Sveiki, norėčiau paklausti kaip reaguoti ir ką pasakyti vaikui,o gal reikalinga psichologo konsultacija.Po tėčio mirties praėjo 3 m,bet dukra niekaip jo nepamiršta.o ypač kai susipykstam tada verkia ir sako noriu tėčio.Ačiū už atsakymą.

Jeigu sako, kad nori tecio, kai susipykstat, tai gali buti, kad tiesiog nori uztarimo. "mama negera, tai bent tetis paguostu"- taip turbut masto vaikas. Kai susipyksta su vienu suaugusiu, eina pas kita ieskoti paguodos (taip gali atsitikti ne tik su teciu, bet ir tarkime, susipyko su mama, bega pas mociute).
Kadangi tetis mires, tai gali buti, kad mirusi zmogu vaikas yra linkes idealizuoti, ir isivaizduoti, kad jis visada ten ras paguoda.
Arba dar gali buti, kad sakydama , jog nori tecio, pajaucia kad mama tai siek tiek sugraudina, arba ir pati susigraudina, kad tecio nera, ir pykti pakeicia kiti jausmai (tiek pas vaika, tiek pas mama del to atsiranda kitu jausmu, kurie galbut yra labiau priimtini negu pyktis).
Neatrodo, kad vien tik del to, butu reikalinga psichologo konsultacija.
Nemanau, kad ji teti galetu apskritai pamirsti. Manau, kad vaikas visada nores apie teti kalbeti, ir malonu bus kaip Jus pasakosite apie tai, koks tetis buvo, ziuresite nuotraukas. Svarbu daug kalbeti apie tai. (kai kurie tevai mano, kad kalbejimas apie mirusi artima zmogu bus trauma vaikui, bet tai netiesa. Mires tetis jau yra realybe, kurioje jau kuri laika vaikas gyvena. Kalbejimas apie tai sukuria saugumo jausma- ne veltui vaikai apie tai nori kalbeti)
Papildyta:
Ka vaikui atsakyti, kai sako, jog nori tecio? Galite atspindeti vaiko jausmus. "tu supykai ant manes. Ar stipriai pyksti? Kas labiausiai tave supykde?" Galima paprasyti nupiesti, kaip pyksta. Tai yra demesys skiriamas ne teciui, bet jausmams, kuriuos vaikas tuo momentu patiria.