nebūtinai padės. viena mano draugė nuo ankstyvos paauglystės iki dabar -- didi tvarkos nemėgėja. tai nuėjus pas ją į svečius reik atsargiai kojas statyt kad į nešvarius indus neįliptum, ant stalo guli prišnypštos nosinės -- nu ir nejaučia moteriškė jokio diskomforto prieš savo svečius.

va tas patarimas kur daiktus -- pro langą, tai

mes taip pat kariaujam - vis nėr kada. tiek visko nuveikti reikia, tai tvarkytis nei laiko, nei jėgų nelieka
Papildyta:

tada viskas sukišta kur papuolė, ir kaip papuolė - čia tik extra variantas pas mus.

Jo, gali ir taip tvarkyti, kad tik nebutu netvarkos, bet nebutu ir tvarkos

As buvau viska kas metesi ant grindu sukisus i maisa ir ismetus.Tai buvo labai veiksminga kokiam pusmeciui.Na o dabar kartais reikia perspeti ar spintapatikrint.
O bendars spintos isvertimas kartais padeda tik sunui.

Seip dar del tvarkos padeda daznas rubu perziurejimas ir isaugtu pasalinimas.Nes po perziuros reikia nori nenori susitvarkyti.Mes tai praktikuojam kokius 3 kartus per metus.

O ką daryt kai yra "geradarė" močiūtė, kuri eina ir viską tvarko, nes "ne vyrų darbas tvarkyti" . Jokios priemonės tada nepadeda

Na tada jau

ai kad metymas ir spintu vertimas nepadeda,pradeda bliaut vaidina didziai issizedusia ir galu gale mamai nervai neatlaiko ir sutvarkau pati,,kasdieninins pratinimas ir neveiksmingas ji jaucias labaiiiiiiiiiiiiii,suuuuuuuuuuuuper pervargus po mokyklos mama tai nepervargsta:) arba buna apkaltintas mazesnysis brolis,jis atseit jos tarnas ir nevykdo savo isipareigojimu,vat tokios tokeles pas mus( draugiu pakvietimas i namus negalioja,nes sukisa viska belekaip ir belekur,o tada jau amen nieko neberandam

Pas mus ta pati problema. Mokau ją tvarkos nuo mažens, bet rezultatas nulinis. Šiaip ją kartais apima įkvėpimas - pradeda šluotis, plautis, drabužius rūšiuoti. Ir ne tik - vonios kambarius iššveičia, veidrodžius, langus valo... Bet tai būna pakankamai retai. Dažniausiai drabužiai mėtosi kur papuola, užmiršta kur juos paliko, o ryte neranda. Po lova gali rasti visko nuo maisto iki batų, nekalbu, kad nesivargina išmesti saldainių popieriukų. Ji palieka juos po pagalve arba užmeta už lovos ar stalo. Indų gali rasti patalynėje. Neišsiplauna po savęs indų - reikia labai priremti. Nu vien žo. Bandžiau ir gražiuoju kalbėtis ir grasinau - nulinis rezultatas.

Gal reikia vaiką dažniau girti (tiesiog "apakti" iš laimės), kai bent vieną daiktelį tvarkingai pasideda? Arba pasakyti tėčiui (ir apsimesti, kad nežinot, jog vaikas girdi) - "tu žinai, šiandien ji tą ir tą padarė GERAI"! Vaiką reikia girti už menkiausią smulkmeną, o ne pastebėti vien tik bloga. Tada jis patikės, kad yra šaunus, tvarkingas ir koks tik norite...
Aš už subtilumą - už auklėjimą ir nukreipimą teisinga kryptimi taip, kad vaikas nepajustų, jog yra auklėjamas (nė vienas nemėgsta, kai jam baksnojama). Drastiški veiksmai (daiktų išmetimas per langą) - atsiprašau, tai ne auklėjimas, o tėvų bejėgiškumo įrodymas. Čia jau reikia būti savikritiškiems ir žiūrėti, ką patys padarėte negerai (gal ir patys paliekate neplautus puodelius visuose kambariuose, o reikalaujate, kad jo kambarys spindėtų švara?)
Šiaip, jei esate tvarkinga šeima, tik paauglys netvarkingas, - jis šitą periodą ramiausiai išaugs. Kai turės savo namus, iš savo vaikų lygiai taip pat reikalaus tvarkos. Tiesiog jo dabar toks amžius, kai norisi turėti kambarį pagal savo skonį
Geriau tegu vaiko kambarys būna truputį apverstas (tiesiog nepastebėkit, gal jis tame chaose mato tvarką ir randa, ko reikia, tai ko jūs rūpinatės?), svarbiau, kad laikytųsi higienos, keistųsi drabužėlius, etc.
Kai pagalvoji, kiek nervų be reikalo išeikvojame riedamiesi dėl vienos kitos dulkės...

Jau ką ką, bet savo dukrą giriu daugiau ir dažniau negu reikia (čia vyro nuomonė). Ji nuo mažens kažkaip silpnai savimi pasitikėjo, tad ėmiausi tokio "gydymo" metodo, kaip gyrimas. Nesakau, kad girdavau be saiko, bet ji palaipsniui imdavo nepriimti kritiškos nuomonės. Mol mane galima tik girti ir aš niekada neklystu.
Maniškė gal nėra labai netvarkinga, bet sakyčiau, labiau išsiblaškiusi ir nesavarankiška. Tokiuose metuose jau pati turėtų žinoti, kur jos pirštinės ar kūno kultūros apranga.

