Man labai įdomu, kodėl kai išsiskiria šeimos, būna tokių atvejų, kai mamos neleidžia matytis su tėčiais . Aš suprantu, kad narkomanai ar alkoholikai nelabai pageidaujami...Bet būna normalių vyrų, kurie tarkim išeina pas kitas...Kokie argumentai neleidžiant matytis su tėtukais?

Mano pačios atveju ir visos mano aplinkos - nėra neleidimų matytis. Yra "tėvo" nepageidavimas. Ir įtariu - kai kas nors paklausia, tada ir drebia - ta žertva neleidžia man su vaiku matytis. Kurie nori, visada pasimato, o kurie nenori - turi gerą pasiteisinimą.
Neleidimas matytis manau gali kilti iš tokių priežasčių - vaiko terorizavimas (tikrai žinau kaip tai vyksta), mamos dergimas (paleistuvė, šiokia tokia ir pan., irgi matytas variantas), ir gali būti laaaabai didelė mamos nuoskauda, kurios ji dar neišsilaižė.

Neleisti vaikui matytis su savo tėčiu didžiausia neteisybė. Man vis priešingai, visada turiu prašyti tikrojo tėčio, kad gal gali susitikti su vaiku ar nors paskambinti ar jau bent žinutę kokią.

Pritariu Milabrai, kad viena iš pagrindinių priežasčių nuoskaudos, nesubebėjimas atskirti, kad buvusių sutuoktinių santykiai ir vaiko santykiai su tėvu yra skirtingi dalykai. dažna priežastis ir suaugusiųjų ambicijos: ji man pasakė taip, o jis taip, tai reiškia jau neleidžia. Dažnai ir giminės mėgsta įkiši savo trigrašį į šį reikalą.

Bet jei tėtis TIKRAI myli savo vaiką, rūpinasi juo, ras būdą kaip su juo bendrauti. Neseniai perskaičiau, kad vienas tėvelis būdamas toli nuo savo vaiko išsikovojo teisę bendrauti su juo tam tikrą valandų skaičių kas savaitę internetu.

Aš norėjau neleisti savo EX matytis su vaiku, nes jis nenorėjo mažylio, būtent dėl to išspyriau jį lauk, nes 5tame nėštumo mėnesyje pasakė, kad jam DZIN. Manot labai lengva po to leisti matytis? Leidau, spėkit kiek kartų aplankė? Nutylėsiu. Neatleisiu niekada, toks vyras nevertas, kad jį tėvu vadintų. Leidžiu matytis, bet tikiuosi mano vaikas ateity atsirinks tikruosius jausmus. Jei matysiu, kad tai mažylį skaudina, kad būna prislėgtas, tada pagalvosiu ką daryt toliau.

Ir nesutinku, kad visais atvejais reikia leisti matytis. Neleisčiau, jei tėvas pvz alkoholikas, nestabilios psichikos rėksnys, babnikas ar kiekvienąkart vis naujas mergas vaikas matytų, jei nustatinėtų vaiką prieš mane.

Va būtent dėl to, kad jis reikalavo pasidaryt abortą aš priėmiau tokį liūdną ir sunkų sprendimą...

