanas, sukrėstas vaiko melavimo, nusprendė išanalizuoti visas melo rūšis bei jo priežastis knygoje.
P.Ekmanas, sužinojęs apie paslapčia namuose sūnaus rengiamus vakarėlius, gerokai sutriko, tačiau šyptelėjo. Jis pats 20 metų dirbo, tyrinėdamas melą kaip psichologas, analizuodamas įvairaus melo priežastis: tarp gydytojo ir paciento, vyro ir žmonos, darbdavio ir darbininko, policininko ir nusikaltėlio ir t.t. Liko neišnagrinėta tik viena sritis – melas tarp tėvų ir vaikų. Taigi beliko šią spragą užpildyti ir sugalvoti, kaip nubausti meluoti pamėgusį vaiką.
Sūnui buvo uždrausta visą mėnesį kviesti į namus draugus ir jis nebuvo daugiau paliekamas namuose vienas, o visa šeima sėdo rašyti knygos. Vieną dalį parašė ir motina, advokatė, pasiremdama savo teisminio darbo praktika. Jos pozicija suprantama ir artima tėvams konkrečiais pasiūlymais, kaip rasti išeitį kiekvienoje sunkioje situacijoje, tačiau profesoriaus analizė priverčia suvokti, kad pedagogiškai teisingas auklėjimas, deja, ne visuomet žada pergalę.

Knygos autoriai rekomenduoja tėvams domėtis ir žinoti, su kuo draugauja ir kaip laisvalaikį leidžia jų vaikai ir pirmiausia patiems išsiaiškinti, ką jie turėtų būtinai žinoti apie paauglio gyvenimą, o su kuo gali susitaikyti kaip su jo nepriklausomybės siekimu. Jeigu suaugęs išmoks normaliai reaguoti į vaiko žodžius: “tai mano asmeninis reikalas”, tuomet išnyks daugelis priežasčių meluoti.

Profesorius P.Ekmanas klasifikavo visas melo rūšis pagal jį sukėlusias priežastis: “baltas” arba pateisinamas melas (“Brangioji, tu šiandien atrodai daug geriau, o kaip tau tinka šis kostiumėlis!”), žemas sukčiavimas dėl geresnio įvertinimo, melas bijant bausmės ar pažeminimo, melas norint apginti draugą, melas giriantis, melas siekiant apginti savo asmeninio gyvenimo laisvę (daugelis tėvų tvirtai įsitikinę, kad vaikai jo neturi ir neturi turėti), melas norint sustiprinti savo įtaką aplinkiniams.

Beje, nenusiminkite. Vaikai meluoti gali pradėti vos tik išmokę kalbėti, bent kas trečias apklaustas tėvas tvirtino, kad jo vaikas jau melavo sulaukęs trejų metų. Tačiau vadinti melu tai, ką vadiname mes, suaugusieji, vaikai pradeda tik maždaug aštuntais metais: iki to laiko jie nekreipia dėmesio į kalbančiojo ketinimus ir laiko melu viską, kas neatitinka realybės.

Mano sunus hiperaktyvus. Meluoja(o gal fantazuoja?) daznai. Kartais tokias istorijas papasakoja, kad tikrai patiki vaiku.Meluoja kartais be jokio reikalo, siaip "ant seiles uzejo". Psichologe sako , kad tai nepavojinga, kad tai isaugama, kad reikia priimti jo zaidimo taisykles, bet kada meluoja pabeges is mokyklos tai jau nezinau ka daryt?!
Nesutinku, kad meluoja vaikai is problematisku seimu- musu seima normali, pasiturinti,vaikas mylimas ir lepinamas, abu su vyru turim gerus darbus, uzimam aukstas pareigas, o vaikas mazas banditukas.

manau, kad vaikai meluoja tada, kai to išmoksta:iš tėvų ar draugų  :, meluoja todėl, kad bijo prisipažint, bijo bausmės, o galbūt meluoja-kuria, kad atsidurtų dėmesio centre, kad sulauktų iš kito norimos reakcijos (nuostabos, išgąsčio, pagyrimo), žodžiu, manipuliuoja ir tiek

sutinku,kad vaikai kartais meluoja noredami sulaukti is aplinkiniu reakcijos, bet kaip atskirti mela nuo fantaziju?Jei vaikas po kiekvienos naujos reklamos ima visiems vaikams, kaimynams, draugams girtis, kad jis ta daikta turi, bande, ar buvo ten ir ten? Patikekit, kartais tokiu kurijozisku cituaciju po to buna! ;D

Vaikysteje gavau lupti tik viena karta gyvenime - uz mela. daugiau nenorejau meluoti ir isivaizduokit dabar esant "didelei" negaliu kam nors pameluoti  :) (gal ir gerai?)
As savo vaikams pasakiau, kad ir ka blogo busit padare, geriau prisipazinkite, bet jei meluosite - turesime nubausti.
Tfu tfu tfu kol kas nemeluoja...

