Na, rašau už vyrą...Jis tiesiog mane apkaltino dėl antro pastojimo...nes prieš pirmąjį pastojimą tiesiog pasakiau, kad jau reikia mums vaikiuko (buvom santuokoj 2m ir 5m jau bendravom). Jis ,,dar as nesubrendęs tėvas, įsipareigojimas, atsakomybė". Negėriau chemijos ir pastojau po pusmečio. Jis tai žinojo per daug neparodė reakcijos, atrodo vaiką myli...lyg ir viskas normalu.
... Antras pastojimas netikėtas, bet abu tikrai žinojom, kad nesisaugojom (pataikėm ant vaisingiausių dienų).
Kaip kiti vyrai reaguoja į šią žinią? Pas mus gaunasi taip: lyg aš egoistė apgavikė, norėjusi antro vaiko ir viena nusprendžiau, nu ir padariau kaip man atrodė. Sakyčiau reakcija: kaltinimas.
P.S. tikrai galvojau, kad laikas antrąjam, bet tai gavosi netyčia. Vyras vedė, kai jam buvo 28m, aš 23.

kai kurie vyrai niekad nesubresta vaikam
jiem ir tiap gerai
a kam skubeti

Tai jei abu nesisaugojot-abu ir kalti.Jei jis geras vyras tau -apsipras ir su antrojo atsiradimu,bet jei šeimoje būna dažni juodi debesys-situacija gali tik pablogėti..

Na, jo blogu vyru tikrai neapsiverstų liežuvis pavadinti. Iš vis tai pareigingas, ramus žmogus, todėl gal čia kaip baimės išraiška.
Tiesa, pirmasis mūsų sūnus reiklus. Labai daug bendravimo reikia. Gal baisu, kad iš vis privatumo neliks. Namo statybos nebaigtos ir gyvenam žiemą vienam kambaryje, vasarą sodyboje (ne mūsų, bet vieni). Paskolų neturim...Vyras daug dirba. Ir aš kai vaikas miega į tvarką užsimerkus pinigus ,,darau". Abu stengiamės. Abu pavargstam.

Gėlytę kokią nupirktų, ledų porcijai pakviestų. Ar jums to reikia ?

Reikia, bet kad pinigus plytom taupom

Kad kaltina tave,tai sakyčiau,nėra gerai...bet jei vyras reaguoja -tai irgi ,manau,yra geras ženklas.Vadinasi jam rūpi šeima,kaip ja rūpintis ir t.t.Mano situacija kitokia-pirmo tai aš labai jau norėjau,o jis tylėdavo(kaip Dievas duos),jam gimus-nulis emocijų...
antro irgi kaip ir aš užsigeidžiau-pametinuko,bet jam nieko nesakiau,galvojua,čia jau kaip Dievas duos,nepuoliau saugotis po gimdymo ir Dievas davė Kai mažąjai buvo 6mėn.pastojau vėl...tada sugalvojau patikrint vyrą-pasakiau tą žinią su dideliu susijaudinimu,vos ne ašaromis-jis ramino,sakė,gerai...bet tik sakė taip...o iš kitos pusės,kiek jį pažįstu-jam tas pats...žino,kad viskuo viena pasirūpinu ir jam nuo vaikų nei šilta nei šalta..mūsų finansai atskirai,planai skirtingi,pirmagimę auginu be jo pagalbos,gyvenam šiaip sau-dėl akių,kaip sakoma.Ir po mėn.bus kitas vaikas-vėl bus tas pats...dar kai išsitariau,akd būtų gerai kokią padėjėją-auklę rast kokiai valandai per dieną,kad lengviau būtų,vyro ats:o kam tu reikalinga tai ir nutilau...teks pačiai rūpintis vaikais arba aukles samdytis už pašalpą...
Tai toks reagavimas tikrai negeresnis nei tavo vyro,medasta.Dar maniškis sakytų-nereikėjo to kito vaiko ar pan.,tai suprasčiau baugina tėvo pareigos ar finansai,bet dabar niekas jo nebaugina,bet net minimaliai nesugeba padėt