Betgi ir suaugęs žmogus kartais nemato, kas po nosim padėta. Tiesiog reikia suprasti, kad vieni žmonės labiau išsiblaškę negu kiti, ir tai ne trūkumas, o prigimtis. Beje, gal Jums patiks mintis, kad išsiblaškymas - genialumo požymis?
Tas kategoriškumas (atsiprašau ), kad vaikas tokiam amžiuj turi žinoti tą, tokiam amžiuj - aną, man asmeniškai nelabai patinka. Jei norit, kad 10-ies sulaukęs vaikas kažką žinotų, vadinasi, iki to turėjo būti palaipsniui eita. Ir galų gale - ar vaikas, kuris nesusitvarko kambario ar neranda savo daiktų, yra BLOGAS? Juk ne! O jis jūsų priekaištus būtent taip ir priima: aš blogas

O girti reikia, aišku, pagrįstai. Bet kuo dažniau. Reikia tik pastebėti

Aš ir neteigiu, kad mano vaikas yra blogas, gink dieve. Kad visi vaikai tokie būtų, niekad ji man nekėlė didesnių rūpesčių. Tačiau norėčiau, kad labiau prižiūrėtų savo daiktus. Metai iš metų yra kartojama, kad sportinė apranga turi savo vietą, kad batų vietą - batų dėžėje, o ne po lova, kad lėkštės guli kriauklėje, o ne po pagalve ir t.t.
Šiaip man įdomu - gal jūs esate vaikų pshichologė?

Kai maniškė buvo dar mažesnė (dabar jai septyneri), nesutvarkytus, nesudėtus į vietą jos žaislus išnešdavo nykštukai. Žinoma, tie žaisliuai atsirasdavo, bet po ilgo laiko, netikėtai... taip išmoko tvarkytis savo žaislus - tiesiog jai atrodydavo, kad paliktus ne vietoje ims ir išsineš... nykštukai.
Paskui ilgą laiką "kariavome" su pižamomis, pėdkelnėmis, kojinėmis ir kt. drabužėliais, paliktasi ten, kur rengėsi. Kai porą kartų juos atrado prie šiukšlių kibiro susuktus į gniužulą ir paruoštus išmesti (abu kartus lyg tyčia buvo pilnas kibiras, tad teko padėti šalia), apsiverkė graudžiomis ašaromis (esame sutarusios, kad kai tokiu atveju pritrūks drabužėlių, pirks iš savo santaupų naujus). Kol kas tai veiksminga - susitvarko, nes žino, jog niekas už ją to nepadarys...

Galbūt klausiate su ironija, bet aš tai priimu kaip komplimentą Ne, aš ne psichologė, tik vaikiukų mylėtoja

Dukros turi atskirus kambarius. Mano tvarkymo metodas toks: arba jos pacios susitvarko savo kambarius, arba gyvena apsikuitusios. As nesikisu. Kaip nori, taip daro. Aisku, visada pasirenka pirmaji varianta - kambarius susitvarko. kazkaip nereikia ju prasyti, ar liepti tvarkytis. Pacios apsitvarko. Visokie siurbimai ir dulkiu valymai buna penktadieniais. Kiekviena savo kambaryje valo dulkes, vyresnioji issisiurbia savo kambari, o jaunesniajai dukrai kol kas issiurbiu as. Nezinau, ar darau gerai, leisdama dukrytei nesiubti kambario. na, man atrodo, kad ji dar truputi per maza...

Mano sūnus nuo 6 metų mėgsta darbuotis siurbliu. Ir indus mėgsta išsiplauti. Jei vaikas mato, kad tėvai tvarkosi nesiraukydami, jis ir pats norės kuo greičiau išbandyti šiuos malonumus. Pvz., aš iš tikrųjų mėgstu plauti indus Jis tai seniai žino, todėl nesistebėjau, kai vieną dieną ėmė veržtis prie kriauklės su savo puodeliu. Aišku, iš pradžių būdavo viskas aptaškyta (bet dėl to neišgirsdavo nė vieno priekaišto), ir dabar kuo toliau, tuo kokybiškiau plauna.
Galima gi tą tvarkymąsi paversti maloniu užsiėmimu. O kai kuriose šeimose tvarkymasis yra bausmės forma vaikams.

Mano dukra dar nemokedama vaikscioti isgirdusi begant vandeniui is ciaupo net suspurdedavo, visad pirmoji prie plautuves prisistatydavo, ant kedutes stovedavo ir visus indus man padedavo suplauti, i siurbli isikibusi taip pat vaiksciuojo, visus darbus kartu dirbom ir kepem ir virem ir tvarkem viska kartu, net ir noredama buciau neatsigynus, nuo tokios pagalbos. Dabar jau viskas nusibode, savo kambari susitvarko, ten tai ideali svara, savo indus taip pat issiplauna (visus dazus baigia nubruzinti) taciau kas liecia kitus kambarius viskas atmestinai ir to maldauti reikia.

