Niekas nesako, kad reikia paciai pulti ir sakyti. Tiesiog nebent jeigu vaikas labai labai noretu zinoti, bet jei kolkas poreikio nera, nera kam ir"viesinti" vaikui sia zinia.

priestaraujat pati sau .saket kad reikia ir taskas,o dabar gal ir nereiketu jei ner poreikio viena dien padariau experimenta;kalusiu sunelio ar nori kad papasakociau apie teti?sako jo pasakok.ir sustingau nes nznnau nuo ko pradet o jis man ,nori as tau papasakosiu?sakau,pasakok.ir pradejo;sako tetis dabar miega su sese,kai atsikels vaziuosim gulbem batono duoti va taip va myli jis ji,ir nenori jokiu asaku apie kazka nepazistama

kiek pamenu forumiete kalbejo apie isprievartavima ir ar jos vaikui pasakyti tiesa?
tiesiog sakydama, kad meluoti vaikui nereiketu, as tiesiog net neturejau minties, kad po isprievartavimu moterys gimdo. kazkaip niekur neteko niekur su tuom susidurti mano gyvenime.

taip tai tiesa ir ka?pakabinti mane ant sakos,ar kitaip smerkti?pasielgiau netinkamai,nes pagimdziau?nejuokink.vartaisi is temos gerbemoji.tik norejau pasidalinti isgvenimais ir pamatyti kitu patirti,o esu isvadinama netikele nes pagimdziau po isprievartavimo..idomiai mastote..

nieks nesiruosia kabinti ant sakos. paciai ta problema ir spresti. juk zmones visi skirtingi. nori, skelbk visiems savo vaiko atsiradimo problema. jeigu tik yra noras kai vaikas paklaus kur mano tetis, tu ir isklok visa tiesa. tik vat klausiu kam nuo to geriau.
bent jau taves netikele as nevadinau. is temos nesivartau ir pasiruosus nagrineti ja iki nukritimo.
na jeigu jau pagimdei po isprievartavimo, tai buvo tavo sprendimas, o ne mano patarimas. tu atsakinga uz savo kuna, kaip beje ir uz savo gyvenima.

O as sakyciau, kad tu esi tikra saunuole, kad sugebejai sukaupti jegu ir stiprybes ir po tokio ziauraus dalyko, neatsisakyti vaikelio..... Jis gi nekaltas, kad jo genetinis tevas idiotas....... Manau tave reikia tik sveikinti ir gerbti uz tavo drasa, nes tikrai ne kiekviena tam pasiryztu......

Lenkiu prieš Jus galvą. Štai, pasirodo, yra žmogus, apie kurio pavyzdį norėjau kalbėti abortų temoje. (Ne, ne tiesiogiai apie Jus, bet apie moteris, pagimdančias po išprievartavimo).

niekas taves nevadina netikele. Kiekvienas su savo likimu. O tas kuris del puikumo taip daro, buna Dievo baudziami anksciau ar veliau.

aciu ,kad suprantate buvo sunku,bet turejau palaikymo komanda,tai mano Mama
Papildyta:



aciu
Papildyta:



tai ,neva as del puikumo gimdziau,ar ne taip tave supratau?

ne taip supratai. negaliu, o be to ir neturiu teises smerkti, tai tavo buvo sprendimas. O sakyti ar ne, tai irgi pacios sprendimas. taciau niekaip negaliu suprasti, kam tu dabar delto sau kvarsini galva? jeigu neklystu, tai tas vaikiukas dar visai mazas..

tas vaikiukas jau didelis vyras jam 4.5
galvos as sau nekvarsinu,tik ilindau i tema,pasidalint isgyvenimais ir igyti paturties,o tu daraisi kaip Medinis...

