pauglys ruko - jis protestuoja, jis nori but suauges, nori but suprastas. kaip matyt santykiai sesers seimoje nera labai artimi su mama tuo labiau su teciu. grasinimu nieko nepasieksit, ji tik vaizduos gerute, tipo neruko, o apsisukus toliau rukys. Pati turiu du vaikus. Ir ka darysiu jei jie rukys? kalbesiuos su jais kaip su suaugusiais, kad tai ju gyvenimas, kad tik nesubrendeliai taip elgesi, kad tokiu pilni kalejimai ir pataisos namai, internatai, visi jie taip pat tipo kietuoliai buvo ir dabar esa... Jei nepades zodis, nuvesiu i rimta gydymo istaiga ir parodysiu ka daro cigaretes zmogui. o jai ir tai nepades, tai bus ju sprendimas su kuriuo teks susitaikyt. tai mano nuomone, taip as daryciau ir darysiu jei to reikes : ))

gasdinimais ir grasinimais nieko nepasieksit. Pasišnekėkit ramiai..apie priežastis, pasėkmes.

Supratau, kad sese lyg ir siek tiek atstumta jusu seimoje, gal ji taip nori issireikalaut tevu demesio. Kad jei atkreiptu i ja savo demesi, susirupintu, kad ji pajustu, kad it ji rupi mamai ir teciui.
Itariu cia protestas pries seima!

Kalbeti zinama reike bet jei ji pati nenores tai nerukys o jei nores tai ir rukys Kiek stengemes kad sunus nerukytu ir ka nieko nepadarem ruko ir ka daba pilnametis juokesi ,bet nors pamasto kad gal reiktu mesti O dabar tokie laikai jei nepritampi prie kitu draugu tai tu balta varna ir tau ne vieta tarp juodu varnu

Aš nei vienos cigaretės nesu surūkius. Ir tuo džiaugiuosi. Nėra noro, o ir šiaip žinau, kad jei sužinos tėvas, tai bus katastrofa.
Mano klasiokės perka viena iš kitos cigaretes arba maino maistą į jas. Nuperka pakelį vaflių už vieną cigaretę. Bet būtinai tai turi akcentuot, kad visi girdėtų, kad va jos išsimainė cigaretę ir per pertrauką lėks rūkyt.

Pasiguosiu ir aš. Net nežinau, ką daryti. Paskambino auklėtoja ir pasakė,kad manasis bando rūkyti su klasiokais pasislėpę už mokyklos kampo. Klasiokai sako ar tai jie iš žoli susisuka cigaretę. Nat neįsivaizduoju kaip tai galima rūkyti. Mūsų namuose ir aplinkoje niekas nerūko. Cigarečių nėra iš kur gauti. Gal tų klasiokų tėvai rūko. Nežinau. Kaip man elgtis? Ką jam sakyti net neįsivaizduoju?

Svarbiausia ramiai atsisėsti kartu su vaiku ir pasikalbėti. Tik nereikia šaukti ar grasinti, nes tai vaiką automatiškai atstums nuo jūsų ir jis nutols, bijos, nieko daugiau nesakys, slapstysis ir toliau darys ką daręs. Įdomu kiek jūsų vaikui metų? Bet vienu ar kitu atveju, jie jis niekada nematė jūsų šeimoje ar kur kitur rūkančių, jis tikrai tai matė mieste, žmonės vaikšto gatvėmis rūkydami.. kad toks dalykas egzistuoja nenuslėpsim. O ir mokykloje kiti vaikai "viską žino" ir draugų įtaka mokykloje yra labai stipri, kad ko gero ir privertė jūsų vaiką griebtis cigaretės kaip ir visi kiti. Kad ir kaip norėtumėm vaikų nuo to neapsaugosim, niekada nerodydami ar drausdami. Atviras ramus pokalbis su vaiku geriausia išeitis.. Tiesiog nepulkit sakyti, kad jums skambino mokytoja ir viską papasakojo, paklauskit ar jis rūko, kodėl, ką jaučia rūkydamas, ar patinka ir t.t. palieskite vaiko emocijas, širdį ir jis jums atsivers. Tai vienintelė išeitis, kas liečia jaunus vaikus ir rūkymą.

