Noreciau psichologo patarimo. Turim tokia problema. Mergaitei birzelio menesi bus trys metai ir turim metu sesute. Abiem mergaitem stengiames skirti vienodai demesio. Bet... Vyresnioji, jeigu ko nors uzsimano, o daznai tai buna tokie dalykai, kuriu tuo metu negali padaryti. Pasakoma tyliai, garsiau, dar garsiau ir prasideda staugimas, rekimas - noriu. Verkia, rekia apie 20 min. Sia nakti uzsimane kompoto. Jo nebuvo, nes vakare isgerem. Pasiuliau vaisines arbatytes, netinka, noriu kompoto. Ir reke, lyg ja butume muse ar net dar biausiau ka nors dsar apie valanda. Ir taip per diena apie 10 kartu. Vaikui bandai aiskinti graziuoju, ieskai kompromiso, bet ji negirdi. Rekia viena dainele ir viskas. Kaip tokiu atveju reaguoti? Musti nesinori, visgi vaikutis mazas. Rekti prasmes nera. Kai tyli rekia valanda, bandai kalbetis, rekimas dar didesnis. Eidama lauke uzsimano saldainio. Neturiu tuo metu prasideda rekimas, sakai, grisim namo - duosiu. Netinka. Rekimas noriu saldainio ir viskas. Ir taip bet kokioje situacijoje. isvaziavom i parka, reikia vaziuoti namo, sesti i masina, staugimas begalinis. Bet dazniausiai buna be asaru. Asaros pradzioje kelios isspaudziamos, o veliau tik rekimas. Kaip i tai reaguoti, ka daryti? Padekit prasau. Mes su vyru jau esame nevilty. Baisu iseiti i kiema, kur nors nuvaziuoti...

Vajeeee...Uzjauciu, nes pati turiu reksni. Musu dvimetukas panasiai, nors gal dar ne tiek, kaip tavo aprasytoji dukryte... Maniskis baisiai rekia kai negauna zaislo is vyresniojio brolio, o jam tuoj pat prireikia to pacio zaislo kuri tik paima brolis. Kartais tas jo rekimas ir pastovus reikalavimas to paties ka turi brolis, tiesiog varo i nevilti As aprasiau savo situacija ir klausiau psichologo nuomones, bet i mano zinute liko neatsakyta Taigi, viliuosi, kad tavo, jurgityte, zinute bus pastebeta psichologo...nes man paciai idomus atsakymas/patarimas...situacija panasi. Laikykites

Jurgityte, taigi tu ir buvai, kuri po mano zinute pakomentavai dabar tik susigaudziau Ka gi laukiame ka pasakys psichologas apie tuos reeeksnius Nes maniskis irgi nieko negirdi/nenori girdeti, kai rekia