Na tokiam sakyti bet kokia tiesa dar yra per anksti (tai yra mano asmenine nuomone). As taves nesmerkiau ir nezadu smerkti. Kai bendrauju as nezinau nei to zmogaus nei jo gyvenimo istorijos. Su kai kuriomis forumo dalyvemis bendrauju asmeniskai, todel ir mano poziuris i jas forume yra kitoks.
Mane galima lyginti su kuom tik pacios sirdis geidzia. Bet Medinis nelabai apsidziaugtu tokiu palyginimu

Norėčiau forumo dalyvių paklausti? Ką jums davė bendravimas forume? Ir ar suteikė kokios nors asmeninės patirties?

P.S. Žinau, kad klausimas ne į temą, bet aš kartais mėgstu parašyti ne į temą. Nu, kartais man kyla klausimai ne į temą...

na,priekabiauji kaip jis panasiai
Papildyta:



klausimas visai i tema man asmeniskai ,tai kazkaip lengviau,kai pabendrauju cia,o ir issipasakot gali kartais net artimiausiam draugui nepasakai to ,ka sakai forumietem man gera cia patupet

LAIMINGA MAMA, Jei lengviau pasidare kad as priekabiauju kaip Medinis, tai saunu. Tebunie. Tingiu ka nors daugiau sakyti.

As gyvenime taip dziaugiuosi, kad nedirbu moteriskame kolektyve. Man vyriskame kolektyve dirbti yra gera. Ir kai darbo ieskojausi, visada klausdavau moteriskas ar vyriskas kolektyvas. Vyriskame kolektyve man psichologiskai lengviau. Moteriskame daugiau nesusipratimu

Ko man reikia forume as to klausiu informacijos, nuomones, kartais labai retai patarimo. Bet priimu sprendimus tik as ir tik as. Man idomu pasiskaitineti kai kurias mintis ir tiek.

Issipasakoti negaleciau cia. Tam yra kita vieta ir kiti asmenys. Bet tai tik mano asmenine nuomone.

pyk nepykus,man taip pasirode,tai tik mano asmenine nuomone,kaip tu sakai

as nepykstu, mane galima isvesti is kantrybes, bet vel tuoj pargristu vel i kantrybe

Sutinku.
Laiminga Mama, Jus esate labai stipri asmenybe, jei sugebejote is tokios situacijos isplaukti ir issaugoti sveika optimzma.
Jusu stiprybe as zaviuosi.

O del pasakymo, tai manau, kad nepulkit pasakot, o jei klaus, atsakykit tiesa. Melo trumpos kojos.

Nezinau ka sakyciau Jusu vietoj, bet sitiems apmastymams Jus turite gana daug laiko Tikiu, kad viskas bus gerai.

sirdingai dekinga uz grazius zodzius

na nemanau, kad vaikui reiketu apie teveli sakyti vien tik gerai ir gerai, jei taip toli grazu nera, gal kartais reiketu geriau nieko nesakyti... juk kai vaikui bus kalbama tik gerai, ir uzauges pamatys, kad taip nera, gali labai nusivilti... as savo dukrytei stengiuosi sakyti tai kaip yra is tiesu, bet tuo paciu nejuodindama jos tecio, o isvadas ji jau pati po truputi padarys...

auksiniai zodziai, as lygiai taip pat dariau. ir patikek rezultatas yra.

bet kaip kartais sunku buna... bet ka padarysi, belieka sedeti ir tyleti dantis sukandus...

o kaip jum gerai.aš dirbu moteriškam kolektyve siaubeli pletkai,už nugaru viena ant kitos bosei varo(nevisi)košmaras psichologiškai labai sunku

Zinau, mirksiuke. Kai darbe dar ne kas, namie vaikas klausineja apie teva ir mums pacioms reikia suktis is situacijos.
Bet nereikia nusileisti iki tu pletku lygio ir buti savimi.

aš taip ir darau.