Ne, tikrai jokios ironijos. As mielai priimu kitu, labiau patyrusiu ir zinanciu patarimus. Tiesiog pamaniau, kad esate psichologe ir geriau ismanote vaiko psichologija. Tuomet noreciau pasikonsultuoti ir del kitu, man aktualiu dalyku

pas mus veikia principas-kas ne vietoj-tas siuksliu dezej.o jau antra toki daikta tenka pirkti paciam is sutaupytu pinigeliu. padejo.
o del metodo-viskas pr langa. primine vaikyste. taip mes su seserim viena kitai vaikystej auklejom. gyveno treciam aukste. buvo tikra atrakcija kaimynams kai pro langa skraidydavo knygos, sasiuviniai,piestukai-visas nesutvarkyto stalciaus turinys. viena karta taip teciui begrystanciam is darbo uniforma ant galvos nutupe. . pati taip pat buvau ne is tvrakinguju.. kol tetis buvo gyvas-viska dare uz mane,kai mire-sunkiai persilauziau pati susitvarkyt. kol pora kartu mamos drauges per danti manes nepatrauke.geda buvo didziule,bet ir padejo.

Mamoms, reikalaujančioms tvarkos ir besižavinčioms daiktų mėtymu per langą dar noriu pasakyti: jei reikalauji tvarkos, privalai ir pati nešiukšlinti. Jei viską verčiate po savo langais, neturite teisės reikalauti tvarkos iš vaiko. Juk jūs tokia pati šiukšlintoja! erosi komentaras tai priminė
Papildyta:


Tiesą sakant, vaikų+psichologijos tema mane domina profesine prasme, rašinėju į spaudą, gal ir išsidaviau... Gal susitiksime kokioje nors temoje ir padėsiu Jums ką nors išsiaškinti Bet, kaip suprantate, oficialiai nesu psichologė ir nenoriu atiminėti jų duonos

Aš taip pat vargstu su dukra dėl kambarių tvarkymo, bet manau, kad čia yra ir mano kaltės. Reiškia kažko nepadariau, kad ji išmoktu tvarkos, kažka praleidau. Gal pati blogu pavyzdžiu buvau, nors man atrodo tikrai nesu netvarkinga.

O ką man daryt su bernais, kai su tvarka jie susipykę niekas nepadeda nei rėkimas, nei mėtymas, kai pasakau kad viską išmesiu pro langa, tai man atšauna, kad neišdrįsi na ir ka tikrai neišdrįstu, matyt rado mano silpnąją vietą, daug rėkiu o nieko nedarau nors va kai laukė krikštamotės tai apsikuopė truputi kambarįš viską sukišdami kur papuola, svarbu nesimato ir vadinasi tvarka kartą su vyresneliu darem generalinį valymą namuose, na tikrai vaikas dirbo iš dūšios, bet po viso darbo pasakė, čia buvo pirmas ir paskutinis kartas , kai aš visą dieną dirbau... nes tipo aš dar vaikas o ne namų tvarkytojas wo tep wa

Indu plovimas pas mus jau seniai iprastas dalykas pavalgiusios dukros praplauna savo indus ir ideda i indaplove. Vakare tik ijungiu ja ir ramu jaunesne ir siaip megsta prie kriaukles pasitaskyt: vis praso, kad palikciau kai kurios indus jai isplauti. Aisku, po jos "plovimu" vis tiek reikia i indaplove indus deti. megsta abi ir grindis plaut. na, nesakau, kad megsta, o tiesiog nesispyrioja, kai paprasau. O del siurbimo su mazaja pasnekejau, pasakiau, kad man sunkoka ir jos kambari siurbti, tai gal galetu pati. Ji, pamaste, kad gerai padeti mamai ir sutiko. Susitarem, kad kaip ir sese, ji kiekviena penktadieni siurbs savo kambari.

Nu mano 1999 gimimo sunus siurbia jau treti metai savo kambari, o kartais ir visus.
Vyresni vaikai pas mane gan tvarkingi, nes tikrai nuolat apie tai kalbam, padedam jei reikia ir t.t. Bet didziausia chaosa inesa maziukas, kuris kuicia dar ir kitu vaiku kambarius, ir po to jie pyksta kad jiems reik tvarkyt.
Netvarkingiem gak oadetu tvarkymasis kartu keleta kartu, kol sistema atkals?..

kazkur skaiciau, kad kai mokai vaikus tvarkos, svarbu tai pateitk ne tipo kad taip reikia, o tipo kad tau nuo to geriau, nes tu visada rasi daiktus savo vietoj.

o as savo vyruka pasiziureti kaip atrodo drabuziai,ypac mokykliniai,ismokiau taip.
Jis turi dvejas mokyklines kostiumines kelnias.Vienas suplese,o sekancia diena,kai pamaciau,jog jas uzsimove i mokykla,isiutau liepiau persimauti.O kai grizo is mokyklos paemiau gerasias,o padaviau,tas suplesytas,tik as jom buvau nukirpus viena klesne iki puses.Ir pasakiau:jei tau nerupi kaip tu atrodai,tai eik kaip bomzas.Verke visa vakara ir sekanti ryta,nes normalias kelnes atidaviau,pries pat iseinant i mikra.Uz tad dabar rengiasi kaip zmogus

Geeras reiks ir man taip pabandyt,nes jis visai nekreipia demesio ka rengiasi

o mano niekaip neatskiria oro skirtumu ji gali kai karsta uzsimauti siltas vilnones kojines o kai salta - trmpas nilonines. taip pat ir megztiniai. visai nejaucia oro kaitos.