As irgi vaikysteje megau pameluoti, kol negavau lupti. Mama moke kad meluoti negrazu, kad meluoja tik tai blogi zmones. O dabar sakydama tiesa kartais nukenciu,ir labai stipriai. :-/ Ir galvoju, geriau as buciau melage  ;D

QUOTE

isivaizduokit dabar esant "didelei" negaliu kam nors pameluoti   (gal ir gerai?)

maniškės retkarčiais pameluoja, pasukčiauja, bet aš jas greit "išrišu"  :, joms teks mokytis profesionaliau gudraut arba nustot išvis  :.O pati irgi retai meluodavau, neturėjau tokio įpročio, o ir, kaip Lisa  , ilgai nemokėjau meluot, jausdavau, kad visi mato ir žino, kad meluoju  :, bet , laikui bėgant, pastebėjau, kad "pasukčiaut" kartais tiesiog būtina  :, kad kažką pasiektum, na, ne nachališkai taip jau labai, bet... :
Tačiau reikia būti labai atsargiai, jei tik vaikai pastebi, kad kažkur sumelavai, jie tampa labai įtarūs, nepatiklūs, prikiša, kad pati pamelavau arba nesilaikiau žodžio  :o ir tada jau neįrodysi, kad taip elgtis negalima, mažieji viską kopijuoja ir tiki, kad taip, kaip daro tėvai-norma  :

O maniskes baisiai meluoja ir svarbiausiai ne tada kada nori issisukti, bet siaip "radi sportivnovo interesa". Pvz. maziuke grizo is darzelio ir pasakoja, kad buvo zoologijos sode, ka mate, o paskui grizus aukletoja skaite pasaka apie liuta karaliu ir ji dar karta nori tokios pasakos, tai kai as nezinojau ji pasiule kita diena paklausti aukletojos. Aisku niekur nebuvo, o skaite eilerastuku, kuri ir mes daznai skaitom namie. Ir abiem pastoviai kazkas uzplaukia, bet neperdaug kreipiam demesio, gal isaugs

Pasirodo, yra dar vienas įdomus niuansas  ,"vaikai labai anksti supranta, jog aplinkiniai dažnai nori išgirsti ne absoliučią tiesą, o tik ką nors malonaus."... : :
paskaitykit:
http://www.rtn.lt/mi/9912/kuo.html

Ir tai  tikrai yra tiesa! ;D
Maniškis grįžęs iš mokykos,atėjęs pas mane į darbą, visiems apigyrė, kad gavo A(aš taip apsidžiaugiu ;D).Namo grįžus paaiškėjo,kad jokio pagyrimo nėra... :-[

Oi kaip man tas melas nusibodo. Tai nėra pastovu, bet vis tik yra...  :'( :'( :'(
Maniškiai meluoja ir galiu pasakyti, kad visai neblogai (mano nenaudai). O meluoja dėl įvairių priežaščių, dėl noro atkreipti į save dėmesį, dėl baimės, kad nesužinotų kokių išdaigų.
Vakar maniškiai irgi prisidirbo... Buvau pamėlynavusi visa iš pykčio. >:(
Tai va. Man prireikė kiaušinių. Užvakar buvau pirkusi tą dėžutę su 10 vnt. Atidarau šaldytuvą, o ten tik 1 kiaušinis!!!!!!!  8) 8) 8) Klausiu pas vaikų, jie tik pečiais traukia ir tiek, tipo nežinom, nematėm. Na čia ir aš patrakau, žinau gi kiek turėjau. Na po visų paklykavimų, išpešiau, kad juos suvartojo mėtydami pro langus... Gražu ar ne?
Kodėl melavo? Bijojo, kad pasiusiu, bet iš kitos pusės, tai turėjo ir suprasti, kad tokį dalyką aš vis tiek pastebėsiu.  :-/

PASIRODO, REIKIA Į TAI ŽIŪRĖTI PLAČIAU, KITAIP :