As irgi manau, kad "bet kuriuo atveju" leisti matytis - netinkamas pasirinkimas...
Su vyru skyriausi dėl jo polinkio į alkoholį ir neprognozuojamo elgesio išgėrus, tačiau vis tiek maniau, kad jei labai norės, leisiu pasimatyti su sūnum, tačiau... jis jau santuokoje sūnum visai nesidomėjo, nesirūpino (tik porą kartų buvo likęs su juo vienas, nė karto nežaidė, nevedė pasivaikščioti ar pas gydytojus ir pan.), todėl nieko keisto, kad po skyrybų (jau 5m.) sūnaus nė karto neaplankė, nepaskambino, alimentų nemoka (aš ir nereikalavau, nes žinojau, kad beviltiška). Man tikrai net palengvėjimas, kad jis nesirodo, ne todėl, kad rūpi nuo tėvo atskirti, o kokios būtų pasekmės, po tokių apsilankymų Bet, manau, jei sūnus vėliau kada nors norės susirasti tėvą, aš jam netrukdysiu (kol kas jokio poreikio nepastebiu - užtenka mano draugo )
Beje, buvusi kaimynė pasakojo sutikusi mano ex nekokiam vaizde, tai spėkit, ką pasakęs? Ogi, kad neleidžiu su sūnum matytis, tai jis kiekvieną dieną per darželio tvorą jį stebintis (kai sūnus jau daugiau kaip metai darželio buvo nelankęs )
Na, o su tais tėveliais, su kuriais "viskas tvarkoj", tai manyčiau, tikrai verta "nugesint" ambicijas vardan vaiko, bet tai jau kiekvienos mamytės asmeninis reikalas, gal tikrai dėl kažko taip skaudu... Bet laikas daug ką pakeičia...
Man buvo didelė problema dėl buvusių uošvių, kurie anūką labai myli (net per daug), padėjo jį auginti, todėl buvo tikras karas, kai mums reikėjo išsikraustyti (ištekėjusi gyvenau pas uošvius). Jie buvo įsitikinę, kad aš jų anūką numarinsiu - klausinėdavo ką valgęs, gėręs, neklausę vežiodavo pas gysytojus, sverdavo per kiekvieną apsilankymą, įdėdavo "lauktuvių" vaistų, sulčių, maisto (nors aš pilnai pajėgiu vaiką aprūpinti), rašinėjo man piktus laiškus
Bet leidžiu jiems matytis su anūku, nes jis senelius labai myli ir yra prie jų prisirišęs (mano klaida buvo, kad leidau, jog taip atsitiktų), negalėjau žiūrėt į vaiko nuolatinius ašarojimus. Vieną sykį rimtą pokalbį su seneliais "apturėjau", tai dabar viskas kaip ir normaliai... Neesu sužavėta jų auklėjimo metodais, bet jis pas juos po pamokų pabūna, pavalgo, pamokas paruošia, gatvėm nebėgioja, man ramiau ir lengviau

Jei būtumėm buvę normali šeima,vaikas gimęs santuokoj (ar bent gyvenant kartu) ir pažinęs savo tėvą-jokiu būdu nedrausčiau jiems matytis po skyrybų,na,nebent jei tėvas vaiką traumuotų fiziškai ar morališkai.Jei rimtai tai ir nesuprantu tų moterų,kurių ex nori bendrauti su vaiku,vežasi jį atostogauti,padeda pinigais ir t.t.o jos šakojasi ir draudžia jiems bendrauti.Manau tai labai neprotinga,žiauru ir savanaudiška,todėl jos turėtų paminti savo nuoskaudas dėl vaiko gerovės.Mano atvejis kitoks-nėštumo metu buvau palikta kai atsisakiau darytis abortą ir iki šiol "tėtušis"dukros nei matęs nei domėjosi,nors ryt dukrytei sueina 8mėn.nebuvo nei vienos žinutės,nei skambučio,užtai tegul po kelių metų netikėtai apsireiškęs tegul nebando vaidinti didelės meilės.NIEKADA neleisiu jam ją pamatyti (nebent jei kada paduosiu elementams ir reiks patvirtinti tėvystę-bet tai bus 1-mas ir paskutinis pasimatymas) ir pasistengsiu kad dukra tokio noro neturėtų.Manau kad tai teisinga ir mano nuomonės niekas nepakeis.