Aš pradėjau rūkyti būdama beveik 16m. ir išties nežinau kodėl, draugai tikrai ne visi rūkė, spaudimo jokio dėl to iš jų pusės nebuvo, nei kas siūlė nei ką.Gyvenau tik su sese, ji po mamos mirties pradėjo rūkyt, bet man tai jokios įtakos neturėjo, galėjau žiūrėt į ją ir nei menkiausio noro nekilo. Kai su drauge susitikom naujųjų išvakarėse,kad suruošti namus iki kol draugai ateis, aš jai pati pasakiau- Einam pirma parūkyt. Ir nuo to laiko užtraukiau kaip turi būt.
Pirmas sužinojo tėtis,kai su juo jau gyvenau,bet nei pamatė, nei aš pati pasakiau, tiesiog suprato iš mano elgesio,kad va vis nueinu kur nors, vis kažkokie išsisukinėjimai,kad bėgu iki ten ir pan. Tai kai pasakė,kad žino,kad rūkau, labai ilgai ir nuobodžiai išsisukinėjau,kad nerūkau,ką čia nusišneki. O išsisukinėjau ne dėl to,kad būtų kokia baimė, bet dėl to, nes gėda. Na tėtis pasikvietė į balkoną , sako- parūkom. Aš - ne,prie tavęs nerūkysiu. Sako- Gerai, nenori nereik.
Paskui atklausiau apie visa žalą kurią daro rūkymas ir gale visko pasakė - O dabar tavo teisė rinktis ką daryti, bet jei nuspręsi toliau rūkyti,tai eik į balkoną ir parūkyk,aš nelysiu, jau geriau namie,nei pakampėse.
Kai dar mama buvo gyva, tai sesuo su klasiokėm parūkydavo,bet mamai iškart pati pasakė, nes jos pirkdavo pakalį kas 3 dienas. Viena kart sesuo sako- Mama, šiandien mano eilė pirkti pakelį. Viena kart davė pinigų. Paskui sesuo vėl paprašė pinigų ant cigarečių. Mama jau pasakė,kad jau gana, pabandė, pasimaivė ir tegu raminasi. Tai sesuo be jokių pykčių su tomis klasiokėmis ir nustojo tada tuos parūkymus.
Šiaip visada jos taip su mano mama susitardavo ir dėl kokio šampaniuko ar alaus, mama joms leisdavo,bet tik proto ribose ir viską žinant jai, kur išgers,su kuo ir kiek. Ir niekada nei sesuo nei kuri jos draugė nėra pavedusi mano mamos.

šnekos kad rūkyti kažkas spaudžia ar mada tokia -- yra tik rūkalių išsisukinėjimas. rūkoma todėl, kad PATINKA tas procesas -- malonu, ramina. jei darbe -- tai poilsio akimirka, kolektyve -- bendravimas. namie -- netgi šioks toks ritualas -- pusrytinė kava ir cigaretė. o kad kenksminga, tai visi tą žinom -- ant pakelio parašyti.

Reikia pažinot savo vaiką, o tada taikyt bausmes..Vienam užtenka pamokslo, o kitam - botago..

visiskai sutinku!

Rūkiau ir aš... nuo 13 m stažas? 12 m. jau beveik 5 m nerūkau,ir net nežadu pradėti.
O kodėl taip dariau? Gal todėl,kad kiti taip darė.Jaučiausi suaugus,kieta O kurie vaikai rūkėm? Dažniausiai(bet nebūtinai), iš probleminių šeimų, iš šeimų,nors ir kultūringų,išsilavinusių ir turtingų,bet mažai ar visai neskiriančių dėmesio savo vaikams, nemažai jų šiandie klystkeliais nuėję,taip ir mokyklos nepabaigę...kiti balansuoja ties išlikimo riba...o tada tokie kieti buvom!Ir viskas prasideda nuo cigaretės.Taip,yra ir išaugę,suaugę tiksliau,gyvenam,vaikus auginam,tikslų turim,kitokių nei anuomet...Labai pykstu ant vyro,kad rūko,nemeta,per sunku,bet griežtai prisakiau,kad vaikai jo rūkančio nematytų!Neišeitis čia,bet vis geriau nei nieko...
Manau,kad daug kas priklauso nuo tėvų,kas matoma šeimoje.Daug lemia draugai su kuriais yra bendraujama,bet ir tai daug kas priklauso nuo tėvų,nes jie turi matyti su kuo vaikai bendrauja. Nuo vaiko užimtumo,jei jis kažką veiks,lankys kokį būrelį,kažkuo domėsis,tiesiog liks mažiau laiko bei energijos blogiems užsiėmimams.
O kas gali padėti rūkančiam vaikui?Nežinau...tikrai...nes jei man būtų kas ką sakęs anuomet,kai dar vaikas buvau,manau,kad tada būčiau neklausius ir tiek...

