Galiu pakomentuoti situaciją bendrai. Širdies ydos būna įvairios: skiriasi ir pats ydos pobūdis ir poveikis hemodinamikai. Kai kurios gali būti stebimos, kitų operaciją galima atidėti iki tam tikro amžiaus, trečias būtina operuoti tuoj pat(dažniausiai atliekant pirmines gyvybę gelsbstinčias operacijas, o korekcines atidedant vėlesniam laikui).

Pas mane tos abejones liks, kas geriau leisti persirgti naturaliai, ar skiepyti ir tiketis,kad salutiniai poveikiai stipriai nepaveiks. Kai kurios ligos naturaliai persirgtos ir be skiepo gali palikti daug salutiniu poveikiu visam gyvenimui. Man pazistamos abi medalio puses, yra vaiku nukentejusiu nuo skiepu , yra vaiku nukentejusiu nuo ligu. Beje yra dalykai, kuriu as nepateisinu kaip pvz, skiepyti vaikus vos gimusius,vokietijoj skiepija nuo 3men., o jei nori ir veliau,(ir skiepija tik tada kai as pasirasiau daviau leidima, ir pats gydytojas, o ne sesele), taciau spaudimas yra, mes pradejom 7 menesiu, taciau pries kai kuriuos dalykus reikejo man pasipriesinti kaip pvz 2 vakcinas is karto, ir tarp vakcinu 4 savaites pertrauka iki siol manes mano gydytojas nesupranta, taciau nors ir turint savo nuomone reikia islikti tolerantiskam ir rasti kompromisa, nes kitaip busi nurasytas ir bus sunku rasti bendra kalba.
Del sirdies ydos, taip yra visokiu formu, lengvu ir labai sunkiu mes priskirti deja prie labai sunkiu. Isgyventi be operaciju 0 sansu. Butu mires uz keliu valandu, gime ir is karto i renimacija pagulde sunkiai alsavo, bukle blogejo, deka tinkamoj vietoj buti, isvengem deguonies trukumo, tuo paciu ir liudnu pasekmiu. Mums isgyventi reikia 3 operaciju, jau dvi praeityje, nesiseke kaip suplanuota buvo, 6 menesius ligoninej nuo gimimo praleidom, didziaja dali renimacijoje. Nors lietuvoje puikus chirurgai, tuo isitikinau is kitu mamyciu ,taciau finansiskai striuka, kiek suprantu taikoma minimali vaistu terapija. Vokietijoj tuo atveju esi aprupintas optimaliai visi skirti gydytojo vaistai iki 12 metu nemokamai ir chroniskai sergantiems visa gyvenima. Kysiai neegzistuoja, padarys viska kagali. Ir po siu operaciju stebima vaiko raida, suteikiama optimali pagalba. Jeigu dar aiskiau apie mano vaiko yda, mes turim tik desiniji skilveli. Operaciju deka kraujas teka pasyviai i plaucius ir maisomas su deguonimi, kraujo saturacija 80%, sveiku vaiku 100%. Niekada nepatapsim sportininkais, ir aplomai daug neaisku del ateities, taciau turim gerus sansus, kad viskas bus gerai.

Stiprybės Jums!

man jokios reklamos nerodė

visus skiepyjo ir bent jau mano aplinkoj nei vienam nieko blogo

anksčiau skiepyjo vienavalentėmis vakcinomis.dabar nuo kelių ligų iškarto.

MMR ir DTP Lietuvoje buvo išskirstytos į atskiras monovalentines vakcinas

aš Jūsų paklausiu pentaxim su tiomersaliu įregistruota Lietuvoje 1998m.bent jau 2002m,buvo skiepyjama su tiomersaliu,o kaip toliau...?

Nežinau Gal galit permesti nuorodą į originalų dokumentą, kuriame Pentaximas buvo įregistruotas su thiomersaliu sudėtyje: bus lengviau atrast galus.

Pagal LR Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr.464 patvirtintą vaikų skiepijimo kalendorių Lietuvoje, matyti, kad kūdikiams tenka:
po 1 µg tiomersalio (apie 0,5 µg gyvsidabrio) su vakcina Engerix B; kūdikis (skiepijant 3-5 dieną po gimimo, 1-ą ir 6-ą mėnesį) gauna 1,5 µg gyvsidabrio.
50 µg tiomersalio (apie 25 µg gyvsidabrio) skiepijant 6 mėnesių kūdikius vakcina nuo kokliušo, difterijos, stabligės (DT COQ/DTP).
Nėra mokslo duomenų apie vakcinose esančio gyvsidabrio neurotoksinį poveikį naujagimiams, kūdikiams ar vyresnio amžiaus vaikams. Skiepijant 2-6 mėn. kūdikius vakcinomis su tiomersaliu, gyvsidabrio kumuliacijos ir jo toksinio poveikio pavojaus nėra; jo koncentracija kraujyje nepasiekia lygio, kuris teoriškai galėtų turėti neurotoksinį poveikį. Teiginiai, jog skiepuose esantis tiomersalis gali būti autizmo priežastis, nėra moksliškai pagrįsti.
atnaujintas puslapis prieš tai visai kitoks buvo.
javascript:opendetails('14527',%20'lang_lt')

Kiek žinau, tarybiniais metais nebuvo polivalentinių vakcinų.

O sakykit gal kas žinot ar yra Lietuvoje monovalentė Hib vakcina? Neradau internete - gal blogai ieškojau..

2002 metais išleistame ministro įsakyme kalbama ne apie Pentaxim'ą, tuo metu valstybė nekompensavo aceliulinės kokliušo vakcinos, Pentaximas ir Infanrixas buvo "pasirenkamos" ir apmokamos tėvų

taip išeina kas nesumokėjo už vakcina tų vaikai turi problemų su sveikata ?ar neturėtų apie tai informuoti tėvų prieš skiepyjant?
aplamai kodėl lankstinukuose tik apie vakcinų naudą,o apie šalutinius poveikius,kurie gali padaryti vaiką neįgalų nieko nerašoma?