"MELAVIMAS - SVEIKATA

Naujausia politika verčia keisti požiūrį į melavimą kaip reiškinį, o tiksliau - peržiūrėti dorovines vertybes. Pasakymas, kad garbingas žmogus nemeluoja šiandien pasenęs. Melavimas, vėl tapęs pateisinamas demokratėjančioje visuomenėje, turėtų būti vertinamas santūriau ir nereiktų daugiau sukti galvos gerai čia ar blogai. Todėl laikas atskleisti ir gerąsias melavimo savybes, nes melavimas ir tiesos nesakymas, ar tiesa su melo priemaiša taip susipynę, kad pelus nuo grūdų atskirti reikia daugiau pastangų. Eilinis pilietis nesivargina skirdamas melą nuo tiesos net ir tada, kai tas melas akivaizdus. Šiandien dar gražiau pamatysi - ploja melui, pyksta išgirdę tiesą.
Kalbas apie nekaltą melą galima tęsti iki begalybės.
Tačiau melas melui nelygus.
Girtuoklis, arba žmogus priklausantis nuo alkoholio meluoja taip nuoširdžiai, kad ne vienas dar bando tikėti akivaizdžiu melu, tačiau toks melas išlenda kaip yla iš maišo. Yra kitoks, ne alkoholinis melas, kai žmogus, meluodamas išreiškia liguistus įsivaizdavimus arba polinkius iškreipti patyrimą, klaidingai aiškindamas draugiškus, ar bent neutralius kitų asmenų veiksmus, kaip priešiškus, ar pažeminančius.
Meluojantis dažniausia puola, ieškodamas nesiginančių aukų, kurios net nebando aiškintis, koks čia melas ar čia melas ar ne.
Visada geriau jaučiasi meluojantysis, negu žmogelis negalintis, nemokantis, arba dar neįpratęs meluoti.
Daugumai reikia viltį teikiančio melo ir kad meluotų patys garbingiausi asmenys. Dažniausia meluoja sveiki žmonės ir todėl beveik visada jaučiasi užtikrinti savo pozicija.
Meluodamas žmogus ne tik nuramina klausantįjį melo, bet ir apsaugo save nuo įsipareigojimų, rūpesčių, įtarimų, piktumų, kerštavimų.
Netinkama valstybės politika, netinkami tarpasmeniniai santykiai visuomenėje, melą iškelia kaip visiems prieinamą ne tik puolimo, bet ir gynybos priemonę.
Yra žmonių, kurie sako tiesą į akis ir tuo didžiuojasi, bet savo naudai net nemirkteldami meluoja.
Meluojantysis dažniausia būna iniciatyvus, net įžūlus, agresyvus, apsukrus, gudrus, jo negraužia sąžinė, nes toks jo gyvenimo būdas. Toks žmogus, nutvertas meluojant, visada turi paruošęs kitą melo dozę.
Nesveiko žmogaus melavimas - liguisti įsivaizdavimai vėliau tampa suprantami, nes toks žmogus meluodamas nemoka meluoti.
Giriant melavimą, kaip sveiko gyvenimo elementą, negalima užmiršti mūsų gyvenimo retenybės - perdėto sąžiningumo. Sąžiningi žmonės dažniausia yra taip pat sveiki, bet labai netoli nuo ligos ar bent nuo nesveikos būsenos. Vis dėlto, perdėtu sąžiningumu pasižymi … sutrikusios asmenybės, arba asmenybės su tam tikrais charakterio pakitimais. Toks žmogus, sakydamas tiesą, arba nemeluodamas, yra kamuojamas nuolatinių abejonių, būna susirūpinęs neesminiais dalykais, jų kontrole.
Nors toks žmogus arba asmenybė būna ir užsispyręs, ir atsargus, bet neišvengia įkyrių, nemalonių minčių. Pradėjęs meluoti, taptų sveikesniu.
Vis dar pastebimas vyraujantis pasitikėjimas daug žadančiaisiais, priimant tiek reikšmingus, tiek nedidelius sprendimus, nuolaidžiavimas vyresnių ir sureikšmintų asmenų norams ir melavimams. Atsiranda pasyvumas ir energijos stoka ne tik emocinėje, bet ir intelektualinėje sferose.
Būdingiausias daugumos bruožas - perkelti atsakomybę kitiems. Norinčiųjų nešti savo neįgyvendinamų pažadų naštą dar daug. Tiesą sakantieji pralaimi visur - politikoje, biznyje, šeimoje.
Melavimas kenkia tik tiems, kurie meluodami kliudo meluoti geriau meluojantiems. Melavimas,kol kas yra sveiko gyvenimo būdo pagrindas."

Gydytojas psichiatras Anzelmas Vančys
VšĮ Jurbarko rajono psichikos sveikatos centro direktorius

mano panele 7 m. siaip jau yra uzdara, nieko nepasakoja net sugrizusi is kur nors kur buvo daug ispudziu, o ka jau ten kalbeti apie eiline diena mokykloje...
taciau pameluoti jau isigudrino ir ne viena karta, netgi kelios mergaiciukes susiorganizavo apgauti mokytoja, - ir pavyko, tik veliau viskas paaiskejo.
Nors manoji dar nei karto nera gavusi lupti, taciau paprasius pasakyti tiesa, gaunu atsakyma - "bijau", arba turiu pazadeti, kad nepyksiu, kitaip - nei zodzio. Tyli ir viskas - nors kuola ant galvos tasyk. Cia turbut vandenio charakteris kaltas.
net nezinau kaip surasti rysi su vaiku. Jau dabar problemos, o kas bus paauglysteje