Kažkaip pagal Lietuvos tėvelių pavyzdžius labai dažnai moterims pačioms reikia apsispręsti, kada saugotis, kada gimdyti, nes daug įvyksta skyrybų, po kurių mamos, nusprendusios gimdyti, vienos ir rūpinasi vaikais.
Mūsų šeimoje neįsivaizduoju kad kada vyras apleistų vaikus. Moteris yra moteris, bet vaikams manau tikrai padėtų, bent jau bendrautų, jeigu atsitiktų kažkoks posūkis ir finansiškai liktų nepajėgus. Aišku, gyvenimas spalvotas, ,,niekada nesakyk niekada", bet manau aplinkiniai nustebtų ir tikrai nepagalvotų niekas, kad mano vyras paliktų likimo valiai vaikus.
O REAKCIJA Į ANTRĄ VAIKĄ BUVO IŠRAIŠKINGA.
Šiandien jau pasijuokėm su vyru: sakom tetis vaikui, būdamas seneliukas, sakys:,,nenorėjau, kad gimtum, bet auginau...nenori mane prižiūrėti senatvėje, bet žiūrėk:)"

Aš tai dažnai pagalvoju apie tai-kas rūpinsis senatvėj(nebūtinai senatvėj,jei liga ar kas...)...ir vyrui sakiau-atsisuks lazda kitu galu-kai tu nepasivilksi ir vandens stiklinės nepakelsi-labai norėsi,kad vaikai tau paduotų,šalia pabūtų...tada bus vėlu galvot apie tai,kaip rūpinaisi vaikais..
negąsdinu aš jo ir ne piktuoju kalbu,bet teisybės kažkiek yra tame....duok dieve,kad nereikėtų tokioj padėty būt,bet nežinai,kada žmogau gali atgulti

nors as net neitekejus, ir nezadu teket, o tuo labiau vaiku augint, bet man eina per sirdi tokie pasakojimai.... blem, turbut niekad gyvenime neapsiprasiu su vyru saltumu... Iskart kraujas uzverda apie tai pagalvojus Kaip Tu su juo gyveni, jei viskas atskirai? Man taip baisu pasidare galvot apie ateiti vien del to,kad bijau, jog nebusiu vertinama, kad nesulauksiu uzuojautos, vyriskos paramos ir pan... Gaila, kad vyrai Lietuvoje taip siaurai masto. Pavydu, kai uzsieny pamatai vyra einanti su kudikeliu, cia normalu... Bet mums vistiek taip sunku isivaizduot, is pradziu atrode nerealu, bet paskui pagalvojau, kad sitaip ir turi buti. Sekmes Tau vistiek...

Manau tokia situacija šeimoje yra gan populiari Lietuvoje. Labai gaila, kad taip yra. Nesakau, kad toks tėvas yra prastas, bet manau, kad taip elgtis tiesiog amoralu. Vaikas nėra kažkas tokio į ką negalima būtų nekreipti dėmėsio, ar jį ignoruoti. Taip pat manau, kad tuokdamasis vyras turėtų bent numanyti, kad vedybiniame gyvenime negali būti: "pasirupinsi pati" ar pan. Labai gaila, kad vyrai yra vyrai, kiaulės ir tiek. Aš ir pats nesu auksinis. Bandau nukarpyti savo kiauliškas uodegytes, sunku, bet reikia, norisi, kol dar jaunas, tapti kuo geresniu žmogum. Kadangi ne visi vyrai yra imlūs keistis(jei kas pasakys, kad žmonės nesikeičia-nušausiu, nes tai yra tikrų tikriausia neteisybė) iškils sunkumų, bet įdėjus daug pastangų galima ir kalną nuverst. Tokiu atvėju, Iš pradžių reiktų nuoširdžiai pasikalbėti. Jei nepasieksit širdies gilumos, tai bent atsiversit, gal įvertintų nors tai. Kraštutiniu atvėju, patarčiau nueiti pas psichologą ar psichoterepiautą(kolkas nežinau kuo jie skiriasi) ir pasikalbėti apie vyro abėjingumą, tai turėtų iššaukti vyro nepasitenkinimą(normalu, nes jis taip būtų pažemintas), bet jei vyras supratingas, kas yra mažai tikėtina, suprastų kodėl taip yra elgiamasi. Dorai ir teisingai patarti, pakomentuoti man sunku, esu tik 20-etis, trūksta patirties, bet tikrai žinau, kad iš tokios padėties tikrai yra kažkokia išeitis. Beje, noriu palinkėti visoms stiprybės, nes žinau, tokie paršiukai, kaip aš ir visi kiti vyrai, tikrai trumpina gyvenimą. Taip pat noriu padėkoti, visiems jums, visiems visiems, kad dalinatės savo patirtimi(nebūtinai gera), tik analizuodamas ir mokydamasis iš kitų galėsiu nekartoti kitų klaidų ir tapti geresniu žmogumi. Kaikas gali ir paprieštarauti: -čia tik forumas; ir pan. Bet skradžiai tai...

