Sveikos pasiskaičiau kitų istojų ir nutariau papasakoti savo stebuklėlio atėjimą...
viskas prasidejo 2006 metų rugpjūti tada kai sužinojom kad laukiuos mažojo stebuklo, tai mums buvo vestuviu dovana , nes sužinojome vestuvių išvakarėse...
Apsilanksiu pas gyditoja buvo nustatyta kad gimdyt turėčiau kovo 21 ...Tačiau paskutiniai laukimo mėnesiai atnešė daug streso ir nežinios...pats neštumos buvo sklandus jokių konplikaciju nieko...kovo pradzioje labai dažnai pradėjo kankinti skausmai, nuvažiavom i ligonine niekas neatsivėre, viskas gerai , šiaip labai daug gydotoju apžiurėjo bet niekas nieko nesakė tik , kad greit gimdysi, išleido namo...skausmai kankino beveik visa mėnesi nežmoniški dideli skausmai, taip beveik ir išguleėjau visą mėnesi ligoninėje , niekas nieko nesakė, tik kad turiu būti stebima, su gyditojais nesitariau , nes buvau nuomonės , kad juk tai givybė, juk kai reikės tai ir priims ir priežiura bus..Ligoninėje sakė, kad negerai nustatyta data, paskyrė, kad gimdysiu balandžio 2...mano gyditoja , jau liepė važiuoti ir nieko nelaukti...man ištikro trūko kantrybė, pradėjo sakyti , ko čia lakstai ir pan..per pažystama susitariau su viena gyditoja, ji prieš pat velykas mane paguldė į ligonine tada viska normaliai sužinojau , pasakė , kad nebetmsim daugiau dar maxsimum tris dienas, pasakė , kad man data buvo nustatyta teisingai , tik ciklo metu man buvo vėlyvas pastojimas..balandžio ū gyditoja udėjo, atėjo manes apžiurėti, sako na jau jis pats turetu pasibelsi, dar diena palaukim, ir leido važiuot pabūti su šeima prie velyku stalo , tik atvažiuoti vaikučio tonusu žiurėt,sekmadienis praėjo ramiai , kita dieną rite nuvažiavom pamatuoti vaikučio širdutes, gryžom namo ir 12 valanda prasidėjo skausmai, atvažiavom atgal į ligonine, iškvietė budinčia, budinti mane apstaugė, pasakė ,kad su kuo susitariau ta ir kvieskis,kaklelis dar buvo uždaras bet išėjo kamštis, na ji liepė guldyti i gimdykla , paskambinau savo gyditojai , ji perskambino ir pasakė kad dar manes niekur nekeltu, nes vistiek gulėčiau gimdykloje,dar aparatas buvo sugedes ir nemate saremiu, žodziu visa diena vyras prabuvo su manimi sarėmiai kartojos kas čdvi ketures minutes, vakare aštunta vėl matavo tonusu, jau tada pamatė,kad yra, vėl patikrino kaklelis jau buvo atsivėres penkis cm, perkelė į gimdykla, atvažiavo mano gyditoja, apžiurėjo pasakė, kad pagimdysiu , pati , nors per pirma peržiura sakė, nebent stebūklas ivyks ,jei tu pagimdysi pati, ji iškart planavo cezari, ir kai atvažiavo sako žiurėk bus stebūklas, prasidėjo pats procesas, istrigo galvutė,gyditoja keitė padėti, vaikutis nėjo, pradėjo sipti jo širdutė, mano gyditoja pasikvietė ta pačia budinčiaja , kad pasitarti ka daryti..o iš jos lūpu išėjo tokie žodžiai - tegul pasivarto pora valandu paskui vakumu ištrauksi...mačiau kad mano gyditoja nustebo, liepė mane iškart vežti i operacine,kai atvėžė i operacinė i gyditoja pasakė vistik stebūklu nebūna, paprašiau kad man darytu nejautra, nes norėjau išgirsti vaikuti, mažutis gimė balandžio 10 24:05..buvo įvertintas 10 balų pagal apghar...po gimdimo labai džiaugiausi , vyras po to kai jau mane sutvarke uvo ileistas i palta, verkė ir dekojo . džiaugiuos kad laiku susigrėbiau ir susitariau su daktare, labai esu jai dekinga..nes nzn kaip būtu pasibaigia, jei bučiau pakliuvos ant tos budinčios..vat tokia mano stebuklėlio atėjimo istorija..

