Mano istorija prasidejo pries 4 metus...kai sutikau ji dar buvau vaikas 15metu, taciau po metu draugystes pastojau ir pastojau po pacio pirmojo savo karto. Turbut isivaizduojat koks sokas buvo suzinot apie tai... Pasikalbejus su SB nutarem, kad kudikis ne pasaulio pabaiga, kad mes sugebesim kazkaip suderinti moksla ir visa kita....apie tevu reakcija net nekalbu.Turbut ne vienas tevas nebutu apsidziauges jei ju jaunele dukrele budama 16pastotu.... Jau po savaites isgirdau is savo Brangiojo, kad jis laukia to mazylio ir supratau, kad as taip pat jau myliu ta mazyte gyvybe, kuri su manim jau 5sav.....pradejom ruostis vestuvems tiksliau susirasymui zakse... Kiekviena diena laukem to stebuklelio vis labiau....pradejau susivokti ir susitaikyti, kad vis delto busiu mama  ak kaip apsaldavo sirdele nuo to zodzio:"mama"  neramino tik tai kad visa laika nedingo isskyros....o ir slapimo tyrimai nebuvo labai geri,taciau gydytoja ramino, kad viskas yra normalu....Pirma karta pamacius savo mazyli echoskopo akrane supratau, kad to mazylio nemyleti negaleciau ir kad del jo as padarysiu viska  su nekantrumu laukeme pirmuju judesiu, juk jau baiginejosi ketvirtas nestumo menuo, pilvukas jau nuostabiai grazutis ir nebelaidzia ilist i iprastus rubelius....nemoku apsakyti koks jausmas aplanke kai pagaliau pajutau silpnuti savo mazylio spyri, maniau is laimes pagimdysiu ne laiku.... Ir kazkaip viena diena pastebejau, kad nejauciu savo stebuklelio besispardant....sunerimau, bet nusprendeme siek tiek palaukti...isitaisiau ramiai kad galeciau pajust jei judesiai bus labai silpni...ir stai sujudejo - nerimas dingo...deja neilgam...nakti pabudau nuo skausmo, pastebejau kad kraujuoju...skaubiai nulekem i greitaja, gimda jau prasiverus per tris pirstus...net nepajutau kaip atsiduriau klaipedoj.... vilties labai mazai....bet su vyru susikabine meldem Dieva, kad tik viskas butu gerai, mama i ta palata net nejo,zinau butu neistverus matydama mano asaras ir pilnas pagalbos prasancias akis.... vaikelis isitaises skersai pilva ir pati jo niekaip nepagimdysiu....taigi laukiam ryto, galbut jis pajudes palankesne padetim...nepajutau kaip uzmigau nuo nuovargio....atsibudau o padetis nepagerejo, taigi operuos....operacija praejo sklandziai, taciau mazylis buvo per mazas kad galetu kovoti uz savo gyvybe nelinkeciau nei vienai to patirti kai guli pooperacinej palatoj ir zinai kad Tavo mazylio,kurio laukei visa sirdim jau nera ir niekada nebebus, o gretimoj patalpoj girdi kito mazylio, kuriam labiau pasiseke ir jis gime issivystes, verksma....tokie isgyvenimai palieka neapsakomo dydzio randus sirdyse......savo mazyli pavadinom Pijum, palaidojom.....nezinau kiek kartu su vyru uz ranku susikebine verkem, nors supratom jog tai jau nieko nepakeis..... dabar kai praejo jau keli metai suprantu, kad matyt taip jau buvo lemta, taciau tai skausmo nesumazina.....esu dar labai jauna, bet jau spejau suprast, ka tai reiskia prarast vaikeli ir ta patirtis priverte kitaip pazvelgt i gyvenima....su vyru suartejom ir tapom dar artimesni....planuojam vaikeli turet dar po keliu metu ir mane tai guodzia  , o savo istorija rasau tam, kad merginos su panasia patirtim zinotu, jog jos ne vienos tai patyre....