Pvz.jei as noriu vaika paskiepyti tik nuo stabliges,tai imanoma?
Klausiau savo pediatres, sake neimanoma,tokiu nera

Va ir man toks klausimas iškilo jeigu aš sugalvosiu tarkim kada nors savo vaiką nuo jos paskiepyti

Stai ka perskaiciau kitame forume:

Skiepytis ar nesiskiepyti?
Gita Grahame parengė Feminai.lt Vašingtono universiteto profesoriaus, širdies chirurgo Donaldo W.Millerio straipsnį apie skiepus. Jo manymu, būtina peržiūrėti privalomų skiepų sąrašą.

Daug tėvų dvejoja prieš skiepydami savo vaikus. Prieš šimtą metų infekcinės ligos buvo viena pagrindinių vaikų mirties priežasčių – daugiausiai jų mirdavo nuo difterijos, tymų, skarlatinos ir kokliušo. Šiandien pirmaujančios vaikų iki 5 metų amžiaus mirties priežastys yra nelaimingi atsitikimai, apsigimimai, staigus kūdikių mirties sindromas ir vėžys. Modernioji medicina ryškų mirčių nuo infekcinių ligų sumažėjimą priskiria vakcinoms. Yra nemažai tai įrodančių tyrimų, tačiau apskritai situacija yra ne visiškai tokia, kokia pateikiama.

JAV patariamasis vakcinų komitetas prie ligų kontrolės ir prevencijos centrų, kurį sudaro 15 narių, sprendžia, kurios vakcinos turėtų būti vaikų imunizacijos kalendoriuje. Pagal šį kalendorių viena vakcina suleidžiama vaikui tik gimus – nuo hepatito B; 7 vakcinos, kai vaikui sueina 2 mėnesiai; dar 6 (įskaitant antrąsias vakcinas) 4 mėnesių; ir dar 8, kai vaikui sueina pusė metukų. Iki antrojo gimtadienio vaikas gauna 32 porcijas vakcinų, iš jų po 4 hemofilus influensa infekcijų, difterijos, stabligės ir kokliušo – visas jas kūdikis gauna pirmaisiais gyvenimo metais. Septynios vakcinos, suleistos 6 kg dviejų mėnesių kūdikiui, prilygtų 70 dozių, suleistų 60 kg suaugusiajam.

Vakcinų kalendoriuje teigiama, kad “jūsų vaikui saugios visos jo amžiui rekomenduojamos vakcinos”. Tačiau sveikatos sistemos darbuotojai nėra įrodę, jog iš tikrųjų saugu ir nekenksminga leisti tiek daug vakcinų mažiems kūdikiams. Be to, jie negali paaiškinti, kodėl vis didėjant rekomenduojamų vakcinų skaičiui, mūsų šalies vaikai gerokai dažniau serga neurologinėmis ir imuninės sistemos ligomis.

Prieš pusšimtį metų, kai šiame kalendoriuje buvo tik keturios vakcinos (difterijos, stabligės, kokliušo ir raupų), autizmas buvo faktiškai negirdėtas dalykas. Pastebėjus pirmuosius autizmo atvejus 1943m, šis negalavimas pasireikšdavo mažiau nei vienam iš 10tūkst. vaikų. Šiandien viena iš 68 amerikiečių šeimų turi vaiką su autizmo spektro sutrikimais. Kiti lengvesni vystymosi sutrikimai, kurių beveik nebuvo prieš įvedant vakcinas, taipogi siekia epidemines proporcijas. Keturi milijonai Amerikos vaikų turi dėmesio stokos hiperaktyvumo sindromą. Vienas iš šešių Amerikos vaikų šiandien klasifikuojamas kaip turintis „mokymosi problemų“.

Mūsų vaikai taipogi labai serga autoimuninėmis ligomis – pirmojo tipo diabetu, reumatiniu artritu, astma ir žarnyno ligomis. Pirmojo tipo diabeto atvejų nuo 1950 metų padidėjo septyniolika kartų. Jaunatviniu reumatiniu artritu serga 300 tūkst. Amerikos vaikų. Prieš 25 metus ši liga buvo tokia reta, kad sveikatos sistemos darbuotojai nevedė net jos statistikos. Astmos atvejų padaugėjo keturiskart, o vaikų žarnyno sutrikimai šiandien yra kur kas dažnesni nei prieš penkiasdešimt metų.

Sveikatos sistemos pareigūnai laiko vakciną saugia, jeigu neigiamos reakcijos – traukuliai, žarnyno spazmai, stiprios alerginės reakcijo – nepasireiškia iškart ją suleidus. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nėra atlikę jokių tyrimų, įvertinančių ilgalaikį jų sudaryto vakcinų kalendoriaus poveikį. Tam reikėtų atlikti išsamius tyrimus, stebint atsitiktinai surinktų vakcinuotų ir nevakcinuotų asmenų grupes. Vakcinas galima būtų laikyti saugiomis ir nesukeliančiomis chroniškų neurologinių ir imuninės sistemos ligų, jeigu abiejose grupėse šiomis ligomis susergančių vaikų skaičius būtų vienodas.

Kadangi tokių ilgalaikių tyrimų nėra atlikta, skiepų šalininkai negali teigti, kad jos yra iš tikrųjų saugios. Vienas vakcinų šalininkas, pasirodęs TV laidoje, teigė, kad „vakcinos saugesnės už vitaminus“. Tačiau jis nepaminėjo, jog pagal sužalojimų nuo vakcinų programą per 1.5 milijardo dolerių teko išmokėti šeimoms, kurių vaikai buvo sužaloti arba mirė nuo skiepų.