Cia nusistatymas tai baisus... Netekesiu ir vaiku neauginsiu... Galiu beveik lazintis.. noresi savo dziaugsmo tik savo laiku , nebent is tu moteru kurios myli tik save.
KAd jus vis pataikot ant tokiu vyru kurie nevertina seimos, jiems moteris seimoje kaip priedas prie gyvenimo, o vaikai tai priverstine pareiga...
Patikekit yra tokiu vyru, kuriems seimam yra pirmiau visko, ir viskas ka daro gyvenime viskas del seimos , tau ir linkiu toki rasti.. pajusi kas yra laime... ir vaiku noresi....




Va cia bachuriukas gerai pasake, 20metis ir su tokiu poziuriu sveikintina... jei taip ir toliau manau visai nieko seimos vyras turetum buti...


O apie reakcija i vaikuti, kiekvieno vyro teretu buti teigiama ir su dziaugsmu... nes jis siaip neatsiranda... Jei yra vaisius vadinas buvo jausmas, potraukis... Cia visa beda, kad vyrai pisuokliai gulasi i lova nes taip gamta liepia... vyriskas pradas...
Manau i lova reiktu gultis ne tik todel kad fiziskai traukia ,o turi buti ir dvasinis potraukis tada bet kokiu atveju vaikas bus laukiamas... Kaip gali savo dziaugsmelio nelaukti? nebent netycia ne su ta...
Nesuvokiama kaip vyras gali nepriziureti savo vaiko ir visa nasta uzkrauti motinai... Jei yra vaikas viskas yra seima ir viskas bendra viena... jokiu cia skirstymu tavo mano, atsiranda savoka musu.
Kaip yra cia apgailetinu temu: vyras skolina pinigus zmonai ? kas cia per nesamone
rrrr..... tikrai pritarciau kar yra tokios rusies vyru kurie tikri kiaules ir gyvena del savo poreikiu ir jiems nusisvilpti i kitus... kad ir tai artimiausi zmones turetu buti...

nu man tai labai nesuderinama "nesisaugojom, ir netiketai pastojau" Tai arba saugomes, arba ivertinam tai kad pastosiu.
Nebent butu po 16, bet kaip suprantu cia ne ta situacija

as cia kaip supratau, kad ji norejo to vaiko, ir nesisaugojo, o vyras net nezinojo kad nesisaugo.. kazkas tokio... nes pati uzsimine,jog ji pati nusprende apie antro vaiko atsiradima...

nelabai as cia suprantu... kaip imti ir vienam nuspresti toki dalyka... uz tai ir gaunasi taip jog augini viena ir jam vienodai... Viena nusprendei viena ir augini gaunasi taip.... Nepkit tik kad as taip tiesmukiskai... taip jau turbut gvenimas sudeliotas... kad uz viska atseikeja ...

Pritariu šiai nuomonei visu 100%!!!

moterys dažnai taip daro - pačios nusprendžia kada / ir ar gimdyt. ei vyras lieka nepatenkintas - dar ir alimentų užsimano

o pasakysiu visai be reikalo... Juk manau visos moterys nori darnios grazios seimos.. tai kodel jos skuba pasidaryti ta vaika savo vienos nuosprendziu ir paskui vienai dziaugtis vaiku, o gal ir net vargti tuo paciu... teismai elementu maldavimai jei vyras durnas ir neatsakingas..... Kodel nepakenteti ir nerasti vyro, kuris noretu kartu ta seima ir vaika tureti adieju sprendimu...