Na, mes irgi su septynmete dukra nuolat barames del tvarkos. Atrodo mergaite, bet jai rupi visai kiti dalykai. Ir graziuoju ir piktuoju bandem, ir skatinimo sistema buvom sugalvoje, bet ji veike tik is pradziu, kol "naujiena" buvo. O paskui jau vienodai sviete. I jos kambari kartais ir ieiti sunku, nes nera kur kojos padeti Zaislai ismetyti. Kai pasakai susideti i deze, tai ima aiskinti, kad rytoj su tais paciais dar zais. Paaiskinu, kad rytoj ir issiims. Ir prasideda tuomet gincai, debatai, diskusijos Nebera kantrybes man ieskoti argumentu, kodel reikia tvarkytis. Rubus, kur nusirengia ten ir palieka. Kartais kalnu kalnai suversti, nesvarus su svariais sumaisyti. Ir vel prasideda debatai, kai liepi nesvarius atrinkti ir i skalbiniu deze nunesti, o svarius sulankstyti ir i komoda sudeti. Labiausiai man kantrybe truksta, kad vietoj manes paklausymo, prasideda gincai ir debatai. O buna tokiu dienu, kad ateina ir pasisiulo pvz. cekcija isvalyti Ir kuo puikiausiai isvalo dulkes, sudelioja indus ir kitus daiktus. Matau, kad visa tai ji daro zaisdama, susigalvodama kazkoki siuzeta, o ne siaip tvarko. Todel manau, kad ir savo kambari sutvarkytu, jei jai butu idomus zaidimas. tik va kiekviena diena neprigalvosi kazko naujo

Aš nežinau ar prie tvarkos rašyti ar kur.. bet parašysiu čia.
Nuėjau pas draugę, o pas ją ant sienos kabėjo toks kaip tvarkaraštis.. Paklausiau kas čia yra, o ta man atsakė, kad tai jos darbų grafikas. Sakė nevisad pagal jį pavyksta viską padaryt, bet maždaug juo vadovaujasi. Viskas yra maždaug taip:
Grįžta iš mokyklos, pavalgo. Tada išsimą visą kuprinę ant stalo ir padaro viską ką uždavė šiandien, pasideda į šalį, susideda rytojaus pamokas. Su mokykla viskas baigta. Tada apsitvarko. Čia kiekvieną dieną vis kitaip. Pvz vieną dieną stalą susitvarko, ar indus išplauna. Arba dar kokius namų ruošos darbus atlieka. Viską susitvarko ir įsijungia kompiuterį ar pažiūri TV, tada eina į būrelį. Žodžiu, grįšta ir visa diena laisva.. Manau gerai sugalvota. Iš pradžių atklieka sunkiausius darbus, pasiruošia į mokyklą, atlieka visus kitus darbus ir visą vakarą gali tinginiauti prie kompo ar teliko ar tiesiog smagiai praleisti laiką lauke nesukdama galvos dėl neišplautų indų ar nesutvarkyto rašomojo stalo. Arba dėl neparuoštų pamokų!
Bandysiu ir aš taip:} Nes pas mane dažniausiai būna: Grįžtu, kuprė ant grindų, kompas. O vakare ir baramės su mama dėl tų mokslų.

Tavo draugė turi stiprią valią ir pareigos jausmą. Jauname amžiuje (o kartais net ir vyresniame) tai sunkiai pavyksta. Taigi, jai turėtų gerai sektis tvarkyti ne tik savo kambarį, bet ir savo gyvenimą. O apskritai paauglys gali tvarkytis tiek, kiek jam pačiam tos tvarkos reikia ("o man ir taip gerai ":D )ir griežti reikalavimai tvarkytis kartais sukelia atvirkštinę reakciją. Gal matydamas savo tėvų pavyzdį jis ateityje gali "praregėti".

kai buvau maža, prisipažįstu, buvau labaai netvarkinga rūbai išmėtyti, žaislai taip pat, ant rašomojo stalo kalnai smulkmenų, rašyti jau neidavo, vienu žodžiu, tvarkytis nemėgau... tėvai grasino kad išmes visus žaislus, nes jiems jau nusibodo tvarkyti, man buvo visaii dzin, netikėjau... kol vieną kartą... parsiveža iš darželio, kmbarys blizga, atsidarau sekcijios lentynas, ogi viena lėlė, vienas pliušinis žaislas ir dar gal pora kaladėlių aišku, viso kito mano turto neišmetė o tik paslėpė, o kai parodžiau, kad sugebu tuos kelis bent žaislus susitvarkyti, atidavė ir kitus, nuo tada esu tikra tvarkinguolė o siurbt, plaut indus ir pan savaime išmokau, gal dėl to, kad visada kol buvau maža tėvai laikėsi taisyklės "padaryk tą, aną ir dar kažką ir tada galėsi eiti žaisti ar y lauką"...

O mano dukrai tai su tvarka ojojoj
Kol aš balso nepakeliu, tai turbūt galėtų nesitvarkyt beležin kiek laiko...

mano nuomone, vaikai galbūt perdaug visko turi, dėl to nesugeba to turto prižiūrėti. tiesiog perdaug rūbų, perdaug žaislų, perdaug kanceliarinių prekių, perdaug spintų ir stalčių.
aš tai nuolat darau rūbų ir žaislų revizijas. kas jau nebetinka, nebereikia, susigadina -- negailestingai metu lauk ar atiduodu į labdarą. antraip prisiveistų labai daug šlamšto, kurį tvarkyti tikrai kiltų problemų.

Auginu du vaikucius, sunui jau 10 metu, o dukrytei beveik 9, tai kazkoks siaubas su mazaja labai nemegsta tvatkytis, gal yra budu kaip ismokinti tvarkos mergaite? as pati tvarkinga ir labai sunku pernesti betvarke....Atrodo pradeda tvarkytis, kai jau prie sienos priverti ir ziurek po dienos vel tas pats, nenoriu labai pyktis, bet noriu tvarkos Gal kam taip buvo nutike ir gal galit pasiulyti kokiu nors auklejimo variantu?