Daugėja įrodymų, kad vakcinos yra blogėjančios vaikų sveikatos priežastis. Jos įtariamos dėl neurologinių ir imuninės sistemos sutrikimų: jaunas vaiko organizmas pernelyg apkraunamas, suleidžiant didžiules vakcinų dozes per labai trumpą laiką. Naujausi neuroimunologijos tyrimai rodo, kad gan neprotinga leisti vakcinas jaunesniems nei dviejų metų vaikams. Per pirmuosius dvejus gyvenimo metus skiepai gali padaryti organizmui daugiau žalos nei naudos. Išimtis būtų hepatito B vakcina, jeigu kūdikio mama serga šia liga.

Palankesniame vakcinų kalendoriuje turėtų nebūti vakcinų su timerosaliu, turinčiu gyvsidabrio. O jo yra gripo vakcinose. Taipogi reikėtų vengti vakcinų su gyvais virusais. Tokios yra trivalentė MMR (raudonukės, kiaulytės, tymų), vėjaraupių ir poliomielito vakcinos. Ši taisyklė nebūtų taikoma raupų vakcinai (ten irgi yra gyvas virusas) atveju, jeigu įvyktų teroristų sukeltas raupų protrūkis.

Pagal pacientui palankesnį vakcinų kalendorių skiepijant vaikus nuo dviejų metų amžiaus, reikėtų leisti skiepus po vieną ir mažiausiai su pusės metų pertrauka, kad imuninė sistema tarp vakcinų spėtų atsigauti ir stabilizuotis.

Nėra visiškai aišku, kurios vakcinos (iš tų, kuriose nėra timerosalio ir gyvų virusų) turėtų būti tame švelnesniame kalendoriuje. Keturios svarbiausios būtų kokliušo, difterijos, stabligės (visos jos turėtų būti leidžiamos atskirai viena nuo kitos, o ne kartu kaip tai daroma dabar), bei poliomielito vakcina su inaktyvuotu (mirusiu) virusu – tokia, kuri išauginama žmonių ląstelėse, o ne beždžionių inkstų. Galbūt tiek vakcinų ir užtektų. Remiantis kai kuriais naujausiais tyrimais, patartina vengti trijų naujesnių vakcinų – hepatito B, sudėtinės pneumokoko ir hemofilus influensa (Hib).

Jūsų pediatrui toks kalendorius greičiausiai nepatiks. Būsimieji gydytojai medicinos mokyklose ir rezidentūroje mokomi, kad vaikų imunizavimas yra būtinas visuomenės sveikatai. Jie nelinkę svarstyti, kad jų dėstytojai gali būti neteisūs; taipogi jie nelinkę kritiškai vertinti oficialiuosius medicinos leidinius, kuriuose teigiama, kad vakcinos yra saugios.

1962 metais, likus metams iki skiepo įvedimo JAV buvo 482 000 susirgimo tymais atvejų. Šiandien, kai visos 50 valstijų reikalauja, jog vaikai būtų paskiepyti prieš mokyklą, susirgimų šia infekcine liga smarkiai sumažėjo: 2003 metais buvo tik 56 atvejai tarp 290 milijonų gyventojų. Vakcinų šalininkai mėgsta šį faktą išdidžiai cituoti. Mažiau žinoma, kad per šešis pirmuosius 20a. dešimtmečius mirtingumas nuo tymų sumažėjo 97.7proc. JAV 1900m. užfiksuotos 133 mirtys nuo šios ligos milijonui gyventojų, tačiau šis rodiklis nukrito iki 0.3 mirčių milijonui gyventojų 1960-aisiais. Nuo tymų šalyje mirdavo mažiau nei 100 žmonių per metus dar prieš įvedant tymų vakciną 1963m. Tas pat nutiko ir su difterija bei kokliušu.

Mirtingumas nuo šių ligų sumažėjo daugiau nei 90proc. 20 amžiaus pradžioje dar prieš įvedant visuotinį imunizavomą. To priežastys - geresnė mityba (dėl šaldytuvų ir greitesnio transportavimo švieži vaisiai ir daržovės greičiau pasiekdavo miestus), švaresnis vanduo ir pagerėjusios sanitarinės sąlygos (šiukšlių iškuopimas iš gatvių bei kanalizacija), bet ne skiepai.

Pasaulinė sveikatos organizacija skatina visuotinį imunizavimą, tačiau, žinodama šiuos faktus, teigia, jog „geriausia vakcina nuo įprastų infekcinių ligų yra tinkama mityba“. Įvedus primygtinai rekomenduojamą tymų vakciną JAV, ši liga faktiškai išnyko, užkirsdama kelią 100 mirčių per metus. Tačiau dabar vietoj to keletas tūkstančių normalaus vystymosi vaikų tampa autistais po MMR skiepo.

Žinomi medicininiai leidiniai JAV spausdina tyrimų, remiančių JAV visuotinio vakcinavimo politiką, tačiau jų autoriai paprastai būna vienaip ar kitaip susiję su skiepų gamintojais. Vartant kitus šaltinius, aptinkama neraminančių faktų apie vakcinas. Pavyzdžiui, nepriklausomi mokslininkai rado gyvą tymų virusą vaikų, po MMR skiepo tapusių autistais, stuburo skystyje. Šiais metais „Neurologijos“ leidinyje išspausdintas tyrimas teigia, kad gali būti priežastinis ryšis tarp hepatito B vakcinos ir išsėtinės sklerozės.

JAV sveikatos sistema skiria vis daugiau dėmesio kolektyviniam imunitetui, tačiau nelabai atsižvelgia į atskiro žmogaus sveikatą. Sveikatos sistemos pareigūnai pripažįsta, kad infekcinėms ligoms išnaikinti skirtos vakcinos sužalos nedidelį skaičių genetiškai silpnesnių asmenų, tačiau tai daroma bendruomenės labui. Laikoma norma tai, kad kolektyvinio imuniteto vardan bus paaukota tam tikros gyventojų dalies sveikata. Gydytojai, kurie lieka ištikimi Hipokrato priesaikai ir kelia paciento interesus aukščiau bendruomenės gerovės, laikomi atsilikusiais. Šalyje visiems taikoma uniforminė vakcinavimo politika. Jos vykdytojai beveik visuomet finansiškai susiję su skiepų gamintojais.