Turim beda...
Atvaziavo pasisveciuoti vyro sunus (9 metu spaigliukas), siaip jis gyvena su mociute ir seneliu (mazdaug po 50 metu abiems).
Vaikas meluoja istisai, krecia aibes ir isputes akis rekia, jog to tikrai nedare, nors faktai daznai akivaizdus. Ja atvykus pas mus pradeda vykti ivairus neapaiskinami reiskiniai: daigtai "patys duzta", "issimetu", "spintos pacios issivercia" ir t.t.
Jei irodai (tiesiog vos ne jo nosim badai i konkretu fakta), kad jis pridirbo, tada pripazysta jog neteisus, bet efektas vistiek nulinis, lepteli "as atsiprasau" ir pasikarkit mazdaug. Sugautas meluojant paaiskina, kad jis tiesiog norejo taip sakayt, kad vat pasake ir tiek, arba noriu ir fantazuoju, o ka. Man meluoja, teciui meluoja, mociutei paskambines - irgi. Bausmes (neleist zaist kompu, tv. ziurejimas ir pan.) ar pokalbiai su juo nieko neverti (tikrai stengiuosi daug bendrauti kiek imanoma kulturingai, be barniu, kantriai, bet...).
Kalbejom su mociute, ji teigia, kad namuose vaikas taip nesielgia: nemeluoja, aibiu nekrecia ir t.t., atseit geras vaikas, ko jus is jo norit.
Nezinom ko griebtis ir ka daryt. Baisu, kad po kurio laiko isvis nebesusikalbesim ir uzsiauginsim didele beda.
Skaiciau skaiciau tos literaturos visokios, kazkaip nesiseka pamote but vistiek. Gal pas psichologa vest ji (arba mums patiems eit)? Buvo mintis palikt ta vaika ramybej (vistiek ne su mumis gyvena), bet kas ten zino kaip bus po metu, po dvieju.
Gal turetote panasiu problemu, ar galetumete patarti ka daryt...

o kodel tas vaikas ne su jumis gyvena?

manau viskas priklauso nuo to ko jus is to vaiko norit, nemanau kad ka nors galima padaryti, jeigu matotes retai ir gyvena jis kitur.

Turejau, pries menesi panasia problema, tik maniskei 7m bus po menesio, irgi melavo, vogdavo, labai blogai elgesi, susisneket nejo. Buvo uzdrausta viskas kas galima ir kas nelabai, namie buvo karo stovis pastovus kai prisimenu, tai bloga darosi. Dabar situacija biski pagerejo, vedam pas psichiatre, ta nukreipe pas psichologa, kol kas neblogai, ta prasme daug geriau, tikuosi kad bus ir visai gerai. Pagrindinis principas kuris mums padejo - tai pastovi kiekvieno zingsnio kontrole, sarasas taisykliu, kabanciu matomiausioj vietoj, jokiu ilgalaikiu draudimu, paskatinimai uz kiekviena gera diena ( 5 guminukai, jeigu viskas gerai, jeigu ka pridirba mazinam) ir uz kiekviena gera darba arba poelgi. Is problemu dar neisbridom, dar daro visokius testus, dar nera vertinimu, dar nera galutiniu psichiatres patarimu, kol kas vaikstom kiekviena savaite.

ir dar apribojau bet kokia svetimu zmoniu itaka vaikui, ypac seneliu.

siaip kiek as pamenu 2okas ar treciokas budamas buvau nepatisomas melagis, tevai net galvojo sakes is vaiko nieko nebus. Bte kazkaip isaugama is to. o melavau apie viska ir visiem ir pacius neitikinamiausius dalykus manau cia laikina.

matai kaip yra - tas vaikas pats nesuvokia, ka jis nori, na ir mazas dar palyginus, sakykim jis visa laika gyvena ne taip kaip iprasta - su mama ir tete, todel jam sunku. Va todel manyciau reiktu jam padeti, gal su vyru pasisneketi, ka jis mano apie tai. Vistiek manau vaikui yra geriausiai pas savo tevus, arba siuo atveju pas teva gyventi, na mano tokia subjektyvia nuomone., ir dar po pokalbio su psichiatre galiu pasakyti, kad tokiems "pasimetusiems" vaikams, kaip mano, na ir kaip tavo turbut, reik kuo maziau galimybiu svarstyti ar rinktis - tiesiog reik pasakyti kaip turi buti, ir ziureti, sekti kiekviena zingsni, zinau tai labai sunku, pirmas dienas galvojau isprotesiu paskui jau toki dicki vaikstinet pastoviai, bet tai tikrai veikia. ir dar esant ir nesant progai pasakyti kaip myli, vertini pav uz tai kad lova paklojo - nesvarbu kad reikejo 5 kartus priminti ir po to uz rankos nuvest ir buti salia kol tai padare.

o dar pagalvojau, jeigu jus savo vaiku norit, o jis turbut jauciasi visai niekam nereikalingas, gyvena ne su tevu,o va jusu vaikai tures kita statusa - labiau mylimu, gyvens su jumis.

Cia taip pasvarstymai...