Na ka gi, pasidalinsiu savo patirtim, nors mano berniukui tik 9 metai, bet neturim problemu su tvarka. Žinoma, pasitaiko, kad reikia atlikti revizijas stalčiuose, bet manau tai tik smulkmena, vaikas turi kažkokią taupymo silpnybę, bet kiek tenka bendrauti su bendraamžių tėveliais tai čia ta problema pas visus yra; žodžiu mūsų atžalos tuose stalčiuose turi labaiiiiiiiiii daug reikalingų daiktų ir išmesti jų niekaip neįmanoma.
Kas liečia drabužius, tai jokių problemų, žinoma, kai reikia kažkur rimčiau apsirengti visuomet prašo mano pagalbos. Bet iš mokyklos grizes visada kostiuma pasikabina, susitvarko. O prie tokios tvarkos priėjom kai pradėjo drabužiai ir žaislai ,,bėgti" nuo netvarkingo vaiko. Žinokit tikrai padeda, pabandykit įsivaizduoti, kai vaikas atidaro spinta, o ten tuščia , nes visi drabužiai pabėgo nuo netvarkos. Išbandyta - veikia
Dėl kambario tvarkos - susitvarko ne su mielu noru, bet labai bartis nereikia. Pastaruoju metu jau sutvarko visą namą.
Sėkmės mamytės , manau čia tinka patarlė: ,,Lenk medį kol jaunas"

Didelių problemų nėra, bet anksčiau truputį buvo, tai tiesiog parduotuvėj, kai norėdavo ką nors nusipirkti, tai tėtis sakydavo "Ne, nepirksim. Paskui gulės ant grindų". O kadangi naujų daiktelių reikėjo, tai seni ir nebegulėdavo ant grindų.. Dabar jau pati viską susitvarko, pasikloja lovą, susikabina drabužėlius.

Tai saunuole,mes dar tos tvarkos niekaip.....