Tėvams turėtų būti palikta laisvė rinktis, kokia tvarka jie skiepija vaikus. Ypatingai todėl, kad sveikatos sistemos darbuotojai ir vyriausybė neprisiima atsakomybės už neigiamas vakcinų sukeltas pasekmes (išskyrus vakcinų žalos kompensavimo programą). Kita vertus, jeigu tėvai nesilaiko ligų kontrolės ir prevencijos centrų nustatyto vakcinų kalendoriaus, atideda kai kurias vakcinas arba iš viso jų visų atsisako, jie turi prisiimti atsakomybę dėl ligų, kurioms galbūt būtų užkirtusi kelią vakcina.

Štai aspektas, į kurį neatsižvelgia skiepų šalininkai: galbūt vaikiškos ligos vaidina teigiamą vaidmenį formuojantis ir bręstant asmens imunei sistemai? Kitaip tariant, ar dirbtinai užkirsdmai kelią natūralioms infekcinėms ligoms nesusilauksime labai neigiamų pasekmių?

Įgimta imuninė sistema yra pirmoji organizmo gynybinė linija. Ji žaibiškai reaguoja į svetimkūnius, tačiau neypatingtai gerai naikina virusus ir vėžines ląsteles. Įgyjama antroji imuninė sistema geriau kovoja su specifiniais virusais bei bakterijomis ir geriau šalina vėžines ląsteles. Ji subręsta vaikystėje ir turi ląstelinį bei skysčio komponentus.

Virusai, sukeliantys tymus, epideminį parotitą ir vėjaraupius palietė nesuskaičiuojamas kartas, jie buvo tarsi privaloma kiekvieno žmogaus egzistavimo dalis. Persirgus šiomis ligomis, stiprėja antroji imuninė gynybinė sistema. Mamos, persirgusios tymais, kiaulyte ir vėjaraupiais perduoda antikūnius, kurie apsaugo vaiką nuo šių ligų pirmaisiais gyvenimo metais, savo kūdikiams dar įsčiose.

Vakcinos imuninei sistemai turi kitokį poveikį nei persirgtos ligos. Jos labiau stimuliuoja skystąją, o ne ląstelinę igyjamos imuninės sistemos dalį. Pernelyg didelė skystosios dalies stimuliacija gali sukelti autoimunines ligas. Ląstelinė dalis kovoja su vėžiu. Jeigu vaikystėje ji pakankamai neišsivysto, žmogui vėliau yra didesnė tikimybė susirgti vėžiu. Pavyzdžiui, moterims, kurios vaikystėje sirgo epideminiu parotitu, mažesnė tikimybė vėliau gyvenime susirgti kiaušidžių vėžiu nei toms, kurios juo nesirgo. Galbūt faktas, kad vėžys šiandien yra viena pagrindinių vaikų mirties priežasčių, yra masinio vakcinavimo pasekmė? Tiktai didelės apimties atsitiktinių subjektų tyrimai galėtų išsamiai atsakyti į šį klausimą.

Gerai maitinamas vaikas, užsikrėtęs tymais, sklandžiai pasveiksta nuo šios infekcijos (su nedidelėmis išimtimis). Prieš pusšimtį metų beveik visi JAV vaikai sirgdavo tymais. Persirgus jais įgyjamas imunitetas šiai ligai visam gyvenimui. Vakcinos saugo laikinai. Suaugusieji, kurie užsikrečia tymais pasibaigus vakcinos poveikiui, turi didesnę tikimybę sulaukti neurologinių, sėklidžių ir kiaušidžių komplikacijų. Raudonukė yra nepavojinga liga vaikystėje, tačiau jei ja suserga nėščia moteris, gali būti vaisiaus apsigimimų. Galbūt geriau leisti vaikams persirgti tymais ir taip sustiprinti bei subrandinti antrąją imuninę sistemą, nes komplikacijos nuo šios ligos yra minimalios, nei vakcinuoti juos nuo ligos, ypač atsižvelgiant į skiepų riziką.

Kokliušas ir difterija yra gerokai pavojingesnės. Kokliušu vaikai gali rimtai sirgti per mėnesį laiko. Poliomielito pasekmės kai kuriems asmenims gali būti itin skaudžios... Niekam nelinkėčiau susirgti stablige... Palankesnis vakcinų kalendorius numato vakcinas nuo šių ligų.

Kokį vakcinavimo kalendorių bepasirinktų, mamos turėtų krūtimi maitinti kūdikius kiek įmanoma ilgiau – metus ir daugiau. Jeigu dėl vienos ar kitos priežasties tai nedaroma, mišinėlį patarčiau papildyti Omega 3 sočiosiomis rūgštimis.

Apibendrindamas rekomenduočiau tokį vakcinų kalendorių:

Jokių vakcinų iki dviejų metų amžiaus.
Jokių vakcinų su timerosaliu.
Jokių vakcinų su gyvais virusais (išskyrus raupus terorizmo atveju).

Po antrojo gimtadienio galima leisti šias vakcinas – po vieną vienu sykiu ir su šešių mėnesių pertraukomis:

Kokliušo (aceliulinė, valyta);
Difterijos;
Stabligės;
Poliomielito (inaktyvuota vakcina, išauginta žmogaus ląstelėse).

Bijau nusišnekėti/nusirašyti, bet ar poliomielitas nėr pavojingiausias kūdikystėj?

Nezinau

http://www3.vdu.lt/life/pv/skiep.htm

deja,deja-vk iki mokyklos( kiek domejausi ) netgi difterijos-stabliges skiepo atskiro nera .jei vk susizeidzia leidzia arba ta 5komponentu arba visai neleidzia, nes vk turi but paskiepytas mazas taip kad nieko gero,nes visai pati noreciau paskiepyt vk tik nuo difterijos - stabliges. parasysiu kai dar tiksliau issiaiskinsiu.