Man labai keista, kad jam mamos visai nereikia. Apie ja beveik niekad nekalba, nebent tai, kad "apsikrove vaikais".
O tetis, man taip atrodo, reikalingiausias del pinigu. Dovaneles ar siaip daigtus jis vertina tik pagal kaina. O tecio nei su tevo diena nei su gimtadieniu ar siaip kokios sventes proga ir tel. nepasveikina.
Nupirkom savaitgali konstruktoriu, jis norejo jo..lyg tai... Tai net aciu nepasake, pazaide ir numete... O visa kita drabuziai, daigtai - tetis privalo juos nupirkt ir viskas.
Negi visi vaikai taip daro. Nepasakyciau, kad sitas tiek islepintas butu ir viska turetu, bet pats poziuris tai ka as zinau...

Turiu problemą, mano jau 8 m. dukra pradėjo meluoti. Iš tikro nežinau kaip elgtis ir kaip reaguoti ir norėtųsi užkirsti tam kelią. Atrodo, kad ir kalbam, ir svarstom, bet vis tiek tai nutinka. Ne kartą jai yra sakyta, kad aš tiesiog negaliu pakęsti melavimo, kad jau geriau ji man kad ir kokią baisią tiesą pasakytų, bet, kad tai būtų tiesa.
Kai sugaunu meluojančią, tai tiesiog užsiuntu, nes man tai pats baisiausias dalykas Pradedu kaltinti save, kad gal aš esu per griežta, per daug reikalauju ar panašiai, kad gal iš tos baimės ji man ir meluoja.... bet nežinau. Tiesiog nebežinau kaip elgtis ir kaip reaguoti.

Nelabai supratau supratau sitos temos "klausimas psichologui"... koks tikslas, jeigu psichologas atsakyti nesiteikia?

o del ko konkreciai meluoja? dazniausiai tai daug pasako... jei vaikas, pasakes tiesa, nubaudziamas -- tai tiesioginis paskatinimas meluoti.

Pasistenk pastebeti savo pacios elgesi, kaip tu pati manai kas ja skatina meluoti. Vaikas renkasi mela, nes yra galimybe, kad mama nesuzinos tiesos, o bausmes uz mela vistik yra retesnes uz prisipazinta tiesa. Dabar pabandyk skatinti taip trokstama elgesi paskatinimais, pagyrimais, ivertink tuos atvejus kai ji nemeluoja, tegu pati pajunta, kuo tiesos sakymas butu naudingesni. Grieztai nustatyk ko vaikas gali netekti meluodamas ir ka gali gauti nemeluodamas, neturiu konkreciu pasiulymu, bet tai turetu buti kazkas ko vaikas netektu net tau nesuzinojus apie mela, kalbu apie vidinius dalykus. Tiesa kaip vertybe, gal suaugusiu zmoniu bruozas, bet tokiu atveju turetum pati nemeluoti....
Cia buvo patarimai tik tuo atveju jei tai ka sako tavo vaikas yra tikrai melas, o ne jo fantazijos vaisius, t.y., ji sako ne tai kuo pati tiki. Gal tas melas yra tiesiog laki tavo vaiko fantazija... Nezinant smuklmenu sunku ka pasakyti...

Beje, pamirsau pamineti, kad vaiku melas nera jau toks baisus dalykas, tai reiskia, kad vaikas auga, vystosi ir gali vidiniame plane susidaryti vaizdinius, gali kurti, supranta priezasties ir pasekmess rysius ir mokosi tomis naujomis galiomis naudotis. Tai, kad vaikas meluoja yra normalu, nuo 5 metu toks dalykas yra sveikintinas, tevu uzdavinys tai pakreipti tinkama linkme. Sekmes...

Melavimu vaikas gali isreiksti pykti santykiuose, ypac jeigu jaucia, kad artimieji labai del to pyksta. Jeigu staiga pradejo meluoti, verta pagalvoti, kas atsitiko tuo metu, kokia gali buti melavimo priezastis. Kiek Jus galite, kontroliuokite viska tiek, kad meluoti neiseitu- tarkime, Jus patikrinate pazymius klases zurnale, ne pazymiu knygutese. Nesiryztu placiau rasyti, nes labai daug gali buti melavimo priezasciu, ir nuo ju priklauso budai, kaip su tuo tvarkytis- (pvz., kartais galbut ir nekreipti demesio i nedidelius pamelavimus.)

Mes nuolat primenam savo vaikams, jog labai nenoretume, kad jie meluotu. Zinoma, nera vaiko, kuris nemeluotu..Nedarau labai dideles tragedijos jei ir sumeluoja kartais..bet visada pabreziu, kad stengtusi sakyti tiesa..

