Nors sūneliui jau beveik keturi mėnesiai tik dabar galiu ramiau galvoti ir šnekėti apie savo gimdymą. Po komplikuoto nėštumo (pastoviai gresiantys, ligoninės, lovos režimas) tikėjausi bent jau lengvo gimdymo. Deja. Gimdymas gal ir nebuvo labai sunkus,bet komplikacijos po jo atbaidė ilgam nuo antro vaiko. Bet apie viską nuo pradžių. Naktį apie antrą valandą vyrui paskambino draugas,kad parveštų iš klubo. Aš atsikėliau į tualetą ir pajutau,kad bėga vandenys. Iš pradžių dar vyrui sakiau važiuok parvešti draugų,o jis mane išvadino ne pilno proto ir liepe daiktus krautis. Aš jam dar bandžiau aiškinti,kad dar negimdau,juk iš vakaro buvom pas daktarę ir ji garantavo,kad po savaitgalio pasimatysim. Tačiau jis tik pasiukiojo ties smilkiniu ir išvadines vištele liepė eit į mašiną,kol namie nepagimdžiau. Mes nuvažiavom i Kauno antrąją ligoninę, pasiskambinom savo gydytojai ir pradėjom laukti stebuklėlio. Po to sekė visos maloniosios procedūros: klizma ir t.t. Kai atvaziavo gydytoja ir apziurejo pareiske,kad gimdymas truks ilgai,nors vandenys ir nubėgo,bet gimda nepasiruošusi gimdymui,vos pirštas telpa. Pradėjo leist skatinamuosius,po dviejų valandų rezultatas tas pats: vos telpa vienas piršras. Aš sau lakstau po gimdyklą su lašeline,su vyru juokauju. Sarėmiai stiprėja,bet kentėt galima tai vis dar laikausi minties,kad epidiūro neimsiu. Kai pradėjo lašint antrą skatinamūjų dozę gydytoja patarė imt epidiūrą,nes neturėsiu jėgų išgimdyti. Vis lakstau po palatą ir laukiu kada jau aš čia pabyrėsiu,valgyt neleidžia,nes gimdos kaklelis neminkštėja ir gimda sunkiai atsidarinėja,tad liepia ruoštis cezariui. Įpusėjus lašint trečią skatinamųjų dozę užėjo didieji sąrėmiai. Na kas gimdė žino,kad jie nesaldūs,bet irgi iškenčiami. Atėjus gydytoja pasakė,kad jau mato galvutę ir kartu su vyru nunešė ant stalo (pati jau nepaėjau) Ir po dvylikos valandų galų gale pasaulį išvydo mūsų 3968 g ir 52 cm ūgio vyrukas Domas. Va čia mano džiaugsmai ir prasidėjo. Jau paskutinius stūmimus padariau tik su gydytojos pagalba,o kai gimė sūnus viskas tarsi per miglą. Padėjo vaiką ant pilvo, vyras iš džiaugsmo netveria kailyje,kad turim sūnų,gydytoja sveikina,o aš guliu žiūriu į vieną tašką ir į nieką nereguoju. Paėmė lelių sutvarkyti,vyras viską žiūrėjo,nes man suleido narkozę. Siuvo, nes gale teko kirpti. Po to pernešė į lovą,davė pamaitinti kūdikį. Aš guliu ir laukiu kada užeis ta euforija,kad turiu sūnų? Po kelių valandų pervėžė į palatą. Paskutinis vaizdas kurį pamenu kaip vyras mane kelia ant ratukų. Atsipeikėjau jau palatoje. Padarė skubų kraujo tyrimą, hemoglobinas 59, aš visa vaškinė ir nelabai orentuojuosi aplinkoj. Mano mama sutiko pasilikti su manim ligoninėje,kad vaiko neatimtų,nes aš apti savim negalėjau pasirūpinti,o ką jau kalbėti apie vaiką. Keitė basonus,prausė,valgydino,vaiką padėdavo pamaitint ir prilaikydavo abu. Rankos dar dabar mėlynos nuo subadytų venų. Trečią parą temperatūra pakilo iki 39,4 skyrė antibiotikus. Nusprendė perpilti kraują, kateterius tyrimams statė visur kur tik įmanoma. Sustreikavo širdis,atėjęs kardiologas paklausė : vaikelis, kas tau leido gimdyti? Pirmieji žingsniai po perpylimo palatoje buvo skausmingi ir maži. Kai pati sugebėjau nueti į tualetą,jaučiausi atlikus didžiausią