Tiek skyrybu laikotarpiu, tiek po skyrybu dejau siaubingai daug pastangu, kad dukrytes tete bendrautu su ja. Jam jos reikedavo tiek kiek paerzinti mane. Skaudu, budavo bet tai tiesa. Buvo nemazas laiko tarpas, kai dukryte grieztai nenoredavo nei susitikti su tevu, nei kalbeti telefonu. Tuo laikotarpiu man pavyko jai idiegti, jog ji neprivalo su juo susitikti jei nenori. Ir tuomet jie susitikdavo tik tuomet, kai ji to noredavo istikruju. Taciau kiekviena karta grizusi is susitikimo su juo, ji budavo siaubingai prislegta, nusivylusi, nusiminusi. Jis jai netgi kalbedavo apie mane negraziai, na tiesiog dergdavo, nors tam nebuvo ne maziausios priezasties. Dabar vel toks laikotarpis, kai ji pradejo bijoti jam pasakyti ne. Kodel? Kol kas bandau issiaiskinti. Skaudu, kad jo bendravimas su dukryte tik uzsidejimas pliusiuko, jog buvo susitikes. O draugams, pazistamiems nuolat aikcioja, kaip as jam neleidziu su ja matytis. O tas nuolatinis jo kartojimas, jog jam priklauso ja pasiimti tam tikra dienu skaiciu per menesi pagal teismo sprendima... Kokie 'priklauso', o kur paprastas zmogiskas - 'as noriu su ja bendrauti'?...

Aš suprantu, kad kai tėvas alkoholikas ar apskritai neprognozuojamas, matytis vaikui su juo butu netgi pavojinga. Ir tikriausiai neverta kalbėti apie tuos, kurie tikrai nenori matytis, nors manau kartais jiems galbūt gėda, kad negali saldainio duoti ar dar dėl kokių tai psichologinių, materialinių priežasčių. Juk vyrui nėra įgimti ''motiniški jaumai", kaip moteriai. Bet ir tai sakysit, kad kai nori viskas galima. Ir būsit teisios. Bet kaip manot, ka mamos sako, kai neleidžia matytis su ,,geraisiais tėtukais"? Kartais ar ne ta patį ka ir jūs? na kad, pats nenori, kalba su vaiku apie jus negražiai ir pan. Aš kalbu iš savo draugės patirties. Matau, kad ji nenori leisti matytis vaikui su tėvu iš kvailo užsispyrimo ir šneka tą pati, ka ir jūs. taigi ir kilo toks klausimas. O gal tos situacijos iš filmų iš piršto laužtos?

Christa, tai gal tu pati pabandyk , o paskui pasidarysi išvadas.

maciau tokia situacija kai tetis pragyvenes su seima apie 1.5 metu isejo. nesutapo charakteriai. kai gyveno kartu jis labai rupinosi mazyle, keite jai pampersus, maitino, maude ir t.t. kai dukryteibuvo 2-ji, jis jau beveik nelankydavo. jos mama buvo mano bendradarbe. maciau kaip ji skambindavo jam ir prasydavo ateiti i svente vaiku darzelyje, nes mazyle iesko ji akimis, o kai neranda, tai pyksta ir visa savo pykti islieja ant mamos. klausydavau kaip mano bendradarbe IKALBINEJA teti jau bent paskambinti pasikalbeti su dukrele, jau bent viena karta per menesi pasiimti i kavine, ateiti i darzelio organizuojama svente ..... bet tevelis eilini karta apsizadejes taip ir nepasirodydavo. arba kai buvo jo motinos gimtadienis, ta mergyte nupiese jai gelyte. jos nekviete i svente ta diena, nes vaikams sventes buvo organizuodamos atskirai. mano bendradarbe paprase taip vadinamo tecio tik privaziuoti prie namu, kad paimti ta gelyte, kuria jo motinai nupiese anuke. jis net to nesugebejo padatryti ir zinot, jis nera nei alkoholikas, nei pienburnis, nei dar kas. jis dirba garsios picerijos direktorium, atrodo respaktabiliai, yra is normalios seimos, jam jau virs 30, turi normalia alga.
jei mano vaiku tetis ir toliau juos taip lankys, tai nezinau ar leisiu jam juos traumuoti kai jie jau prades suprasti kur kas yra ir kad kazko pasiilgsta

Nesu susidurusi su tokia situacija, bet tikrai kai paskaiciau jusu pasisakymus, labai graudu darosi. Ypac kai paskaiciau kaip tetis rupinosi savo dukrele kol kartu gyveno, o po to isejes isvis ja pamirso... Nesuprantu kaip taip imanoma???