labas mamytes:)

mano situacija tokia,kad vaikas pernai po pusmecio mate teva kokia valanda(jis uniformuotas valstybes tarnautojas,tai buvo darbo metu atvykes su uniforma),siais metais nemate,ir kai as jam parodziau tevo nuotrauka,man vaikas grieztai pasake,kad cia ne jo tetis:(
vaikas nepazista be uniformos savo tecio.mano sunui 3m4men...o tevo labai vis laukia..
mociutei pasakoja,kad eina i darzeli,nes gali atvaziuoti tetis i darzeli ir jam saldainiu atvezti...nors is tikruju tetis net nebuvo pas ji niekdada darzelyje,bet vaikas mato,kad pas kitus ateina,tai ir jis laukia..
ka Jus patartumete,ar vaikui dazniau rodyti tecio nuotrauka?ar isvis nerodyti?

siaip tai kaltina mane,kad as neduodu vaiko...bet kad nei jis ,nei vaikas vienas kito net nepazista...?!

o ka daugiau vyras kaltins jeigu ne pacia. Taip patogiausia. O jeigu jis pamato, kad tu pergyveni tai tavimi ir manipuliuoja.
Mano situacija buvo lygiai tokia pati. Man irgi sake, kad neduoda, neleidziu, draudzia kai skambina, nekvieciu prie telefono ir t.t. Taciau paprasius irodymu teismui ex prisipazino, kad neskyre pakankamai demesio vaikui. Ir jokiu dokumentu nepateike, kad as draudziau. Nebuvo jokio rasto is darzelio, mokyklos. Mano vaikas laisvai vaiksciojo. Ta patvirtino VTAT ir pateike isvada teismui. Taigi nieko nepese
Del nuotrauku. Jos turi buti albume. Ir vaikui prieinamos. Suprantama, kad jis domisi, ziuri tas nuotraukas. Negaliu pasakyti kiek tavo vaikui reikalingas tevas, bet jam yra tikrai smalsu. Nedrausk. Taciau kai vaikas sako, kad darzelin atvaziuos tevas, sakyk tiesiai sviesiai "nemanau, kad tevas atvaziuos i darzeli", kodel neatvaziuos vaikas paklaus, o tu jam sakyk, "as nezinau, nes jis su manimi nesikalba, man neskambina ir tavimi nesidomi". As nieko blogo nesakydavau apie savo vaiko teva, tik konstatuodavau faktus. Nera, neatejo, neaplanke, nepasiteiravo, nepasveikino, nepaskambino, darzelyje nesilanke, mokykloje nesidomejo tavo mokslais, pas gydytojus neveze taves. Jeigu ir klaus ar tevas blogas. Nereikia sakyti, kad blogas. Tiesiog as atsakydavau, nesuprantu tokio jo elgesio. Ir su kiekviena diena vaikas daresi savo nuomone apie teva. Ir kai ji uzaugo, VTAT pareiske ir tai buvo galutinis ir negriztamai atsakymas. Kai buvau maza manes nereikejo, as jau uzaugau man dabar jo nebereikia ir nebereiks.
Niekada nesakiau vaikui koks ji blogas arba gal jam dabar sunku ir reikia laiko apsigalvojimui. Nemanau, kad vaikas tai supras. Teisybe nei pagrazinti nei pabloginta yra pats geriausias dalykas. Ir siandien as turiu rezultata. Kalbetis gal ateityje ir gales, bet rysio jokio nera. Jie svetimi.

aciu LAURETAI:)
stengiuosi nieko blogo nesakyti apie teva.padarysiu viska,kad uzaugtu saunus vyriukas:)

ir kaip sekasi po menesiu?

Laba visom mamytėm esu čia dar naujokė... skaičiau jūsų patarimus ką pasakot ir kada pasakot apie tuos tėvelius nors man neapsiverčia liežuvis juos taip vadint...na mano mažasis dar tik 7mėn.bus, bet kartais pagalvoju ką reiks man pasakyti apie tėtį,ką reiks parodyti jei sūnus norės pamatyti tėvo nuotrauką kurios beje aš net neturiu...visos čia pasisakiusios esat už tai kad sakyti tik tiesą,kad ir kokia ji bebūtų,o mano tiesa yra tokia, kad tėvelis apsireiškė kai vaikiukui buvo 5mėn. sūnų matė gal 10min.susirinko likusius daiktus ir išeidamas pareiškė:pasakyk, jog aš miręs, kad užaugęs nesugalvotų ieškot kartais pagalvoju kad taip ir būtų geriausia...

mire kapuose, gyvi po zeme vaiksto.