great_one
2008 02 12, 00:15
Apgailestauju  liudna kai taip nutinka. Paskaiciau sia istorija ir einu pabuciuosiu savo angeliuka  Tikiuosi, kad ir tu greit turesi savo mazyli
laukiu nesulaukiu tos dienos.....  sedziu su asarom akyse ir nezinau kada tai bus......zinau viena kad labai bijau kad viskas nepasikartotu Papildyta:zinot kas skaudziausia??? Kazkada is vyro isgirdau tokius zodzius......kad musu mazylis buvo panasus i mane, su maza riesta nosyte......neisivaizduoju ka jis turejo jausti sirdeleje rengdamas mazyli palaidoti.....as tuo metu gulejau dar ligoninej ir gal net geriau kad as musu mazylio nemaciau, nezinau ka buciau darius, nes ir be to man pakrike nervai buvo, o kur dar komplikacijos po cezario...per dvi sav ligoninej sukudau tiek kad i veidrodi ziuret buvo baisu.....dekoju Dievui kad salia buvo mane palaikantys zmones
RESPECT...
2008 02 12, 08:25
[quote=Rutca,2008 02 12, 02:26] ......zinau viena kad labai bijau kad viskas nepasikartotu Papildyta:Be galo liūdna tavo istorija, baisu net įsivaizduoti kokį skausmą išgyvenai  Tik niekada savo šitų minčių nelaikyk galvoje, negalvok, kad vėl gali kažkas blogo nutikti, saviįtaiga yra labai stiprus vaistas arba nuodas  Žiūrėk šviesiai į gyvenimą, jums dar viskas priešaky
daluzenik
2008 02 12, 11:19
Matyt tikrai toki likimo isbandyma nebuvo lengva priimti, bet pati sakei, kad tavo gyvenimo vertybes nuo to tik pasikeite i gera. Gal cia buvo likimo siusta galimybe surimteti ir i gyvenima kabintis visom keturiom. Tu jauna, sveika moteris ir turesit jus dar vaikiuka tikrai tikiu. Uzjauciu, kad tokiai jaunai teko vsa tai isgyvent, bet jauni zmones likimo smugius kogero atlaiko lengviau Sekmes tau ir tavo seimai. Dabar kai turesit  jis bus visai kitoks.  susilaukit sveiko suplanuoto Is dideles
Uzjauciu...liudna istorija.. Linkiu susilaukti vaikuciu, o angelelis is dangaus tesaugo jus visus
Linkiu, kad angeliukas atsiųstų jums broliuką arba sesytę
Linusikas
2008 02 12, 13:28
Labai liūdna, linkiu kuo greičiau susilaukti dar vieno vaikelio, jis palengvins netekties skausmą ir suteiks daug džiaugsmo.
Calmness
2008 02 12, 14:44
 uzjauciu,linkiu susilaukt mazylio,ir ne vieno
Šypsenėlė24
2008 02 12, 14:50
labai liudna, net susigraudinau  Linkiu nugaleti visas baimes, ir tiketi, kad kitam mazyliui viskas bus gerai
vaivos juosta
2008 02 12, 14:58
Esat jauni ir tuo pačiu stiprūs - silpniems žmonėms tokių išbandymų dievas nesiunčia. Mamos visada yra stiprios. O ypač angelų mamos.