As ir nedraudziu matytis su teciu.Bet mano dukros nenori.Vyresnele eina pas ji pagyventi,kai nori "nutresti" is jo pinigu O tada,kai jau gauna ju - lekia namo.O mazoji -visiskai nepripazista jo.Kai ateina kartais pas mus - net labas nesako.Na,tada priekaistai man - blogai aukleju.Ka as galiu padaryti?Po to mes kalbames su ja,bet kaip zirniais i siena.Mokykloje ji rase rasineli apie tete,tai mazdaug taip - jis negyvena kartu su mumis.Ir ,jei as paprasau,kad ka nors man nupirktu - tai jis prizada ir nieko nenuperka."
Bet labai idomu,kai piesia piesinius,tai pirmiausia piesia mane,paskui teti,sese, o toliausiai matoma mociute Vadinasi,ji noretu tokios seimos.
Beje,ji labai prisirisusi prie manes,niekaip negaliu atkabinti.Net uzmigti turi laikydamasi man uz rankos

Mano pačios tevai išsiskyrę galiu pasakyti tik tiek, kad joms per daug skaudu, kad vaikai be pykčio, kad paliko, gali bendrauti

Liudna skaityti.... Bet geriau lai tevas nesirupina kai jis jau isspirtas lauk nei kai jis vis dar seimos narys

Vakar kaip tik pagalvojau-mažytė ta Lietuvėlė,o dažniausiai galima ką nors susitikti vasarą prie jūros.Tai ir įsivaizdavau:einam aš,dukrytė,naujasis mūsų tėtis ir sutinkam "biologinį"su savo šeima ar kita meiluže..Tai būtų įdomu Mažoji pasistrakinėdama"tėti"tėti",o tikrąjam tėtušiui"Laba diena,dėde"

Žinot, kas yra skaudžiausia, kad vaikams iš pirmos santuokos tėčiai dažniausiai reikalingi tik dėl pinigų Nesakau, kad visur taip, bet taip jau yra , kad tėtis geras ir reikalingas, kai reikia ką nors nupirkti.Sakau tai iš savo patirties.

Marsiuke, čia tu gal norėjai pasakyti "mamoms vyrai iš pirmos santuokos reikalingi tik dėl pinigų"

Na taip, dėkui už pastebėjimą... Tačiau dažnai , kai vaikai jau yra vyresnio amžiaus, ir tada, kai mama ko nors nenuperka, o pasako, eik ir prašyk tėčio...tada ir tėčiai prisimenami...ir jie tampa blogais, jei ,neduok dieve, ims ko nors ir nenupirks.Ir tada jo ex ima ir pasako, "na va, matai, koks tas tėtis...tu jam visai nereikalingas/a..." Atleiskit tos, kurios taip nesakot.

O jei tas tėvas daugiau nieko vaikui negali skirti, tik pinigus, tai ko dar norėti? Jei jis niekada neturi laiko ir noro su vaiku bendrauti, tai tegul tada pinigais kompensuoja. Pas mane dabar yra būtent taip - iš tėvo dėmesio vaikui yra totalus nulis (jokio pasidomėjimo, jokio bendravimo, net nežino ar duktė gyva). Tai vat tik dėl pinigų jis mums ir reikalingas. Dukra aišku to nežino, bet man jo daugiau niekam ir nereikia, tik finansinei paramai.
Beje, kai mano tėtis buvo gyvas, ir gyvenom visą laiką kartu, aš jį irgi mylėdavau labiau kai kokį pinigą duodavo Ir kas čia blogo?