Aš savo sūnui apie "tėtuką" nepasakojau nieko, kadangi jis jo nebuvo matęs, vėliau mano būsimą vyrą jis pradėjo vadinti tėčiu ir atrodo viskas tekėjo ramia vaga, kol vieną dieną, kai sūnui jau buvo devyni metai apsireiškė "tėtukas", su noru matytis su vaiku. Manasis aišku pasiuto, sakė pakasiu tą debilą, kur jis tiek metų buvo, o man aišku kilo panika. Vedžiau sūnų pas psihologę, ši patarė paaiškinti kaip yra ištikrųjų, kad sūnus kol mažas susigyventų su ta mintimi. Tada pasisodinom berniuką ir paaiškinom jam kas tai yra biologinis tėvas ir kad jis tokį turi. Kažkaip Nikas per šiuos metus tik porą kartų paklausė apie jį ir taip įdomiai, sako o tas mano tipo tėtis niekada nebuvo manęs aplankęs? Sakau - ne. Tada jis sako - o kam jam tada aplamai manęs reikėjo? manau kai vaikams nemeluoji jie tikrai viską priima lengvai ir natūraliai. o mūsų biologinis "tėtukas" tik išgąsdino visą šeimą, kelissyk paskambino ir vėl jau porą metų ramu, bendrauti nebereikia... Pfu pfu pfu

o koks tikslas buvo skambinti? tik seimos pagasdinimui?

jūs beabejo su manim nesutiksit, ir nenoriu jūsų nei įžeisti nei erzinti, bet aš irgi tik "konstatuosiu faktą" . jūs prieštaraujate pati sau . paryškinti žodžiai jau yra nuteikinėjimas prieš tėvą, tai ne fakto konstatavimas, kaip jūs manote ir įteigėte sau, tai mažų mažiausiai fakto konstatavimas su ryškiu minuso ženklu. būtų užtekę tik sakinio pradžios, t.y. pasakyti "aš nežinau", tai būtų fakto konstatavimas, o "tavimi nesidomi" jau yra jūsų individualus asmeninis vertinimas. jūs sakote "nieko blogo apie vaikų tėvą" nesakydavot, bet žodžiai "nėra, neatėjo, nepasiteiravo, nepasveikino..." ir etc yra vien negatyvios reikšmės, jeigu ka.
gaila, kad jūs to nejaučiate. na bet natūralu, nes dažniausiai tai vyksta pasąmoningai. bet vaikai jaučia. irgi pasąmoningai.
kol nepradėjote įrodinėti priešingai ir kaišioti vtat ar teismo sprendimų, patikslinsiu - aš nesakau, kad jūsų dukters pasirinkimas nėra objektyvus ir yra įtakotas jūsų, galbūt tikrai tas tėvas realiai toks neatsakingas niekšas ir pan., bet kad šiokio tokio nuteikinėjimo esama (ar būta) iš mamos pusės, tai akivaizdu.

O as manau, kad nenuteikinejimas, o faktu konstatavimas. Deja, kaip tecio elgesio pasekme, tie faktai ir yra neigimai.
O kaip kitaip vaikui paaiskinti, kai jis konkreciai klausia kada ateis. Juk nezinau, jam galbut neuztenka. Tada jis turi vilti. O jei mama mato, kad realiai ta viltis veltui. Kaip tada pasakyti.
Na as nesakyciau "tavimi nesidomi," manau,kad tai gali vaike ugdyti nepilnavertiskumo kompleksa.
Bet pasakyti faktus tai nera neigiamas nuteikinejimas.
Nejaugi sakyti tevelis labai dirba, todel taves pvz 3 ar 5 metus negali aplankyti…

tai va ir užtektų to "nežinau", ar maža dalykų, kurių mama gali nežinoti...
o dėl vilties.. tai man kiek beaiškino aš visada turėjau viltį.