Kai vaikas parejes is mokyklos pasake, jog jo klasiokai treciokai ruko...tai Jo tai nesuzavejo, ypac isgasdino faktas, jog "surinko" policija, buvo iskviesti pasiimti ju tevai.

sveiko na mano didckis eian i antra klase bet piu piu neruko pakolkas bijau ir pagalvot kas bsu jkia prades zaiuru tikriausiai na as pirma kart parukaiu kai man buvo 14 metu bet neesu rukale siaip buvo idomu paziuret kas tai per daiktas bet db nerukai mb irgi neruko bent kol as nematau nes esam susitare kad as nerukau ir jis neruko o jai jsi ruko tad ir as pradsiu o jsi nekencai rukanciu moteru

Erika bandė, bet matyt jai nepatiko.Parėjo kartą namo, kvapelis nuo jos ne koks sklido... Bet pati prisipažino ir prisiekė daugiau nerūkyti

as pradejau rukyti anksti, gal nuo kokiu 16m.taip rimtai...ir dabar rukau...mane drausmino, kuo labiau tai dare, tuo labiau norejosi...bet niekada nesekiau madu, kai klaseje prasidejo tas bumas, as nerukiau, o paskui savaime pradejau....

Rukau nuo 14.Is patirties zinau,kad ar bausi,ar drausi-jeigu nores ir toliau rukys.Geriau normaliai pasikalbet,be moralu.O siaip,manau,leisciau namie rukyt.Kai leidi,tai ir nebesinori.Tik uzdraustas vaisius saldus

ir as rukau jau senai,zinau,kad jokios bausmes ir draudimai nepades,nenoreciau,kad mano vaikai rukytu.Pas sunu mokykloje puse klases ruko,jis bande irgi,bet jam nepatiko,sake daugiau nenori.

Tie visi "sako, kad bandė ir daugiau nenori", tai irgi gera "atmazkė".
Man pirmą kartą patraukt dūmą davė tėtis - a le man buvo labai įdomu, kas čia per daiktas, ir kodėl gi tėvas tiek daug rūko. (Buvau gal 6 ar 5 klasėje) Kaip užsitraukiau Malboro raudono į plaučius, tai kaip dabar pamenu - žiema buvo, kosėt pradėjau, žiaukčiot, sniegą valgyt
Sakiau "fu, kaip šlykštu" ir "daugiau niekad gyvenime nerūkysiu". Tada 7-8 klasėje įkalbėjo parūkyt kelios draugės - slepėmės už kažkokių elektros skydynių, baisu gi - o gal pamatys kas. Nepatiko.
Galų gale 9-10 klasėje pasikeitė draugai ir pažiūros. Būdama 16 pradėjau rūkyt. Nepasakyčiau, jog buvo kažkoks spaudimas iš aplinkinių pusės, ne. Tiesiog - parūkydavai prie progos(per kieno gimtadienį, vakarėlį) ir t.t. Taip ir prasidėjo. Visi eina per pertraukas parūkyt, ką gi veikt - eini ir tu dūmą patrauki.
O dėl draudimo, tai nei čia pridrausi nei ką. Reikia nebent kalbėtis, o bausmės neveiksmingos - vaikas atsargesnis bus, kad antrą kartą nepagautų.

Nemanau,kad reikia vaikus bausti uz rukyma ir pamokslauti,kad jie kenkia sau. Jie puikiai tai zino,bet labai nori greiciau suaugti ir buti savarankiski, atsakingi, elgtis kaip nori, tai taip ir islenda is tevu glebio. 12-16 metu paauglys jau nebe vaikas, todel i ji reiketu ziureti kaip i jauna suaugusi zmogu, ir problemu bus maziau. Prasideda pirmos patirtys, pirmi gyvenimo pazinimai, ir aplinka jie pasirenka tokia, kuri jiems duoda tai, ko negauna is tevu (laisves). Jei tevai kaip vaika priziuri,arba i jo augima is vis nekreipia demesio,tai jis noredamas buti didelis rinksis grupes,kurios geria, ruko, vagia, tusinasi, o jei vaikas jauciasi seimoje kaip suauges,isklausytas tai ir draugai brandesni. Bent man taip atrodo.

Temos labai atydžiai neskaičiau, tik perbėgau akimis, todėl nepykit, jei kas tokį patarimą jau davė.