Prisiskaičiau čia visko ir pradėjau galvoti...
Jo teigimu, jis vaiką lanko, išlaiko ir rūpinasi. Per 1,5 metų jis buvo atvažiavęs visus 5 kartus. Pirmą kartą vaiką pamatį 9 mėnesių. Ir tikrai išlaiko - esu gavus 580 litų. Iš viso. Taigi, negaliu teigti, kad neišlaiko ar nelanko...
Ir kai paskambina kartą per 2 mėnesius, nepamiršta priminti, koks jis geras tėvas, nes siūlė ženytis, vestuves organizavo, o aš, kalė, jį palikau. Ir dar dėl tokios smulkmenos - tik vieną kartą per veidą sudavė... Būna vyrai šonkaulius sulaužo, ir nieko, toliau laimingai šeima gyvena...
Tai pastaruoju metu galvoju, ar nereikėtų išvis užbaigti ir taip retą ir nenuoseklų mūsų bendravimą.
Gal galėtumėte patarti, ar geriau vaikui matyti tėvą noras kartais, ar geriau jau išvis nematyti?

nuodeme...aš tai sakyčiau - geriau nereikia visai...Galbūt, gyvenimo kelyje sutiksite vyrą, kuris bus tikrai vertas tėvo vardo...nuoširdžiai to linkiu

O aš iš savo vienišės patirties sakyčiau, kol nesuradai nieko, tegul nors tas lanko Vis gyvenimą praskaidrina Išvaryti visada spėsi.

As ir iki siol taip galvojau. Bet beskaitinedama suradau tokia minti, kad toks bendravimas dar labiau traumuoja vaika. Tai ir vel pradejau svarstyti, kaip geriau pasielgus... Aisku, mergyte dar maza ir kol kas dar nelabai ka supranta, bet ne uz ilgo jau supras daugiau, o jis apie mane ne per geriausiai atsiliepia, tai net nzn dabar...

Nuodėme, mes irgi turime panašų "tėtį", tik alimentus kol kas moka laiku. O tu nenori iš jo prisiteisti alimentų? Beto, aš manau, kad tokie tėvo "apsilankymai" vis retės ir retės, gal jis kitą šeimą sukurs ar kur išvažiuos ir nebelankys mūsų. Nemanau, kad vaikas matydamas tėvą 5 kartus metuose spės jį pamilti - jis gal net ir nesuvoks, kas tas tėtis (čia kalbu apie tokias kaip aš, kurios jau pagimdė būdamos vienos) - bus eilinis dėdė ir tiek.

Kad nelabai ką iš jo prisiteisi, nebent alaus butelį, bet ir tą patį tuščią. Kol Lietuvoj buvo, tai oficialių pajamų neturėjo. O dabar Londone sėdi, tai tik skambučiais terorizuoja, tikiuosi, ir nebegrįš niekada. Bet jei grįžtų, tai noriu iš anksto būt apsisprendus, kaip elgsiuos. Kuo toliau, tuo labiau norisi net telefonu nebebendraut, nes suparina tai nerealiai...
Bet vis pagalvoju, kad gal dukra norėtų su tėvu bendraut, kai paaugs, tai taip ir blaškausi neapsisprendus beveik 2 metus...

Nuodeme, o aš optimistiškai norėčiau pažiūrėti į tavo situaciją (Beje mano vaiko tėtis irgi jau senokai ne lietuvoje)
Štai aš norėčiau būti nepriklausoma nuo vaiko tėčio visiškai, norėčiau išlaikyti kiek įmanoma draugiškesnius santykius, norėčiau, kad mano vaikas jaustusi mylimas tėčio... tai va,per atstumą viso to pasiekti daug lengviau, patikėk.
Juk sulaukiant to vienintelio skambučio per mėnesį, sunkiau susipykti (jei nenori, gali ir visai "neišgirsti", ar gali būti prastas ryšys ) O tas vienintelis vaikui parašytas laiškas, kuriame tėtis rašo, kad pasiilgo jo, guli matomoje vietoje ir bent jau suteikia vaikui vilties, kad gal tai tiesa. (Tikiuosi užaugs, pats viską supras, o dabar lai vaikystes jo netemdo tamsios mintys.)
O jau nepriklausomybės į valias visokios - tiek asmeninės , tiek finansinės