Sveikutės ,kolegės Ir pas mus dėl tvarkos karas radau temoj patarimų mėginsim praktikuot.
Ir dar štai radau straipsnį internete: nors mano dar ne paaugliai,bet įdomu.Gal kam bus įdomu
"Kaip išmokyti paauglį tvarkos?"
Visi, kas augina paauglį, žino, kaip nesuderinamai skamba šie du žodžiai - paauglystė ir tvarka. Visi (ar bent jau dauguma) paauglius vaikus auginantys tėvai puikiai įsivaizduoja, kaip atrodo butas, kuriame gyvenate kartu su sūnumi/dukra paaugle. Tai liečia ne tik jo kambarį, toli gražu - chaosas įsiviešpatauja kiekviename prieinamame buto kampelyje. O Jūsų brangiausias paauglys į savaime suprantamus ir natūralius Jūsų reikalavimus ir priekaištus atsako pykčiu (jei iš viso atsako)…
Viskas yra tik dėl to, kad Jūsų vaikas paprasčiausiai
neturi patyrimo: jis nežino, kaip sunku gyventi su žmogumi, netvarkingesniu už jį patį. Visa laimė, ši fazė truks ne amžinai… Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad turite numoti ranka į savo atžalos netvarkingumą: ugdykite jo meilę tvarkai!
Tačiau nuo ko gi turėtumėte pradėti? O, Jūsų laukia ilgas ir varginantis darbas. Pradėkite nuo menkiausių nurodymų ir pačių paprasčiausių užduočių. Svarbiausia pajusti kad ir mažiausią pažangą.
Reikalaukite iš savo paauglio:
* Maisto likučius išmesti į šiukšlių dėžę.
* Po valgio sutvarkyti virtuvę.
* Viršutinius rūbus kabinti ar dėti į jiems
skirtą vietą (kad užėję svečiai turėtų kur pasidėti savo drabužius, o ne grožėtis matomiausioje vietoje nutrenktomis ne pirmo švarumo Jūsų atžalos kelnėmis).
* Batus gražiai statyti į jiems skirtą vietą (kad nereikėtų klaidžioti po visą butą jų ieškant po spintomis, stalais ar lovomis).
* Išeinant iš kambario užgesinti šviesas.
Kai apsispręsite praplėsti vaiko atsakomybės
ribas, kiekvieną kartą suprantamai išaiškinkite jam, kodėl Jūs to
reikalaujate, t.y. kodėl taip svarbu, kad jis perimtų tam tikrą atsakomybę.
Kaip besivystanti asmenybė, natūralu, kad Jūsų paauglys labiau domėsis draugais ir laisvalaikiu, o ne Jūsų nelemta buitimi. Todėl būtina jam tiesiai išsakyti, ko iš jo norite. Kalbėkite kiek galėdama konkrečiau:
sakykite "pasiklok lovą, išmesk popierius, nuvalyk nuo lentynų dulkes", - paprasčiausias "susitvarkyk kambarį" gali būti suprastas visai ne taip, kaip to norėtumėte Jūs.
Jei paauglys ir toliau neklausys Jūsų prašymų
(nurodymų?), jam gali padėti po visą butą lipnia juosta išklijuoti konkretūs priminimai - nurodymai. Tarkime, vonios kambaryje galėtumėte pritvirtinti lapelį:<
* Rankšluosčio vieta - ant kabliuko!
* Išskalbtas kojines kabink ant gyvatuko!
* Nusiprausus po dušu sausai iššluostyk grindis!
* Pastatyk šampūną atgal į lentyną!
Ir taip toliau. Nepykite ant vaiko, jei jis vis užmiršta, ko prašėte - prie tvarkos priprasti tikrai nelengva… Tačiau paauglys tikrai pasistengs greičiau išmokti vykdyti Jūsų reikalavimus, jei kils grėsmė,
kad raštelius pamatys jo draugai…
Tačiau jei po kurio laiko paauglys vis dar
piktybiškai nesilaiko nustatytos tvarkos, teks imtis griežtesnių priemonių:
įvesti bausmes (žinoma, priklausančias nuo vaiko amžiaus). Bausdami
vaiką, visada ir kiekvieną sykį konkrečiai paaiškinkite kuo jis tokios bausmės nusipelnė. Na, tarkime, kad dėl to, kad Jums teko viską jam iš paskos tvarkyti, Jūs nebespėsite nuvežti jo į futbolo rungtynes…
Jeigu vis tik vaikui nesiseka palaikyti tvarką,
pažadėkite jam kokį apdovanojimą. Jei vaikas visą mėnesį kasdien šluostys dulkes, tai gali tapti puikiu įpročiu. Tačiau šiukštu apdovanojimas neturėtų būti piniginis: antraip įsigysite apmokamą namų
tvarkytoją, kuris užsilipęs Jums ant sprando reikalaus po litą už kiekvieną nušluostytą dulkelę…
Pakalbėkite su vaiku. Gal jis turi savų priežasčių?
Žinoma, jis nenorės tvarkytis, jei jo kambarį priteršė jo mažoji sesutė…
Jei pastebėjote, kad paauglys priėmė naująsias tvarkos namuose sąlygas, galite pamažu ilginti reikalavimų sąrašą.
Bet kokiu atveju turėkite kantrybės. Kartokite
sau amžiną tiesą, kad niekas nėra tobulas ir nesiekite rojaus šioje žemėje (idealios tvarkos savo paauglio sūnaus kambaryje).
Turėkite omeny, kad Jūsų brangi atžalėlė pažįsta Jus kaip nuluptą: užfiksuoja kiekvieną atodūsį, žino Jūsų pakantumo ribas; jis žino, kad papykusi ir parėkusi Jūs vėlei "atsileisite"
ir nusiraminsite. Štai kodėl gali "nesuveikti" nuolatiniai Jūsų
niurzgėjimai ir bambėjimai.
Kartokite paaugliui: visi šeimos nariai turi tam
tikras pareigas namuose, kurias turi vykdyti. Kaip paskutinę priemonę, galite įvesti pinigines bausmes. Ne, Jums visai nebūtina reikalauti iš savo
paauglio piniginės baudos (Jūs jos galite ir sulaukti); tiesiog sudarykite sąrašą - "kainoraštį", kuriame juodu ant balto išdėstykite, kiek kišenpinigių
neteks paauglys, neįvykdęs vieno ar kito darbo.
Žiauru? Gal būt. Tačiau atrodys visai teisinga, jei baudos - vaikų kišenpinigiai (kaip beje ir tam tikra dalis tėvelio atlyginimo) keliaus į kiaulę taupyklę. Taupyklės turinį galiam būtų panaudoti kokiam šauniam bendram visos šeimos tikslui - pavyzdžiui, atostogų išlaidoms.
Jeigu Jums nepriimtinos finansinės nuobaudos, galite už periodišką buities darbų nevykdymą riboti ar visai panaikinti kai kurias vaiko privilegijas.
Tačiau, visi sutiks, kad geriausia būtų pabandyti tiesiog įtikinti vaiką - ne bausmėmis ar nuobaudomis, o paprasčiausiais žodžiais.
Ir svarbiausia - neužmirškite pagirti savo vaiko, kad ir už tai, kad jis pakeliui namo nupirko kepalėlį duonos (nes prisimins, kad ant šaldytuvo durų užklijuotame lapelyje pats įrašė, kad ji baigiasi). Visi trokšta pagyrimų, ir Jūsų vaikas anaiptol ne išimtis

[quote=Graž*Kia,2008 09 29, 20:13]
Sveikutės ,kolegės Ir pas mus dėl tvarkos karas radau temoj patarimų mėginsim praktikuot.
Ir dar štai radau straipsnį internete: nors mano dar ne paaugliai,bet įdomu.Gal kam bus įdomu
[color=blue] [i][size=1]"Kaip išmokyti paauglį tvarkos?"
Visi, kas augina paauglį, žino, kaip nesuderinamai skamba šie du žodžiai - paauglystė ir tvarka. Visi (ar bent jau dauguma) paauglius vaikus auginantys tėvai puikiai įsivaizduoja, kaip atrodo butas, kuriame gyvenate kartu su sūnumi/dukra paaugle.


labai geras straipsnelis , manau kad tos problemos dėl tvarkos yra pas daug ką.
o šiuo metu, kai vakarai pailgėjo, tai ypač aktualu, nes daugiau laiko praleidžiame namuose.
turiu du berniukus, gyvename dar nepilnai įrengtame name, todėl labai sunku mokyti vaikus tvarkos kai dar neturim spintų, yra keletas lentynų, kai kas stovi dėžėse
kas dar tik kuriasi, savo svajonių name, mane supras ,
taigi, kokių patarimų,tokioje situacijoje, dėl tvarkos palaikymo galėtumėte pasiūlyti iš savo patirties?