Visai nebloga idėja yra vaiką suvesti su kokiu sportininku (visai nebūtina žinomu) arba ypač treneriu, kad jis pats papasakotų, kas svarbu sportininkams ir sveikam žmogui apskirtai, ir paminėtų rūkymą. Papasakotų, kad rūkantis žmogus neturi ateities kaip sportininkas, stengsis daug, o pasieks mažai, bus silpnas. O jeigu vaikui sportas nelabai svarbus, tai, pavyzdžiui, mergaitėms labai gerai kai kokia kosmetologė ar kas nors papasakotų, kad rūkymas kenkia odai, ji pasidaro nebegraži, gelsta dantys ir t.t. Nes kai ateina, pavyzdžiui, sportiškas vyrukas, pasakoja ką yra pasiekęs (nebūtinai ką laimėjęs bet, pavyzdžiui, kiek nubėga ir pan.), jis atrodo tikrai autoritetingai. Ir kai jis pasakoja apie ryžtą, kaip svarbu yra siekti savo tikslų, daryti mankštą ir pamini rūkymą kaip ne ką mažiau svarbų dalyką, tai tikria atrodo efektingai. Suprantu, kad paprastai būna sunku surasti tą žmogų kuris sutiktų pakalbėti, bet jei turit galimybę tai visai gali suveikti. Čia kokių 10 metų vaikams, vyresniems nebūtinai padės.

O tėvų pavyzys taip pat yra labai svarbus, todėl rūkantiems tėvams yra sunkiau turėti nerūkančius vaikus.

Tikiuosi kam nors bus naudinga.

Net nežinau,ką daryčiau tokiu atveju jei sužinočiau,kad mano sūnus jau rūko,nors jis dar tik ketvirtokas.Bet žinau,kad klasėje jau yra rūkančių berniukų.

Nei vienas vaikas nerukys jei jam bus skiriama pakankamai demesio, jis nepatirs smurto ir kitu grubaus elgesio bruozu.O be to nereikia jiems rodyti tokio pavyzdzio.Jei vaikas mato rukancius tevu 99% tikimybe, kad jie prades rukyti jei tik pritruks demesio ar patirs neigiamus veiksmus.

Iš kur čia ištraukėt, kad tik vienetai nerūko Matyt dauguma asmenų su kuriais bendraujate yra rūkantys. Mūsų šeimos ir dideliame draugų rate yra tik vienas rūkantis asmuo - uošvienė. Vaikai iki to amžiaus dar neužaugo. Tačiau mano manymu vaiko nuo dūmo traukimo diržas nenubaidys. Tik tėvų kantrybė, motyvuoti pokalbiai ir vaizdinės priemonės - kokią žalą organizmui daro rūkymas gali užkirsti tam kelią. Ir kas be ko tėvai geriausias pavyzdys - jei jie patys rūko tai ko norėt iš vaiko

Susijuokiau. Paskui pasiziurejau-vaiku neturite

Mano vaikai-paaugliai. Rukyti pradejo nuo 13 metu. Vyresniajam dabar 16, ir jau metes. Santykiai labai artimi, tad ir zinau tikslu laika, nes nebijo pasipasakoti. Visi iki vieno klasioku, net mergaiciu, pradejo rukyti 5 klaseje. Tik vieni ruke toliau, o kiti pabande-ir mete. Bet ruke visi, net geru tevu vaikai, nors kai tiems tevams pasakiau, jie nepatikejo, pasake, kad prisigalvojau. Ir tegu. Lai tiki vaiku pasakomis, tik paskui lai nesigrauzia, kad nebuvo perspeti. Geras pavyzdys, normalus auklejimas ir kiti briedai rukymo temoje is viso neturi jokios reiksmes. Paaugliu autoritetas kol kas buna kiti draugai, kaip taisykle, "blogieciai". Jie stengiasi buti panasus i juos, sekti ju pavyzdziu, kol patys subresta iki tiek, kad gali atsirinkti, ar tikrai nori sekti tu blogiuku keliais. O tada arba meta rukyti, arba ruko toliau, priklausomai, kuri kelia pasirinko. Ir dirbtinai stabdyti, kisti literatura apie rukymo zala, nurinkti visus akmenis nuo kelio-vaiko akimis ziurint, juokinga is tevu puses. Ta pasake mano sunus:"man juokinga buvo jusu straipsniukai, foto su prarukytais plauciais, bambejimai ir grasinimai apriboti kisenpinigius. As rukiau, nes norejau. Meciau irgi ne del jusu bambejimo ir paveiksliuku, o todel, kad man visai tas uzsiemimas nebeidomus".
P.S. musu seimoje absoliuciai niekas neruko, o vaikai turi dideli uzimtuma-soka sportiniuose sokiuose.