Jau truputį dagiau nei mėnesį su vyru galime džiaugtis dar nepatirtais jausmais,viskas nauja ir neišgyventa nei vienam iš mūsų.Mūsų stebuklėlis pasaulį išvydo 2007 12 26.
Nėštumas nebuvio planuotas,bent jau ne tuomet,kai pastojau,tai tikrai buvo netikėta ir šiek tiek baugino. Susituokėm 2006 08,iki tol nepavyko pastoti,todėl nusprendėme vykti į užsienį užsidirbti šiek tiek pinigėlių.Jau tuo metu nenaudojau jokios kontracepcijos,nes gal ir toliau tikėjom,jog ,,neužkibsim".Dirbom gana sunkiai ir ilgas valandas.Vasarą jau planavom grįžti į mano brolio vestuves ir turėjom būti piršliais,todėl pasidariau testą,sulaukiau mėnesinių ir pradėjau gerti kontraceptines piliules.Dirbom gana sunkiai ir ilgas valandas,todėl,kai vieną dieną išvėmiau viską,ką buvau suvalgius vakarienei,nieko blogo neįtariau,galvojau,kad nuo nuovargio arba kontraceptikų.Tris dienas nėjau į darbą,vėliau pykindavo,bet nebe taip stipriai,tiesiog būdavo silpna.Bet vis dar nė nepagalvojom,kad galiu lauktis,nes juk ir testas padarytas ir mėnesinių sulaukta.
Netikėtai nusprendėm palikti užsienį ir visam laikui grįžti namo,galvojom,kad Lietuvoj galim būti laimingesni.Taip ir padarėm,susikrovėm daiktus ir išvažiavom namo,visą kelionę jaučiausi šlykščiai,nuolat jutau silpnumą.
Grįžus į Lietuvą vieną rytą vėl praleidau vonioje,tuomet ir nusprendžiau,kad reikia pasidaryt dar vieną testą,beja,mėnesinių jau kuris laikas nesulaukiau.Tai va,o testas pasirodė esąs teigiamas. Va tada ir nebežinojau nei ką daryti,nei ką galvot.
Nuvažiavom pasitikslint,ir gydytoja pasakė,kad aš jau trys mėnesiai kaip laukiuosi,vyras labai apsidžiaugė,o aš buvau sutrikusi,bet po to, taip pat labai džiaugiausi.Nėštumas buvo normalus,viskas klostėsi gerai.Tik va,septintą mėnesi besilaukdama padariau avariją,mūsų automobilis nulėkė nuo kelio ir apvirto,buvo siaubinga,labiausiai pergyvenom dėl savo mažylės,tuomet jau žinojom,kad gims mergaitė,labai jos laukėm.Dievas buvo su mumis ir apsaugojo mūsų stebulėlį,jai viskas buvo gerai,nuo tada labai saugojau save.
Taigi sulaukėm to devinto mėnesio,jau visa šeima ir artimieji nekantravo.Mūsų stebuklėlis į pasaulį pradėjo belstis antrąją Kalėdų dieną.Trečią val. nakties pajutau,kad bėga vandenys.Apie 5val.nuvykome į ligoninę,mano vyras buvo su manim per sąremius, tik gimdyme nesiryžo dalyvauti.Taigi,9.10 aš ant pilvo laikiau savo stebuklą,dėl kurio buvo taip nerimauta ir,kuriai teko ragaut ne tik kontraceptikų,bet ir nerimaut,kai pakliuvom į avariją.
Šiandien esam laimingiausi žmonės,nes gavome didžiausią Kalėdinę dovaną,kuri sėkmingai auga.Šiandien esame dėkingi Dievui ir likimui,kad esame tryse,kad galime džiaugtis dar nepatirtais tėvystės jausmais.