parašyk tą patį temoj 'vaiką auginu viena' - plytą į tave paleis. kažkaip bent ten absoliuti dauguma mano, kad vyras turi trykšti noru turėti vaikų, džiaugtis moteriai pastojus ir mokėti už tai iki vaikui sueis 18. antraip prasideda visokie 'reikėjo galvot kai į lovą gulėsi', o va pačios dažnai nepagalvoja kam kojas skečia, juk ne po išprievartavimų tie vaikai gimsta trumpai tariant - jei moteriškė turi proto tinkamą vyrą vaiko tėvu būt surast - vyras vaiku džiaugsi, jei skės kojas kam papuola arba viena vaiką planuos - velniava ir gausi, galės čia guostis kokie vyrai kiaulės, nesupratingi ir bla bla bla...

vat ir nesupratau uz ka i mane ta plyta paleis ,
As gi nepaskiau teiginio, kad durnes jog augina vienos... tiesiog skuba pasidaryti savo vienos sprendimu, cia yra uz ka plytom metytis ?
Tarpkitko pati ta nuomone katik dar susitiprinai...

vaiko atsiradimas tai nera kazkokia nuodeme uz kuria reikia moketi ... kaip kas i tai ziuri... mano akimis vaikas yra dziaugsmas, kad ir kokia finansine situacija seimoje... tai nauja gyvybe susieta su tevais... meiles vaisius kitaip...

va užtai ir paleistų mat pasakytų - norėjai sekso -prisiimk atsakomybę

Nelabai supratau... Gal jūs profilio informaciją senai atnaujinote? Kiek vaikų jūs jau turite, kiek jiems metų? Visi nuo vienos moters ar skirtingų?
Nes jūs kalbate tokius gražius ir rimtus dalykus, kad net pavydas ima, kaip gi jums pavyksta taip gyventi. Nes kitiems tas amžinas rėkimas, prišikti pampersai ir nemiegotos naktys po metų - pusantrų pradeda lysti pro gerklę, kepenis ir inkstus. Tai pasidalinkit gal patirtim, pamokykit, kaip čia taip tas džiaugsmelis gyvenimą puošia?

Na, mėginsiu sukonkretinti. Matau, kad pradėdama temą, per mažai parašiau. Mūsų situacijoj saugojomės su ,,mirena" ir teko ją pašalinti dėl netoleravimo. Kad ji pašalinta, žinojom abu. Vis tiek pasimylėjom du kartus nesisaugodami, kadangi ginekologė perspėjo, kad yra tikimybė pusmetį nepastoti.
Vyras nepatenkintas ne tiek pastojimu, kiek mano reakcija į spėjamą nėštumą. Aš kalbėjau prieš šį įvykį, kad manau tinkamas laikas (tarp vaikų pats tas amžiaus tarpas) ir jau reikia antro. Kai galvojau, kad pastojau, pasakodavau yrui dėl savijautos, kai pykino, prekybos centruose silpna būdavo, krūtinė tokia skausminga kaip su pirmu nėštumu, bet testas neigiamas buvo...). Ydomiausia, kad sulaikiau mėnesinių ir pastojimo nebuvo. Buvo tik spėjamas nėštumas...
Pati sau jau ne pirmas kartas padarau išvadą: negalima kalbėti kol tiksliai nežinai. Šiaip iš prigimties esu plepi. Randu bendrą kalbą su nepažįstamais superlengvai. Bet atrodė, net jeigu ir neplanuotai pastočiau, su kuom jeigu ne su vyru apie tai kalbėti. Vis tik pradedu galvoti, kad nors ir geras mano vyras šeimai, vaikui, aš su juo atvirai kalbėti negaliu. Pvz.: tikrai negaliu spėlioti, kaip parodė paskutinis pavyzdys. Jis manęs tikrai nesuprato. Papasakojo draugam, likau durniaus vietoj. Kalbama dabar kaip jis jautėsi. Man taip norėjosi išgirsti...o kaip tu jauteisi būdama apkaltinta ir tikrai neteisingai apkaltinta.

Taigi vyras kaltas, kad netinkamai sureagavo į spėjamą nėštumą?

Man atrodo nerašiau, kad jis kaltas. Klausiau, kaip kiti vyrai reaguoja į tokias naujienas?
Mūsų situacijoje vyras į nepatvirtintą nėštumą (kad testai dar neigiami ir mano jaučiamus simptomus jis žinojo) sureagavo kaltindamas mane. (jeigu išsireikšti vienu sakiniu)

Na matot... yra skirtumas ar klausiate kaip reaguoja į nėštumą ir kaip reaguoja į žinią apie nėštumą (kaip suprantate tai ne vienas ir tas pats). Pasakysiu apie save: į pirmajį dalyką reaguoju rimtai. Į antrajį - abejingai.