Kaip vėliau sužinojau, jis tuo metu skyrėsi su savo žmona, vaikų daugiau neturi tai mažu tėvystės jausmas buvo prabudęs? Suprasi tuos pačiuožusius vyrus, šiaip jis su mano draugės mama kartais tenisą žaidžia, tai sakė, kai kartą diskutavo apie vaikų auklėjimą tai kažką aiškino, tipo ir aš turiu sūnų tai galiu diskutuot... Ką aš žinau, ne tik, kad niekada nematęs, bet net vardo neatsimena, o matai gali apie auklėjimą padiskutuot...

logikos niekada nesuprasi, viena diena vienaip, kita diena, kitaip. As visada sakiau tik teisybe dukrai, tad problemu dabar neturiu.

Vaikams neuztenka zodzio NEZINAU, nes po penkiu minuciu turesi vel sakyti nezinau ir taip be perstojimo, o ir paskiau vaikai prades sakyti nezinau ir cia ne iseitis. Mes nei vienas nenorime skirybu ir visko kas su tuo susije, bet vaikai turi zinoti visa teisybe tik paaiskinta turi buti pagal amziu individualiai. As tai sulyginau su aiskinimais "is kur atsiranda vaikai" juk nepasakysi NEZINAU, o ir kopustuose neieskojau tai pagal tam tikra amziu tam tikras pasakojimas, bet tai vvisada tiesa buna

Musu tete isejo pries 2 savaites mazei mano 2metukai bet vis klausia kul tete noju tete...kai pasakau kad dirba arba kad ner tetes,tai matosi kad renkasi asarytes,bet staigiai bandau i kazka kita nukreipt demesi...bet taip sirdi spaudzia kai vaikas teiraujasi tevo... Stiprybes mamos

Galima vaikui paaiskinti,kad tiesiog Jis dabar uzsiemes,gal neturi laiko nes daug dirba,gal trumpam isvyko..Ta viltis vaikui augant praeis,jei mama neprimins vaikui,jog Jo tetis neatsakingas,besirdis ar pan.Juk nera sunku pameluot vardan vaiko nusiraminimo,bet dazniausiai moteris is nuoskaudos,nuovargio,tiesiog nenutyli to,kas Jas labiau slegia t.y kito zmogaus pareigos nesilaikymas.

Papildyta:

Nieko nera sunkiau uz nuriedejusia vaiko asara...Stiprybes Jums ir lelytei

stiprybės. Manau tėtis apsigalvos ir susitikinės su vaiku. Gal tik trumpalaikis išsiskyrimas.


mažam vaikui taip galima sakyti, bet kuom jis didesnis, tuom didesni klausimai, ir aysakymai turi būti realistiški, o ne suteikiantys vilties, kuri niekada neišsipildys. Kad jo tėtis elgiasi netasakingai vyresnio amžiaus vaikui galima užsiminti. Tačiau vadinti beširdžiu nevertėtų .
Pameluot vardan vaiko nusiraminimo? Manau taip, bet ne vyresniam.