Nu kodėl jie meluoja- neįsisvaizduoju, bet maniškei ketveri ir jau dabar pagaunu meluojant. Tas melas toks vaikiškas ir aiškini kad taip negalima ir t.t. net patarlių apie melagius žinom- bet kas iš to, kol kas neveikia.

mano manymu, vaikai meluoja, nes bijo pasirdyti blogi ir bijo tėvų reakcijos, taip pat nemoka pasakyti: aš kaltas,jiems meluoti gaunas automatiškai. turtingesni galbūt meluoja dažniau, nes jie labiau lepinami nuo mažens, gauna ko nori ir neturi preteksto elgtis gerai (kam jei ir taip gausiu ko noriu?). svarbu ir šeimos dorybės, tai ką tėvai įskiepija nuo mažumės. dar didelę įtaką daro darželis, mokykla ir kiemas. ten kur renkasi daug vaikų. susirenka labai skirtingi, atsiranda "gerųjų" ir "blogųjų" grupės, gerieji perima blogųjų įpročius ir pritaiko sau, ens supranta, kad dorieji dabar nemylimi, o kankinami. dorais gali likti tik labai stiprūs vaikai. taip pat tie, kurių tėvai jiems didelė atrama (deje tokius vadina "šiltnamio vaikais" ar "mamyčiukais", "mėmėm"...)

bet dabar mus pas įdomi situacija namie, net nežinau ką daryt
turim tokią įsivaizduojamą mergaitę Ingridą kuri aibes krečia namie- išmėto žaislus, nesitvarko kambario ir t.t. Aišku kad ją susigalvojo Gabija net nežinau kaip į tai reguot
Gal jūs ką patartumėt?

jolanciuk nepergyvenk, maniskis irgi viska suvercia musu katinui amurui. net ir is saldytuvo dingusi maista atsakingas katinas... reik laukt ir tiketis, kad viskas praeis. patarimas: isitraukite i jos zaidima ir Ingrida taps nauju seimos nariu

na tikiuosi kad taip ir bus bandysim žaisti

Na, del ketveriu metuku vaiko dar galeciau gincytis- ar tai samoningas melas, ar fantazija. Vaikas isivaizduoja kazka, nori tuo tiketi ir kad tiketumete Jus.
Manau, geriausia elgtis panasiose situacijose atspindeti vaiko jausmus, pasakant jam tiesa. Na, pvz., vaikas "meluoja" kad vaza sudauze katinas Murklius. Mama galetu pasakyti: "Taip, tu sakai, kad ja sudauze Murklius. Tu tikriausiai labai noretum kad taip butu. Taciau ta vaza sudauzei tu. Zinau, kad netycia ir kita karta busi atsargesne". Manau, to visiskai uztenka.

O tai ka jolanciukas raso labiau tinka ne temai melagystes, o "nematomas vaiko draugas". Tokius draugus turi ketveriu- penkeriu- seseriu metu vaikai ir tai normali vaiku raida. Jokiu budu nereikia juoktis is vaiko, sakyti, kad jis prisigalvoja nesamoniu. Geras patarimas nuskambejo - isitraukti i vaiko zaidima ir gyventi taip, lyg kartu gyventu ir tas draugas. O jei jusiskis padare didele zbitka, galit suvaidinti, kad kalbates telefonu su tuo jo nematomu draugeliu ir sis sako, kad nuliudes del tokio vaiko veiksmo. Manau, turetu paveikti geriau, negu tuscias moralizavimas

Labai ačiū už patarimus
iš tikro veikia, beje kažkaip savaime išeina į jos žaidimą įsitraukt. Net pradėjo veikt į gerą pusę - tvarkomės ir pripažįstam kas padarė zbitką
O Keberiokšt pasakė man visai naują dalyką dėl įsivaizduojamų draugų. Tikrai nebuvau apie tai girdėjus. Ačiū

Jolanciuk, cia yra straipsniukas apie tuos "nematomus vaiko draugus"- paskaityk, jei yra noro -

http://www.delfi.lt/news/DELFI_for_women/H....php?id=8604931

ačiū už nuorodą, perskaičiau ir supratau kad maniškės tik fantazija begalinė
šiandien pvz visai nebuvo jokios kitos mergaitės namie, gal jau pradingo visam

Manau, kad visi zmones gyvenime yra melave bent karta. Vaikai meluoja del ivairiu priezasciu, tad pirmiausia ir reiketu tas priezastis issiaiskinti. Kai meluojama retkarciais, tam tikrose situacijose, tai viena, bet kai melas tampa norma ir gyvenimo kasdienybe, tuomet jau tikrai blogi reikaliukai . O siaip jau mano asmenine nuomone yra tokia, kad kuo artimesnis, kuo glaudesnis yra vaiku ir tevu rysys, kuo daugiau tarp vaiku ir tevu supratimo, atvirumo bei pasitikejimo, tuo maziau vaikas ir meluos.

mano vyro brolio vaikas ( jam beveik 5) visai nemoka meluot ir dar kvailiukas viska ant saves perima.jei kas suduzta (nors kitas vaikas padaro),jei jo paklausi ar tu? tai ir atsakys:"as"