Tai kad difterijos -stabligės vakcina be kokliušo komponento turi būt,nes ja skiepija vaikučius,kuriems buvo stipri reakcija po vakcinavimo nuo k-d-s
Čia turbūt gyd.dange žino,norėčiau paklaust dar prie to paties,o ta vakcina,kuria revakcinuoja suaugusius nuo stabligės po traumų netinka skiepyti tarkim 3 metų vaikučiui? (nors aišku,turbūt,kad ne )

Tokia vakcina yra tik nezinau ar lietuvoj yra. Mano pazistama seima vaikus skiepijo nuo 3 metuku stablige- difterija.Nezinau ar galima anksciau skiepyt sia vakcina. Mano ziniomis vien nuo stabliges vakcina yra kiek senesne ir vaikai sunkiau pernesa ja, purtosi net cia daktarai ekstra uzsakyti.
Del stabliges nors sako jo dazniausiai buna arklio mesle, taciau turbut vos ne kiekvienas turim ir namuose pirktose geliu zemese.

Gyd.dange,čia tikrai tiesa,kad vyresni vaikučiai sunkiau perneša skiepą nuo stabligės ,o nuo difterijos-stabligės?Nors tokių (taip skiepytų) turbūt labai mažai yra,tai sunku ir pasakyt

Lietuvoje atskiros monovalentinės stabligės vakcinos nėra.Yra dvivalentė difterijos-stabligės vakcina. Ja galima skiepyti ir mažus vaikus, kai kokliušo komponentas dėl kokių nors priežasčių nepageidaujamas. Vakcina nėra blogiau toleruojama nei daugiavalentės. Tiesa, ši vakcina su tiomersaliu.

mano sunus dabar serga raudoniuke, kiek zinau veliau skiepija nuo raudoniukės, tik tas skiepas prijungtas prie dar dviejų ligų... tai kažin, kaip čia bus? ar yra atskirų skiepų nuo tymų ir kiaulytės?

Tarybiniais laikais viskas mūsų Didžiojoje Tėvynėje buvo gerai . Viskas buvo šviesiom spalvom nuspalvinta ir apie labai daug ką buvo nutylima

Norėčiau informacijos iš gyd. dange , taip pat ir iš mamų, kurios apie tai tikrai žino (spėlionių nereikia ). Mano vaikas yra skiepytas nuo difterijos/stabligės/kokliušo 2 ir 6mėn. Laukia 3 skiepas 18mėn. Tačiau kadangi sergame atopiniu dermatitu, nusprendžiau skiepą atidėti. Kuriam laikui (maximum) įmanoma atidėti revakcinaciją, kad trečias skiepas neprarastų savo paskirties ir nebūtų suleistas be naudos? Kadangi atsisakiau savo vaiką skiepyti tymų/raudoniukės/kiaulytės vakcina (priežastis ta pati - atopinis dermatitas), domina kuriam laikui galima šito skiepo atsisakyti? Ar galima laukti pvz iki 5-6 metų (tuo metu skiepijama antrą kartą šita vakcina) ir tuomet skiepyti pirmą kartą? Ar vyresni vaikai sunkiau perneša šį skiepą (skiepijant pirmą kartą) nei tuo skiepu paskiepyti mažesni vaikai?

Ačiū už pasitikėjimą , tačiau primenu, kad forumas nėra tinkamiausia vieta medicininėms konsultacijoms, o ir vakcinavimas yra tik mano domėjimosi sritis bet ne specialybė Taigi tolimesnius pamąstymus vertinam kaip pamąstymus, o ne kaip profesionalo rekomendacijas(tai- jūsų pediatro, arba imunologo funkcija ).Tarp vakcinos dozių yra griežtai apibrėžti minimalūs intervalai, tuo tarpu su maksimaliais yra kitaip. Padidindama intervalus tarp revakcinacijų, jūs didinate galimą vaiko imlumą ligoms nuo kurių skiepyjama, jei tame intervale susiformavusi antikūnių dozė nebus pakankama, tačiau atidėtos revakcininės dozės efektyvumas nesikeičia, taigi trečiasis skiepas, nors ir atidėtas beverčiu netaps.
P.S pastaruoju metu pasirodė keli straipsniai, pagal kuriuos jūsų konkrečioje situacijoje trečios dozės atidėjimas galėtų būti netgi naudingas

Dėkui , bet kuriuo atveju buvo įdomu išgirsti jūsų nuomonę . Vaiko pediatrė nelinkusi atidėti jokių skiepų, todėl tenka pačiai galvoti ir nuspręsti kaip geriau padaryti. Todėl ir norisi nuomonių iš šalies. Gal būtų galima gauti kokias nuorodas į tuos jūsų minimus straipsnius? Beje, o ką galite pasakyti dėl 15mėn skiepo atidėjimo (tymai, raudoniukė, kiaulytė)? Pamąstykime ir ties šiuo klausimu

Gaila, kad nerandate bendros kalbos su savo pediatre- ji (neskaitant jūsų pačios) yra arčiausiai jūsų vaiko sveikatos problemų ir turi galimybę laiku ir adekvačiai reaguoti į iškylančius klausimus ir problemas.
Bandom padiskutuoti dėl MMR Kaip suprantu atidedate dėl atopinio dermatito Ar atidėjimo priežastis galima kryžminė alerginė reakcija kiaušinio baltymui, ar turite kažkokių kitų minčių dėl šios vakcinos? Kuriam laikui norite atidėti?

Pagrindinė atidėjimo priežastis yra AD, tačiau ir šiaip apie šią vakciną sklando negeros kalbos , tad juo labiau norėčiau palūkėti su šiuo skiepu. Kiek laiko? Sunku pasakyti, bet bent jau kol galutinai išnyks atopinis dermatitas.