Pazystu viena moteri, kuria vyras pramete uz neistykimybe(pagauta "nusikaltimo" vietoj) Tai del to, jog jis su ja issiskyre, ji trejus metus neleido matyt vaiko Nu tokiu argumentu, tai tikrai nesuprasiu

Manau kad čia labai daug povandeninių srovių ir nuoskaudų buvo...ne vien tai

daugeliu atveju manau teciai nelabai nori su atzalomis matytis. va ir maniskis ex, praleidzia su sunumi viena diena per savaite, sako, kad daugiau noretu, bet laiko nera juokingi man tokie pareiskimai, labai norint laiko surasti galima paprasciau yra kalbeti, kad "neleidzia" reikia visada abi puses isklausyti

Kokios cia gali buti povandenines sroves, kai vyro akivaizdoj guli su kitu cia buvo daugiau principo reikalas, kad ja kazkas drista palikti. Juk sakau, kad neblogai ja pazistu, beje ji maniskio ex ir iki siol vyru ieskojimuose klaidzioja
O seip jo vaika, kai tik turim laiko, tai visuomet pasiimam, buna, kad savaitem gyvena. Ir ne vienas atvejis buvo, kai be jokios priezasties pati jo neduodavo. Manau, kaip buna skirtingu vyru, taip ir skirtingu moteru

Galiu pasakyti, kad ir viena tiesa nebūna. Jau kaip aš netikiu tų vargšų vyrų sapalionėm apie tai, kad vaiko neduoda, nu nors užmušk Mano rate grasina neduoti tokiais atvejais: vaikas maitinamas kliedesiais apie motiną paleistuvę, vaikas grįžęs po tokių pasibuvimų tampa laukinis (priežastis galėtų įvardinti tik tos antrosios tėčių šeimos), tėtis nemoka alimentų.
Dar labai įdomus pastebėjimas - tėvas sukuria naują šeimą arba gyvena su kažkuom, ir neduok die, jo ex kadrą turi O tai būna peno motinos įžeidinėjimas - nu ir motina tavo, nu ir paleistuvė, kokius diedus ten vedžiojasi. O kad šalia jo kažkokia persona sėdi, jis ko gero net nemato. Baldas, što ly?
Daugiau atvejų nežinau. Pagrindinis argumentas nedavimo būna - tėvas vaikui girdint įžeidinėja jo mamą. Ir dar jo naujoji podružkė dadeda. Aš tokiam irgi neduočiau. Kokia motina, tokia, bet ji vaikui šventa. Ir joks kuilys, nesvarbu, tėvas jis ar ne, o tuo labiau jo naujoji žmona ar dar kokia - neturi jokios teisės apie vaiko motiną pasakyti nei vieno blogo žodelio. Ta moteris vaikų nepaliko, neišsižadėjo. Ko nepasakyčiau apie 99 proc. išsiskyrusių vyrų.

nuuuu nesakyciau kad 99proc. laimei mano vyriokai i 1proc.patenka

Milabra, pas tave turbut tikrai juodas gyvenimelis buvo, kad taip baisiai nusistacius pries issiskyrusius tevelius. Turbut tavasis tau dave tam peno. Bet galetumei nesprest taip apie visus Pvz: as apie saviskio buvusiaja esu girdejusi ne is jo ir jis man apie ja isvis nenori kalbeti, tuolab niekad nepasakytu sunui (jam jau 12), kad jo mama tokia ar anokia. Nors ji ne viena kiaulyste yra mums iskretus, bet sunus to nezino. Rasau kiaulyste, nes taip ir buvo tik nenoriu cia smulkintis. Ir nuomone apie jo ex susidariau pati, o ne is jo lupu As isvis labai didziuojuosi savo vyru, nes matau, kaip jam rupi jo vaikai. Ir zinau, kad jei as kada su juo skirciaus, tai mano maze neliktu be tevo . O tokiu vyru apie kuriuos tu sneki, tai bent tris mano drauges turi, ten vaikuciu tikrai gaila, nes realiai tevo nemato