Dykuma5
2008 02 12, 15:04
Labai liūdna... Bet vis dėl to linkiu susilaukti sveiko mažylio iš visos širdies Negalvok apie tai, kas buvo ir gyvenk toliau, planuok ateitį ir kitą mažylį Sėkmės tau tapti  kai tik sugalvosite ir linkiu tau
angliste
2008 02 12, 20:26
nuosirdziai uzjauciu  taciau parasysiu tau savo istorija, kuri manau padrasins tave. pirmaja savo dukra pagimdziau vos 28 savaiciu, nepasakosiu, kodel, labai ilga istorija, bet ji gime sverdama 1 kg. 400 gr. ir gydytojai dave labai mazai vilties. ji pati nekvepavo, nevalge, susirgo jau pirma savaite geltlige, kraujo uzkretimu, retinopatija ir dar mazdaug 15 kitu ligu...  per diena jai tesugebedavau sumaitinti1 gr. pieno, kuri ji atpildavo ir vel svoris krisdavo. apsakyti ka isgyvenome satariskese per pirmus gyvenimo menesius tiesiog neimanoma. o kur dar trys akiu operacijos(mat neisnesioti vaikai gimsta dazniausiai akli... ne karta daktarai su uzuojauta ziuredavo i mane ir prognozavo liudna ateiti. bet mes nepasidaveme ir dabar galiu pasigirti dukra, kuriai jau 12 metu, nuostabus vaikas, pirmune, ir t.t. taigi, po tokio "nuostabaus "gimdymo tiesiog nedrisau galvoti apie antra vaika. taciau dievo keliai nezinomi... jau po metu susilaukiau antros, visiskai sveikos dukreles, o po metu ir treciosios... ne veltui sakoma: kai Dievas uzdaro visas duris, jis palieka atvira langa... stiprybes tau ir sekmes, net neabejoju, kad greit galesi su pasididziavimu istarti: ir as jau esu MAMA!
Labai liudna.  Nuosirdziai uzjauciu
elikutee
2008 02 13, 15:16
sweikos mamytes
IwonaBogd
2008 02 13, 15:19
Labai uzjauciu.... Linkiu stiprybes ir kuo greiciau (kai panoresit) susilaukt vaikelio. Sekmes jusu seimai
as irgi pries savaite patyriau sita kosmara... nuo pat pradziu jauciau, kad tai bus mergyte, tikejau, kad pagaliau, po vieno persileidimo ir 2 metu pastangu turet leliuka pagaliau per Jonines turesim issvajota kudiki... Deja, lygiai 20 savaiciu nubego vandenys ir... viskas...  esu laiminga, kad turiu sitoki nuostabu vyra, kuris be galo mane palaike, nors jam irgi klaikiai sunku... zinau, kad nesam vieninteliai, kurie turim tai isgyvenat, zinau, kad nepamirsim nei pirmojo mazo angeliuko, nei sios mergytes... bet nuo pat pirmos dienos ziuriu i prieki ir tikiu, kad greitai dziaugsimes mazyliu
stiprybes
Dievas taip viską sudėliojo... Jis grūdina jūsų širdį ir siunčia stiprybės, kad su dar didesniu noru ir viltimi lauktumėte kito mažylio... Patikėk, išėjusiam mažyliui dabar gerai, nes tikiu, kad aukštesnės jėgos neleidžia vaikams kenTeti... Gal skamba ir kvailai mano žodžiai, bet su laiku kitas jūsų mažylis apmalšins skausmą ir džiugins jūsų širdutes. Linkiu sėkmės ir greito gandrų apsilankymo.
net apsiverkiau  linkiu but stipriai, tvirtai ir tiketi, kad turesite sveika vaikiuka
neireja
2008 02 14, 09:24
Rucka; perskaicius tavo istorija labai susigraudinau mano mergyte gime 24sav isgyveno tik 12val nes i smegeneles issiliejo kraujas numire pas mane ant ranku nes daktarai atjunge aparutus ir sirdute sustojo tavo skausma as pilnai suprantu ir zinau kad didesnio skausmo kaip laidoti savo vaika nera
RESPECT...
2008 02 14, 09:55
 Kokios liūdnos istorijos  Niekaip nesuprantu, kodėl taip laukiami ir mylimi vaikučiai tampa angeliukais?
Chanson
2008 02 16, 22:50
užjaučiu temos autorę  Viskam yra savo lemtis, tačiau jūsų laimė jau čia pat, ji jau arti... Tik nepaliaukit tuo tikėti...
wicklowmamyte
2008 02 16, 23:09
Linkiu tau dideles seimynos nuo visos sirdies!