Jau senai esu girdėjusi apie skiepų žalą, tačiau vakar, kai atsitiktinai atradau internetinę svetainę www.homosanitus.lt ir perskaičiau joje esančius straipsnius, buvau tiesiog šokiruota. Tiesą sakant net nežinau ką daryti, kuo tikėti, rankos svyra nuo tiek daug neteisybės, pinigų darymo, politikos ir pan.
Pirmiausia, būdama protinga, aš pagalvojau, kad galbūt tai taip vadinamoji užsakomoji svetainė, vieno gydytojo, rašančio straipsnius nuomonė (kuri, kaip žinia, prieštarauja kito gydytojo požiūriui) ir pan. Instinktyviai bandžiau nepriimti ten rašomos informacijos, visaip bandžiau save įtikinti, kad ten tik "kita", niekuo nepagrįsta nuomonė, tačiau...neišėjo. Kažkodėl tikiu viskuo, kas ten rašoma. Kodėl? Visų pirma todėl, kad viskas velniškai gerai išaiškinta ir pagrįsta. Dar dėl to, kad daugelis straipsnių parašyta nebijant paminėti tikrų faktų, Maximos pavadinimo, žinomų profesorių, gydytojų pasisakymo spaudoje ir t.t. - žodžiu, taip iškritikuota su visomis pavardėmis, nuotraukomins ir t.t. Būdama teisininkė žinau kaip greitai tokius straipsnius rašantis žmogus atsidurtų teisme, o tokio pobūdžio svetainė nebeegzistuotų. Manau, kad taip elgtis gali tik teisybę rašantis žmogus. Mano nuomone, tai superinė svetainė ir džiaugiuosi ją atradusi. Nerealūs straipsnisi, tyrimai visomis, nebūtinai skiepų temomis. Bet kadangi čia tema apie skiepus, tai įdedu nuorodą, kur galite rasti daug straipsnių šia tema (interviu su buvusiu vakcinų kūrėju ne vienintelis straipsnis šioje svetainėje):
http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanitus/..._vakcinu_kureju

Išskirtinės šio interviu frazės:
"Abejoti skiepais – tai tas pats kaip suabejoti vyskupo iš Vatikano priklausymu katalikų bažnyčiai";
"Šiuolaikinės sveikatos laidos tėra smegenų plovimas. Na, o gydytojams smegenis jau senai praplovė farmacininkai".

P.S. Tiesą sakant tik dabar prisiminiau, kad mano broliui po pirmųjų skiepų (dabar jam jau dvidešimt metų) kilo baisi alergija (kuri tęsiasi iki šiol), ko pasėkoje mama atsisakė visų skiepų. Žinant, kad alergija yra susilpnėjusios imuninės sistemos pasekmė, sutampa ir pasakymo, kad skiepiai silpnina imunitetą, esmė.

geras ten puslapis
Paskaityk ir komentarus po straipsniais

Alergija yra pernelyg aktyvios, "agresyvios" imuninės sistemos išraiška, bet jokiu būdu ne susilpnėjusios.Esant imunosupresijai(ligos pasekmė arba dirbtinai sukelta) alerginių reakcijų pasireiškimas nyksta Tokiu principu veikia dalis priešalerginių vaistų: gliukokortikoidai(hormonai- tepaluose ar geriami, leidžiami), Elidelis(vietinio poveikio imunosupresantas, naudojamas atopinio dermatito gydymui).

Na, žinant, kad mano specialybė toli gražu ne medicina ar biologija, tai gal kažkur ir nusikalbėjau, bet ką turėjau omenyje manau visi suprato. O štai čia ištraukos iš tos svetainės apie skiepus ir alergijos ryšį:

Dabar nesunku matyti, kodėl pakartotiniai skiepai išbalansuotų imuninę sistemą į Th-2 pusę. Tai ypač gerai patvirtina karo Persijos įlankoje atvejis. Didžioji dalis skiepų perjungia imuninę funkciją nuo Th-1 į Th-2 - chroniška autoimuninė arba alerginė reakcija (Rook, G.A.W., Zumla, A. "Gulf War Syndrome: Is It Due to a Systemic Shift in Cytokine Balance Towards a Th2 Profile?" The Lancet 349 (1997).

Skiepai paprastai efektingi susirgimo pasireiškimo išvengimui, bet jie nestiprina nei sveikatos, nei imuninės sistemos. Vietoj to, skiepai pakeičia imuninės sistemos reaktyvumą, mažindami valančias aštrias uždegimines reakcijas ir didindama polinkį į alergines ir autoimunines reakcijas.

Epidemiologiniai tyrinėjimai (McKeown, T. The Modern Rise of Population. New York: Academic Press, 1976; McKeown, T. The Role Of Medicine: Dream, Mirage, or Nemesis? New Jersey: Princeton University Press 1979; Sagan, L.A. The Health of Nations. New York: Basic Books, Inc., 1987) parodė, kad gerėjant gyvenimo sąlygoms, higienai, mitybai, šeimų išsimokslinimui, rizika susirgti pavojinga gyvybei infekcine liga, uždegimu stipriai mažėja. Šeimoms su priešingomis sąlygomis, skiepai greičiausiai bus naudingi. Žmonėms su polinkiu į alergijas ir autoimunines ligas skiepai tikriausiai pakenks.

Šio puslapio(ir daugelio panašių) skiriamasis bruožas- "atsitiktinis" ir beveik nepastebimas sugebėjimas pakeisti žodžius "hipotezė" į "įrodytas faktas", "gali būti" į "ypač gerai patvirtina " Bet pripažįstu: puslapis sukaltas gerai Ir terminai teisingai padėlioti, ir pavardės tinkamos sudėtos, ir blogiukai reikalingi parodyti Sutikit, neįmanoma nepatikėti autoriaus išvadomis, kurios išdėstomos kaip absoliuti įrodyta tiesa, tiek neįmanoma, kad didesnė dalis skaitančių patikės, net nepabandę pasiaiškinti, kas tas Persų įlankos sindromas ir su kuo jis "valgomas" Būta tame Persų įlankos kare ir daugybinių vakcinavimų per trumpą laiko tarpą, ir vakcinų, kurių eilinė visuomenės dalis net iš tolo nematė(juodligė pvz), taigi autorius kaip ir nemeluoja, tik štai iš visos teorijos apie veteranų sveikatą kažkur išnyko nervus paralyžuojančių dujų poveikis, ir tam tikrų medikamentų, neabejotinai veikiančių CNS bandymai su kareiviais.Ar šie faktoriai autoriui neįdomūs Ko gero taip, nes jie verčia suabejoti gerai sukalta ir patvirtinta teorija apie bloguosius skiepus

Paklausiu naiviai, bet geriau jau paklausti, negu klaidingai manyti

Jei vakcinos stimuliuoja imunitetą tam tikroms infekcinėms ligoms, o skiepijama su kiekviena injekcija nuo kelių ligų, vadinasi, imuninė sistema būna stipriai ,,pastimuliuota".