as prisijungsiu prie taves,MILANA... Mano vyro ex ir neduoda(tiksliau nedave iki teismo) istisus metus sunaus. Ir nieks vaikui nesapalioja kokia jo motia paleistuve ar kobra. Nors tiek s.... pridarius ir daro, kad baisu...
O tevas tikrai stengiasi bendrauti su sunumi, moka alimentus....

Nu bet koks jūsų požiūris, man net baisu Pačios nebuvusios tokioj situacijoj, o smerkti pačios pirmos.
Ką tas vyras padarė, kad nesiutinti tos pirmos žmonos daugiau? Atsiprašė nors? Už skyrybas, uš išdavystę, už širdį sudaužytą, už gyvenimo gražios ateities vizijos sudraskymą? Nors pirštelį pajudino susitaikymo link? Lengviausia - pinigus numečiau, vaiką kas ketvirtą sekmadienį pažiūri. Atlėkė jam sergant kurią naktį pabūti? Nuėjo į mokyklą ar daželį į susirinkimą? Paguodė kai kelius nusibalnojo ar vaikai pravardžiavo?
Tokiems vargšams vyreliams pirmiausia reikia atiduoti moralinę duoklę prieš pirmąją žmoną. Kaip sakiau, nors atsiprašyti.
Ir iš viso, kas per diskusija vystosi - antrųjų "nuskriaustųjų" žmonų bėdavojimai apie pirmas žmonas. Nu persiprašau, tema ir skyrelis yra apie tas, kurios vienos vaikus augina. Čia smerkimo mažiausiai ieškau

Nera cia ko pykti Skauciau tavo postus ir taves nesmerkiu. Nieks nerase, kad vyras ja isdave ar paliko. Pas mano vyra nera taip, kad pinigus numeti ir atsiknisk. Nueina ir i susirinkimus ir i sventes ir pas gydytojus ir t.t. Tik ex mato, kad tevui sunus tikrai rupi, tai ir naudojasi tuo. Ji pavydi...
Ir tikrai yra moteru tokiu aferisciu, kad net niekada neitarsi, kad jos meluoja ir viska daro, kad tik iteigtu vaikui koks tete yra blogas.
Ir tikrai nebijau, jei mes issiskirsim, kad musu dukreles neziures ar atsisakys.
As tik norejau pasakyti, kad yra ir sauniu teveliu....

Ir nesmerkiu cia rasancios nei vienos, nes neturiu teises ir nezinau smulkmenu.
Rasiau tik apie vyro situacija.

Nu ką aš ir šneku - pavydi. O tu nepavydėtum, kai tavo žmogus viską metęs su kita gyventų? Tiesiog reikia įsijausti į kito žmogaus kailį.
Mano ex irgi galėjau galvą duoti nukirsti kad rūpinsis, nes turėjo vaikų iš pirmos šeimos, tai lakstė tolko tak. O kai išsiskyrėm, sukūrė trečią šeimą, nusišvilp jam duktė, o anie vistiek rūpi. Tai va... Spręsti apie žmogų iš vieno poelgio labai sunku. Irgi pasitikėjau, mylėjau... Sugriovė viską, išsityčiojo, ir dabar aš ką, turiu vaikui pagarbą jam skiepyti? Kai jis to vaiko akyse jau 7 metai nematęs? O suokia ko gero kokia aš žertva ir neleidžiu matytis arba dar ką nors... Tik vat noro niekad nebuvo. Tai ir maunu ant savo kurpaliaus pagal savo patirtį.