QUOTE(angliste @ 2008 02 12, 22:26) nuosirdziai uzjauciu  taciau parasysiu tau savo istorija, kuri manau padrasins tave. pirmaja savo dukra pagimdziau vos 28 savaiciu, nepasakosiu, kodel, labai ilga istorija, bet ji gime sverdama 1 kg. 400 gr. ir gydytojai dave labai mazai vilties. ji pati nekvepavo, nevalge, susirgo jau pirma savaite geltlige, kraujo uzkretimu, retinopatija ir dar mazdaug 15 kitu ligu...  per diena jai tesugebedavau sumaitinti1 gr. pieno, kuri ji atpildavo ir vel svoris krisdavo. apsakyti ka isgyvenome satariskese per pirmus gyvenimo menesius tiesiog neimanoma. o kur dar trys akiu operacijos(mat neisnesioti vaikai gimsta dazniausiai akli... ne karta daktarai su uzuojauta ziuredavo i mane ir prognozavo liudna ateiti. bet mes nepasidaveme ir dabar galiu pasigirti dukra, kuriai jau 12 metu, nuostabus vaikas, pirmune, ir t.t. taigi, po tokio "nuostabaus "gimdymo tiesiog nedrisau galvoti apie antra vaika. taciau dievo keliai nezinomi... jau po metu susilaukiau antros, visiskai sveikos dukreles, o po metu ir treciosios... ne veltui sakoma: kai Dievas uzdaro visas duris, jis palieka atvira langa... stiprybes tau ir sekmes, net neabejoju, kad greit galesi su pasididziavimu istarti: ir as jau esu MAMA! Dekui kad pasipasakojai  tik is tokiu mamyciu kaip tu galima semtis tikejimo ir stiprybes Papildyta:QUOTE(Amade @ 2008 02 13, 22:47) as irgi pries savaite patyriau sita kosmara... nuo pat pradziu jauciau, kad tai bus mergyte, tikejau, kad pagaliau, po vieno persileidimo ir 2 metu pastangu turet leliuka pagaliau per Jonines turesim issvajota kudiki... Deja, lygiai 20 savaiciu nubego vandenys ir... viskas...  esu laiminga, kad turiu sitoki nuostabu vyra, kuris be galo mane palaike, nors jam irgi klaikiai sunku... zinau, kad nesam vieninteliai, kurie turim tai isgyvenat, zinau, kad nepamirsim nei pirmojo mazo angeliuko, nei sios mergytes... bet nuo pat pirmos dienos ziuriu i prieki ir tikiu, kad greitai dziaugsimes mazyliu  Tikrai nerealiai uzjauciu  ....snd buvo apmastymu diena....vaziuodama i kapines masciau....klausiau kazin kodel tada mane paliko sunelis kodel.....? taip bemastydama ir besigraudindama pro automobilio langa pazvelgiau i dangu ir pajutau ramybe....juk mes turim sunu tik jis danguje ir mus saugo.....tyliai paprasiau kad kai busim pasiruose jis atsiustu mums broliuka arba sesyte..... gal ir kvailai jums cia pasirodziau bet..... Papildyta:dekui visoms uz palaikyma  jus tikrai man padedat stiprinti savo tikejima  sis forumas pilnas be galo siltu merginu moteru mamu ir tu kurios turejo buti jomis bet jom kaip ir man nepavyko, bet manau kartu istengsim zengti pirmyn......tris metus jau praleidau be savo mazylio, bet vis kartais pagaunu save ziurint i savo pilvuka ir atrodo, kad nieko neivyko ir jis vis dar su manim bet deja reikia pasistengt uzsimirst ir judet i prieki o ne atgal......labai laukiu kada pagaliau nuspresim kad jau galim planuot mazyli.....turbut is tos laimes nesugebesim su vyru net reikaliuku atlikt  ..... zinot db kai pagalvoju net nezinau kaip as atradau si supermama foruma  , ir gaila, nes nezinau kam dekoti kad vis delto ji radau
Tikrai labai liūdna Jūsų istorija,skaitydama net susigraudinau  Bet linkiu iš visos širdies,kad daugiau tai nepasikartotų.Linkiu kuo greičiau susilaukti kito vaikelio,manau prarastas vaikelis bus Jūsų kito vaikelio angeliukas ir visada visada jį saugos.....Būkit laimingi....