žygdarbį,o kai po šešių parų nuėjau į duša (nors ir prausė mama) krykštavau kaip vaikas. Savo vaikelį pati paėmiau beveik po dviejų savaičių ir tai tik vyro prižiūrima. Buvo užpuolusi didžiulė depresija, jaučiausi didelė nevykėlė,nes ne tik negalėjau prižiūrėti normaliai sūnaus,bet dar ir pačia reikėjo rūpintis. Po devynių dienų grįžom namo. Esu be galo dėkinga savo gydytojai už išgelbėtą gyvybę, vyrui ir mamai už palaikymą ir pagalbą. Pačio gimdymo aš nebijau,bijau galimų pasekmių. Tik po dviejų metų bus aišku ar iš vis dar galėsiu gimdyti nerizikuodama gyvybe. Ir viskas tik dėl to,kad mano šeimos gydytoja žinodama mano mažakraujystę ir širdies bėdas pasakė Ne viena pagimdė ir tu pagimdysi Tie jos žodžiai man vos nekainavo gyvybės Dabar jau viskas gerai, po dviejų mėnesiu darysiu naujus kraujo tyrimus,tačiau ar norėsiu ir ar galėsiu turėti antrą vaikelį labai abejoju
Didziausios sveikatos mamytei ir jos suneliui  Svarbu, kad viskas gerai baigesi.Stiprybes jums abiems
Perskaiciau sia istorija ir pasidare labai liudna  . Taciau sekancia minute pagalvojau, kad kartais net ir labai liudni dalykai gali buti nuostabus, priklausomai nuo to, kaip i juos paziuresi. Juk ar gali buti kas nors nuostabesnio mamai uz sveika vaikuti (ne ne nesupraskit neteisingai, as ne kiek nesumenkinu mamos patirtu isgyvenimu, taciau manau ir ji sutiks, kad jie atsiperka su kaupu, kai ant ranku supuoji maza stebukliuka  ). Linkiu Jums kuo didziausios sveikatos, vidines ramybes ir isgyventi kuo daugiau nuostabiu akimirku auginant savo mazuliuka (o gal ir kelis  )  .
diana_z
2008 02 13, 20:37
Linkiu kad optimizmas pakeistu pesimizma. Liudna kad daktare pro pirstus ziurejo i tavo bedas. taciau niekada nesakyk niekada, nes du metai labai trumpas (arba ilgas) cia jau kaip paziuresi,laiko tarpas. Mano dukrytei greit du metukai,bet as tik dabar iejau i motinystes vezes ir negaliu pagalvoti apie naujos gyvybes pradejima,nes dar nespejau atsidziaugti pirmagime. O gimdymas vyko sklandziai(kaip pasakoje) Nereikia skubeti,tu pirmiausia pradek dziaugtis kad jau turi viena leliuka. Sekmes motinysteje
Calmness
2008 02 13, 20:45
 sveikatos palinkesiu
Zuwytes
2008 02 13, 21:35
Jooo, gydytoju atmestinumas ir poziuris kartais stebina ... Bet svarbu viskas gerai baigesi  aukit sveikuciai
Net ašarą nubėgo. Šaunuolė mamytė  Tikra didvyrė, o ir pagalba šaunuolė, kad taip sugebėjo palaikyti ir padėti
Viskas gerai, kas gerai baigiasi. Reikia tikėtis, kad tokių atsainių gydytojų nebesutiksi, o pagalbininkų atsiras dar daugiau  Sveikatos, stiprybės, linksmų akimirkų(o tokių, neabejok, bus daug)auginant mažylį
sveikatytes
Oi, kaip tau sunkiai sekesi Gerai, kad viskas taip gerai baigesi  O ka tokiu atveju reikejo daryti? Cezari, ar ne? Sekmes jums
istorija kazkiek panasi i manaja... nestumas buvo normalus, gimdymas vyko ilgokai bet gan sklandziai... taciau, labai nukraujavau .... gyd. gimdyma pavadino komplikuotu...  paeiti vos galejau, vaiko nepakeldavau, depresijos ir nemokejimas dziaugtis motinyste pirmomis minutemis-ech... viskas labai panasu ir patirta..  taciau tavo istorijoje daug skausmingiau, sakyciau, net gyvybei pavojinga komplikacija gavosi.. bet aciu dievui, viskas gerai-tikiuos, rezultatai bus teigiami, ir galesit susilaukt ateity ir antro leliuko..  to jums ir linkiu