Mano sesuo tai tiesiog užrėkia jei randa netvarkingą kambarį.Štai ką darau aš:
1.Jei kambary didelė netvarka tai palaukiu vakaro, jei maža sutvarko pati.
2.Jei prieš einant miegot būna netvarka, tai tvarkyti padedu ir aš.
3.Jei nepastebiu netvarkos, tenka tvarkyti pačiai mamai.
Kad ir kaip bebūtu kambaryje viešpatauja "burdakas".Na kartais ir mano su vyru kambary atsiranda ne mūsų "žaislų" juos manoji "mergina" žino kad iki vakaro privalo išnešti.Štai taip ir gyvenam

Na su sunum nera problemu,pats lova pasikloja,dulkes savo kambary issivalo,issisiurbia,vnz priziuri,aisku ne kiekviena diena.O su dukra buvo truputi problemu,kad lovyte pasiklotu,pamirsdavo,nesvarius drabuziukus ant gryndu mesdavo,kartais net spintoi rasdavau.Aisku reikia kantrybes tik.dabar jau mokam lovyte pasikloti,drabuziukus pati issinesa mest skalbt.Esu padarius kalendoriu tvarkymo,kiekviena diena parasau po pazymi,kaip kambarys sutvarkytas,na jei surinksim daug desimtuku,gales eiti nusipirkti sau koki daikciuka.Dabar pries gulant kambaryje svara,aisku jei mazoji padeda patvarkyti

sveiki,labai aktualia tema atradau,tik man liecia daugiau kambario netvarkymas,gal patarsite kaip vaika isauklet tvarkos?lprasau kad kasdien butu sutvarkytas kambarys,nes jis atrodo kaip po karo,jei sutvarkau as tai viena diena blizga,tik vaikas pradeda zaist tragedija,lova sujaukta ,zaislai po visa kambari,kur valge ten numeta,nu baisu i kambari ieit,grynas savartynas,ant stalo tuscios vietos nerasi,tikk pradedu prasyt kad susitrvarkytu tokios isterikos,tai pradedam sukaut ir prasideda barniai,jam 8m,nenoriu pati visalaik tvarkyt,juk ir bus toks nevala tada.o kaip paprasyt graziuoju,pasakau kad negrazu tokiam netvarkingam but,o jam vienodai,apie rubus tas pats liecia jei as nepaduodu tai apsirenks su kieminiais rubais,sakau juk einam ii miesta kaip apsirengei ,o jis ne i miesta einam o pas mociute ar dar kas,

Maniske irgi tvarka nepasizymi (iskyrus kuprine ir mokyklinius reikmenis). Dabar pradejau reikalauti, kad issiplautu lekstes pavalgius, pasiklotu lova, pasidetu drabuzius ir batus i vieta. Tenka nuolat kontroliuoti ir kelis kartus priminti ar net balsa pakelti. Jauciuosi kaip stribas. Nuo lapkricio men. liepiu siurbti kilima viename kambary, tai raudojo, vaidino bejege. Bet buvau neperkalbama, tai susieme. Tiesa, dar kartais liepiu nuskusti kelias bulves. Tai tokios dramatiskos scenos buna . Bet manau, kad turiu buti atkakli ir pasieksiu savo. Bet iki kokiu 4metu buvo tokia tvarkinga mergaite , kazi kur ir ka praziurejau? Zaislai jau po namus nesimeto, nes zino, kad 1 ar 2 kartus ispesiu, o po to tyliai surinksiu ir ju daugiau niekada nematys

mums su tvarka problemu nera tikiuosi ir nebus

Aš rudenį buvau sugalvojusi kaip vaikus "užvesti" tvarkymuisi. Pas mus du berniukai 6 ir 9 metų. Kompu padariau kalendorius. Prie kiekvienos dienos palikau eilę tuščių langelių. Aišku, juos apipavidalinau vaikiškai, linksmai, žaismingai. Ir sugalvojau taip pristatyti naujovę: pasakiau, kad kalendorius klijuosim ant abiejų vaikų spintų durų, ten žymėsim vaikų gerus darbus pliusiukais. Tuoj kilo klausimas - o kokie darbai skaitysis geri? Buvau pasiruošusi lipdukų įvairių, primenančių gerus darbus - lovytė nupiešta, gėlytės su laistytuvu, knygos ant mokyklinio stalo (suprask-reikia stengtis moksluose) mokykliniai stalai, drabužėliai, lėkštutės ir t.t. Žodžiu paveikslėliai buvo irgi linksmi. Priklijavome kalendorius, priklijavome apačioje gerų dabų paveikslėlius. Tuomet sekė kitas klausimas - o kas po to? O po to, mėnesio gale - prizas, siurprizas, bet kad to nepamirštų, priklijavome gražias ale dovanėles kalendorių gale. Tada vėl klausimas - ar geri bus prizai, jei stengsimės labai? Sugalvojau taip: jei stengsitės kartas nuo karto - bus nedideli mano sugalvoti prizai, jei stengsitės vidutiniškai - galėsite išsirinkti iš mano trijų pasiūlytų, jei stengsitės lš visos širdies - patys galėsite išsirinkti prizus. SUVEIKĖ NEĮTIKĖTINAI SUVEIKĖ Viskas įdealu, net reikėjo pristabdyti nuo gėlių laistymo. Jei tėtis kada užsivėlinus vakare pats paklodovo lovas, kildavo ašaros. Bet dabar jau pabodo. Abu prašo sugalvoti ką nors nauja Siūlau išbandyti