irisine
2008 02 24, 11:41
stiprybes jums ir linkiu sulaukt nuostabaus leliuko... svarbiausia tureti vilti...
lina31m
2008 02 24, 19:13
Labai labai liūdna istorija. Bet Jums dar viskas priešaky..Ir aš tikiu, kad turėsit dar leliukų, tokių pat lauktų ir mylimų kaip pirmasis..
QUOTE(Rutca @ 2008 02 24, 01:58) Tikrai nerealiai uzjauciu  ....snd buvo apmastymu diena....vaziuodama i kapines masciau....klausiau kazin kodel tada mane paliko sunelis kodel.....? taip bemastydama ir besigraudindama pro automobilio langa pazvelgiau i dangu ir pajutau ramybe....juk mes turim sunu tik jis danguje ir mus saugo.....tyliai paprasiau kad kai busim pasiruose jis atsiustu mums broliuka arba sesyte..... gal ir kvailai jums cia pasirodziau bet..... nors mes neturim savo mergytes kapo, bet man irgi po sios nelaimes kazkokia ramybe apemus. Man tikrai daug lengviau zinoti, kad tai buvo mergyte, zinoti, kad as ja buciau pavadinus Gertruda (ir jei turesiu dukra jai nebeduosiu sio vardo, nors man tai bene pats graziausias vardas, kuriuo norejau pavadinti dukra)... tikiu, kad ir mes turim angeliuka  :, kuris atnesa mums ramybe ir dar labiau suartino su vyru...
zuika:)
2008 02 25, 10:40
tavo istorija is ties labai liudna  dziaugiuosi, kad norit vaikucio, ir tikiu, kad atsius sveika ir begalo grazu leliuka
QUOTE(Amade @ 2008 02 25, 00:29) nors mes neturim savo mergytes kapo, bet man irgi po sios nelaimes kazkokia ramybe apemus. Man tikrai daug lengviau zinoti, kad tai buvo mergyte, zinoti, kad as ja buciau pavadinus Gertruda (ir jei turesiu dukra jai nebeduosiu sio vardo, nors man tai bene pats graziausias vardas, kuriuo norejau pavadinti dukra)... tikiu, kad ir mes turim angeliuka  :, kuris atnesa mums ramybe ir dar labiau suartino su vyru... na as manau, kad tokios nelaimes tikrai nerealiai suartina  mes su vyru tai tikrai labai suartejome nors ir pries tai buvome artimi, bet po nelaimes tiesiog kitu kampu pazvelgeme vienas i kita ir dar labiau vienas kita pamilom  ....juk kai pagalvoju jis kaip ir daugelis kitu tiesiog galejo mane palikti suzinojes apie nestuma ir pasakyti, kad negali niekuom padeti, bet to nepadare liko su manim ir mazyliu ir rupinos abiem be galo  prisimenu grizdavo is darbo tai pirma puldavo pilvuka buciuot, o tik po to man labas pasakydavo  tikriausiai patyre toki sukretima antraji leliuka mylesim dar labiau
Perlute
2008 02 26, 19:43
Uzuojauta  viskas bus gerai turesi savo mazyli
Elenele Raganele
2008 02 27, 00:31
 labai liudna istorija,tik manau,kad busimu mamyciu nereiketu gasdinti .Yra skyrelis "svetimo skausmo nebuna". Labai gaila jusu jusu angelelio
mano sunelio sirdele sustojo likus dviem dienom iki jo gimimo. Turejau gimdyt zinodama, kad jis nebeverks, kad negalesiu jo tureti... mudu su vyru nusprendem pasimatyti su mazyliu. tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. buvo LABAI skaudu. neapsakomai skaudu. bet dabar nesigailiu, kad taip pasielgiau. bent jau zinau koks jis ir i ka panasus. atsimenu jo mazas, lyg angelelio rankeles, maza nosyte, lupytes, tankius juodus plaukucius, ausytes... maciau ji tik akimirka. kelias minutes, bet atsiminsiu ji visa savo gyvenima. buvau pastojus antra kart, bet ir vel praradau savo pipiriuka... bet vistiek LABAI tikiu, kad jau tuoj tuoj ateis ir mano laime linkiu tau stiprybes, kantrybes, drasos ir didziausios sekmes kazkada busim ir mes laimingos
QUOTE(Elenele Raganele @ 2008 02 27, 02:31)  labai liudna istorija,tik manau,kad busimu mamyciu nereiketu gasdinti .Yra skyrelis "svetimo skausmo nebuna". Labai gaila jusu jusu angelelio  ta skyreli radau jau po laiko  esu dar naujoke tai nelb susigaudziau....