Medini, o ką galvojate apie atviravimą šeimoje? Na, tiesiog kaip jums tie moteriški plepėjimai? Pvz.: aš grįžusi iš prekybos centro su sūnumi, papasakoju visas smulkmenas apie vaiko naujus išgyvenimus, patirtis vyrui. Šiaip paprastai tai ką aš pasakoju, turbūt yra visų išgyventa vaikystėje. Man tai atrodo ydomu, nes visos ,,karštos naujienos" liečia mūsų vaiką. Na ir ne tik apie sūnaus išgyvenimus, apie savo kažkokius vairavimo sklandumus/ nesklandumus ,,išsilieju". Tikrai pastebiu, kad vyras ne visada mane girdi. Vėl esu susimąsčiusi, su juo kalbėjusi : ,,mažiau plepėt" reikia. Ar vyram neįdomu ką moterys ,,tarškia"?, Gal tikrai per daug ? O gal vėl čia tas ,,kitoks vyrų supratimas, prigimtis ir pan..."?
Aš tai pradedu galvot, kad šeimoje aš per daug atvirauju. Mano bendradarbė (gerokai už mane vyresnė) ne kartą sakiusi yra ,,jokiu būdu visko vyrui negalima kalbėti"
Juk jeigu būčiau patylėjusi apie spėjamą nėštumą, nebūtų net ši tema užvesta

Sunku pasakyt... Nuo vyro priklauso. Ar jūs viename lygyje ar skirtinguose. Asmeniškai aš jau seniai išmokau praleisti didžiają dalį girdimo triukšmo pro ausis. Tiesiog smegenys automatiškai ieško tik "raktinių" žodžių, kurie verčia suklusti. Tie raktiniai žodžiai, tai - pinigai, mano mama (tipo uošvienė), svečiai, tu manęs nesiklausai?,... na šiaip jų nemažai yra, todėl galiu gana saugiai linguoti arba purtyti galvą spręsdamas mintyse globalinius klausimus.
Papildyta:

Nepergyvenkit jūs taip... Apsipras jūsų vyras, susitaikys su likimu... Viskas bus gerai.

Taigi nesilaukiu, man tik baisi reakcija

Blin... taigi ne su nėštumu susitaikys, o su jūsų tarškėjimu Pastebėjot, kad galvojat tik apie save? Jei netingėsit - susirūpinsit šituo, o jei ne, tai irgi nieko tokio.

Aaaaaaa . Ir moterim, ir vyram apie tai reikia galvoti

kadangi lialius planuotas,tai ir reakcija normali

Maniškis neseniai paklausė, kada brolį dukrai darysim Nusprendėm kad jau laikas

pasakysiu as is savo patirties,pirmo leliuko labai norejom. kai 6 men bandem kiekvienas M sutikdavom su asarom{ir vyro taippat}kai sulaukem o testas buvo teigiamos mes 2 val verkem is laimes taigi jo reakcija -dziaugsmas.antra taip pat planavom bet gavosi jau ta pati menesi-jo reakcija apsoliuciai abejinga ir net sakyciau kazkokia paranojiska jis tepasake nu va vel bus reksnys bemieges naktys-taigi sakykim sisyk jokio dziaugsmo.o dabar viso reikalo finalas{man siektiek skaudus}su pirmuoju issvajotu berniuku rysys labai trapus -nesakau kad nemyli bet toks saltas su juo o va su antru kurio bijojo del bemiegiu nektu jis idealus tetis taigi as manau pirmine reakcija tera tik reakcija.ir beje nei mes suprasim tuos vyrus nei meginkim

Ne visi vyrai vienodi, tad naturalu, kad kartais jei sureaguoja kitaip.
Bet tai nereiskia, kad nemyli savo vaiku ir pan.
Vieni planuoja ir svajoja apie 4 vaikiukus, o kitiems ir vienas yra didele prabanga.
Jeigu vyras nesureagavo "kaip is filmo", tai dar nereiskia, kad jis yra blogas.
O jeigu jau sekso metu nesisaugojat, tai abu zinote kaip gali buti, jeigu tau paciai neramu, tu visada gali paklausti, ka jis daro, ir, kad kaip bus jeigu (?)
Tada ir bus matyti, ka zmogus galvoja.