O kiek yra vyresnio amziaus?Kaip tas amzius nustatomas?4-5m.vaikas mazas?Taip,bet tik visiskas nevisprotis vaikui aiskintu koks neteisingas zmogus yra Jo vienas is tievu!Vaikui reik paasikint skyrybu priezasti(vaikui suprantama kalba),o tai,kad juo nesirupinama jis pats supras kaip tam bus laikas.Dabar mastau Jei vaikui labai truksta tecio,tai vadinas Jis turejo but geru tevu(tad ir skyrybos neturetu nutraukt to rysio),bet jei rysio su vaiku nebuvo,kodel vaikas ilgysi?Nemanot,kad didzioji dalis to "tukumo"buna primetama is mamos puses?Gali but,kad savo nuoskaudos vedamos,mamos pradeda"protestuot"neleisdamos matytis su tevu,o po kurio laiko,kada nuoskauda apslopsta ir pradedama analizuot vyro kaip tevo,
pareigybines nuostatos,pradedat jaust demesio stoka vaikui!bet tada tevui jis jau buna atsales(tai yra poreikis vaikui),tada jau tevui ambicijos uzgozia sveika nuovoka ir siltus jausmus,nes ambicijos ir "atstumtojo"role savaime atitolina.
Tai tik mano pamastymai,ne teiginiai

Vaikui bet kokio amžiaus galima sakyti, kad nuo šiol tėvai gyvens atskirai. Jeigu tėvai išsiskiria be pykčių, vaikai mažiau traumuojami. Tačiau tokių mažuma. Skyrybos įvyksta daugiau dėl alkoholio vartojimo arba kai vyras išeina pas kitą moterį. Aš manau taip. Tuomet įskaudinta moteris, mama lieka su vaikais. O tėvas sako, kad alimentų negausi ir t.t. arba aš vaikus prisiteisiu. Ir prasideda pykčiai, kerštai
Tokiu atveju manau viena pusė turi būti protingesnė, nesiliesti į ginčus, nepasiduoduoti šantažui. Nesutinka gražiuoja, kreipiamasi į teismą. O kaip pradeda šantažuoti, tam irgi yra ribos.
Manyčiau ne kiek vaikas ilgisi, bet buvo įpratęs, kad tėtis yra namie. Ir staiga jo nėra. Tad vaikai ir klausinėja apie tėvą. Šeimoje gimę vaikai visada būna vienas arčiau tėvo, kitas arčiau motinos.

Na, vaikams paaugus, visos problemos turėtų kaip ir savaime išsispręsti. Man nereikia nieko sakyti/nesakyti apie tėvą, nes kas buvo iki skyrybų - vaikai matė ir suprato, o ir daug sakantys buvo ne kartą tėvui sviesti dukrų žodžiai "kada tu pagaliau išsikraustysi... kaip gerai, kad jūs skiriatės ir tavęs čia nebus" ir t.t. Tiesiog ramiai pasikalbėjau su vaikais, išreiškiau viltį, kad gal dabar visiems bus geriau, kai susitiks su tėvu kartą per mėnesį ar du - tada gal nebus priežasčių rėkauti ir kapotis, sugebės gražiai pabendrauti... Kol kas panašiai ir yra. Tiesa, per porą mėnesių tėvas tik du kartus išreiškė norą susitikti su vaikais, kas mane nuoširdžiai nustebino, nes prieš skyrybas rėkė "čia ir mano vaikai"

tie kurie rėkia dažniausiai nieko nedaro arba dar nedaug.

čia tai pritariu maniškis kol dar nesilaukiau vis kartojo kaip noriu vaikų ir pan.ir kas juokingiausia kai žiūrėdavom tv ir rodydavo vaikus iš vaikų namų paliktus tėvų vis rėkdavo kas čia per gyvuliai, gali savo vaikus palikti, tokius tik nušaut,jau aš savo vaiko niekada negalėčiau palikt čia juk mano kūno dalis vaikui jau 8mėn.o jis jį matė tik kartą ir visiškai juo nesirūpina...tikriausiai dabar žiūrint tv jam tokie klausimai nebeiškyla?

matyt žiūrėdamas tokia laidas per tv mebekomentuoja arba išvis nežiūri. bet tikiu, kad kitiems guodžiasi, kad neleidžiama jam matytis su vaiku. Bet atsimins vaiką kai jis bus gerokai ūgtelėjęs. Juk su tokiu įdomiau bendrauti.