ne jokiu namo o i gimdykla,netikiu pati nes nusiteikiau po savaitgalio pagal echoskopa taip turejo but,o cia jau dabar liepe eit,nors nakti pora kartu sonus suspaude jau stipriai bet nesakiau,kad isleistu.skambinu vyrui ,kad jau vaziuok,jis netiki,siaip taip itikinau,susakiau ka paimt,po minutes skambina ir ve klausia,ka sakei paimt?juokas ima net kai prisimenu 
belaukiant skatinamus suleido,jau ir verkt pradejau ir is skausmo ir toks jausmas ,kad egzekucijos laukiu buvo.nu ir sulaukiau vyrelio,tai da labiau apsizliumbiau,tik nezinau ko,o jo veidas tai isvis koks buvo is baimes.trina trina sonus,kaip uzina skausmas tai nors sienom lipk,bet pagaliau sulaukiau anesteziologes,suleido vaistus ir po pusvalandzio jau man gerai buvo,tik norejeu kad pamiegot duotu ir greiciau laliuka isvist,belaukiant akuserevyrui sake eit masina pastatyt,nes liks nakkvot,ir ka jus manot daktaras ateina apziuret kas jau per padetis,o gi ziuriu maisus ant koju deda,kojas iskiete ir liepe stumt,stumiu viena karta,nieko, ir i duris ziuriu kur jis,antra puse galvytes,ve ziuriu ir leliukas tetuko nesulaukes pliumpt is trecio karto ir islindo,jau ir pasisveikinom,o tetukas dar neateina,bet kai paskambinom ir pasikviete, tai atlekeis silainiu centro per kelias min.baisiai nustebes buvo net nuo tos gimd.kedes atsoko ir tylejo ir ziurejo,po to pa dave,taip ir pradejom bendraut su savo stebukleliu,palatoj tetukas pampersus pirmas keite,nesioojo,mylavo,o mama visa susiuta tik ziurejo ir dziaugesi,ir kaip robotas is lovos ropstesi.p.s. buvo visokiu niuansu,bet esme tai nebloga buvo.tai va didelis dziaugsmas tie leliukai.
.maniškis pasakojo, kaip tarp sąrėmių parpdavau... Šitaip ir numigdavau prieš gimdymą... Nes sąrėmiai tęsėsi 11val.