Ar ne todėl paskiepijus, alerginės reakcijos tikimybė padidėja jau ir taip linkusiems sirgti alergijom vaikučiams?
Juk alergija ir yra audringas imuninės sitemos atsakas, be to, ,,ne tuo adresu". Pvz., imuninė sistema pradeda kovoti ne tik su ligų sukėlėjais, bet ir su maisto baltymais.

Mane irgi domina, kiek galima atideti MMR skiepa? Ar galima butu pirma karta paskiepyti 6 metu, jei iki to laiko vaikas nepersirgs, po to - 12 metu

Žinau, kad vienos tiesos nėra ir negali būti. Susitinka du kiečiausi teisininkai ir tie turi skirtingas nuomones, ką čia ir bekalbėti. Bet kaip atsirinkti tam paprastam specialių žinių neturinčiam žmogui? Pavyzdžiui aš sutinku su svetainės autoriumi, kuris sako, kad vakcinuoti visus vaikus ta pačia vakcina yra truputį nenormalu. Juk net vakcinos informaciniame lapelyje turi būti nurodytos kontraindikacijos. Bet ar jūsų kada nors kas nors paklausė ar jūsų vaikui yra nors viena nurodyta priežastis, dėl ko vakcinos reikėtų vengti? Asmeniškai manęs niekas nieko neklausė, nors kai pagalvoju abu mano vaikai gimė neišnešioti. Taigi, kaip gali ta pati vakcina tikti ir sveikam, išnešiotam vaikui, ir tuo pačiu neišnešiotam, kurio visa sistema, tame tarpe ir imuninė yra silpnesnė? Ar aš čia durna, ar tie gydytojai, kurie niekada nieko neklausia, o tik bakstelna??? O gal vakcinų informaciniame lapelyje nebūna nurodyta kontraindikacijų???

Vakcinos informaciniame lapelyje yra nurodyti tiek vakcinos šalutiniai poveikiai, tiek vakcinavimo kontraindikacijos.Informacija apie kontraindikacijas yra prieinama tiek specialistams, tiek visuomenei.Prieš vakcinavimą gydytojas privalo įvertinti vaiko sveikatos būklę tiek esamuoju momentu, tiek ankstesnę ligos/sveikatos istoriją bei ankstesnių vakcinavimų patirtį.
Norėčiau paklausti(neegzaminuoju jūsų medicinos žinių, tiesiog noriu suprasti minčių eigą ):jei neišnešioto vaiko imuninė sistema yra per silpna reaguoti į vakcinoje esantį antigeną(ty gyvą susilpnintą sukėlėją ar jo fragmentą), kaip neišnešioto kūdikio nebrandi imuninė sistema reaguos į realią infekciją
Papildyta:

Klausimas ne naivus, diskusijos dėl vakcinavimo ryšio ir alergijų svarstytas(ir ne mažiau audringai nei SM ) medikų ir mokslininkų bendruomenėje.

Geras retorinis klausimas, kaip sakoma vietoje ir laiku, ir dar tiesiai į dešimtuką Pagarba:)
Tik pasakykit kuo tikėti, jei jau abidvi barikadų pusės turi svarių argumentų, paaiškinimų, savų įrodymų ir pan. - na o mes neturime specialių žinių. Būdama nekvaila suvokiu, kad perskaityti straipsniai nebūtinai yra teisingi, o ir paimtos atskiros frazės (ką aš ir padariau) taip pat gali reikšti klaidą ir nesupratimą. Juk ir savo darbe niekuo negaliu padėti žmogui, kuris man perskaito kodekse užmatytą frazę ir manosi esąs teisus. Aš to tiesiog nekenčiu, o vėliau pati save pagaunu ir bandau sudrausminti, kad juk ne visi žmonės supranta šią sistemą, ne visi tavim pasitiki ir pan. Va būten čia ir sutinku su savo stomatologės pasakymu, kad kuo daugiau žinai, tuo sunkiau gyventi - vis eini, aiškiniesi, klausinėji, abejoji...Pastebėjot - turtingi žmonės skaičiuoja ir priede to vis aiškinasi kas, kiek ir dėl ko. Ilgą laiką to nesupratau, netgi smerkiau tokius. Dabar atsidūrusi kitoje padėtyje elgiuosi taip pat. Viską visame kame aiškinuosi, abejoju, žodžiu, kaip sakau, nesu patogi niekame kame. Bet ar tai blogai? Blogai kitiems, juk man tokie klientai irgi nepatinka, tačiau pripažinsiu būtent tokius aš laikau protingais.
Mane toks siutas ima dėl tų skiepų, kai pagalvoju. Pirmas mano vaikas suskiepytas nuo A iki Ž. Gimė neišnešiotas. Ačiū Dievui, turim tik alergiją. Kas dėl to kaltas nebespėliosiu, vistiek tai tebus hipotezė...
Antroji trejų mėnesių princesė dabar guli lovytėje ir yra paskiepyta tais kalendoriniais skiepais, kuriais ir "turėjo" būti paskiepyta, na o jos mama sėdi štai čia ir sprendžia dilemą reikia/nereikia toliau skiepytis.
Kaip priimti sprendimą? Kaip tikėti gydytojais, kurie niekada nepasiteirauja dėl kontraindikacijų? O lankomės KMUK'e, pas jau savu tapusį gydytoją...O kaip netikėti mamų pasakojimais, kuriais aš be jokios abejonės tikiu, nes jau n kartų įsitikinau, kad mamos geriau žino, jaučia už dažną mediką. O kur dar mano brolio pavyzdys?
Žodžiu nesąmonė kažkokia su tais skiepais. Na, bet kai pagalvoji tai iš to ir susideda gyvenimas...iš spėlionių, pasirinkimo, klaidų...tik kad norisi pačiai nesuklysti...