puikus būdas, smagu, kad jums suveikė.
Kas liečia kambario tvarkymą, tai maniškius reikia paraginti, bet kas liečia vyrenėlio asmeninę tvarką, tai jis pas mane stebuklingas vaikas. Kažkaip, kai buvo dar mažiukas, mokinau, kaip gražiai rūbus susilankstyt, kaip susidėt, tai jis vaikinas iki šiol kiekvieną vakarą savo rūbus taip susideda, kad sunku patikėti jog tai daro 7 -metis Dantų valymas tai ir pagirtinas, kiekvieną rytą, vakarą be jokio raginimo...Toks vyresnėlis, bet va mažius, visiška priešingybė, nei jam tvarka rūpi, nei higiena, viską daro tik po barnių...

Mano dukrai jau astuoni. Nuo 5 labai savarankiska. kadangi persikelem i naujus namus ir dukrai paskyrem gana nemaza kambari - prisiejo mergaitei tvarkytis kur kas daugiau.. Bet labai norejo to kambario, todel visu darbu ismoko labai noriai. Siandien galiu pasigirti, kad paprasyta (zinoma tuo daznai nepiktnaudziauju) puikiai sutvarko 3 kambariu buta: isplauna, issiurbliuoja kambarius, nuvalo dulkes, palaisto geles, isnesa siuksles, sutvarko virtuveje indus ( ta prasme sudeda viska i indaplove, ijungia, parenka rezima), bet kokiems daiktams suranda vieta, ir zinoma isblizgina savo kambari ( nu cia su mintim, kad jos kambario tvarka atspindi ja pacia). Taip, kad netiketi sveciai mums nebaisus, galiu juos tiesiai is darbo parsivezti.
Nuo 6m jau puikiausiai skuta bulves vakarienei. Nuo 7m. kepa karstus sumustinius, verda mums kava.
Kokiu budu pasiekiau? Turejom toki plakata pasidare: "Desimt Paulinos darbu", kuris kabojo jos kambaryje. Dar zadedavom vakare veztis i kina, jei gryze rasim sutvarkytus namus. Organizuodavom savo draugu seimu vakarelius, per kuriuos zaisdavom su visais parduotuve, koncerta ir pan. - salyga ta pati- sveciai susirinks jei namai bus svarus ir tvarkingi.
Siandien, kai jau turim visus igudzius atlikti siuos darbus- turim sasiuvinuka, kuriame mes su teciu rasom kiekvienai dienai darbus, o uz atliktus pasirasom. Siame sasiuvinyje dukra irgi raso, ko pageidauja is musu, ir kai mes tai ispildome ji pasiraso Va taip ir draugiskai gyvenam.. nors iki siol ji vienturte.. nezinia kaip bus nuo vasaros kai namuose atsiras naujas seimos narys

nerealiai, super... aš jau buvau bepradedanti galvoti, kad tokių vaikų šiais laikais nebėra... žodžiu, pavydžiu bet aišku, turbūt 99,99 proc. priklauso nuo auklėjimo, tai čia mamytės nuopelnas...
visos temos neskaičiau, galiu tik pasakyti, kad mano vaikų kambary beveik visada nolatinis bardakas na kito žodžio net surasti negaliu, o apie netikėtų svečių vizitą... ech... deja, nei aš, nei vyras nesame labai tvarkingi, tai, matyt, iš mūsų perėmė... nors antra vertus mano mama buvo pedantė, o aš suaugusi tapau labai tolerantiška netvarkai.
ždodžiu, ar beišeis išmokyti mano vaikus tvarkos - aš pesimistė (7 ir 8 metai). jie tvarkosi, kai laukia svečių (savo ar mūsų - labai mėgsta), arba kai aš netekusi kantrybės pagrasinu, kad tiek to, nesitvarkykit, aš viską naktį už jus sutvarkysiu, bet taip, kaip man reikia - jie žino, kad tai ne tuščias grasinimas. šiaip prašymai, moralai neveiksmingi. pradeda tvarkytis, ir užsimiršta... na dar neblogai būna, jei aš pati kartu su jais tvarkausi...

negaliu sakyti, kad nepriklauso nuo auklejimo, bet mano dukra tai tikras chameleonas , mokykloje ir sveciuose tokia tvarkinguole, o namie nieko nesitvarko, gali aukleti ja kiek nori ir kaip nori. nebezinau ka daryti. kiek kalbames, kiek kartu su vyru pasakojam kaip turi buti, bet ji paklauso, sutinka su musu nuomone, o toliau daro taip kaip ji nori. zinoma beda yra tame, kad ji neturi savo kambario, gaal jei turetu butu kitaip

As irgi manau kad dalis bedos yra tame, kad neturi savo kambario.. sunku tada vaikui isisamoninti reikalavima susitvarkyti bent savo daiktus, kai jie guli tarp begales suaugusiuju daiktu .. maniske daznai mums primena, kad kurio nors musu ( tecio ar mano ) daiktas pasiklydo jos kambaryje.. ir dabar nezino kur detis. Tipo teveliai susipraskit pasiimti savo daiktus is mano kambario..

Nors siki, kai buvo aptingusi darbuotis su siurbliu.. rado laiska nuo siurblio, kuriame siurblys labai apgailestavo, kad jis paliktas vienisas tamsiame sandeliuke ir niekas jo neisveda pasivaikscioti Nu suveike mamos gudrybe