Tavo tikrai skaudi patirtis, bet sutik, kad bjaurių bobų irgi būna... Ir kad vaiko gali neduot, būna, ir kad šmeižti, manipuliuoti vaiku gali - visko būna. O kodėl turi tėtis kentėti, jei jis sąžiningai paliko žmoną supratęs, kad jos nebemyli... Aš nepavydėčiau, nes visai nenorėčiau, kad nemylintis (dar blogiau - mylintis kitą) mano vaiko tėtis gyventų su manim.

Jei tavo tokia patirtis, tai nereiskia, kad ir kitu turi tokia buti....
O pavydi, nes jam yra geriau, nei buvo....

Nu zinai, nors nenusisneketum taip garsiai Tu nors skaitei mano posta??? Ka gali jis padaryti, kad jos nesiutin, nesveikas zmogus ir yra nesveikas. Ir kurioj vietoj perskaitei smerkima Nesuprantu uz ka jis turetu jos atsiprasyti, - uz isdavyste, kuria pati ir padare, uz sudauzyta sirdi, kuria ji ir sudauze, uz grazias gyvenimo vizijas, kurias ji sugriove????????????? Jis beje turi supratimo ir man nepasakoja, kad jam sunku buvo, jo draugai man papasakojo, jog jis labai pergyveno ir kankinosi. Ir ko jis turetu zemintis ir eiti susitaikymo link. Jei tavo vyras pasirode esantis gyvulys, tai nespresk taip apie visus
Ir kokie cia tavo isivaizduojami smerkimai is musu puses Atidziau skaityk. Buvo rasoma, kad yra vyru, kurie ir padeda. Ir nereik buti tokiai vienpusiskai, jei kas kita gyvenimo puse paraso.
Sutinku, kad yra tikrai nuskriaustu, isduotu moteru. Bet gyvenime yra ir balta ir juoda puse, todel nemanau, kad visais atvejais turi vyrai atsiprasynet

Tai va, kad yra tu bobu visokiu... Ir nesvarbu ar tu boba ar vyras- gali buti slykstus, nes esi zmogus.
Pas vyra yra tokia situacija, kad priejo iki teismo ir is darzelio ir vaiku teisiu atsiliepimu, buvo paskirta psichologine ekspertize.
Anksciau ar veliau viskas islenda i virsu...

Nu jei tu tokia ir gyvenime, tai nepavydziu.....
Tau, net nedasauna, kad rasem apie isskirtinius atvejus(nes gyvenime ir negali but vienodai), o tu vis ta savo ex kisi ir lygini su visais

Tu čia ėstis atėjai? Pasiskaityk taisykles šito skyrelio... ar tau jas pacituoti?

nu jau mes tai labai stengiames buti supratingos, bet buna jau labai kategorisku moterskiu...

Atleisk, bet tu išsiskyrus? Vaiką viena augini? Deja ne... O šitam skyrelyje renkasi būtent vienišos mamos. Nededu galvos dėl tavo konkrečios situacijos, bet jei rašytų mano ex dabartinė žmona įtariu kad jos postai skambėtų panašiai į tavo Ir bjaurybė, ir vargšeliui nekaltam gyvenimą sugriovus ir vaikus kankina. Nevieta čia tokiems pasisakymams, kur mamos paguodos užeina... "išskirtinius atvejus" galima ir kituose skyreliuose aptarti

Mamulia, gal ir per astriai parasiau
Tikrai nieks pyktis cia nesipyko, ale, kad parasai truputi kitaip, tai iskart uzprotestuoja, jog yra tik viena teisybe
Ir puikiai zinau, kad tema vadinasi "Kodel neleidziama matytis su teciu". Ir jei perejus per visas temas, tai pamatysim, kad i temos klausima isdestomos skirtingos nuomones, tai kodel negalejim jos ir parasyti Arba reiktu prie temos pavadinimo darasyt "guodzias tik nukentejusios ir kitu nuomoniu nepageidaujam"
Tuolab, aiskiai parasiau, jog yra bjauriu neatsakingu vyru, kurie net tevo vardo tikrai neverti, bet yra ir atsakingu (kad ir kaip nenoretu kai kurios patiket)