P.S. Ką galite patarti, kaip jau visa šeima esame pradėję skiepus nuo erkių: tęsti, nes jau žala (jei tokia yra) jau padaryta, ar sustoti (nes vis dar ir toliau kenkiama imunitetui)?

Klausti, aiškintis ir persitikrinti nėra blogai. Atvirkščiai, tokie klausimai yra reikalingi ir pačiam klausiančiam ir tam, kuriam klausimas užduodamas.Atmetus pirminį susierzinimą, kad klientas/pacientas abejoja tavo, kaip profesionalo kompetencija ar užduoda klausimus, atsakymai į kuriuos tau atrodo akivaizdūs, būtent tokie klausiantys mobilizuoja smegenis ir neleidžia įklimpti savo paties "žinojime"
Deja, kaip priimti tinkamą sprendimą, negaliu patarti. Vieni, pasitiki profesionalu ir atiduoda sprendimo teisę į jo rankas. Kiti pasirenka patys kontroliuoti situaciją, atitinkamai prisiimdami atsakomybę už tokio sprendimo rezultatą. Spręsti jums.Tik priimdama bet kokį sprendimą, ar tai būtų skiepyjimas ar atsisakymas vakcinuoti, stenkitės įsiklausyti į savo sprendimo motyvus ir juos suvokti.(kodėl nusprendžiu taip ar kitaip, kokios galimos tokio sprendimo pasekmės, kokie galimi sprendimo būdai, jei rezultatas bus ne toks, kokio tikėjausi). Ir nenustokit klausti

Įsikišiu su kitu klausimėliu

Kaip dažnai sergant kokliušu ištinka komplikacijos?
Rašoma, kad gali įvykti kraujo išsiliejimas į smegenis kosulio priepuolio metu, galvos smegenų pažeidimas dėl oro trūkumo kosulio priepuolio metu, traukuliai. Visa tai atsiliepia tolimesniam vaiko vystymuisi ir augimui.

O štai DTP, DTaP vakcinų sukeliamų tokių reakcijų, kurios priskiriamos prie psichikos ir nervų sistemos sutrikimų, kaltininkas - kokliušo komponentas

Tačiau juk ne visi vaikai po vakcinacijos kosti .
Žodžiu, keista, kad ligos metu, komplikacijos galimos tik dėl kosulio priepuolio, o paskiepijus, kokliušo simptomams nepasireiškiant, ištinka nervų sistemos sutrikimai. Kaip tai paaiškinti?

Pamiršau paklausti dėl neišnešiotų kūdikių imuninės sitemos.

Imuninė sistema - sudėtingas mechanizmas. Įdomu, kaip ji formuojasi.

Dar ne viską mokslas apie ją žino. Tai ar galime būti tikri, kad kūdikio, juo labiau neišnešioto, imuninė sistema veikia būtent taip, kaip norime, vadovaudamiesi teorija apie specifinio imuniteto susdarymą?

Ar neišnešioto kūdikio imuninė sistema susiformavusi?

Jei ne, jei ji dar tik formuojasi, tai koks vakcinavimo efektyvumas tokiu atveju?

Gal būtų galima gauti kokias nuorodas į tuos jūsų minimus straipsnius?

Aš irgi laukiu atsakymo į tokį patį klausimą , bet dar nesulaukiau. Kaip ir nesulaukiau atsakymo dėl MMR skiepo atidėjimo . Dange, ar sulauksim atsakymo?

Man pasirodė, ar girdžiu priekaištą Diskusijoms skiepų forume skiriu tiek laiko ir dėmesio, kiek tai įdomu man pačiai ir neprisiimu misijos konsultuoti konkrečiais vakcinavimo klausimais, visi "extra" ir "tuoj pat" turi būti nukreipti jūsų pediatrui arba antrinio/tretinio lygio specialistui.
Dėl MMR atidėjimo: kalbant apie terminus, vienintelis "nepajudinamas" reikalavimas yra "ne anksčiau nei...." ty vakcinuojama antraisiais gyvenimo metais. Kuriam laikui atidėsite ir ar vakcinuosite apskritai- jūsų apsisprendimo teisė ir laisvė.
Dėl mano minėtų straipsnių: negaliu permesti nuorodos, nes aptikau juos naudodamasi mokama duombaze, linkas iš kito kompo tiesiog neatsidaro, arba paprašo registracijos ir apmokėjimo Įtariu, kad pagal autorius ir darbo pavadinimą įmanoma surasti internete prieinamą abstract'ą, o gal ir visą straipsnį, bet greitai to padaryti nepažadu. Jei domina straipsnio esmė, galiu trumpai aprašyti temoje arba AŽ.

Šiuo metu linkčiau prie jau mano nurodytos svetainės autoriaus nuomonės, kad "išmintingas žingsnis būtų skiepų atrankinis, o ne masinis panaudojimas". Kad jis nėra prieš skiepus, matome iš jo pasisakymų, tačiau ką jis turi omenyje sakydamas, kad "mes turime iš anksto žinoti kiekvieno konkretaus skiepijamo atveju kokia imuninės sistemos funkcija dominuoja – Th-1 ar Th-2" aš nesuprantu - kur ir kas tai turėtų atlikti . Gal tu, Dange, galėtum paaiškinti?
http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanitus/..._skiepai_veikia

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.