evelina
2008 02 14, 10:28
Pirmiausia sveikinu, kad sulaukėt mažiuko.Skaudu ir pikta skaityti, kaip dėl gydytojos atsainaus požiūrio vos nenumirei. Ko gero nebesilankai pas ją? Linkiu sveikatos, daug daug, neliūdėk, gerai maitinkis ir būk sveika  Džiaukitės vienas kitu ir mažiuku
 Sveikatos ir stiprybės
astukas111
2008 02 14, 13:16
meiles jums visiems dideliaussios  laikas ir meile pagydys visus skaudzius prisiminimus  lai kiekvienas patirtas isbandymas atsiperka jums simtakart  auginant ir dziaugentis suneliu Papildyta:QUOTE(astukas111 @ 2008 02 14, 14:12) meiles jums visiems dideliaussios  laikas ir meile pagydys visus skaudzius prisiminimus  lai kiekvienas patirtas isbandymas atsiperka jums simtakart  auginant ir dziaugentis suneliu  p.s vyk is gavos visas blogas mintis kad negalesi turet daugiau vaikiuku  kasdien sau galvok kad viskas bus gerai  juk jei daznai galvoji apie tapati tai pati sau gali ikalbeti negeru dalykeliu  ir geu taip pat
ZaliaMarge
2008 02 14, 13:28
na pradzioj kai as gulejau su gresianciu, tai patikekit niekas nejuda,kol nepatepi. as pasimokiau. kur jau i sveikatos istaigas beini ten ir kist, nes tai nepilni tyrimai, tai as pamirsau, tai pan.... as gimdziau gyd Griciu. gimdymas sklandus, nors ir buvo trukdziu, bet jau buvau uztikrinta,kad pas si gyditoja as saugi.
praeis laikas , norai ir nuomones pasikeis:) ramiai. linksmai aukit
Ramunita
2008 02 14, 13:48
medison
2008 02 15, 20:05
Elenele Raganele
2008 02 15, 20:59
 sveikinu su leliuku.Asmeniskai as taip norejau vaiku,jog ko gero buciau siaip ar taip surizikavusi
na ir gydytojos abejingumas bet svarbiausia, kad viskas gerai baigesi  Sveikinimai didziausi  linkime pasiryzti antrajam stebukleliui
***Meskute***
2008 02 16, 01:13
Sekmes planuojant antra leliuka
siaulietuke
2008 02 16, 09:23
Saunuole, viskas bus gerai. Turesi kada nors ir antra vaikeli.
wicklowmamyte
2008 02 16, 23:53
Galejo visko buti, bet auksciausiasis padare savo - turi leliuka. Jei labai noresi, bus ir antras
Svarbiausiai, kad sitos istorijos pabaiga yra laiminga  Bus ir antras leliukas
Dykuma5
2008 02 17, 17:35
Daug sveikatėlės Tau ir Tavo sūneliui
daluzenik
2008 02 17, 20:49
Na ir buna visdelto daktareliu abejingu ir nesuprantanciu kuo rizikuoja, kartais nesuvokiama protu aciu dievui viskas baigesi laimingai Bet tu nenusimink, ne viena gydytoja(aciu dievui ) pasaulyje yra ir jai tu nenoresi rizikuot, niekas taves neprivers to daryt As taip pat del komplikaciju bijojau antro lauktis, todel, kai tik pastojau is karto zinojau, kad negimdysiu, radau daktare, su kuria nuo pirmos miunutes susitariau, zinojau, kad operuos ir viskas  turiu jau 3 metu sveika suneli ir pati labai greitai atsigavau ir gerai jauciausi po operacijos be jokio sreso Tik pati save mylek ir rupinkis, ir pamatysi, kad viskas yra imanoma
Sauni istorija su laiminga pabaiga  saunuole mamyte
Šypsenėlė24
2008 02 18, 15:29
Svarbiausia, kad pabaiga laiminga  Sekmes jums
sanidiki
2008 02 19, 19:02
sekmes jums
Gerai,kad viskas baigesi laimingai, sekmes jums
Nu svarbiausia kad viskas baigėsi gerai, sveikatos jums
~Dark Elf~
2008 04 12, 12:55
idomu idomu...  na ir daktarele seimos pasitaike.nueiciau iskeikciau ja.