Mazdaug nuo pusantru metu vaikai pradeda reikalauti, pykti, kada neivykdomi ju norai. Jeigu pabandytume isivaizduoti kudikio santyki su aplinka, ir kas vyksta veliau, vaikui augant, tada galima suprasti, del ko dvimeciai taip inirtingai kovoja uz savo poreikius.
Kudikis, kai pajaucia, kad ko nors nori, apie tai pasako verkimu- tevai supranta si signala ir patenkina poreiki. Kudikis dar nesupranta, kad verkia del to, kad nori pvz., valgyti, ar buti paimtas ant ranku. Jis supranta, kad tada, kai nori, jo noras buna patenkintas. Kudikis jauciasi visagalis- nes jo norai ispildomi, jis nesupranta, kad kiti ispildo jo norus. Vystantis mastymui, kudikis pradeda suprasti, kad malonumas, kuri patiri, kai poreikis patenkinamas, siejasi su mama- kad ji cia kazkaip dalyvauja. Vis dar kudikis jauciasi pasaulio centru- pasaulis tarnauja jam.
Toliau vystantis mastymui, kudikis pradeda vis labiau suprasti, kad jo poreikiu patenkinimas priklauso nuo kitu. Apie pusantru metu vaikas jau susiduria su realybe- kad jis nera visagalis, ir pasaulis nepatenkina visu jo poreikiu. Ima suprasti, kad yra realybe, ir yra ribos- ne visi poreikiai patenkinami. Vaikas labai pyksta del to. Nes tas jausmas kudikysteje, kai jautiesi visagaliu yra labai malonus. Dvimetis pyksta, kad yra realybe, jis jauciasi bejegis ka nors pakeisti, ir del to kovoja uz savo poreikius. Vaikui iskyla labai sunki uzduotis- susitaikyti su tuo, kad priklausai nuo kitu, ir poreikiu patenkinimas priklauso nuo kitu (nes jo mastymo gebejimai leidzia tai suvokti). Pykdamas, rekdamas, vaikas kovoja uz uz teise, kad butu patenkinti jo poreikiai, nes jam sunku priimti ta nemalonia realybe.
Kaip tevai gali padeti vaikui? Nustatyti aiskias ribas realybeje- ko negalima, to negalima, nepriklausomai nuo prasymo budo (ar rekia prie visu, ar tyliai verkia). Vaikas nebegris i kudikyste, ir negales buti tenkinami visi jo poreikiai- tokia yra realybe. Sekmingiausia vaiko raida yra tokia, kada tevai sugeba islaikyti aiskias realybes ribas- kas galima tai galima, kas ne- tai ne, ir nekeicia savo elgesio del savo paciu kaltes jausmo, ar jausmo, kad yra blogi tevai, ar del to, kad jiems geda del vaiko elgesio. Nes ne jie cia kalti, o vaikas pribrendo suprasti, kad jo poreikiai negales buti tenkinami.Tevu uzduotis- buti salia vaiko ir neatstumti jo del to, kad jis toks- taip pyksta ir kovoja.

Mūsų mažei 1m. 7 mėn., su "ožiais" jau susidūrėm. Bet su lyg kiekvienu bliovimu vis suabejojam, kad gal kas skauda ir todėl verkia, nes jau labai graudulingai pravirksta, o jei nereaguojam tai tiesiog rėkia, klykia. Bet paimta į rankas ir nunešta kur nors, kas įdomu nurimsta ir kaip niekur nieko toliau šnekasi ramiausiai. Va ir šį savaitgalį einant miegoti (tiesa kiek vėliau nei įprasta ir buvo pavargusi) atsigulė ramiausiai ir kaip įpratusi užmigti su čiulptuku, jį pasiėmė, bet dygstantys krūminukai ją sudirgino ir ji tiesiog pradėjo klykti Rankose nusiramino, bet užmigt nemoka be čiulptuko - vis blaškosi, rodo, kad nori kažkur eiti. Kai užsnūsta (rankose) guldoma prabunda, nori čiulptuko, paima ir vėl tiesiog isteriškas klyksmas ir braukymas-mušimas per burnytę. Kad kas labai skaudėtų abejoju, nes dieną nieko tokio nėra, nes ir be čiulptuko išsiverčiam. Ir užmiega tik išsibliovus ir pavargus, kai kietai miega čiulptuko reikia, nes kitaip pabunda, nes įpratus su juo miegot. Tiesiog uždaras ratas. O po nemigo naktų ir dieną išvargus, nori būti tik rankose, ir auklės nebenori nei matyt, atsisveikinant bliauna, ko nebūdavo niekada Tik mama reikalinga. Ar čia galima kaip nors tokius „ožius“ išvaryti?