provansas
2008 02 27, 13:52
QUOTE(Rutca @ 2008 02 27, 13:29) ta skyreli radau jau po laiko  esu dar naujoke tai nelb susigaudziau....  nesiteisink, tai tavo istorija  Kad ir kokia skaudi ji bebūtų
Danuška
2008 02 27, 14:04
labai liūdna istorija, net nepajutau kaip ašaros upeliais ėmė tekėt  , po gimdymo ypatingai jautriai reaguoju į tokia sistorijas. Stiprybės ir pačios gražiausios šeimynos jums Likimas tikrai padovanos laimę būti mamyte QUOTE(angliste @ 2008 02 12, 20:26) nuosirdziai uzjauciu  taciau parasysiu tau savo istorija, Džiaugiuosi už jus
didelis aciu uz palaikyma
baltakase
2008 03 01, 15:11
Labai uzjauciu jus.
Graudi istorija. Labai gaila, kad taip pasibaige. Tavo sirdies skausmas neisivaizduojamas. Laikykis. Jus tikrai dar turesit vaikeli, gal ir ne viena.
Indre_G.
2008 03 01, 16:19
labai labai liudna istorija, bet labai norisi tiketi, kad tas ivykis tik sustiprino jus abu ir tikiu, kad dar busite laimingi ir turesite daug vaikuciu...
sekmes ir stiprybes.
As taip pat patyriau ka reiskia ,laukti ir nesulaukti...Patyriau net du kartus,paskui ilgi metai laukimo...Visos drauges jau mamos,o as dar vis negalejau sulaukti savojo angeliuko...Taciau tikejimas daro stebuklus... Po devyniu metu sulaukiu... Stiprybes Jums ir sveikatos.
Severute
2008 03 02, 19:15
esi stipri asmenybe, linkiu sekmes
Jurgachka
2008 03 02, 19:31
Labai liudna istorija Noriu tiketi, kad tokie tragiski ivyiai neivyksta siaip sau, kad jie padaro mus stipresnius, kazko ismoko...Puiku, kad jus su vyru likote kartu, kad kartu islaikete si isbandyma. Linkiu, kad Jusu ateityje lauktu daug laimes akimirku ir ne vienas vaikiukas  Sekmes
Katusik
2008 03 02, 21:47
 puikiai tave suprantu, nes pati išgyvenau tą patį prieš 6 metus....  stiprybės tau ir tavo vyrui
gintaryte001
2008 03 02, 21:57
stiprybes tau mergyt
Murkyte20
2008 03 03, 09:52
skaitant sia istorija net siurpiuliukai ejo kunu, labai liudna istorija, uzjauciu tave... neisivaziduoju kaip reiktu pakelt toki skausma linkiu susilaukt kito leliuko  stiprybes tau
liudna istorija  is visos sirdies palinkeciau susilaukti vaikelio, tikiu, kad viskas bus gerai  sekmes jums
|
|