spindulka
2008 04 12, 14:00
Sveikatos
sirenita
2008 04 16, 22:48
Istorija isties baugi... Vargsiuke tu... Bet dabar svarbiausia kad viskas gerai tau IR MAZIUKUI
Tiesiog yra GYDYTOJAI ir šiaip,šundaktariai  .....O jums - sveikatos ir optimizmo
paskaiciau ir siurpuliukai nubego... pati turiu sirdies problemu ir nestumo metu mazakraujyste atsirado, gimdziau su cezariu, bet vis dar nekyla rankos parasyti savo istorijos ... antro leliaus labai noriu bet ne dabar o kur kas veliau....
ŽuvelėNEauksinė
2008 04 17, 20:32
nu labai jau sunki situacija  linkiu stiprybes ir sekmes aisku
saturno_sesely
2008 04 18, 09:27
linkiu sveikatos lapkritinuko mamytei
Vanileee24
2008 04 18, 12:13
QUOTE(tosius @ 2008 02 13, 20:16) Nors sūneliui jau beveik keturi mėnesiai tik dabar galiu ramiau galvoti ir šnekėti apie savo gimdymą. Po komplikuoto nėštumo (pastoviai gresiantys, ligoninės, lovos režimas) tikėjausi bent jau lengvo gimdymo. Deja. Gimdymas gal ir nebuvo labai sunkus,bet komplikacijos po jo atbaidė ilgam nuo antro vaiko. Bet apie viską nuo pradžių. Naktį apie antrą valandą vyrui paskambino draugas,kad parveštų iš klubo. Aš atsikėliau į tualetą ir pajutau,kad bėga vandenys. Iš pradžių dar vyrui sakiau važiuok parvešti draugų,o jis mane išvadino ne pilno proto ir liepe daiktus krautis. Aš jam dar bandžiau aiškinti,kad dar negimdau,juk iš vakaro buvom pas daktarę ir ji garantavo,kad po savaitgalio pasimatysim. Tačiau jis tik pasiukiojo ties smilkiniu ir išvadines vištele liepė eit į mašiną,kol namie nepagimdžiau. Mes nuvažiavom i Kauno antrąją ligoninę, pasiskambinom savo gydytojai ir pradėjom laukti stebuklėlio. Po to sekė visos maloniosios procedūros: klizma ir t.t. Kai atvaziavo gydytoja ir apziurejo pareiske,kad gimdymas truks ilgai,nors vandenys ir nubėgo,bet gimda nepasiruošusi gimdymui,vos pirštas telpa. Pradėjo leist skatinamuosius,po dviejų valandų rezultatas tas pats: vos telpa vienas piršras. Aš sau lakstau po gimdyklą su lašeline,su vyru juokauju. Sarėmiai stiprėja,bet kentėt galima tai vis dar laikausi minties,kad epidiūro neimsiu. Kai pradėjo lašint antrą skatinamūjų dozę gydytoja patarė imt epidiūrą,nes neturėsiu jėgų išgimdyti. Vis lakstau po palatą ir laukiu kada jau aš čia pabyrėsiu,valgyt neleidžia,nes gimdos kaklelis neminkštėja ir gimda sunkiai atsidarinėja,tad liepia ruoštis cezariui. Įpusėjus lašint trečią skatinamųjų dozę užėjo didieji sąrėmiai. Na kas gimdė žino,kad jie nesaldūs,bet irgi iškenčiami. Atėjus gydytoja pasakė,kad jau mato galvutę ir kartu su vyru nunešė ant stalo (pati jau nepaėjau) Ir po dvylikos valandų galų gale pasaulį išvydo mūsų 3968 g ir 52 cm ūgio vyrukas Domas. Va čia mano džiaugsmai ir prasidėjo. Jau paskutinius stūmimus padariau tik su gydytojos pagalba,o kai gimė sūnus viskas tarsi per miglą. Padėjo vaiką ant pilvo, vyras iš džiaugsmo netveria kailyje,kad turim sūnų,gydytoja sveikina,o aš guliu žiūriu į vieną tašką ir į nieką