Su mano sūnum ta pati situacija.Pvz.Jis man sako,kad jam reikia į treniruote,tą dieną kada nevyksta.Išleidžiu ,bet pati netikiu kad vyks treniruotė.Todėl vakare paskambinu treneriui ir paaiškėja,kad treniruotės nebuvo ir jis praleides kelias.Tai net nežinau ką tokioje situacijoje daryti.
Beje jis buvo nubaustas už melą,kad negalės eiti į lauką,tai sugebėjo dar blogiau padaryti.
CITUOJU "Dabar pabandyk skatinti taip trokstama elgesi paskatinimais, pagyrimais, ivertink tuos atvejus kai ji nemeluoja, tegu pati pajunta, kuo tiesos sakymas butu naudingesni. Grieztai nustatyk ko vaikas gali netekti meluodamas ir ka gali gauti nemeluodamas".Bandžiau taip elgtis,tiesiog nešaukiau nerėkiau ant jo ,bet pasakiau jei meluoji neini į lauką.Tai o kas gavosi iš to .Ne tik į lauką neleidžiu,bausmės būna skirtingos,pasirenku tai ką jam skaudu prarasti.Pasikalbam atrodo suprato,o rezultatų jokių.

Sveikos. Mano sūnui 6 metai ir dabar pasidarė toks melagis, kad baisu, kiekvienam žingsnyje meluoja. Aš jam aiskinau, kad geriau jau jis sakytų teisybę, nes už melą bus nubaustas ir, kad melas visą laiką išaiškėja, kad nebandytų manęs apgauti, nes mama nekvaila, bet niekas nepadeda ir atrodo, kuo toliau, tuo blogiau darosi. Tai va nežinau ar jis išaugs , ar ir liks toks melagis

Tai vat taip jau būna su vaikais,prieš tai papasakojau tik vieną situaciją kaip pavyzdį,bet tai tik viena iš daugialio,todėl laukiu patarimų ,kaip kovojat su melu .Beje sūnui 7 metai.Ir pradėjo meluoti prieš gerą pusmetį

vargu ar apie šešiametį būtų galima sakyti taip neklystančiai- meluoja,gal greičiau fanazuoja,kuria,bando įvairias situacijas.Tai yra normalu jo amžiui.Bet jei ir toliau jūs taip be jokių išlygų teigsite,kad jis meluoja,operuosite jam neprieinamomis ir niekaip nesuvokiamomis sąvokomis ,manau kad problemų turėsite kur kas didesnių nei vaikiškos fantazijos ar nekalti pokštai.
Papildyta:


visose situacijose,ne tik šioje reikia kovoti ne su pasekmėmis,bet priežastimis.Priežastys vaiko baimės,melo dažniausia slypi ne vaike o požiūryje į jį,kontakte,santykiuose su vaiku.Galų gale reikia stebėti kontroliuoti ne tik vaiką,bet ir save ,auginant vaikus ne taip jau retai reikia užduoti sau klausimus ką darau ne taip,kad meno vaikas elgiasi vienaip ar kitaip,kodėl jis nepasitiki manim irt.t.,o po to jau galima pasidairyti ir į tolimesnę aplinką.Bet jūsų sūnui t metelių yra taip mažai,kad labai toli dairrytis nevertėtų,nebauskit vaiko,ne paskaitą jam apie moralę skaitykit,o tiesiog pasikalbėkit su juo,papasakokit ką nors kaip jūs kada nepasakėt tiesos,papasakokit kodėl,pati paatviraukit ir jums atsakys tuo pačiu.

[quote=alfija,2006 05 05, 09:58]
vargu ar apie šešiametį būtų galima sakyti taip neklystančiai- meluoja,gal greičiau fanazuoja,kuria,bando įvairias situacijas.Tai yra normalu jo amžiui.Bet jei ir toliau jūs taip be jokių išlygų teigsite,kad jis meluoja,operuosite jam neprieinamomis ir niekaip nesuvokiamomis sąvokomis ,manau kad problemų turėsite kur kas didesnių nei vaikiškos fantazijos ar nekalti pokštai.


Melas yra skirtingas:

1. Vaikas meluoja išsisukinėdamas iš kokios tai padėties.(Jis mokosi išgyventi) Vienu žodžiu maniuliuoja ir t.t.

2. "Keistas" melavimas. Galėtų to ir nedaryti. "Aš šiandien su mama buvau žirgyne". Jis svajoja, fantazuoja. Viena iš priežasčių, ko tai trūkumas. Labai dažnai mamos meilės, bendravimo su bendraamžiais,gal nevertina jo klasės draugai, savarankiškumo, saugumo ir pan.

Kai jūs atskirsite, kokia melo priežastis, labiau galėsite jam padėti.

[quote=aukseklaipeda,2006 05 11, 12:15]
[quote=alfija,2006 05 05, 09:58]

Melas yra skirtingas:

1. Vaikas meluoja išsisukinėdamas iš kokios tai padėties.(Jis mokosi išgyventi) Vienu žodžiu maniuliuoja ir t.t.

2. "Keistas" melavimas. Galėtų to ir nedaryti. "Aš šiandien su mama buvau žirgyne". Jis svajoja, fantazuoja. Viena iš priežasčių, ko tai trūkumas. Labai dažnai mamos meilės, bendravimo su bendraamžiais,gal nevertina jo klasės draugai, savarankiškumo, saugumo ir pan.