Šiąnakt vėl kaimynus „žadinom“. Vakare prieš užmiegant stengiaus jos nenervot, žzidėm, buvom užsiėmusios, kad neįsivarytų ožiai. Ir prieš miegelį persirngėm ir atsibučiavo su tėčiu, kaip įprastai geros nuotaikos. Bet tik prinešus prie lovelės - vėl isteriškas bliovimas. Tai neerzindama vėl panešiojau, atsigulėm į mano lovą, užmigdėįm lėles, vartėsi vartėsi, šnekėjo, burbuliavo, kol užsimanė keltis ir eiti, na apie miegą nei kalbos, į lovelę bijo ir pažiūrėti, apsikloti nenori. Na bijo visko kas asocijuojasi su miegu: lovytė, čiulptukas ir apklotas bet koks. Tai po kiek laiko vis tiek su ašarom atsidūrė rankose ir kiek pabliovusi, nuvargo ir užmigo rankose. O paryčiais besiblaškydama pabudo, o kai pamėginau užkloti, tai vėl isteriškas blivimas. Paimta ant rankų po didelių ašarų užsnūsta, bet tik pajutusi kokį judesį link lovos prabunda ir vėl bliauna. Bet po valandos,m nuraminta ir nešiojama žvaliai jautėsi, šnekėjo. Ir užmigi po 2 val. užsižaidusi ir rankose. Nežianu kiek ilgai tai tęsis, bet taip ilgai mes negalim gyventi, nes pavargę visi, o ir mažė pajuodusiom įkritusiom akim
Bet kas keisčiausia, dieną su aukle užmigo savo lovytėje apklota be čiulptuko pati, kaip nieko ir nebuvę
Prieš pusmetį man išėjus į darbą ir atsiradus auklei, po poros savaičių taip pat naktimis prabusdavo verkdama ir bijodavo lovytės, tik bliovimas buvo kiek ramesnis, nes gal buvo dar maesnė Tai gerdavom Melisal syrupą ir gal tai tęsėsi apie savaitę.
Na prieš mėnesį persikraustėm į naują butą, o šiaip niekas nepasikeitė, ir adaptavosi ji kaip niekur nieko, su miegu nebuvo problemų.
Ar galė dar įtakoti, kad ji labai nedrąsi ir jei kas svetimas prieina ir šnekina, tai susigūžia ir nusisuka, tai stresas didžiausias

su aukle uzmiega savo lovyteje turbut del to, kad vaikas jaucia, kad, jei ir verks, su aukle ko gero nesusitars, kad ji migdytu ant ranku, o gal taip labai jai nereikia artumo su aukle, kaip su Jumis. Pastaruoju metu patyre daug streso- persikaraustymas gyventi kitur- didelis stresas vaikui, del to gali buti padidejes vaiko poreikis artumui, kol vel sugris ankstenis saugumas. Pastebekite, ar vaiko verkimas primena pykti, ar daugiau pagalbos prasyma, nesauguma, nerima. Vienas is budu uzmigdyti butu vaiko lovyteje, bet jus esate salia, kol uzmiega. Svarbiausias dalykas cia, man atrodo, pastovumas- kad visada darytumete taip pat- jeigu ant ranku, tai visada uzmiega ant ranku, jei lovyteje, tai visada lovyteje, ir Jus tik, pvz., duodate ranka. Vaikams patinka, kai buna tam tikri ritualai pries miega- jie pasiruosia miegui (pvz., geria piena)

Tai ritualai yra visada. Kiek ramesnės patapom, palyginus Gal praeis Geriausiai jaučias lauke ir svečiuose, su artimais žmonėmis labai noriai bendrauja, ko senaiu nebūdavo Tiesiog nustebau, kai kieme į vaikus anksčiau tik žiūrėdavo iš tolo, tai dabar eina prie jų nesikuklindama Tiesiog per savaitę perversmas nerealus. O su užmigimu tiesiog problema, įvairiai mėginam ir rankose ir savo lovoj ir jos. Bet pastebėjau, kad nori užmigti su abiem mama ir tėčiu. Bet, kad realybė tokia, kad tėtis ilgai dirba prie kompo ir turim mudvi vienos migdytis, o ji nenori to suprasti. O tas verkimas, tai isteriškas, tiesiog purtosi, nenori būt nei rankose, nei ant žemės ar panašiai. Ji pyksta ant mudviejų su vyru, tai jau akivaizdžiai pradeda matytis. Styengiamės po biški rasti kompromisą. Perdaug nenoriu nusileisti, o tai išvis užlips ant galvos. Manau ir vaikas turi žinoti kas galima, o kas ne, bet ir palepinamas turi būti