nereguoju. Paėmė lelių sutvarkyti,vyras viską žiūrėjo,nes man suleido narkozę. Siuvo, nes gale teko kirpti. Po to pernešė į lovą,davė pamaitinti kūdikį. Aš guliu ir laukiu kada užeis ta euforija,kad turiu sūnų? Po kelių valandų pervėžė į palatą. Paskutinis vaizdas kurį pamenu kaip vyras mane kelia ant ratukų. Atsipeikėjau jau palatoje. Padarė skubų kraujo tyrimą, hemoglobinas 59, aš visa vaškinė ir nelabai orentuojuosi aplinkoj. Mano mama sutiko pasilikti su manim ligoninėje,kad vaiko neatimtų,nes aš apti savim negalėjau pasirūpinti,o ką jau kalbėti apie vaiką. Keitė basonus,prausė,valgydino,vaiką padėdavo pamaitint ir prilaikydavo abu. Rankos dar dabar mėlynos nuo subadytų venų. Trečią parą temperatūra pakilo iki 39,4 skyrė antibiotikus. Nusprendė perpilti kraują, kateterius tyrimams statė visur kur tik įmanoma. Sustreikavo širdis,atėjęs kardiologas paklausė : vaikelis, kas tau leido gimdyti? Pirmieji žingsniai po perpylimo palatoje buvo skausmingi ir maži. Kai pati sugebėjau nueti į tualetą,jaučiausi atlikus didžiausią žygdarbį,o kai po šešių parų nuėjau į duša (nors ir prausė mama) krykštavau kaip vaikas. Savo vaikelį pati paėmiau beveik po dviejų savaičių ir tai tik vyro prižiūrima. Buvo užpuolusi didžiulė depresija, jaučiausi didelė nevykėlė,nes ne tik negalėjau prižiūrėti normaliai sūnaus,bet dar ir pačia reikėjo rūpintis. Po devynių dienų grįžom namo. Esu be galo dėkinga savo gydytojai už išgelbėtą gyvybę, vyrui ir mamai už palaikymą ir pagalbą. Pačio gimdymo aš nebijau,bijau galimų pasekmių. Tik po dviejų metų bus aišku ar iš vis dar galėsiu gimdyti nerizikuodama gyvybe. Ir viskas tik dėl to,kad mano šeimos gydytoja žinodama mano mažakraujystę ir širdies bėdas pasakė Ne viena pagimdė ir tu pagimdysi Tie jos žodžiai man vos nekainavo gyvybės Dabar jau viskas gerai, po dviejų mėnesiu darysiu naujus kraujo tyrimus,tačiau ar norėsiu ir ar galėsiu turėti antrą vaikelį labai abejoju net siurpas nukrete perskaicius sia istorija..  kokia tu stipri....laikykites mazuciai..  o teorija kad gydytojai siais laikais dauguma sundaktariai vis realeja..
asta sal
2008 04 18, 16:44
daug sveikatytes mamytei ir jos vaikeliui ir didziausi sveikinimai
ačiukas
2008 04 18, 17:06
Gerai, kad viskas baigėsi gerai  Sveikatos ir stiprybės  Aukit sveikučiai ir didučiai
sekmes jums  ir panasaus likimo mamytems
alioniuke
2008 04 19, 10:07
Sveikinu augit stipruciai  gerai kad viskas baigesi gerai..
sinsila3
2010 06 11, 23:04
stiprybes tau ir neprarask vilties  labai suprantu ,nes ir pati eidama pas gydytoja,nurodau savo ligos galimas pasekmes...nes kitaip tai,kaip ir tau sake''visos gali,ir tu galesi''' aukit dideli,beje tokie jau ir esat
Briliantas
2010 06 12, 08:29
Sveikatos mamytei, aukite sveiki
Fairyland
2010 06 12, 08:49
Smagu kad viskas sėkmingai baigėsi. Sveikatytės ,mamytei  Aukit didučiai
lauroone
2010 06 12, 22:12
geriau papult pas gera sundaktari, nei pas vepla gydytoja
|
|