Kai jūs atskirsite, kokia melo priežastis, labiau galėsite jam padėti.

[/quote]
Maniškis ,gal daugiau meluoja išsisukinėdamas,bent jau man.Bet bendraujant su draugais pastebėjau ,kad truputi ir pafantazuoja.

[/quote]
Maniškis ,gal daugiau meluoja išsisukinėdamas,bent jau man.Bet bendraujant su draugais pastebėjau ,kad truputi ir pafantazuoja

turbut uzauges bus fantastiniu kuriniu autorius matyt laki vaizduote turetu praeiti.

o kaip reaguot į štai tokį melą.Va situacija.

Sūnui 11m.Ryte ruošdamasis į mokyklą,apsiavė batus o šlepetes paliko virtuvėj po stalu.Neliečiau,nes maniau,kai grįš-pabarsiu.Pirma grįžo tėtis.Abu matėm šlepetes.Parėjo sūnus ir vaikšto basas po namus.sakau jam ir tėtis pritaria,kad susirastų šlepetes.Piktas visas ieško ir burba:"nu nežinau kur jos dingo,aš jas kioridoriuj palikau."Tada ,kai jau ilgokai buvo ieškojęs,ėmiau sufleruoti:"o ar pameni kada paskutinį kartą avėjai ir ką darei,kad nusiavęs palikai kažkur?"Tėtis kitaip pasakė:"taigi tegu ieško-juk pačios iš namų neišėjo".Po kiek laiko žiūriu pareina į kambarį jau radęs ir apsiavęs.Sakau:"tai radai?"
O man atsako jis:"aha,po savo lova radau"
Išgirdo tėtis ir jam pasakė,kad nemeluotų.JHis išsproginęs akis"nemeluoju".Tada aš įsiterpiau ir sakau.:"sūnau,kodėl meluoji,juk mes abu su tėčiu matėma kur jos buvo ir laukėm kol pats atrasi"
taip ir nesulaukėm teisybės.Ilgai vis tą patį"tikrai radau po lova".Ir gėdint bandžiau ir gasdint,kad sužinoję apie melą nieks nenorės bendraut.Kad ir draugai gali nusisukt.O beje...taip ir pusbrolis kaime ...va pasakė močiutei :"O jis melagis ir aš jo pas save nekviesiu"

Skaičiau viename straipsnyje- pataria psichologai:
"Nesistekite „pagauti " vaiką meluojant, ypač, kai aplink yra kitų žmonių. Padėkite jam prisipažinti sumelavus. Visada pabrėžkite, kad sąžiningumas – vertingiausias žmogaus bruožas."
Čia linkas į tą straipsnį

sunui 11m,jis seimoje vienas,mokykloje megsta uzkliuti kitus bet nepiktybiskai,jis nori demesio tai tokiu budu atkreipia i save demesi,susimuse su vyresniu berniuku juos isskyre tai tas berniukas spire i nugara kad sunus nuvirto,nieks nemate pacios pradzios,mano sunus sako kad jis pirmas ji uzkliuvo ir pradejo spardytis ir jie susikibo bet kiti tvirtina kad mano sunus kaltas,anksciau man skundesi tuo berniuku kad uzkliudineja,aukletoja tiki kad mano sunus kaltas,kai jis buna kaltas niekados nepasipasakoja as suzinau is kitu jis pripazista kad kaltas,as susidariau tokia nuomone kad aukletoja jo nemegsta,eisiu pas aukletoja kabetis net nezinau kaip elgtis

Kai aš buvau maža, nuolat mieluodavau, fantazuodavau, prisigalvodavau visokias situacijas, tai dabar ir pati kartais ką nors prisimindama pagalvoju- buvo man tai ar čia tik mano vaikystės fantazijos
Mano didžkis laabai meluoja, akys iškabins" Ne aš" ir viskas, o jeigu visi įrodom, kad čia jis kaltas, tai pradeda visaip išsisukinėt, tipo jam sesė liepė, o jis toks kvailelis bijojo jos neklausyti Kartais buna taip juokinga, pradedu juoktis ir jis prisipažista.....arba atvirkščiai- supykstu ir pasakau, kad nenoriu su mielagiu bendrauti ir matyti, tai po kiek laiko atsiprašo. Taip ir kovojam su melu.
Tai va, mano (tevu) šeima buvo asociali, o mano dabartinė sukurta šeima - abu su vyru dirbam, namie nebūna jokiu didelių konfliktų ir baliavonių, vaikams nemažai skiriam dėmesio- manau vaiko melas nepriklauso nuo šeimos, čia kažkas kitą, tik nežn kas turi reikšmės.