Net nežinau, ar neserga mano mažė, na diena visko būna ir paisterikuojam ir parėkiam, bet susitvarkom Bet naktį, tik oprabunda ir rėkia, jei tik zirzia, tai atsigeria gėrimo iš buteliuko ir nurimsta, o jei pavėluoji, tai tiesiog isteriškas cypimas, paklaikusiom akim, tiesiog baisu žiūrėti, ar kas nėra vaikui Ir tai į tėtį rodo, tai į mane, neapsisprendžia, kas turi panešioti. Panešiota nurimsta ir užminga rankose, o pasitaiko, kad nuraminta ir savo lovelėj užmiega. O dėl to buteliuko, tai kažkoks nusiraminimo būdas Pernakt išgeria iki 3

Iš tos informacijos, kurią parašėte, nepanašu, kad sirgtų. Čiulpimas vaiką ramina, bet kiek reikia skysčių tokio amžiaus vaikui- nežinau.

Dėkui už konsultaciją Tikrai ramiau, kai žinai, kad čia tiesiog ožiai Nes kartais pradedi bijoti, kad gali būti kokia liga O su ožiukai manau, kaip nors susidorosim per laiką, tik reikia apsišarvoti kantrybe Tik, kad ji labai jau išsemta

zinai, maniskiu 2 metai ir paskutiniu metu vel pradejo naktim prasyti pieno is buteliuko nors jau seniai naktimis negerdavo, o is buteliuko dar seniau negeria, bet as duodu, vistiek tas pienas tik i nauda

O maniškė iš vis geria tik sultis arba gėrimą su pirktiniu syrupu Ir jokio kito sveikesnio gėrimo nepripažįsta Pienas tai nors į sveikatą
Bet taviškei, gal dėl karščių, o ne nusiraminimui

Na mūsų vis nepalieka ožiai, o jie vis piktėja
Jei kuo neįtiksi, tai prasideda verkimas-cypimas, jei pavyksta tėtis prisiprašo, kad leistu ją paimti ir rankose kaip nors nuramina. Su manim tada nenori bendrauti, nes aš jai stengiuos nenuolaidžiauti. Bet jei nepavyksta spėt nuramint, tai tada sėdas ant žemės, trankosi kojomis, arba laksto po kambarius iš vieno kampo į kito. O rankose raitosi visaip pati nežino ar tėtis ar mama geresni, ir toks rėkimas, kuris virsta pasikukčiojimu, tai šiaip taip pavyksta nuraminti.
O naktį irgi, jei tik pravirksta, ir spėji paduot buteliuką su gėrimu, tai pageria ir miega toliau, o jei ne lovoje draskosi... ir istorija kartojasi.
Ar čia visgi nėra kokia liga, pas kokį daktarą reiktų konsultuotis, kaip ir kas galėtų pagelbėti šią problemą išspręsti.

Zinoma, kad ne liga. Jums reikia elgtis nuosekliai- visada reaguoti taip pat, kad vaikas jaustu, jog teveliai uz ji stipresni. Jeigu vaikas pyksta ir rekia del to- galite ramiai palaukti, kol nusiramins (keliu metu vaikas jau sugeba nurimti be kitu pagalbos), net nebutinai turite raminti, guosti.
Sunkiausia tevams yra del to, kad jie galvoja, jog, jei vaikas verkia, tai yra blogai, reiskia jie daro kazka blogai. Daugeliui tevu sunku atlaikyti verkima, net jei ir supranta, kad tai yra daroma vaiko naudai.

Aš taip pat užsukau vėl paieškoti patarimų, ką daryti su isterišku vaiku. Rėkimai, ko nors norint prasidėjo nuo 3,5 m. Nežinau, ką daryti. Matyt patiko. Isterijos metu rėkia ir kartoja kokį nors žodį, įsirėkia ir negali sustoti. Paskui praeina, kai nukreipi dėmesį. Mergytė auga mylima ir vienintelė tarp senelių ir tėvų. Rėkimas man tas atrodo kažkoks tikrai nenormalus, neurotiškas. Žinoma aš imu ant rankų raminu, bet nuo to negeriau.
Ar būna taip dažnai ir kodėl?