Kai suzinojom apie pirma musu netyciuka, vyras labai susimastes vaiksciojo koki menesi. Daug kalbejomes, ir zinojau, kad jam neramu - ir atsakomybe, ir tai, kad abu studentai buvom, jis vienas dirbo... Bet dukryte labai myli Dabar suzinojom kad laukiames antro (ir vel netyciuko ). Kol buvo tik itarimai (testas rode "-", bet as jauciau ), vyras labai arsiai gyne savo nuomone, kad antro mums nereikia, kad dar butas netvarkytas, neisitvirtine ir pan..... Bet kai testas parode "+", jo pirmi zodziai buvo "kaip noreciaur antro berniuko "
Aisku, neramu mums abiems, nes atsakomybe dideja, bet malonu matyti, kaip mano vyras planuoja, masto kaip geriau padaryt, kad mums keturiese butu gyventi geriau

O mes planavom, tai mano vyras labai apsidziauge

pirmąją planavom, kai po pusantrų metų pagaliau galėjau pasakyt, kad II vos infarkto neįvariau, taip suklykiau ant viso buto "Mažiau" pusę keturių ryto džiaugiamės abu, labai laukėm, ir labai rūpinasi mūsų pupa, galima sakyt jie neatskiriami
Antrą taip pat planavom, bet pastojau jau iš pirmo mėnesio... abu patikėt negalėjom, kažkaip tikrai ramiai sureagavom... verkėm po poros mėnesių... kai pasakė, kad nebesivysto
Dabar laukiuos trečią kartą, atrodo viskas gerai, bet MB mane saugo kaip porcelianinę, net erzina kartais, bet labai laukiam

Kadangi dukryte begalo laukta, tai maniskis, suzinojes naujiena, ejo is proto Ir dabar ji jam pati svarbiausia pasauly...

laukia be galo, kas vakara nuotraukyte echo ziuri, pilveli mano glosto ir sako galetum mazyli mano ir greiciau islyst laukia, myli, o reakcija suzinojus,kad jau yra, buvo:prileke mane isbuciavo, visas is dziaugsmo net drebet pradejo

Na, iš komentarų galima apibendrinti:) Dažnai moterys sako: vyrai beširdžiai...Jeigu jie vienaip ar kitaip reaguoja į vaiko atsiradimą, vadinasi širdis jie turi:)

Žmona pagimdė kai man buvo 28,jai 24. Prieš tai apie šeimos pagausėjimą jau galvojom, bet aš norėjau dar pagyvent sau. Na bet yra kaip yra.
Kai pasakė kad laukiasi, maniau kad tiesiog vėluoja dienos ir nekreipiau dėmesio. Po mėnesio ar pan, kai gydytoja patvirtino, žmona pakėlė akis ir man nebeliko nieko kito kaip pasidžiaugti. Nors tuo metu to džiaugsmo tikrai nelabai buvo..

Pinigai tik ubagam įspūdį daro...jei vyras abejingas ir tave tai užkniso,pasakyk,kad galbūt vaikelis ne jo...rezultatas garantuotas...

norėčiau jo veidą pamatyt

bet kokiu atveju nesistegia moteris,kad gautusi netyciukas.Vistiek su vyru pasikalba apie galima pastojima.Beabejo,jei vyras yra subrendes seimai,tai jam turetu but dziugi zinia apie seimos padidejima

mes tai planavom MB labai apsidžiaugė, kad turėsim leliuką.

kaip galima nesidziaugt? Tai juk tavo kraujas,tavo leliukas

o as negaliu pasakyt, kad labai jau dziaugesi.... na, planavom, abu jau norejom ir jis nuolat sakydavo, kad dizaugiasi, laukia..... bet as maciau, kad geriausiu atveju jis tiesiog patenkintas, bet ir labai sunerimes
visa laime ir dziaugsmas musu seimoje prasidejo, kai jau gime vaikas

O maniskis labai apsidziauge su visais vaikiukais.
Cia juk nuo vyro priklauso.

Gali but baime del vaikucio.Juk jam uzsideda atsakomybe.Manau daugumo nori vaikuciu,taciau bijo.Kita vertus dauguma bijo parodyt dziaugsma kai yra salia kitu zmoniu.